LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ BAZĖS KŪRIMO IR DUOMENŲ ATNAUJINIMO 2008–2011 METAIS PROGRAMOS BEI ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2008 m. balandžio 15 d. Nr. 3D-207

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 34 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 3D-359 „Dėl žemės našumo vertinimo atnaujinimo“ (Žin., 2007, Nr. 87-3468):

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 metais programą.

1.2. Žemės našumo vertinimo taisykles.

2. Pavedu Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos programos vykdymą.

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                         KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-207

 

ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ BAZĖS KŪRIMO IR DUOMENŲ ATNAUJINIMO 2008–2011 METAIS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 metais programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-359 „Dėl žemės našumo vertinimo atnaujinimo“ (Žin., 2007, Nr. 87-3468).

2. Programoje vartojamos sąvokos, šalies žemės ūkio naudmenų našumo vertinimo duomenų bazės ŽNV_DB10LT (toliau – ŽNV_DB10LT) kūrimo, vertinamų sklypų žemės našumo balų ir vertinamų teritorijų vidutinių našumo balų apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Žemės našumo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-359 (toliau – Metodika).

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

3. Racionaliam žemės ūkio naudmenų panaudojimui, žemės išteklių naudojimo politikos formavimui ir įgyvendinimui, valstybiniam žemės gerinimo bei apsaugos priemonių įgyvendinimui, mažiau palankių ūkininkauti teritorijų išskyrimui, žemės konsolidavimo, žemėtvarkos, melioracijos, nenašių žemių apželdinimo projektų rengimui, bendrųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimui, žemės naudojimo ir apsaugos sistemos bei kaimiškojo kraštovaizdžio formavimui ir kitų klausimų sprendimui būtini naujausi žemės našumo vertinimo duomenys.

4. Šiuo metu naudojami žemės našumo vertinimo duomenys, nustatyti pagal Žemės našumo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 92, neatitinka šiandieninių reikalavimų ir neatspindi esamos padėties. Pagrindinės to priežastys yra:

4.1. vertinant žemės našumą buvo naudojama rusiškoji dirvožemių klasifikacija ir dvinarė granuliometrinės sudėties nustatymo sistema, neatitinkanti Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse naudojamų standartų. 1999 metais Lietuvoje buvo pereita prie naujos dirvožemių klasifikacijos LTDK-99 (toliau – LTDK-99) ir dirvožemio granuliometrinės sudėties pagal Fere grafinės išraiškos trikampio sistemos, atitinkančios ES šalių standartus. Šalyje kuriama skaitmeninė Lietuvos dirvožemių duomenų bazė Dirv_DB10LT (toliau – Dirv_DB10LT);

4.2. pasikeitė žemės naudotojai, žemės naudojimo pobūdis, augalų auginimo technologijos, žemės ūkio augalų derlingumas. Nuo 1996 metų nebekalkinant rūgščių dirvožemių ir pasikeitus tręšimo intensyvumui, labai pasikeitė dirvožemių agrocheminės savybės, lemiančios dirvožemių derlingumą;

4.3. kaip parodė 2006 metais Lietuvoje atlikti žemės melioracinės būklės ir melioracijos įrenginių inventorizacijos darbai, labai pasikeitė dirvožemių melioracinė būklė – pasikeitė melioracijos įrenginių būklė, pablogėjo drenažo sistemų veikimas, daug jų nurašyta, beveik neliko laistomų plotų ir kt.;

4.4. šiuo metu žemės našumui vertinti reikalingi duomenys apie dirvožemių fizikines ir agrochemines savybes, jų melioracinę būklę ruošiami skaitmeniniu būdu, parengiant atitinkamas skaitmenines duomenų bazes.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

5. Programos tikslas – atlikus dirvožemio sistematinių vienetų, granuliometrinės sudėties, agrocheminių savybių tyrimus ir kartografavimą, kitus klimato, žemės gamtinių ir ūkinių savybių tyrimus, kaupti ir sisteminti žemės našumui vertinti reikalingus duomenis.

