LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. BIRŽELIO 9 D. ĮSAKYMO Nr. D1-289 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.09.02:2005 „ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. gruodžio 28 d. Nr. D1-817

Vilnius

P a k e i č i u statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729):

1. Išdėstau 5.2 punktą taip:

„5.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259);“.

2. Išdėstau 5.7 punktą taip:

„5.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ (Žin., 2008, Nr. 1-34);“.

3. Išdėstau 5.8 punktą taip:

„5.8. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2008, Nr. 35-1256);“.

4. Išdėstau 5.9 punktą taip:

„5.9. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 2008, Nr. 35-1256);“.

5. Pripažįstu netekusiu galios 5.13 punktą.

6. Išdėstau 5.14 punktą taip:

„5.14. statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ (Žin., 2008, Nr. 58-2185);“.

7. Išdėstau 5.18 punktą taip:

„5.18. Lietuvos higienos normą HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2007, Nr. 108-4434);“.

8. Išdėstau 5.19 punktą taip:

„5.19. Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);“.

9. Išdėstau 5.20 punktą taip:

„5.20. Lietuvos higienos normą HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);“.

10. Pripažįstu netekusiu galios 5.25 punktą.

11. Išdėstau 5.26 punktą taip:

„5.26. Lietuvos standartą LST EN 1264-2:2009 „Paviršiuje įmontuotos vandeninės šildymo ir aušinimo sistemos. 2 dalis. Grindinis šildymas. Patvirtinti šiluminės galios nustatymo metodai, pagrįsti skaičiavimais ir bandymais;“.

12. Pripažįstu netekusiu galios 5.35 punktą.

13. Pripažįstu netekusiu galios 5.38 punktą.

14. Papildau 5.47 punktu:

„5.47. Lietuvos standartą LST EN 1264-1:2000 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 1 dalis. Apibrėžimai ir simboliai;“.

15. Papildau 5.48 punktu:

„5.48. Lietuvos standartą LST EN 1264-3:2000 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 3 dalis. Parinkimas;“.

16. Papildau 5.49 punktu:

„5.49. Lietuvos standartą LST EN 1264-4:2002 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 4 dalis. Įrengimas;“.

17. Papildau 5.50 punktu:

„5.50. Lietuvos standartą LST EN 15377-1:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Įmontuotų vandeninių sistemų, skirtų paviršiams šildyti ir aušinti, projektavimas. 1 dalis. Projektinės plotinės šildymo ir aušinimo galios nustatymas;“.

18. Papildau 5.51 punktu:

„5.51. Lietuvos standartą LST EN 15377-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Įmontuotų vandeninių sistemų, skirtų paviršiams šildyti ir aušinti, projektavimas. 2 dalis. Projektavimas, matmenų nustatymas ir įrengimas;“.

19. Papildau 5.52 punktu:

„5.52. Lietuvos standartą LST EN 13501-5:2006 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 5 dalis. Klasifikavimas pagal stogų išorinio ugnies veikimo bandymų duomenis;“.

20. Papildau 5.53 punktu:

„5.53. Lietuvos standartą LST EN 1991-1-2:2004 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1–2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms;“.

21. Papildau 5.54 punktu:„

„5.54. Lietuvos standartą LST CEN/TR 12101-5:2007 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 5 dalis. Dūmų ir šilumos ištraukiamosios ventiliacijos sistemų funkcinių rekomendacijų ir skaičiavimo metodų gairės;“.

22. Papildau 5.55 punktu:

„5.55. Lietuvos standartą LST EN 12101-1:2005 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 1 dalis. Dūmų užtvaroms keliami techniniai reikalavimai.“

23. Išdėstau 16.1 punktą taip:

„16.1. Nustatant šildymo sistemos projektinę galią turi būti įvertinta [5.11]:“.

24. Išdėstau 16.2 punktą taip:

„16.2. Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi remiantis [5.9, 5.11] pagal projektinę patalpos oro temperatūrą.“

25. Išdėstau 18.1 punktą taip:

„18.1. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose tiesiami atvirai arba paslėptai – uždarais kanalais, nišomis, inžinerinių komunikacijų šachtomis, tuneliais arba statybinių konstrukcijų viduje apsauginiame šarve, išskyrus atvejus, kai vamzdynas ir statybinė konstrukcija sudaro vientisą šildymo elementą, pavyzdžiui, šiltas grindis, sienines šildymo paneles ir kt.;“.

