LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1050
Vilnius
Atsižvelgdama į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 (Žin., 2005, Nr. 69-2471), 2005 m. rugsėjo 20 d. posėdžio pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050
NACIONALINIS EURO ĮVEDIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau vadinama – šis planas) tikslai – nustatyti pagrindinius euro įvedimo (lito pakeitimo euru) Lietuvos Respublikoje elementus, laikotarpius ir tvarką; numatyti reikiamas priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, visuomenės informavimą ir sklandų lito pakeitimą euru viešajame ir privačiame sektoriuose.
II. PAGRINDINIAI EURO ĮVEDIMO ELEMENTAI
Teisinis reglamentavimas ES
3. Europos Bendrijų steigimo sutarties (toliau vadinama – Sutartis) 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bent kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis naudoti nacionalinę valiutą, prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 121 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą pateikia Ekonomikos ir finansų ministrų tarybai pranešimus, kuriuose įvertinama, ar valstybės narės nacionaliniai teisės aktai (įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus arba nacionalinių centrinių bankų veiklą reglamentuojančius įstatymus) yra suderinti su Sutarties 108 ir 109 straipsniais ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu (toliau vadinama – Statutas).
4. Euro įvedimas ir jo naudojimas dabartinėse euro zonos valstybėse narėse reguliuojamas šiais Tarybos reglamentais: 1998 m. gegužės 3 d. ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo, 1998 m. gruodžio 31 d. ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų ir 1997 m. birželio 17 d. ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu.
Nacionalinis teisinis pagrindas
6. Lietuvos Respublikos teisė turi būti galutinai suderinta su ES teisės reikalavimais, iki bus pradėta rengti (2006 metais) Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pranešimus apie konvergenciją.
7. Pirmiausia būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75, 84, 125 ir 126 straipsnius, taip pat Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą (Žin., 1990, Nr. 7-172), priimti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas, o pagal Sutarties 106 straipsnio 1 dalį ir Statuto 16 straipsnį eurų banknotų emisijos teisę turi Europos centrinis bankas ir euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. Europos centrinio banko 2004 metų pranešime apie konvergenciją pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata neužtikrina Lietuvos banko valdybos pirmininko asmeninio nepriklausomumo, todėl neatitinka Sutarties ir Statuto.
9. Siekiant prisijungti prie euro zonos, taip pat būtina pakeisti atitinkamus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo straipsnius (dėl pinigų politikos, banknotų emisijos, užsienio atsargų valdymo ir kitus). Dėl minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto turi būti konsultuojamasi su Europos centriniu banku. 2005 metų pabaigoje šis projektas bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Planuojama, kad jis bus priimtas Lietuvos Respublikos Seime ne vėliau kaip iki 2006 metų kovo pabaigos.
10. Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatoma įtvirtinti litų pakeitimo ir perskaičiavimo į eurus bei litų išėmimo iš apyvartos tvarką, informacijos apie eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimą, vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimą, kainų nurodymą eurais, litais ir kita. Šis įstatymas turėtų būti priimtas po to, kai ES Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
11. Priėmus minėtuosius teisės aktus, valstybės institucijos pagal kompetenciją iki 2006 m. gruodžio 1 d. turės parengti ir priimti kitus teisės aktus, būtinus priimti iki euro įvedimo.
INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
PRINCIPAI
14. Lito pakeitimas euru nepažeis sandorių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi sandoriai su nuorodomis į litus ir toliau galios po lito pakeitimo euru. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais.
15. Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų galimų žingsnių, kad keitimo proceso metu būtų išvengta piktnaudžiavimo didinant kainas ir nerimo dėl infliacijos.
16. Ūkio subjektai atsakingi už organizacinį pasirengimą įvesti eurą, įskaitant ir administruojamų informacinių sistemų pritaikymą.
17. Bendros Lietuvos Respublikos pasirengimo įvesti eurą išlaidos (eurų monetoms kaldinti, litų banknotų ir monetų pakeitimui į eurų banknotus ir monetas, mokėjimo sistemoms pertvarkyti, visuomenei informuoti) bus finansuojamos iš Lietuvos banko lėšų. Ūkio subjektų išlaidos, susijusios su pasirengimu ir euro įvedimu, nebus kompensuojamos.
EURO ĮVEDIMO BŪDAS IR TVARKARAŠTIS
18. Atsižvelgiant į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą ir Lietuvos Respublikos institucijų patirtį keičiant pinigus lito įvedimo metu 1993 metais, numatoma negrynuosius ir grynuosius eurus įvesti tuo pačiu metu, be pereinamojo laikotarpio.
19. Numatomas euro įvedimo Lietuvos Respublikoje tvarkaraštis:
Pasirengimo laikotarpis
| 2005 metų rugsėjis–2006 metų gegužė |
– Lietuvos ekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto kriterijus: rodiklių stebėjimas, pasiūlymų teikimas. |
| 2006 metų gegužė–birželis |
– Europos Komisijos ir Europos centrinio banko 2006 metų pranešimai apie konvergenciją. |
| 2006 metų birželis–liepa |
– ES Tarybos sprendimas dėl išimties naudoti nacionalinę valiutą panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. |
| 2006 metų birželis–liepa |
– Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos sprendimas dėl neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso. |
| Ne vėliau kaip 2006 metų birželį–liepą |
– siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti ir priimti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. |
| Ne vėliau kaip 2006 m. lapkričio 2 d. |
– privalomas kainų nurodymas litais ir eurais. |
| Vėliausiai 2006 m. gruodžio 20 d. |
– išankstinis banknotų ir monetų paskirstymas bankams. |
| Dviejų valiutų apyvartos laikotarpis |
|
| 2007 m. sausio 1 d. |
– euro įvedimas (prisijungimas prie euro zonos). |
| 2007 m. sausio 16 d. |
– euras tampa vienintele privaloma priimti mokėjimo priemone. |
| Pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui |
|
| 2007 m. kovo 1 d. |
– privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pabaiga. |
| 2007 m. kovo 1 d. |
– nemokamo litų pakeitimo eurais komerciniuose bankuose pabaiga. |
EURO ĮVEDIMO DIENA
20. Lietuvos Respublikos pasirinkta tinkamiausia euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – 2007 m. sausio 1 d., pirmadienis. Tokia pozicija priimta įvertinant naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį (tai leis išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnės klaidų rizikos dėl apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo tais pačiais metais litais ir eurais). Atsižvelgta ir į mažesnį ekonominį aktyvumą bei grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje (tai palengvins pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą). Taip pat įvertintas palankus „ilgesnio savaitgalio“ veiksnys, sudarantis daugiau galimybių užpildyti eurais bankomatus, atlikti reikiamus pakeitimus automatizuotose prekybos vietose, informacinėse sistemose ir užbaigti kitus logistinius darbus. Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis momentas, palengvinsiantis informacinę kampaniją ir padėsiantis visuomenei priimti bendrąją ES valiutą.