6. Programos uždaviniai yra:

6.1. vadovaujantis Metodika ir naudojantis žemės našumo vertinimo programine įranga „Žemės vertinimas“ sukurti ŽNV_DB10LT;

6.2. naudojantis sukurta ŽNV_DB10LT ir programine įranga „Žemės vertinimas“ atlikti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų žemės ūkio naudmenų žemės našumo vertinimą balais, nustatant vertinamų teritorijų žemės našumo suvestinius rodiklius.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

7. Programos 6.1 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti reikia parengti ir pritaikyti šiuos skaitmeninius pradinius duomenis:

7.1. panaudojant Dirv_DB10LT informaciją apie dirvožemio žemėlapį, dirvožemių tipologinius vienetus ir granuliometrinę sudėtį, parengti dirvožemio našumo vertinimo grupių sluoksnį;

7.2. panaudojant Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų bazę Mel_DB10LT (toliau – Mel_DB10LT), parengti kadastro vietovių žemės našumo vertinimo melioracinės būklės sluoksnį;

7.3. sukurti Lietuvos dirvožemių agrocheminių savybių duomenų bazę DirvAgroch_DB10L (toliau – DirvAgroch_DB10LT), parengiant žemės našumui vertinti dirvožemio pH bei humusingumo (smėlio dirvožemių) ir dirvožemio fosforingumo bei kalingumo grupių sluoksnius;

7.4. parengti Lietuvos dirvožemių akmenuotumo duomenų sluoksnį DirvAkm_SL10LT;

7.5. parengti Lietuvos dirvožemių dangos įvairovės (margumo) duomenų sluoksnį DirvMarg_SL10LT;

7.6. parengti Lietuvos klimato duomenų, turinčių įtakos žemės našumui, sluoksnį AgroKlim_SL10LT;

7.7. atlikti žemės našumo vertinimo programinės įrangos „Žemės vertinimas“ testavimą ir pritaikyti ją žemei vertinti skirtingų Lietuvos dirvožemio rajonų teritorijose;

7.8. pritaikyti žemės našumo vertinimo programinę įrangą „Žemės vertinimas“ žemės naudotojų (žemės ūkio veiklos subjektų, ūkių) žemės sklypams vertinti.

8. Programos 6.2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti reikia pritaikyti žemės našumui vertinti reikalingus skaitmeninius duomenis apie teritorijų ribas ir jų identifikaciją: kontrolinių žemės sklypų, kaimų, kadastro vietovių, seniūnijų, inventorizuotų miško sklypų, administracinių teritorijų (apskričių ir savivaldybių).

9. Žemės našumo vertinimo programos priemonių įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Priemonių įgyvendinimo grafikas, darbų apimtys ir reikalingos lėšos pateikiamos Programos priede.

10. ŽNV_DB10LT atnaujinama kas 5 metai.

11. ŽNV_DB10LT sukūrimui naudojama atskirų duomenų bazių informacija atnaujinama įvykus pasikeitimams.

 

V. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

 

12. Įgyvendinus Programą, bus sukurta ŽNV_DB10LT, kurios pagrindu bus atliekamas šalies žemės ūkio naudmenų našumo vertinimas šiems duomenų vartotojams:

12.1. apskričių viršininkų administracijoms;

12.2. savivaldybių administracijoms;

12.3. mokslo ir mokymo institucijoms;

12.4. žemės ūkio konsultavimo tarnyboms;

12.5. žemės ūkį aptarnaujančioms įmonėms;

12.6. teritorijų planavimo dokumentų rengėjams;

12.7. žemės ūkio paskirties žemės naudotojams;

12.8. kitoms vartotojų grupėms.

 

_________________

 

Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 metais programos

priedas

 

ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ BAZĖS KŪRIMO IR DUOMENŲ ATNAUJINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2008–2011 METAIS PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Darbų apimtys ir reikalingos lėšos

mato vienetas

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

išviso per 4 metus

1.

Lietuvos dirvožemių agrocheminių savybių duomenų bazės DirvAgroch DB10LT su informacija apie dirvožemių rūgštumo (pH), fosforingumo, kalingumo grupes bei smėlio dirvožemių humusingumo grupes parengimas.

tūkst. ha

377

1055

1131

437

3 000

tūkst. Lt

250

700

750

290

1990

2.