26. išdėstau 19.8.2 punktą taip:

„19.8.2. Šilumnešio išleidimo įtaisai turi būti žemiausiose vamzdynų vietose šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse (šilumnešiui išleisti savitaka per įrangą, esančią bendrojo naudojimo patalpose), jeigu jo negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje. Šilumnešio išleidžiamosios armatūros neleidžiama montuoti pogrindžio kanale, jeigu jame toje vietoje nėra trapo ar kitokios įrangos išleisto šilumnešio nuvedimui. Pogrindžio kanalo nuolydis turi būti nukreiptas į šilumnešio nuvedimo įrangą.“

27. Išdėstau 19.9 punktą taip:

„19.9. Šildymo sistemų šilumos punktuose ar šilumos generavimo patalpose ir atskirose šildymo sistemos dalyse turi būti numatyta galimybė šildymo prietaisams, vamzdynams, įvado mazgui praplauti ir vandeniui iš šildymo sistemos išleisti savitaka (atvamzdžiai su uždaromąja armatūra, skirti plaunamajam vandeniui, laikiniems vamzdžiams, suspaustam orui, vartotam plaunamajam vandeniui išpilti, nuotekų trapas).“

28. Išdėstau 19.12 punktą taip:

„19.12. Kolektorinių sistemų vamzdžius, jeigu jie klojami grindyse, būtina pakloti apsauginiame šarve taip, kad juos būtų galima pakeisti neardant grindų.“

29. Papildau 19.13 punktu:

„19.13. Grindų šildymo sistemų vamzdžiai klojami laikantis [5.49].“

30. Išdėstau 40.2.2 punktą taip:

„40.2.2. 5 m spindulio zonų nuo C_g, D_g ir E_g kategorijų patalpose esančių įrenginių, jei šiose zonose gali susidaryti degiųjų dujų, garų ir aerozolių sprogiųjų oro mišinių [5.39, 5.40];“.

31. Išdėstau 45.1.3 punktą taip:

„45.1.3. kiekvienoje P.5 grupės patalpoje be natūralios šviesos arba su natūralia šviesa, tačiau joje nėra mechanizuotų įrenginių atidaryti langams, stoglangiams, vartams ir t. t., esantiems aukščiau kaip 2,2 m (atvirų angų plotas turi būti pakankamas dūmams šalinti gaisro metu), jei patalpos priskiriamos A_sg, B_sg ir C_g kategorijoms, o III laipsnio atsparumo ugniai pastatuose – bet kuriai kategorijai;“.

32. Išdėstau 45.1.4 punktą taip:

„45.1.4. P.2, P.3, P.4 grupės pastatų masinio žmonių rinkimosi (žr. 6.9 p.) patalpose be natūralios šviesos arba su natūralia šviesa, tačiau jose nėra mechanizuotų įrenginių atidaryti langams, stoglangiams, vartams ir t. t., esantiems aukščiau kaip 2,2 m (atvirų angų plotas turi būti pakankamas dūmams šalinti gaisro metu);“.

33. Papildau 45.1.7 punktu:

„45.1.7. be natūralios šviesos arba 200 m² ploto ir didesnėse bibliotekų, knygų saugyklų, archyvų, popieriaus sandėliavimo patalpose;“.

34. Išdėstau 45.2.1 punktą taip:

„45.2.1. patalpose, kurių uždūminimo laikas ilgesnis už saugios žmonių evakuacijos iš šių patalpų laiką, išskyrus 200 m² ir didesnio ploto C_g kategorijos patalpas, kuriose nėra mechanizuotų įrenginių atidaryti langams, stoglangiams, vartams ir t. t., esantiems aukščiau kaip 2,2 m (atvirų angų plotas turi būti pakankamas dūmams šalinti gaisro metu), išskyrus A_sg ir B_sg kategorijų patalpas ir 200 m² ir didesnio ploto bibliotekų, knygų saugyklų, archyvų, popieriaus sandėliavimo patalpas;“.

35. Išdėstau 42.5 punktą taip:

„42.5. Atsižvelgiant į statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnį ir gaisro apkrovos kategoriją [5.5, 5.10], vėdinimo įrangos patalpas reikia įrengti EI-M priešgaisrinių sienų ribojamame plote, kuriame yra vėdinamosios patalpos.

Vėdinimo įrangos patalpa gali būti statinyje (gaisriniame skyriuje) arba už EI-M priešgaisrinės sienos, atsižvelgiant į statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnį ir gaisro apkrovos kategoriją. Vėdinimo įrangos patalpa turi būti atskirta 2 tipo priešgaisrinėmis sienomis arba 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.“

36. Išdėstau 45.5 punktą taip:

„45.5. Patalpas (išskyrus E_g kategorijos pagal pavojų gaisrui kilti patalpas), kurių plotas didesnis, kaip nurodyta 10 priede (žr. 10 priedo 5.2 p.), būtina suskirstyti į dūmų zonas, įvertinant, kad gaisras gali kilti vienoje iš jų. Kiekvieną dūmų zoną reikia atskirti stacionariomis, ne mažesnio kaip EI 15 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis arba ne mažesnės kaip DH 30 klasės [5.55] dūmų užtvaromis. Priešgaisrinės pertvaros arba dūmų užtvaros aukštis turi būti toks, kad iš suformuoto dūmų rezervuaro priklausomai nuo dūmų šalinimo sistemų parametrų dūmai nesklistų į gretimus dūmų rezervuarus.“

