Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie krašto apsaugos ministerijos DIREKTORIAUS
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL TYRIMŲ DĖL MATERIALINĖS ŽALOS PADARYMO, ŽALOS NUSTATYMO IR ATLYGINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2013 m. sausio 28 d. Nr. V-23/1-9
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1931; 2012, Nr. 129-6463) 61 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 245–258 straipsniais,
t v i r t i n a m e Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkos aprašą (pridedama).
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento
prie Krašto apsaugos ministerijos
direktorius plk. Alvydas Šiuparis
Lietuvos Respublikos
valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina
PATVIRTINTA
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-23/1-9
TYRIMŲ DĖL MATERIALINĖS ŽALOS PADARYMO, ŽALOS NUSTATYMO IR ATLYGINIMO
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja tyrimų dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) (toliau bendrai – žvalgybos institucija) žvalgybos pareigūnų ir asmenų, dirbančių žvalgybos institucijoje pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), materialinės atsakomybės sąlygas, formas, ribas, materialinės žalos nustatymo bei atlyginimo už ją tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Materialinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti, kai žvalgybos pareigūnas ar darbuotojas padaro žalą žvalgybos institucijai ar kitaip pažeidžia žvalgybos institucijos turtinius interesus neatlikdamas savo pareigų arba jas atlikdamas netinkamai ir kuri yra taikoma siekiant, kad teisės pažeidėjas padengtų padarytus nuostolius visiškai arba įstatymų nustatytu dydžiu.
2.2. Žala – žvalgybos institucijos turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia institucijos turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis kitiems šios institucijos interesams.
2.3. Ribota materialinė atsakomybė – žvalgybos pareigūno ar darbuotojo atsakomybė, kurios dydis yra įstatymo ribojamas tam tikru tarnybinio atlyginimo ar darbo užmokesčio dydžiu.
2.4. Visiška materialinė atsakomybė – žvalgybos pareigūno ar darbuotojo atsakomybė, kurios dydis nėra ribojamas žvalgybos pareigūno ar darbuotojo darbo užmokesčio ar tarnybinio atlyginimo dydžiu.
3. Šis Aprašas nereglamentuoja žvalgybos institucijos, kaip valstybės institucijos, materialinės atsakomybės, kai atsakomybė kyla žvalgybos institucijai, kaip juridiniam asmeniui, dėl padarytos žalos atlyginimo žvalgybos pareigūnams ir (ar) darbuotojams.
4. AOTD tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių materialinės atsakomybės sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką reglamentuoja Karių materialinės atsakomybės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1928).
5. Tyrimas dėl materialinės žalos (toliau – žala) padarymo ir žalos dydžio nustatymo (toliau – tyrimas) atliekamas vadovaujantis Žvalgybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir darbuotojų darbo drausmės pažeidimų tyrimo, tarnybinių ir drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 154-7960) nuostatomis.
II. MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS IR ATVEJAI
6. Žvalgybos pareigūnų ir (ar) darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda esant visoms šioms sąlygoms:
7. Žvalgybos pareigūnas ir (ar) darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl:
7.3. baudų ir kompensacinių išmokų, kurias žvalgybos institucija sumokėjo dėl žvalgybos pareigūno ar darbuotojo kaltės;
III. MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS FORMOS IR RIBOS
8. Visiška materialinė atsakomybė žvalgybos pareigūnui taikoma, kai:
8.2. žala padaryta dėl nusikalstamos veikos, kuri yra konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
8.3. žala padaryta esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
8.5. žala padaryta žvalgybos pareigūno, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
9. Jeigu šio Aprašo 8.1–8.4 nurodytais atvejais žvalgybos pareigūnas žalą padarė trečiajam asmeniui, kurią atlygino žvalgybos institucija, žvalgybos institucija į padariusį žalą žvalgybos pareigūną turi tokio dydžio regreso teisę, kiek žvalgybos institucija sumokėjo žalos atlyginimo.
10. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su žvalgybos pareigūnu, paskirtu nuolat ar laikinai eiti pareigas ar atlikti darbų, susijusių su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais.
11. Visiška materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma, kai:
11.2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
11.4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas;
11.5. žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
12. Bet kuri tyčios rūšis, t. y. ir tiesioginė, ir netiesioginė, lemia darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymą. Jei darbuotojo kaltais veiksmais žala padaroma dėl neatsargumo, šiam darbuotojui taikoma ribota materialinė atsakomybė.
13. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotoju, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu ar gabenimu ir dėl priemonių (daiktų), perduotų darbuotojui naudotis darbe.