DVIEJŲ VALIUTŲ APYVARTOS LAIKOTARPIS
21. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 kalendorinių dienų truksiantį dviejų valiutų apyvartos laikotarpį, kurio metu dar bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Dviejų valiutų apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų ir prekybos įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninius pajėgumus, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį įvedant litą. Ilgesnis dviejų valiutų apyvartos laikotarpis būtų nepatogus gyventojams ir brangus juridiniams asmenims, o pakeisti litą euru per trumpesnį laikotarpį – sudėtinga techniškai. Dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu dalis litų banknotų ir monetų bus tiesiog išleista perkant prekes ar paslaugas arba pakeista.
LITŲ KEITIMAS Į EURUS
23. Atsižvelgiant į 1998 m. balandžio 23 d. Europos Komisijos rekomendacijos (EB) Nr. 98/286 dėl bankų užmokesčio už nacionalinės valiutos keitimą į eurus nuostatas, numatoma, kad komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, o Lietuvos bankas – neribotą laiką. Visos klientų lėšos, esančios sąskaitose litais, bus nemokamai perskaičiuotos į eurus.
LITŲ PERSKAIČIAVIMAS Į EURUS
24. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, bus laikomi dydžiais, išreikštais eurais ir vadovaujantis 1997 m. birželio 17 d. ES Tarybos reglamento Nr. 1103/97 nuostatomis perskaičiuotais pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
25. Neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas pagal Sutarties 123 straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą: ES Tarybai priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikai taikomos išimties naudoti nacionalinę valiutą panaikinimo, Europos Komisijos siūlymu ir po konsultacijų su Europos centriniu banku Ekonomikos ir finansų ministrų taryba, susidedanti iš euro zonos valstybių narių atstovų ir valstybės narės, dėl kurios tokia išimtis panaikinta, priims sprendimą dėl neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso. Šis kursas bus įtvirtintas ES Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame 1998 m. gruodžio 31 d. ES Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų.
26. Tarifai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais (eurais) išreikšti dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos ir kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), perskaičiuojami ir išreiškiami 4 reikšminių skaitmenų po kablelio tikslumu, jeigu teisės aktais ar šalių susitarimu netaikomi tikslesni išraiškos principai. Taip perskaičiuoti dydžiai laikomi tarpinėmis sumomis ir iki 2 skaitmenų po kablelio (cento tikslumu) apvalinami tik skaičiuojant galutinę mokėtiną sumą.
27. Numatoma užtikrinti palankų socialinių dydžių perskaičiavimą. Perskaičiuojant į eurus dydžius, susijusius su darbo užmokesčiu, pensijomis ir kitomis išmokomis (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, bazinė pensija ir kita), turi būti apvalinama gavėjo naudai (t. y. tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra didesnis už 0, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus).
KAINŲ NURODYMAS EURAIS IR LITAIS
28. Kainų nurodymas litais ir eurais palengvins perėjimą prie naujosios valiutos tiek vartotojams, tiek pardavėjams ir paslaugų teikėjams. Kainas eurais ir litais bus privaloma nurodyti ne trumpiau kaip 60 kalendorinių dienų iki euro įvedimo dienos ir 60 kalendorinių dienų įvedus eurą. Kainų nurodymas eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas kartu su nereikalinga informacija.
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
29. Pagal planuojamos informacinės veiklos intensyvumą, temų aktualumą numatyti trys Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos (toliau vadinama – Strategija) įgyvendinimo etapai. Pirmasis etapas apima laikotarpį nuo 2005 metų rugsėjo iki 2006 metų rugsėjo. Pradėtos informacinės kampanijos metu visuomenė supažindinama su būsima bendrosios valiutos įtaka šalies ekonomikai ir gyventojams, euro įvedimo planu ir suinteresuotų institucijų veikla, informuojama, kaip Lietuva vykdo ekonominius reikalavimus, susijusius su euro įvedimu (konvergencijos kriterijus), pateikiama bendra informacija apie eurą ir euro zoną. Antrasis etapas – 2006 metų rugsėjis-2007 m. sausio 15 diena. Tai intensyviausia informacinės kampanijos dalis, kurios metu gyventojai supažindinami su valiutos pakeitimo tvarka, tą procesą reglamentuojančiais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrosios valiutos nominalais ir verte, išsamiai pristatomi eurų apsaugos požymiai ir kita. Šiuo etapu aktyviai naudojamasi ir reklamos galimybėmis. Trečiasis etapas – 2007 m. sausio 16 d.-2007 metų birželis (prireikus šis etapas gali būti pratęstas). Palaikomas aukštas visuomenės informavimo apie euro įvedimą lygis (teikiama informacija apie pinigų pakeitimo eigą ir rezultatus (tvarka ir sąlygos šiame etape jau neatrodo aktualu), eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, komentuojami kiti su euro įvedimu susiję aspektai).