Duomenų apie dirvų akmenuotumą ir dangos įvairovę parengimas, duomenų apie klimato įtaką žemės našumui pagal kadastro vietoves parengimas.

tūkst. ha

–

3472

–

–

3472

tūkst. Lt

–

25

–

–

25

3.

Žemės našumo vertinimo metodikos ir programinės įrangos tyrimas skirtingų dirvožemio rajonų teritorijose, žemės našumo vertinimo metodikos ir programinės įrangos patikslinimas bei programinės įrangos parengimas žemės našumo vertinimui pagal duomenų vartotojų užsakymus.

tūkst. ha

10

 

 

 

10

tūkst. Lt

40

 

 

 

40

4.

Žemės našumui vertinti reikalingų ribų (kontrolinių žemės sklypų, kaimų, kadastro vietovių, seniūnijų, inventorizuotų miškų ir administracinių vienetų) duomenų įsigijimas, apmokant technines išlaidas.

tūkst. ha

–

–

6530

–

653

tūkst. Lt

 

 

10

 

10

5.

Lietuvos Respublikos žemės našumo vertinimo duomenų bazės ŽNV_DB10LT kūrimas ir administracinių vienetų žemės ūkio naudmenų našumo įvertinimas balais.

tūkst. ha

–

–

800

2672

3472

tūkst. Lt

–

–

238

794

1032

 

Iš viso

tūkst. Lt

290

725

998

1084

3097

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-207

 

ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žemės našumo vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja šalies žemės ūkio naudmenų našumo vertinimo duomenų bazės rengimą, duomenų atnaujinimą, žemės ūkio naudmenų našumo balo nustatymą vertinamoms teritorijoms, duomenų teikimą vartotojams, žemės našumo vertinimo periodiškumą bei vertinimo proceso dalyvių funkcijas. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Žemės našumo vertinimo metodiką (toliau – Metodika), patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3D-359 (Žin., 2007, Nr. 87-3468).

2. Taisyklės skirtos žemės našumo vertinimo duomenų ir duomenų bazių rengėjams, žemės našumo vertintojams ir duomenų teikėjams bei vartotojams.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin.,1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) ir Metodika.

 

II. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

4. Žemės našumo vertinimo tikslas – atnaujinti Lietuvos Respublikos žemės našumo vertinimo duomenis, panaudojant naujus duomenis apie įvairių dirvožemių derlingumą ir kitas gamtines ir ūkines savybes.

5. Žemės našumo vertinimo uždaviniai ir priemonės:

5.1. vadovaujantis Metodika ir naudojantis žemės našumo vertinimo programine įranga „Žemės vertinimas“, sukurti Lietuvos Respublikos žemės našumo vertinimo duomenų bazę ŽNV_DB10LT (toliau – ŽNV_DB10LT). Šiam uždaviniui įgyvendinti reikia parengti ir pritaikyti duomenų bazės kūrimui reikalingus pradinius duomenis:

5.1.1. parengti Lietuvos dirvožemių vertinimo grupių (dirvožemio sistematinių vienetų grupių) pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 ir granuliometrinės sudėties grupių pagal Fere grafinės išraiškos trikampio sistemą, sluoksnius;

5.1.2. panaudojant Lietuvos žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenų bazę Mel_DB10LT (toliau – Mel_DB10LT), parengti Lietuvos kadastro vietovių žemės našumo vertinimo melioracinės būklės sluoksnį;

5.1.3. sukurti Lietuvos dirvožemių agrocheminių savybių duomenų bazę DirvAgroch_DB10LT (toliau – DirvAgroch_DB10LT), parengiant žemės našumui vertinti dirvožemio pH bei humusingumo (smėlio dirvožemių) ir dirvožemio fosforingumo bei kalingumo grupių sluoksnius;

5.1.4. parengti Lietuvos dirvožemių akmenuotumo duomenų sluoksnį (toliau – DirvAkm_SL10LT);

5.1.5. parengti Lietuvos dirvožemių dangos įvairovės (margumo) duomenų sluoksnį (toliau – DirvMarg_SL10LT);

