LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2013 m. balandžio 25 d. Nr. 2B-28
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2013 m. balandžio 12 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas (Nr. 1B-8/2013) „ištirti, ar
1. Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 85 straipsnio 4 dalis (2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2085 redakcija (Žin., 2004, Nr. 54-1832), 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1869 redakcija (Žin., 2011, Nr. 163-7760) ta apimtimi, kuria įtvirtinamas draudimas vykdyti finansinę prievolę – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, neįvykdytą iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus įstatymų reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad bankas privalo vykdyti prievoles po bankroto bylos iškėlimo, atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam privačios nuosavybės apsaugos principui, 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 46 straipsniui, nustatančiam valstybei pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniam teisinės valstybės principui;
2. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1867 redakcija (Žin., 2012, Nr. 4-112) ta apimtimi, kuria įtvirtintas draudimas vykdyti finansinę prievolę – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, neįvykdytą iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam privačios nuosavybės apsaugos principui, 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 46 straipsniui, nustatančiam valstybei pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 1 punktą prie teismo nutarties pridedama sustabdytoji teismo byla.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sustabdytoji byla, iš kurios matyti aplinkybės, dėl kurių ginčijamas teisės aktas turi būti taikomas toje byloje, turi būti prieinama Konstituciniam Teismui; tik šitaip gali būti sudarytos sąlygos, būtinos tam, kad Konstitucinis Teismas galėtų vykdyti konstitucinį teisingumą ir spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje, neprieštarauja Konstitucijai.
Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nesustabdė civilinės bylos, kurioje buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir nepridėjo jos prie prašymo Konstituciniam Teismui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą Nr. 1B-8/2013.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.