III. PASIRENGIMO LAIKOTARPIS
VIEŠASIS SEKTORIUS
30. Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką, pasirinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP) nominaliąją vertę pakeisti pagal konkretaus investuotojo turimą vertybinių popierių paketą ir nustatyti naują vieno VVP nominalią vertę, lygią 1 euro centui. Visų litais išleistų VVP nominalioji vertė bus pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos identifikavimo kodą kiekvienoje atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę, padalijant iš neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė bus to investuotojo turimų euro cento nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičius. Tai techniškai nesudėtingas ir skaidrus būdas, nereikalaujantis papildomų išmokų kompensuojant apvalinimo skirtumus, kurių gali prireikti taikant kitus metodus. Šis būdas užtikrina, kad vertybinių popierių vertė būtų mažiausiai paveikta perskaičiavimo. VVP nominalios vertės pakeitimo tvarka bus taikoma ir kitiems nematerialiems skolos vertybiniams popieriams, jeigu emitentas ir tos emisijos vertybinių popierių turėtojai nesusitaria kitaip.
31. Pasirengimo laikotarpiu bus stiprinami institucijų gebėjimai užtikrinti sklandų euro įvedimą. Visos valstybės institucijos pagal kompetenciją turi įvairiais kanalais informuoti gyventojus apie nustatytą neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą, apie teisės aktus, priimtus eurui įvesti. Toks viešumas atliks ir visuomenės švietimo funkciją. Bus rūpinamasi valstybės institucijų tarnautojų mokymu ir informavimu, kad jie galėtų prisidėti prie visuomenės informavimo apie būsimą valiutos keitimą.
32. Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, bus parengtas vartotojų vadovas euro įvedimo laikotarpiu. Čia bus pateikta informacija vartotojui apie litų perskaičiavimo į eurus tvarką, kainų litais ir eurais nurodymo tvarką ir panašiai. Bus parengtas Geros verslo praktikos (valios) kodeksas, kuris įpareigos, perskaičiuojant kainas, vykdyti kainų lygio išlaikymo ir nediskriminavimo įsipareigojimą, priimti litus ir siekti duoti grąžą tik eurais per visą valiutos keitimo laikotarpį, patogiai klientui organizuoti kainų nurodymą litais ir eurais, pakeitimo metu neorganizuoti didelių išpardavimo akcijų ir panašiai.
33. Pasirengimo laikotarpiu bus išnagrinėtos galimybės pritaikyti kasos aparatus naudoti dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu bei numatyti jų įgyvendinimo būdai.
34. Savivaldybės turės pasirengti, kad dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu sklandžiai veiktų jų valdomos sritys, ypač viešojo transporto.
35. Valstybės institucijos pagal kompetenciją turi pasirengti sklandžiai pereiti prie mokesčių, permokų, nepriemokų skaičiavimo ir mokėjimo dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus.
36. Valstybės institucijos pagal kompetenciją turi pasirengti, kad viešajame sektoriuje naudojamos informacinės sistemos sklandžiai pereitų prie atsiskaitymų, apskaitos ir atskaitomybės rengimo įvedus eurą ir būtų pakeistos buhalterinės apskaitos programos, susijusios su euro įvedimu. Valstybės institucijos pagal veiklos sritį, pasirengdamos euro įvedimui, pritaikys savo administruojamas informacines sistemas, parengs naujas dokumentų formas ir informuos apie tai vartotojus.
37. Nuo ES Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje priėmimo iki kalendorinių metų pabaigos po jo įvedimo bus rengiama ir teikiama suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei statistika apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius registruojant kainas litais ir eurais ir įvertinant kainų perskaičiavimo iš lito į eurą įtaką bendrajam vartotojų kainų pokyčiui.
38. 60 kalendorinių dienų iki euro įvedimo ir 60 kalendorinių dienų po jo įvedimo informacija apie pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas ir jų pokyčius bus teikiama suinteresuotoms valstybės institucijoms ir visuomenei dažniau nei kartą per mėnesį.
LIETUVOS BANKAS
40. Lietuvos bankas suderins su Europos centriniu banku ir banknotus tiekiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku eurų banknotų įsigijimo ir pristatymo logistinius ir techninius aspektus. Derindamas eurų banknotų priėmimo Lietuvos Respublikoje ir pristatymo į Lietuvos banko saugyklas logistikos, apsaugos ir techninius klausimus su atitinkamomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir paslaugų teikėjais, Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam eurų banknotų paskirstymui komerciniams bankams vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 20 dienos. Taip pat bus išspręstas išankstinio eurų banknotų paskirstymo komercinių bankų klientams klausimas.
41. Lietuvos Respublikos eurų monetas planuojama kaldinti valstybės įmonėje Lietuvos monetų kalykloje (toliau vadinama – Lietuvos monetų kalykla). Lietuvos monetų kalykla tam bus pasirengusi iki ES Tarybos sprendimo dėl išimties naudoti nacionalinę valiutą panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje priėmimo datos. Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam eurų monetų paskirstymui komerciniams bankams ne vėliau kaip iki 2006 m. spalio 1 dienos. Taip pat bus išspręstas išankstinio eurų monetų pristatymo komercinių bankų klientams klausimas.
42. Tarpbankinės mokėjimų sistemos mokėjimo sistemos LITAS aplinkoje bus parengtos dvi sistemos atsiskaitymams eurais vykdyti: realaus laiko sistema, kuri bus sujungta su ES mokėjimo sistema TARGET, ir nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų sistema. Abi sistemos nuo 2007 m. sausio 1 d. mokėjimą vykdys tik eurais.
43. Lietuvos banko institucinis pasirengimas įsijungti į euro sistemą vykdomas pagal 2004 metais patvirtintą Lietuvos banko veiklos planą dėl euro įvedimo. Jį numatoma tikslinti atsižvelgiant į Europos centrinio banko euro zonos plėtros planą, kuris buvo parengtas siekiant tinkamai pasirengti euro sistemos plėtrai.
KOMERCINIAI BANKAI
44. Komerciniai bankai ir užsienio valstybių bankai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, turės būti pasirengę nuo euro įvedimo dienos tenkinti juridinių ir fizinių asmenų eurų banknotų ir monetų poreikius, neatlygintinai perskaičiuoti į eurus indėlius bei pinigines sumas sąskaitose litais ir keisti litus į eurus, taikydami neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikydamiesi ES teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.
PRIVATUS SEKTORIUS
46. Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate), išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR bus laikomos nuorodomis į EONIA (Euro OverNight Index Average). Jeigu sutartyse ar kituose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, ši palūkanų normų dydžių išraiška bus naudojama iki laikotarpio, kuriam ji apskaičiuota, pabaigos, jeigu šalys nesusitars kitaip.
47. Privačių emitentų išleistų skolos vertybinių popierių nominalioji vertė bus keičiama pagal šio plano 30 punkte nustatytą tvarką, jeigu emitentas ir tos emisijos vertybinių popierių turėtojai nesusitars kitaip.
48. Konvertuojamųjų obligacijų nominalioji vertė bus keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė bus dalijama iš neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų ženklų po kablelio, nes santykis, kuriuo keičiamos konvertuojamosios obligacijos į akcijas, turi išlikti nepakitęs.
49. Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė bus keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais bus dalijama iš neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus.
50. Sprendimą dėl vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo priima akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nepriims sprendimo dėl vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo, iš apskaičiuotos pagal minėtąją tvarką vertybinių popierių nominaliosios vertės eurais bus atimama dalis, esanti už dviejų skaitmenų po kablelio, ir gaunama vertybinių popierių nominalioji vertė eurais sveikų euro centų tikslumu. Dėl pakeitimo gautas skirtumas turės būti pervedamas į bendrovės rezervą.
51. Pajinių įnašų, dalių vertė keičiama taip: kiekvieno pajinio įnašo, dalies vertė perskaičiuojama pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
52. Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio 1998 m. gegužės 3 d. ES Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo, projekte numatyta, kad nuo grynųjų eurų įvedimo dienos visuose dokumentuose nuorodos į litus yra laikomos nuorodomis į eurus, perskaičiuotus pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą, o apvalinant taikomos 1997 m. birželio 17 d. ES Tarybos reglamente (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, numatytos taisyklės. Ši nuostata taikytina ir sutartims.
MAŽMENINĖ PREKYBA
54. Dėl privalomo kainų eurais ir litais nurodymo reikalavimo, kuris bus įtvirtintas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme ir kituose teisės aktuose, vartotojai galės lengvai įvertinti prekių ir paslaugų kainas. Asmenys, parduodantys prekes (teikiantys paslaugas), turės pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas eurais ir litais ne vėliau kaip 60 kalendorinių dienų iki euro įvedimo dienos ir 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos. Kainos bus nurodomos perskaičiuotos pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
55. Tarifai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais (eurais) išreikšti dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos ir kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), laikomi tarpinėmis sumomis. Jos perskaičiuojamos ir išreiškiamos 4 reikšminių skaitmenų po kablelio tikslumu, jeigu remiantis teisės aktais ir sutartimis nebuvo taikomi tikslesni išraiškos principai. Perskaičiuoti dydžiai apvalinami iki dviejų skaitmenų po kablelio tik skaičiuojant galutinę mokėtiną sumą.
56. Apvalinama bus pagal nustatytas taisykles, tačiau nebus laikoma kainų perskaičiavimo pažeidimu, jeigu galutinė paslaugos, prekės kaina – mokėtina suma – bus apvalinama į mažesnę pusę vartotojo naudai.
57. Prekybos įstaigos turės mokyti personalą dirbti dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu ir atpažinti eurus.
58. Prekybos organizacijos bus skatinamos priimti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, pagal kurį jos, perskaičiuodamos kainas, privalėtų vykdyti kainų lygio išlaikymo ir nediskriminavimo įsipareigojimą, priimti litus ir siekti duoti grąžą tik eurais per visą valiutos keitimo laikotarpį, patogiai klientui organizuoti kainų litais ir eurais nurodymą, keitimo metu neorganizuoti didelių išpardavimo akcijų ir panašiai. Tos prekybos įstaigos, kurios viešai deklaruos ir laikysis Geros verslo praktikos (valios) kodekso, galės reklamose, savo atributuose naudoti specialiai sukurtą šio kodekso ženklelį.
VARTOTOJAI
59. Kainų nurodymas litais ir eurais bus svarbi priemonė, apsauganti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo, manipuliavimo kainomis. Turi būti aiškiai matyti, kuria valiuta turi/gali būti mokama ir iš kurios valiutos perskaičiuojamos kainos, turi būti nurodytas kainų perskaičiavimo algoritmas ir tarpinių sumų (tarifų ir t. t.) naudojimas apskaičiuojant galutinę kainą.
60. Mokėtinų litais sumų nurodymas litais ir eurais pratins prie naujo vertės mato. Teisės aktai nustatys, kad darbdaviai pensijų ir kitų socialinių išmokų mokėtojai užtikrintų, jog 60 kalendorinių dienų iki euro įvedimo darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos, mokami litais, būtų nurodomi ir eurais.
61. Bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, kuriuose nustatyti su darbo užmokesčio, pensijų, valstybinių šalpos išmokų mokėjimu susiję dydžiai litais (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, bazinė pensija ir kita), nuo euro įvedimo dienos įsigaliosiančios pataisos, numatančios piniginę išraišką eurais. Tais atvejais, kai nurodytus dydžius perskaičiuojant į eurus skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra didesnis už 0, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.
62. Numatoma įrengti „karštąsias“ telefonų linijas, kurios teiks informaciją apie euro įvedimo tvarką. Tinkama informacinė kampanija, numatytas kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpis, apvalinimo tvarka yra skirti ne tik sąžiningam litų perskaičiavimo į eurus procesui užtikrinti. Jie padės išvengti pažeidimų keičiant pinigus.
IV. DVIEJŲ VALIUTŲ APYVARTOS LAIKOTARPIS
VIEŠASIS SEKTORIUS
63. Kiekviena valstybės institucija vykdys savo patvirtintus euro įvedimo priemonių planus ir užtikrins, kad jų veiklos sritys sėkmingai funkcionuotų tiek dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu, tiek jam pasibaigus.
64. Savivaldybės vykdys savo numatytas priemones, užtikrinančias sklandų joms priskirtų valdymo sričių funkcionavimą.
65. Nuo euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojai pateiktose mokesčių deklaracijose mokėtinas (grąžintinas) sumas nurodys tik eurais. Permokėtos sumos bus grąžinamos tik eurais. Visos mokesčių mokėtojų neįvykdytos prievolės litais reikš neįvykdytas prievoles eurais. Deklaruotos litais mokėtinos sumos, kurioms dar nesuėjęs mokėjimo terminas, reikš deklaruotas sumas eurais. Susitarimai dėl mokesčio dydžio, jeigu sumos priskaičiuotos litais, bus pasirašomi eurais. Jeigu patikrinimo aktas surašytas iki 2007 m. sausio 1 d. ir mokėtinos sumos nurodytos litais, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo bus priimtas sumas nurodant eurais. Visais atvejais litai į eurus bus perskaičiuojami pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir pagal nustatytas apvalinimo taisykles. Eurais parengtos finansinės atskaitomybės praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys, išreikšti litais, bus perskaičiuojami ir nurodomi eurais.
66. Ūkio subjektai nuo euro įvedimo dienos ūkinių įvykių ir operacijų apskaitą tvarkys eurais. Sąskaitos arba sąskaitos faktūros nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomos eurais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, 2006 metų finansinę atskaitomybę rengs litais. Euro įvedimo dieną balansinių sąskaitų likučiai bus įvertinti eurais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutaps su kalendoriniais metais ir kurių finansinės atskaitomybės parengimo diena bus vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansinę atskaitomybę rengs eurais.
67. Litų banknotai ir monetos, lito centų monetos kaip teisėta, privaloma priimti mokėjimo priemonė bus naudojama 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, tačiau nuo euro įvedimo dienos bankai negalės klientams išduoti litų. Grynieji litai bus priimami atsiskaitant, tačiau grąžą bus siekiama duoti tik eurais.
68. Vertybiniai popieriai, indėliai ir kitos piniginės sumos (išraiškos) sąskaitose ir kitos sumos litais euro įvedimo dieną bus neatlyginamai perskaičiuojami į eurus.
LIETUVOS BANKAS
KOMERCINIAI BANKAI
71. Nuo euro įvedimo dienos komerciniai bankai ir užsienio valstybių bankai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, išduos eurų banknotus ir monetas klientams, keis litus į eurus ir nebeišduos nacionalinės valiutos.
72. Komerciniai bankai litus į eurus keis neatlyginamai 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos. Pasibaigus tam laikotarpiui, už litų keitimą į eurus komerciniai bankai galės imti savo nustatyto dydžio užmokestį. Rekomenduotina komerciniams bankams dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu numatyti papildomas organizacines priemones: lankstų darbo laiko grafiką, darbuotojus ypatingiems laikiniems darbams ir kita. Pirmosiomis keitimo dienomis bankams rekomenduojama numatyti ilgesnį darbo laiką, skirti daugiau darbuotojų.
MAŽMENINĖ PREKYBA
73. Dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu pardavėjai turės nurodyti kainas eurais ir litais, priimti įmokas eurais ir litais, bet duoti grąžą siektina eurais. Kad sumažėtų grynųjų pinigų naudojimas dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu, vartotojai bus skatinami grynuosius pinigus iš anksto padėti į sąskaitas bankuose, daugiau naudotis mokėjimo kortelėmis, elektroniniais atsiskaitymo būdais.
VARTOTOJAI
75. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija numato kiekvieną šalies gyventoją supažindinti su naujosios valiutos nominalais ir verte, naująja kainodara, litų ir eurų keitimo santykį padedančiomis suprasti skaičiavimo lentelėmis ir kitomis priemonėmis. Tai padės vartotojams greitai patikrinti litų perskaičiavimo į eurus (ir atvirkščiai) teisingumą. Čia pravers ir valstybės institucijų informacija, skelbiama per žiniasklaidos ir kitas priemones.
76. Vartotojai bus skatinami naudotis elektroniniais atsiskaitymo būdais, grynuosius pinigus įnešti į sąskaitas bankuose. Bankuose grynieji pinigai nuo euro įvedimo dienos bus išduodami (mokami) ne litais, bet eurais. Pageidautina, kad atlyginimams skirti grynieji pinigai būtų išduodami mažo nominalo eurų banknotais. Bankai turi užtikrinti, kad nuo euro įvedimo dienos bankomatuose būtų išduodami tik eurai. Bankomatuose turėtų būti mažo nominalo eurų banknotų kupiūros.
77. Bus skatinamas nediskriminacinis kainų ir įkainių taikymas. Bankai, kredito unijos ir kitos įstaigos turėtų taikyti tuos pačius komisinius ir užmokesčius tiek litais, tiek eurais atliekamoms operacijoms.
78. Sąskaitų išrašai, mokesčiai, komisiniai, baudos, atsiskaitymo dokumentai už paslaugas, darbo užmokestis ir kitos mokėtinos pinigų sumos už prekes, paslaugas turi būti pateikiami suprantamai.
V. PRIEMONĖS PASIBAIGUS DVIEJŲ VALIUTŲ APYVARTOS LAIKOTARPIUI
80. Pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, ir toliau bus taikomos priemonės, susijusios su euro įvedimu. Lietuvos bankas litus į eurus keis neatlyginamai neribotą laiką ir neribodamas sumos Lietuvos banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Komerciniai bankai litus į eurus keis neatlyginamai 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos. Praėjus šiam laikotarpiui, už litų keitimą į eurus komerciniai bankai galės imti savo nustatyto dydžio užmokestį, tačiau privalės aiškiai parodyti taikomą keitimo kursą ir/ar galimą kitokį užmokestį, taikomą keičiant litus į eurus.