37. Išdėstau 45.6 punktą taip:

„45.6. Dūmų šalinimo sistemų parametrai nustatomi pagal 10 priedą, LST CEN/TR 12101-5:2007 [5.54] arba sudėtingais gaisrinės inžinerijos skaičiavimais.“

38. Išdėstau 45.7 punktą taip:

„45.7. Dūmai iš vienaaukščių pastatų (išskyrus 45.1 punkte nurodytus) šalinami natūralios traukos sistemomis, naudojant įrengtus dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisus [5.46.“

39. Išdėstau 46.1.4 punktą taip:

„46.1.4. dūmų šalinimą į lauką ne arčiau kaip per 2 m nuo F_ROOF(t1) degumo klasės stogo [5.10, 5.52]; B_ROOF(t1) degumo klasės stogams atstumas nuo išmetamosios angos krašto nereglamentuojamas. Virš natūralios traukos sistemų šachtų būtinas deflektorius, o mechaninėse sistemose dūmus būtina šalinti išmetimo ortakiais be stogelių;“.

40. Išdėstau 47.1 punktą taip:

„47.1. Avarinio ir priešdūminio vėdinimo sistemų elektros imtuvams elektros tiekimas turi būti I kategorijos. Kai dėl vietinių sąlygų priešdūminio vėdinimo sistemų elektros imtuvams negalima garantuoti maitinimo iš dviejų nepriklausomų elektros šaltinių, elektros imtuvus galima maitinti iš vieno šaltinio: iš vienos transformatorinės pastotės skirtingų transformatorių arba iš artimiausių dviejų skirtingų pastočių, prijungtų prie atskirų maitinimo linijų, nutiestų skirtingomis trasomis su automatinio rezervo įjungimo įrenginiu.“

41. Išdėstau 45.7.4 punktą taip:

„45.7.4. Iš mažesnių kaip 200 m² bibliotekų, knygų saugyklų, archyvų, popieriaus sandėliavimo patalpų dūmus galima šalinti natūralios traukos sistemomis.“

42. Išdėstau 47.6 punktą taip:

„47.6. Naudojami dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisai [5.46] privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ir (arba) stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, išskyrus stacionariąsias gaisro gesinimo dujomis sistemas) ir rankinį (paspaudžiant mygtuką arba patraukiant rankeną) paleidimą [5.46]. Dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisai turi būti parenkami įvertinus aplinkos, kurioje bus naudojami, sąlygas (vėjo apkrovą, sniego apkrovą, žemą aplinkos temperatūrą) ir ne žemesnių kaip B 300 atsparumo ugniai ir B-s1, d0 degumo klasių [5.10, 5.46].

Patalpose, kurių uždūminimo laikas ilgesnis už saugios žmonių evakuacijos iš šių patalpų laiką (išskyrus be natūralios šviesos arba 200 m² ploto ir didesnes bibliotekų, knygų saugyklų, archyvų, popieriaus sandėliavimo patalpas, A_sg ir B_sg kategorijų patalpas), dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisai gali turėti tik rankinį (paspaudžiant mygtuką arba patraukiant rankeną) paleidimą. Šiuo atveju minėti įtaisai privalo papildomai turėti šiluminį paleidiklį [5.46].

Patalpose, kuriose gaisro apkrovos kategorija didesnė kaip 1200 MJ/m², dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisai turi būti B tipo (įtaisai atidaromi į atvirąją padėtį kilus gaisrui ir uždaromi nuotoliniu būdu) [5.46]. Gaisro apkrova turi būti nustatoma pagal LST EN 1991-1-2:2004 [5.53].“

43. Išdėstau 47.7 punktą taip:

„47.7. Ugnies vožtuvai, įrengti ne mažesnio kaip REI 180 atsparumo ugniai priešgaisrinėse sienose [5.10] ir pastatuose, kurių aukštis (nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų altitudės) didesnis kaip 26,5 m, ortakių iš įvairių aukštų prijungimo prie vertikalaus kolektoriaus vietose privalo būti elektromechaniniai ir turėti automatinį, rankinį ir distancinį valdymus. Šie vožtuvai turi atitikti atsparumo ugniai vientisumo ir sandarumo kriterijus EI. Kitais atvejais ugnies vožtuvai gali turėti tik autonominį ir rankinį valdymus (išskyrus A_sg ir B_sg kategorijos patalpas). Į budėtojo postą turi būti perduoti signalai, informuojantys apie elektromechaninio ugnies vožtuvo padėtį.“

44. Pripažįstu netekusiu galios 49.1.3.2 punktą.

45. Išdėstau 10 priedo 4 skyriaus „Dūmų šalinimas natūraliu būdu“ pirmą sakinį taip:

„Dūmams šalinti naudojami patalpos viršutinėje dalyje (ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų) įrengti dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo vėdinimo įtaisai [5.46]. Išdaužomi langai (stoglangiai) gali būti naudojami tik kaip papildoma galimybė dūmams gaisro metu šalinti.“

46. Išdėstau 10 priedo 5.3 punkto (3) formulę taip:

„Φ= χ_* q_{f *} A_f ,       (kW)      (3).“

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas