Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1749(3)
2010 m. lapkričio 24 d. Nr. 1671
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-933 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pateikti Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus tobulinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIP-1749(3) (toliau – įstatymo projektas) pagal šias pastabas:
1.1. Nustatant atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus teisinio reglamentavimo paskirtį, tikslą ir uždavinius, įstatymo projekte būtina aiškiai nurodyti, kad įstatymo projektu bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema yra teikiama įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus ir atitinkamus įpareigojimus Lietuvos Respublikai dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros privalomų nacionalinių planinių rodiklių.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Šiuo įstatymu, įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus ir atitinkamus įpareigojimus Lietuvos Respublikai dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros privalomų nacionalinių planinių rodiklių, nustatoma bendroji skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema.“
1.2. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) rengia Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją ir teikia ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas). Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą. Pabrėžtina, jog Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279) 4 punktas numato vienintelį Seimo tvirtinamą planavimo dokumentą – Valstybės pažangos strategiją, tuo tarpu Nacionalinės pažangos programą ir vienos arba kelių valdymo sričių, kurių plėtros neapima Nacionalinės pažangos programa, plėtros programas tvirtina Vyriausybė.
Todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto bei kitas susijusias įstatymo projekto nuostatas, atsižvelgiant į Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumentų sistemą ir įgaliotų valstybės institucijų kompetenciją tvirtinant atskirus planavimo dokumentus. Pabrėžtina, jog įstatymo projekte nurodyta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija turėtų būti vadinama Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa.
Taip pat siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus – numatyti, kad Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą ir Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą (jeigu šių planų negalima sujungti į vieną) tvirtina energetikos ministras.
1.3. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalis nustato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtros uždavinius iki 2020 metų. Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies, nes siekiant, kad sprendimai būtų veiksmingi, lankstūs ir priimami laiku, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo apimtis turėtų būti nustatoma ne įstatymo, bet jį įgyvendinančio teisės akto lygiu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros elektros energetikos sektoriuje uždaviniai, atlikus išsamius skaičiavimus, sąnaudų ir naudos analizę ir suderinus su bendru atsinaujinančių energijos išteklių plėtros tikslu, yra nustatyti Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2010, Nr. 73-3725). Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas saulės elektrinių galios padidinimas iki 50 MW, 3 punkte numatytas hidroelektrinių galios padidinimas iki 250 MW ir biokuro elektrinių galios padidinimas iki 350 MW neatitinka Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje nustatytų tikslų. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas tikslas vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją galią padidinti iki 500 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių iki 250 kW įrengtosios galios, gali lemti neprognozuojamą vėjo elektrinių galios plėtrą. Manytina, kad į bendrą vėjo elektrinių galios plėtrą gali būti neįskaitomos tik mažosios, iki 30 kW įrengtosios galios, vėjo elektrinės.
1.4. Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalis nustato bendrą remiamą elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekį 2015 ir 2020 metais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra sąsajos tarp įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatytų konkrečių uždavinių elektros energetikos sektoriuje ir 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto remiamo elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekio. Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti vertinamos kaip garantuojančios valstybės skatinimą gaminti elektros energijos kiekį, viršijantį įstatymo projekte nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros elektros energetikos sektoriuje tikslus. Tokios nuostatos neatitinka valstybės ekonominių interesų, įstatymo projekte nustatytų tikslų, gamybos pajėgumų plėtros gairių bei elektros energijos vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principų. Siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl skatinamos elektros energijos gamybos apimties.
Taip pat siūloma atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalies kaip perteklinės ir teisiškai nepagrįstos.
1.5. Įstatymo projekto 20 straipsnio 7–12 dalių nuostatos reglamentuoja išimtinai procedūrinius elektros energijos tarifų taikymo reikalavimus. Siekiant sprendimų priėmimo veiksmingumo, netikslinga įstatymo lygiu smulkiai reglamentuoti procedūrines teisės normas. Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio 7–12 dalių nuostatų ir jas su atitinkamais pakeitimais išdėstyti Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos apraše ar kitame Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės akte.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos, nurodytos 13 straipsnio 3 dalyje, paskirstomos aukciono būdu, įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalyje nurodytų elektrinių grupių ir pogrupių, kuriems nustatomi skirtingi tarifai, didelis skaičius iškreiptų aukciono paskirtį ir tikslą, o pats aukcionas taptų tik biurokratine kliūtimi, nes mažas kiekvieno aukciono dalyvių skaičius neleis susidaryti tarp jų konkurencijai.
1.6. Jei nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo 1.5 punktą ir įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalies nebūtų atsisakyta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje reikėtų atskirti sąlygas, taikomas nepatvankinio tipo hidroelektrinėms, nuo taikomų tradicinėms hidroelektrinėms su patvanka, nes šios technologijos nėra tarpusavyje konkurencingos. Nepatvankinės hidroelektrinės nesulyginamos su tradicinėmis nei įrengtąja galia (didžiausia nepatvankinės hidroelektrinės galia daug kartų mažesnė ir siekia tik iki 10 kW), nei gaminamos energijos garantija, žiemą dėl galimo neigiamo ledų poveikio jos turėtų būti išmontuojamos, be to, toks skatinimas turėtų būti reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktu.