14. Jei darbuotojas žalą žvalgybos institucijai padaro ne prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat ne prarandant medžiagas, o juos sugadinant, padarant netinkamais naudoti, tokiam darbuotojui, jeigu su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, yra taikoma ne visiška, o ribota materialinė atsakomybė.
15. Jeigu žala žvalgybos institucijai yra padaroma neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo, tai šiuo atveju visišką materialinės atsakomybės taikymą lemia pats faktas, jog žala buvo padaryta neblaivaus darbuotojo. Darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo įrodinėjimo našta tenka žvalgybos institucijai.
16. Žvalgybos pareigūnui ribota materialinė atsakomybė taikoma, kai žvalgybos pareigūnas žalą žvalgybos institucijai padaro dėl neatsargumo. Žvalgybos institucijos darbuotojui visais atvejais taikoma ribota materialinė atsakomybė, išskyrus tuos atvejus, kuriais darbuotojui yra taikoma visiška materialinė atsakomybė.
17. Ribotos materialinės atsakomybės dydžiai:
17.1. taikant ribotą materialinę atsakomybę žvalgybos pareigūnui atlygintinos žvalgybos institucijai žalos dydis negali viršyti 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų;
18. Žvalgybos pareigūnas nuo materialinės atsakomybės gali būti atleidžiamas, jei žala buvo padaryta veikiant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą įsakymą. Jei žalą padarė darbuotojas, tai jis gali būti atleidžiamas nuo materialinės atsakomybės arba žalos atlyginimas gali būti sumažinamas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės laipsnį. Kokia dalimi mažinamas darbuotojo padarytos žalos atlyginimo dydis, nusprendžia žvalgybos institucijos direktorius išleisdamas įsakymą dėl žalos atlyginimo.
IV. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMAS
19. Sugadinus, sunaikinus ar praradus žvalgybos institucijos turtą ar materialines vertybes (toliau – turtas), žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į žalos padarymo momentu buvusią sugadinto, sunaikinto ar prarasto turto realią vertę:
19.1. jeigu turtas yra sugadintas ir gali būti pataisomas, žalos dydžiu turi būti laikomos išlaidos, kurios buvo būtinos, grąžinant turtui jo iki sugadinimo buvusią pirmykštę vertę ir atkuriant buvusią fizinę jo būklę, buvusias jo eksploatacines ir naudingąsias savybes pagal žalos padarymo metu taikytas darbų technologijas ir kainas, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį (amortizaciją);
19.2. jeigu turtas yra visiškai sunaikintas arba jo pataisyti techniškai nebeįmanoma, skaičiuojant žalos dydį nustatoma, kiek kainuotų įsigyti buvusios fizinės būklės ir buvusių eksploatacinių bei naudingųjų savybių turtą pagal žalos padarymo metu galiojusias kainas, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį (amortizaciją). Taip pat turtas laikomas visiškai sunaikintu, jei jo atnaujinti ekonomiškai nenaudinga, tai yra kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija;
19.3. apskaičiuojant išlaidas, kurias patirtų žvalgybos institucija, atkurdama turto žalos padarymo metu jo buvusią fizinę būklę, buvusias eksploatacines ir naudingąsias savybes, taip pat turto kainą šio Aprašo 19.2 punkte nurodytu atveju, specialistai, teikiantys informaciją žalos dydžiui nustatyti, atlieka rinkos kainų analizę;
19.4. atliekant rinkos kainų analizę atsižvelgiama ne mažiau kaip į vieną iš šių išvardytų informacijos šaltinių:
19.4.1. nepriklausomų turto vertintojų ataskaitą, kurioje nurodoma turto atstatymo iki jo buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių savybių kaina arba analogiško sunaikintam turtui kaina;
19.4.2. komercinius pasiūlymus dėl tokio paties ar panašaus turto arba jo remonto (rekonstravimo) paslaugų pardavimo;
20. Jeigu fiziniams ar juridiniams asmenims iš žvalgybos institucijos lėšų buvo nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtos piniginės lėšos (įskaitant nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtą atlyginimą, kompensacijas ir kt.), kurias susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės, žalos, padarytos žvalgybos institucijai, dydžiu laikomas neteisėtai ar nepagrįstai išmokėtų piniginių lėšų dydis.
21. Žalos dydį vadovaudamasis šio Aprašo ir kitų teisės aktų nuostatomis nustato už finansus atsakingas žvalgybos institucijos padalinys, kitas kompetentingas žvalgybos institucijos padalinys ir (ar) specialistai.