5.1.6. parengti Lietuvos klimato duomenų, turinčių įtakos žemės našumui, sluoksnį (toliau – AgroKlim_SL10LT);

5.1.7. atlikti žemės našumo vertinimo programinės įrangos „Žemės vertinimas“ testavimą ir pritaikyti ją žemei vertinti skirtingų Lietuvos dirvožemio rajonų teritorijose;

5.1.8. pritaikyti žemės našumo vertinimo programinę įrangą „Žemės vertinimas“ žemės naudotojų (žemės ūkio veiklos subjektų, ūkių) žemės sklypams vertinti;

5.2. naudojantis sukurta ŽNV_DB10LT ir programine įranga „Žemės vertinimas“, atlikti šalies žemės ūkio naudmenų žemės našumo vertinimą balais, nustatant žemės našumo vertinimo suvestinius rodiklius pagal apskričių, savivaldybių, seniūnijų, kadastro vietovių teritorijas ir kontrolinių žemės sklypų ribas.

 

III. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ BAZĖS KŪRIMAS

 

6. ŽNV_DB10LT kuriama M 1:10 000 valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, naudojant ortofotografinius žemėlapius M 1:10 000 ir georeferencinio pagrindo GDB10LT informaciją. ŽNV_DB10LT duomenų bazėje kaupiami grafiniai ir atributiniai duomenys. Duomenys tvarkomi panaudojant Lietuvos teritorijos naujausio leidimo oficialaus georeferencinio pagrindo duomenų bazę. ŽNV_DB10LT duomenys turi būti susieti su Dirv_DB10LT, Mel_DB10LT, DirvAgroch_DB10LT duomenų bazėmis, DirvAkm_SL10LT, DirvMarg_SL10LT, AgroKlim_SL10LT sluoksniais.

7. ŽNV_DB10LT reikalingų pradinių duomenų sluoksniai parengiami:

7.1. dirvožemio vertinimo grupių grafiniai sluoksniai, apimantys dirvožemio sistematinių vienetų pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 grupes ir granuliometrinės sudėties pagal Fere grafinės išraiškos trikampio sistemą grupes, pagal Dirv_DB10LT duomenis;

7.2. Lietuvos kadastro vietovių žemės našumui vertinti žemių melioracinės būklės duomenų sluoksnis pagal Mel_DB10LT ir melioruotų žemių apskaitos duomenis. Jame pateikiami:

7.2.1. nusausinti (geros melioracinės būklės) žemių plotai;

7.2.2. nusausinti (blogos melioracinės būklės) žemių plotai, numatyti rekonstruoti;

7.2.3. nesausinti žemių plotai, prie kurių priskiriami nurašyti blogos melioracinės būklės žemių plotai;

7.3. dirvožemių agrocheminių savybių žemės našumui vertinti sluoksniai parengiami naudojantis sukurta DirvAgroch_DB10LT: dirvožemio pH bei humusingumo (smėlio dirvožemių) reikšmės (grupėmis) pateikiamos dirvožemių atmainų kontūruose, o dirvožemio fosforingumo bei kalingumo reikšmės (grupėmis) – panašių dirvožemio savybių laukuose;

7.4. DirvAkm_SL10LT panaudojant apibendrintus akmenuotumo duomenis, esančius dirvožemių tyrimo medžiagoje ir kituose šaltiniuose;

7.5. DirvMarg_SL10LT naudojantis Dirv_DB10LT duomenų baze;

7.6. AgroKlim_SL10LT įvertinus klimato rodiklių – šilumos ir drėgmės išteklių, vegetacijos periodo trukmės, kritulių kiekio, augalų žiemojimo sąlygų apibendrintą įtaką žemės ūkio naudmenų našumui, nurodant duomenis kiekvienai kadastro vietovei.

 

IV. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMAS

 

8. Žemės našumas vertinamas automatizuotai, naudojantis sukurta duomenų baze ŽNV_DB10LT, naudojant programinę įrangą „Žemės vertinimas“.

9. Žemės našumui automatizuotai vertinti naudojami Taisyklių III skyriuje nurodyti duomenų sluoksniai.

10. Vertinamų sklypų žemės našumo balų ir vertinamos teritorijos vidutinio našumo balo skaičiavimai atliekami tokia tvarka:

10.1. pirmiausia apskaičiuojami kiekvieno vertinamo sklypo žemės našumo balai (Nb). Nustatant vertinamo sklypo žemės našumo balą, iš Bazinio žemės našumo balo (Bnb) normatyvų lentelės nustatomas bazinis žemės našumo balas (Bnb), atsižvelgiant į dirvožemių sistematinių vienetų ir granuliometrinės sudėties bei sklypo melioracinės būklės vertinimą. Nustatytas bazinis našumo balas dauginamas iš nustatytų pataisos koeficientų, pagal formulę:

 

Nb = Bnb x K1 x K2 x K3 x K4 x K5 x K6, kur:

 

K1 – balo pataisos koeficientas dėl dirvožemių rūgštumo (pH);

K2 – balo pataisos koeficientas dėl dirvožemių fosforingumo;

K3 – balo pataisos koeficientas dėl dirvožemių kalingumo;

K4 – dirvų akmenuotumo pataisos koeficientas;

K5 – dirvožemių dangos įvairovės (margumo) pataisos koeficientas;

K6 – klimato sąlygų pataisos koeficientas.

Pataisos koeficientų reikšmės nustatomos pagal Metodikos 19 punkto reikalavimus.

Gauta reikšmė suapvalinama 0,1 balo tikslumu. Vertinamas sklypas – tai mažiausias skaidomas ploto vienetas, nustatomas tarpusavyje derinant žemės našumui vertinti reikalingų duomenų sluoksnius;

10.2. vertinamos teritorijos ar žemės sklypo vidutinis našumo balas (Vnb) apskaičiuojamas kiekvieno vertinamo sklypo našumo balą (Nb) dauginant iš sklypo ploto (p) ir sandaugų sumą dalijant iš bendro vertinamos teritorijos ploto (pn) pagal formulę:

 

Vnb = ([(Nb1 x p1) + (Nb2 x p2) + (Nb3 x p3) + ir t. t.]) / pn.

 

11. Vidutiniai žemės našumo vertinimo duomenys gali būti apskaičiuojami:

11.1. kontrolinių žemės sklypų;

11.2. kadastro vietovės teritorijos;

11.3. seniūnijos teritorijos;

11.4. savivaldybės teritorijos;

11.5. apskrities teritorijos;

11.6. šalies teritorijos.

12. Asmenų užsakymu gali būti atliekamas jų naudojamų žemės sklypų vertinimas.

 

V. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ BAZĖS
TVARKYTOJAS IR JOS FINANSAVIMAS

 

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 3D-359 „Dėl žemės našumo vertinimo atnaujinimo“ 2 punktu VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas yra Žemės našumo vertinimo duomenų bazės tvarkytojas, kurio kompetencijai priskirta:

13.1. kurti ir tvarkyti Žemės našumo vertinimo duomenų bazę ŽNV_DB10LT;

13.2. teikti žemės našumo vertinimo duomenis šių duomenų vartotojams.

14. DirvAgroch_DB10LT duomenų bazės kūrimas, kitų sluoksnių rengimas ir ŽNV_DB10LT kūrimas, atnaujinimas, vertinamų teritorijų suvestinių rodiklių nustatymas bei skaitmeninių žemės našumo vertinimo žemėlapių parengimas finansuojamas:

14.1. iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu žemės našumo vertinimo duomenys yra reikalingi valstybės institucijų tikslams įgyvendinti;

14.2. žemės naudotojai finansuoja papildomų duomenų žemės našumui vertinti rengimą, žemės vertinimą bei išduodamų skaitmenine ar spausdintine forma dokumentų pagaminimą.

15. Žemės našumo vertinimo duomenų bazės tvarkytojas duomenis įsigyja:

15.1. ne rečiau kaip kartą per metus ORT10LT, GDB10LT, Mel_DB10LT, Dirv_DB10LT bei kontrolinių žemės sklypų ribų duomenų bazę – iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos;

15.2. ne rečiau kaip kartą per metus administracines, gyvenamųjų vietovių, kaimų, seniūnijų, kadastro vietovių ribas – iš VĮ Registrų centro;

15.3. DirvAgroch_DB10LT – Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras pagal Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 metais programą, vėliau – ne rečiau kaip kas 5 metai.

16. Žemės našumo vertinimas šalies mastu atliekamas pagal Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 metais programą, vėliau – kas 5 metai.

 

VI. ŽEMĖS NAŠUMO VERTINIMO DUOMENŲ
TVIRTINIMAS IR TEIKIMAS VARTOTOJAMS

 

17. Šalies, savivaldybių bei seniūnijų suvestiniai žemės našumo vertinimo duomenys įsigalioja tik juos patvirtinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui. Tvirtinti pateikiami skaitmeniniai žemės našumo vertinimo žemėlapiai pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas, su išreikštais vidutiniais našumo balais, duomenų laikmenose (2 egz.) ir žemės našumo vertinimo suvestiniai duomenys pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas rašytine forma (2 egz.). Su ataskaita pateikiama ŽNV_DB10LT duomenų laikmenose.

18. Žemės našumo vertinimo duomenų vartotojai yra:

18.1. apskričių viršininkų administracijos;

18.2. savivaldybių viršininkų administracijos;

18.3. mokslo ir mokymo institucijos;

18.4. žemės ūkio konsultavimo tarnybos;

18.5. žemės ūkį aptarnaujančios įmonės;

18.6. teritorijų planavimo dokumentų rengėjai;

18.7. žemės ūkio paskirties žemės naudotojai;

18.8. kitos vartotojų grupės.

19. Vartotojams žemės našumo vertinimo duomenys gali būti pateikiami skaitmeniniuose ar (ir) spausdintuose žemėlapiuose ir tekstiniuose žiniaraščiuose.

20. Žemės našumo vertinimo žemėlapiai rengiami naudojantis ŽNV_DB10LT. Žemėlapių mastelis priklauso nuo vertinamos teritorijos dydžio ir vartotojų poreikių.

21. M 1:10 000 žemės našumo vertinimo žemėlapiuose pateikiamos vertinamų sklypų ribos, jų numeriai ir žemės našumo balai. Gali būti pateikiami vertinamų teritorijų vidutiniai žemės našumo balai ir kiti rodikliai. Smulkesnio mastelio žemėlapiuose žemės našumo balai jungiami į grupes (kas 5 balai): iki 22,0; 22,1–27,0; 27,1–32,0 ir t. t.

22. Vartotojui pageidaujant, žemės našumo vertinimo žemėlapiai gali būti pateikiami papildant juos kita žemėlapiams būdinga informacija: vietovardžiais, atvaizduotais pagrindiniais stabiliais kraštovaizdžio elementais – keliais, hidrografiniu tinklu, miškais, pelkėmis, urbanizuotomis teritorijomis ir kt.

23. Žemės našumo vertinimo duomenis pateikiant lentelėse (žiniaraščiuose) kartu su žemėlapiais M1:10 000, nurodomas vertinamos teritorijos pavadinimas, pateikiami vertinamų sklypų numeriai, dirvožemio vertinimo grupių numeriai, granuliometrinės sudėties grupių numeriai ar pavadinimai, dirvožemio melioracinė būklė, dirvožemio agrocheminių savybių (pH, fosforingumo ir kalingumo bei humusingumo – smėlio dirvožemiams) grupių reikšmės, pataisų koeficientų dėl agrocheminių savybių, dirvožemių įvairovės, akmenuotumo ir klimato įtakos žemės našumui reikšmės ir žemės našumo balai.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24. ŽNV_DB10LT tvarkytojas atsako už vertinimo duomenų pateikimą vartotojui, Metodikos ir šių Taisyklių reikalavimų laikymąsi.

25. Ginčai dėl žemės našumo vertinimo duomenų nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

26. ŽNV_DB10LT duomenų bazė saugoma VĮ Valstybiniame žemėtvarkos institute.

 

_________________