1.7. Nepritartina įstatymo projekto 41 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalių nuostatoms, kad nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programų finansavimo šaltiniai būtų iš anksto nustatyti, nes kasmet biudžetas turi būti rengiamas atsižvelgiant į realią ūkio būklę, konkrečius ekonominius rodiklius, valstybės prioritetus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas analogiškas aplinkybes, kai įstatymais nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas, 2002 m. liepos 11 d. nutarime konstatavo, kad tokiu teisiniu reglamentavimu ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Taip pat šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, kiek lėšų kiekvienais biudžetiniais metais turi būti skiriama atitinkamos srities finansavimui, turi būti nustatoma ne iš anksto apibrėžiant fiksuotą lėšų dalį, bet rengiant ir tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžetą.
1.8. Atsižvelgiant į tai, kad Klimato kaitos specialioji programa nėra Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiosios programos dalis, ir siekiant išvengti teisinio reglamentavimo netikslumo, siūlome įstatymo projekto 42 straipsnio 6 dalies 3 punktą išdėstyti nauja 7 dalimi, o to paties straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti 8 ir 9 dalimis.
Atitinkamai siūloma įstatymo projekto 42 straipsnio 6–9 dalis išdėstyti taip:
„6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiosios programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiosios programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas tvirtina Energetikos ministerija;
2) metines Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiosios programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiosios programos lėšas administruoja Energetikos ministerija ar teisės aktų nustatyta tvarka Energetikos ministerijos įgaliota valstybės institucija, įstaiga, įmonė ar organizacija.
7. Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiųjų programų lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiųjų programų lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiųjų programų lėšas administruoja atitinkamos savivaldybės administracija;
2) metines savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiųjų programų lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas tvirtina savivaldybių tarybos.
9. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialiųjų programų lėšos negali būti naudojamos bendrosioms valstybės ir savivaldybių reikmėms finansuoti.“
1.9. Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos „pirmenybė turi būti teikiama“ reikšmė, jos turinys ir praktinio įgyvendinimo priemonės nėra aiškūs. Siūloma patikslinti nuostatos redakciją ir jos įgyvendinimo teisines prielaidas.
1.10. Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas reikalavimas „jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama“ yra netinkamas, nes teisės aktuose nėra nustatytos tokios tvarkos, neaišku, kas šią tvarką nustatys, nenurodoma, kokie teisės aktai turės būti parengti. Taip pat nėra garantijų, kad nebus neigiamų pasekmių privatiems užliejamų žemių savininkams, kai juos reikės iškelti iš savo namų valdų ir jų netenkins kompensacijos už žemių praradimą, taip pat neaišku, kaip kompensacija galės būti mokama už valstybei priklausančias užliejamas teritorijas, jeigu nuosavybės statusas nepasikeis.
1.11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, skirtingai, nei nurodyta įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 3 punkte, visais atvejais netikslinga įrengti žuvitakius (pavyzdžiui, Virvytės upėje jau yra 11 hidroelektrinių ir užtvankų; planuojant įrengti 12-ąją hidroelektrinę, reikalavimas joje įrengti žuvitakį yra beprasmiškas, nes upėje jau yra 11 užtvankų be žuvitakių). Reikalavimai įrengti žuvitakius turėtų būti vykdomi atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras arba turi būti nustatyti atitinkami reikalavimai Vyriausybės įgaliotoms institucijoms – Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.
Reikalavimas hidroelektrinių baseinuose sudaryti sąlygas šalinti susikaupusius nešmenis neaiškus, nes sąvoka „baseinas“ nėra apibrėžta. Kadangi hidroelektrinės įrengiamos prie tvenkinių ir užtvenktų ežerų, toks reikalavimas taip pat turėtų būti patikslintas. Taip pat neaišku, ar tai neturėtų būtų prievolė hidroelektrinės eksploatuotojui periodiškai valyti tvenkinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas aktualesnis ne naujoms hidroelektrinėms, bet jau esamiems tvenkiniams, kurių paskirtis yra nebūtinai hidroenergetikos.
1.12. Siūloma visuose įstatymo projekto straipsniuose vietoj sąvokos „specialioji programa“ vartoti sąvokas „Nacionalinė atsinaujinančių išteklių plėtros programa“ ir „Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa“, nes Finansų ministerija yra pateikusi Vyriausybei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame, siekiant veiksmingai naudoti valstybės biudžeto lėšas, siūloma atsisakyti „specialiųjų programų“ sąvokos, o biudžetinių įstaigų pajamos apibrėžiamos kaip biudžetinių įstaigų lėšos, gaunamos atliekant funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį), kurios įmokamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų patvirtintoms programoms finansuoti.
2. Padarius šio nutarimo 1 punkte siūlomus įstatymo projekto pakeitimus ir patikslinimus, siūloma iš esmės suderinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas, atskiras teisės normas, jų redakciją ir struktūrinius elementus.