22. Tyrimą atliekantis žvalgybos pareigūnas ar komisija (toliau – tyrimą atliekantis subjektas) gali prašyti žvalgybos institucijos direktoriaus skirti specialistą žalos dydžiui nustatyti (toliau – specialistas), jei žalos dydžio nenustato už finansus atsakingas žvalgybos institucijos padalinys ar kitas kompetentingas žvalgybos institucijos padalinys.
23. Už finansus atsakingas žvalgybos institucijos padalinys, kitas kompetentingas žvalgybos institucijos padalinys ar specialistas, remdamasis tyrimą atliekančio subjekto ar žvalgybos institucijos kitų padalinių pateikta informacija apie sunaikintą (sugadintą) turtą, parengia rašytinę žalos apskaičiavimo išvadą. Išvadą pasirašo parengęs asmuo.
24. Žalos apskaičiavimo išvadoje turi būti:
26. Prie išvados pridedamos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų, kuriais buvo remiamasi pateikiant išvadą, kopijos.
27. Žalos dydžiui nustatyti kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasitelkiami nepriklausomi turto vertintojai. Išlaidos, patirtos žalai įvertinti, įskaičiuojamos į žalos dydį.
28. Žalos, padarytos dėl kelių žvalgybos pareigūnų ir (ar) darbuotojų kaltės, dydis kiekvienam iš jų nustatomas atsižvelgiant į kaltės laipsnį ir materialinės atsakomybės formą bei ribas. Jei darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl šio Aprašo 18 punkte nustatytų aplinkybių, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.
29. Žvalgybos pareigūno tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu jis materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs jam paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas (pareiginė alga kartu su priedais). Darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kurio dydžiu jis materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
V. ŽALOS ATLYGINIMAS
30. Žvalgybos pareigūnas ar darbuotojas, padaręs žalą žvalgybos institucijai, ją atlyginti gali savo noru.
31. Žvalgybos institucijos direktoriaus sutikimu žvalgybos pareigūnas ar darbuotojas žalai atlyginti gali perduoti tapatų ir lygiavertį turtą arba pataisyti sužalotąjį.
32. Atlyginant žalą pagal šio Aprašo 30 ir 31 punktus, sudaromas rašytinis susitarimas atlyginti žalą (toliau – susitarimas), nurodant žalos dydį, atlyginimo būdą bei terminus. Susitarimą pasirašo žvalgybos institucijos direktorius ir žalą padaręs žvalgybos pareigūnas ar darbuotojas.
33. Žvalgybos pareigūnui ar darbuotojui pažeidus susitarimu nustatytus žalos atlyginimo terminus, likusi neatlyginta žalos dalis atlyginama žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymu ne ginčo tvarka.
34. Žvalgybos pareigūno ar darbuotojo padaryta žala, jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio Aprašo 30–32 punktuose nurodytu būdu, atlyginama vadovaujantis žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymu, išskaitant iš žvalgybos pareigūno tarnybinio atlyginimo ar darbuotojo darbo užmokesčio. Išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio vadovaujantis žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymu leidžiama, jei atlygintina žala neviršija darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
35. Žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti išleistas per mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Kitų valstybės institucijų sprendimai ar nutarimai, teismų sprendimai, nutartys ar nuosprendžiai vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.
36. Žvalgybos pareigūnas ar darbuotojas, padaręs žalą tretiesiems asmenims, kurią atlygino žvalgybos institucija, atlygina žvalgybos institucijai padarytą žalą šio Aprašo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
37. Žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymas atlyginti žalą, perduodamas vykdyti už finansus atsakingam žvalgybos institucijos padaliniui.
38. Mėnesiniai išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 20 procentų žvalgybos pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti tarnybinio atlyginimo ar darbuotojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
39. Konkretų mėnesinių išskaitymų dydį, atsižvelgdamas į žvalgybos pareigūno ar darbuotojo kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes, materialinę žvalgybos pareigūno ar darbuotojo padėtį, išlaikomus mažamečius ar nedarbingus šeimos narius, nustato žvalgybos institucijos direktorius išleisdamas įsakymą dėl žalos atlyginimo.
40. Neleidžiama daryti išskaitymų iš kompensacijų, išeitinių ir kitų išmokų, į kurias pagal įstatymus išieškojimas negali būti nukreipiamas.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Žvalgybos pareigūnas ar darbuotojas žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymą dėl žalos atlyginimo gali apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas sustabdo žvalgybos institucijos direktoriaus įsakymo vykdymą.