81. 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos kainos, perskaičiuotos iš eurų, turės būti nurodomos eurais ir litais. Tuo laikotarpiu taip pat reikės griežtai laikytis apvalinimo taisyklių, kai kainos eurais bus perskaičiuojamos į litus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050
LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos (toliau vadinama – ši Strategija) tikslas – pasirengti informuoti visuomenę euro įvedimo klausimais, sudaryti sąlygas tikslingai ir koordinuotai planuoti bei įgyvendinti suinteresuotų institucijų numatytas informavimo ir komunikacijos priemones.
2. Euro įvedimo Lietuvoje sėkmė labai priklauso nuo visuomenės požiūrio į šį procesą. Tik gerai informuota ir suprantanti euro įvedimo aspektus visuomenė pritars euro įvedimui ir bus tam pasirengusi. Todėl visuomenės informavimas yra vienas svarbiausiųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko ir valstybės valdžios ir valdymo institucijų (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos) darbų rengiantis sklandžiai įvesti eurą.
II. ESAMA PADĖTIS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE EURĄ
3. Iki šiol vykdyta suinteresuotų institucijų planinga veikla informuojant visuomenę apie euro įvedimą Lietuvoje sietina su šiomis pagrindinėmis temomis, įvykiais ir datomis:
3.1. Lito susiejimas su euru (2002 m. vasario 1 diena). Rengiantis šiam įvykiui, Lietuvos banko vykdyta visuomenės informavimo kampanija apėmė tiek visuomenės informavimą apie eurą, kuris yra naujoji Europos ir būsimoji Lietuvos valiuta.
3.2. Lietuvos prisijungimas prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (2004 m. birželio 28 diena). Visuomenei pranešta apie numatomą euro įvedimą ir nurodytas orientacinis euro įvedimo Lietuvoje laikas.
3.3. Lietuvos banko ir Europos centrinio banko surengta paroda „Euro kūrimas“ (2004 metų spalis). Jos metu teikta informacija apie euro kūrimą ir įvedimą euro zonoje, kartu pateikta ir Lietuvos banko parengta informacija apie euro įvedimo Lietuvoje perspektyvas.
3.4. Nacionalinės eurų monetų pusės kūrimas (nuo 2004 metų birželio). Paskelbtas konkursas ir supažindinta su Lietuvos banko skelbto konkurso nacionalinės eurų monetų pusės gipsiniams modeliams sukurti rezultatais, surengtas nugalėtojo apdovanojimo renginys.
3.5. Lietuvos banko veiklos planas dėl euro įvedimo (2004 m. gruodžio 23 diena). Pristatytos Lietuvos banko planuojamos teisinės bazės suderinimo, pasirengimo grynųjų pinigų keitimui, visuomenės informavimo, Lietuvos banko infrastruktūros plėtros ir kitos priemonės.
3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 54 (Žin., 2005, Nr. 11-341) patvirtinta Lietuvos konvergencijos programa. Lietuvos konvergencijos programoje įtvirtintos principinės mokesčių politikos gairės, kad Lietuva pasirengtų nuo 2007 m. sausio 1 d. būti visateise Europos ekonominės ir pinigų sąjungos nare.
4. Suinteresuotos institucijos savo iniciatyva ir atsižvelgdamos į gaunamus paklausimus nuolat teikė visuomenės informavimo priemonėms ir visuomenei informaciją su euro įvedimu susijusiais klausimais. Be to, informacija buvo teikiama ir šių institucijų interneto svetainėse. Suinteresuotų institucijų atstovai aktyviai dalyvavo verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų rengiamuose seminaruose, kuriuose skaitė pranešimus apie euro įvedimą Lietuvoje.
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖS APIE EURO ĮVEDIMĄ
5. Euro įvedimo Lietuvoje temą šalies visuomenės informavimo priemonės atidžiau ir nuosekliau pradėjo nagrinėti Lietuvai tapus ES nare ir prisijungus prie antrojo valiutų kurso mechanizmo. Šiuos Lietuvos žingsnius plačiai komentavo ir tarptautinės naujienų agentūros, spauda, padėdamos suformuoti palankius rinkos lūkesčius dėl Lietuvos finansinės sistemos raidos perspektyvos. Visuomenės informavimo priemonių dėmesio sulaukė Europos centrinio banko paskelbtas pranešimas apie konvergenciją, jame įvertintas Lietuvos ir kitų ES valstybių naujokių pasirengimas prisijungti prie euro zonos ir Europos Komisijos konvergencijos ataskaita.
6. Be makroekonominių dalykų, Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse plačiau aptariamas konkretus valstybės institucijų rengimasis įvesti eurą, kitų valstybių patirtis šioje srityje, nes visuomenei reikia vis daugiau tokios informacijos. Atsižvelgiant į tai, visuomenės informavimo priemonėms buvo išsamiai pristatyti Lietuvos banko numatyti svarbiausieji pasirengimo įvesti eurą darbai. Visuomenės informavimo priemonių ir visuomenės diskusijas apie euro įvedimo naudą ir terminus skatino Lietuvos konvergencijos programa.
7. Nauju impulsu visuomenės informavimo priemonėms informuoti visuomenę šia tema tapo valstybės institucijoms, verslo ir vartotojų organizacijoms bei institucijoms pateiktas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas. Euro įvedimo temą visuomenės informavimo priemonės nagrinėjo ir supažindindamos su 2005 metų I pusmetį vykusiomis diskusijomis dėl mokesčių. Lietuvos spauda, televizijos ir radijo stotys išsamiai informavo savo auditoriją apie 2004 metais Lietuvos banko surengtą konkursą nacionalinės eurų monetos pusės gipsiniams modeliams sukurti. Visuomenės informavimo priemones sudomino ir surengta unikalių fotografijų paroda „Euro kūrimas“.
8. Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį patraukė kitų valstybių centrinių bankų, Europos Komisijos atstovų vizitai Lietuvoje ir jų domėjimasis euro įvedimo mūsų valstybėje aktualijomis. Tai pasakytina kad ir apie Vokietijos Bundesbanko prezidento, Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos nario Akselio Vėberio (Axel A. Weber) viešnagę Vilniuje 2004 metų spalio pabaigoje ir jo apsilankymą Lietuvos banke. Išsamiai aprašytas Europos Komisijos nario Choakino Almunijos (Joaquin Almunia), atsakingo už ekonomikos ir pinigų politiką, vizitas Vilniuje 2005 m. vasario 24 d. ir jo perskaitytas pranešimas konferencijoje „ Lietuvos kelias euro link: iššūkiai ir galimybės“. Atkreiptinas dėmesys ir į Lenkijos nacionalinio banko prezidento Lešeko Balcerovičiaus (Leszek Balcerowicz) apsilankymą Vilniuje ir jo 2005 m. vasario 28 d. perskaitytą pranešimą valstybės institucijų, akademinės visuomenės atstovų, finansų analitikų apskritojo stalo diskusijoje tema „Konvergencijos patirtis ir kelias euro link“.
9. Pastaruoju metu daug dėmesio visuomenės informavimo priemonės skiria Lietuvos galimybėms įsivesti eurą atsižvelgiant į Lietuvos infliacijos rodiklį – vieną iš Mastrichto kriterijų, kurį reikia atitikti. Be to, visuomenės informavimo priemonėse aptariamos Lietuvos valdžios institucijų galimybės užkirsti kelią infliacijos didėjimui, kiti veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų sklandžiai įvestas euras.
10. Visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija gali būti vertinama įvairiai: teigiamai, neigiamai ir neutraliai. Jų pozicija euro įvedimo atžvilgiu yra daugiau neutrali arba daugiau teigiama. Neutrali arba teigiama informacija dažniausiai pasirodo ir perteikiant ar komentuojant suinteresuotų institucijų pateikiamas su euro įvedimu susijusias naujienas. Neigiama informacija dažniausiai susijusi su kai kurių užsienio valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos) nesėkminga euro naudojimo patirtimi, priešiška nuostata dėl tariamo kainų padidėjimo. Neigiama informacija taip pat gali būti siejama su referendumo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos Konstitucijos rezultatais Prancūzijoje ir Nyderlanduose, Italijos vadovų pareiškimais dėl euro įvedimo padarinių valstybės ekonomikai.
VISUOMENĖS NUOMONĖ
11. 2005 metų gegužę atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis (apklausą Lietuvos banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausa vyko 2005 m. gegužės 12-19 dienomis. Apklausta 1014 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų 101 Lietuvos vietovėje. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę ir gyvenvietės tipą), daugelis Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų euro įvedimą vertina palankiai (45 procentai), nepalankiai vertina du iš penkių gyventojų (40 procentų). Nustatyta, kad:
11.1. Palankiau už kitus euro įvedimą vertina vyrai (52 procentai), 15-29 metų jaunimas (66 procentai), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (59 procentai), vadovai ir asmenys, turintys nuosavą verslą (67 procentai), besimokantis jaunimas (64 procentai) ir respondentai, kurių šeimos pajamos yra didžiausios, t. y. didesnės nei 1600 litų per mėnesį (54 procentai).
11.2. Nepalankiausiai euro įvedimą vertina moterys (45 procentai), vyresni nei 50 metų žmonės (58 procentai), tie, kurių šeimos pajamos nesiekia 1000 litų per mėnesį (47-49 procentai), rusų (56 procentai) ir lenkų (55 procentai) tautybių piliečiai, pensininkai (63 procentai).
11.3. Pagrindiniai Lietuvos gyventojų argumentai už euro įvedimą grindžiami šiais teiginiais: esą palengvės atsiskaitymai (45,9 procento), bus lengviau važinėti, mokytis ar susirasti darbą ES valstybėse (15 procentų), Lietuva vis tiek įstojo į ES, o euro įvedimas yra būtina stojimo sąlyga (11,3 procento), pakils gyvenimo lygis šalyje (8,8 procento), euras jau tapo stabilia ir patikima valiuta (4,9 procento).
11.4. Svarbiausias gyventojų nepritarimo euro įvedimui motyvas – nuogąstavimas, kad pabrangs prekės ir paslaugos, kris gyvenimo lygis (51,9 procento). Yra manančiųjų, kad sava valiuta – tai nepriklausomybės simbolis ir kad Lietuva, įsivedusi eurą, jį praras (14 procentų), taip pat nemaža asmenų, savo susirūpinimą grindžiančių įsitikinimu, kad kiekviena pinigų reforma žmonėms būna nuostolinga (8,2 procento), bijančių, kad nuvertės jų santaupos (6,3 procento). Be to, kai kurie žmonės nenori keisti esamos situacijos – juos visiškai tenkina dabartinė būklė (6,4 procento).
12. Verslininkai euro įvedimo planus vertina palankiau. 2005 metų vasarį atliktų verslininkų nuomonės tyrimų duomenimis (apklausą Lietuvos banko užsakymu 7 didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje) atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausa vyko 2005 m. vasario 7-24 dienomis. Iš viso apklausti 527 respondentai – įmonių vadovai, savininkai, įmonių vadovų pavaduotojai ar skyrių vedėjai), palankiai euro įvedimo planus vertino 73 procentai, nepalankiai – 19 procentų verslininkų.
III. VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
INSTITUCINĖ SANDARA
13. Siekiant užtikrinti, kad Lietuva tinkamai pasirengtų įvesti eurą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 sudaryta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija (toliau vadinama – komisija), į kurios sudėtį įeina Ministras Pirmininkas (komisijos pirmininkas), finansų ministras (komisijos pirmininko pavaduotojas), Lietuvos banko valdybos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas), socialinės apsaugos ir darbo ministras, ūkio ministras, teisingumo ministras, žemės ūkio ministras ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) generalinis direktorius. Komisijos uždavinys – koordinuoti veiksmus vykdant priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, planus. Atitinkamos ministerijos kartą per ketvirtį teikia komisijai priemonių, susijusių su euro įvedimu, planų įgyvendinimo ataskaitas, Lietuvos bankas teikia informaciją apie Lietuvos banko priemonių, susijusių su euro įvedimu, įgyvendinimą. Konkretiems klausimams nagrinėti ir išvadoms komisijai pateikti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. potvarkiu Nr. 204 sudarytos 6 darbo grupės: koordinuojančioji, visuomenės informavimo, grynųjų pinigų, verslo aplinkos, vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, teisinių klausimų.
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA IR EUROPOS CENTRINIU BANKU
14. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių ir Lietuvos banko Ryšių su visuomene padalinių atstovai dalyvauja Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato rengiamuose ES valstybių finansų ministerijų ir centrinių bankų komunikacijos padalinių vadovų (Komunikacijų vadovų tinklo) susitikimuose, skirtuose visuomenės informavimo apie euro įvedimą klausimams svarstyti. Europos Komisija taip pat yra numačiusi biudžetą ir siūlo bendradarbiavimo formas (Partnerystės susitarimą, Dvynių programą) įvairioms komunikacijos priemonėms įgyvendinti.
15. Pagal Dvynių programą visuomenės informavimą įgyvendinančioms institucijoms – Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui bus perduota kitų ES valstybių euro įvedimo praktinė patirtis.
16. Partnerystės susitarimu Europos Komisija skirs finansavimą ir įgyvendins tam tikras visuomenės informavimo ir komunikacijos priemones. Institucija, atsakinga už Partnerystės susitarimo su Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generaliniu direktoratu pasirašymą, paskirtas Lietuvos bankas. Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus atstovai dalyvauja Europos centrinio banko Išorinės komunikacijos komiteto darbo grupėje, skirtoje būsimoms euro kampanijoms ES valstybėse naujokėse pasirengti. Šioje darbo grupėje planuojamos komunikacijos priemonės, padėsiančios pritaikyti euro zonoje 2001 metų pabaigoje vykusios euro informacinės kampanijos gerąją patirtį, sprendžiami eurų banknotų ir monetų pristatymo bei supažindinimo su jų apsaugos požymiais klausimai, rengiamas Europos centrinio banko koordinuojamos informavimo apie eurą kampanijų ES valstybėse naujokėse strategijos projektas. Įvairios su euro įvedimu susijusios temos svarstomos ir Europos centrinio banko Išorinės komunikacijos komitete. Numatoma, kad Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku ir kitais ES valstybių naujokių centriniais bankais rengs ir įgyvendins Europos centrinio banko koordinuojamoje Informavimo apie eurą kampanijos strategijoje numatytas priemones, kurios bus skiriamos ir Lietuvos visuomenei supažindinti su eurų banknotais bei monetomis.
IV. TIKSLAI
17. Šioje Strategijoje keliami tokie tikslai:
17.1. Informuoti visuomenę apie euro įvedimą ir su tuo susijusius veiksnius. Suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti visuomenei informaciją visais su euro įvedimu susijusiais aspektais: apie euro įvedimo padarinius, gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus galimybes.
17.2. Siekti visuomenės pritarimo euro įvedimui ir palankaus požiūrio į Lietuvos būsimąją valiutą – eurą. Suinteresuotos institucijos turi siekti, kad gerai informuotoje visuomenėje nekiltų nerimo dėl perėjimo prie bendros ES valiutos, būtų suvokiama euro įvedimo Lietuvoje nauda, taip pat siekti visuomenės pritarimo ir palankumo bendrajai ES valiutai tiek jos įvedimo Lietuvoje metu, tiek ir vėliau.
17.3. Padėti visuomenei pasirengti euro įvedimui. Suinteresuotos institucijos, informuodamos visuomenę ir siekdamos visuomenės palankumo eurui, turi sudaryti sąlygas, kad visuomenė pasirengtų euro įvedimui.
V. PAGRINDINIAI VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KOMUNIKACIJOS PRINCIPAI
18. Įgyvendindamos šią Strategiją, suinteresuotos institucijos turi laikytis tam tikrų komunikacijos principų:
18.1. Atvirumo ir skaidrumo – suinteresuotos institucijos turi būti atviros, prieinamos, visada pasirengusios pagal kompetenciją atsakyti į visus su euro įvedimu susijusius klausimus ir pateikti visą galimą informaciją.
18.2. Dvikryptiškumo – suinteresuotos institucijos turi ne tik teikti informaciją, bet ir kruopščiai analizuoti bei vertinti, kaip tą informaciją supranta visuomenė, sužinoti atgalinį ryšį.
18.3. Vienbalsiškumo – suinteresuotoms institucijoms reikia gerai apsvarstyti, tarpusavyje koordinuoti ir siekti visuomenei teikti vienodą informaciją tiek vadovų, tiek kitų specialistų, bendraujančių su visuomene, lygiu.
19. Kad būtų pasiekti šioje Strategijoje nurodytieji tikslai, suinteresuotos institucijos turi laiku parengti išsamią informaciją visais euro įvedimo klausimais, galinčiais iškilti vykdant šią Strategiją, ir pasirūpinti, kad informacija pasiektų adresatą. Ypač svarbūs praktiniai euro įvedimo aspektai, nes gyventojų nuomonė turi būti pagrįsta žiniomis, o ne vien emocijomis. Todėl visuomenė turi būti supažindinama su visais suinteresuotų institucijų sprendimais, jų svarstymo eiga ir sprendimų dėl euro įvedimo priėmimo motyvais, pateikti išsamūs argumentai ir paaiškinimai, kaip bus mokami atlyginimai, pensijos, kitos išmokos, atsiskaitoma už prekes ir paslaugas dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus, kaip, kada ir kur nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus, kaip bus perskaičiuojamos gyventojų ir įmonių sąskaitos bankuose ir panašiai. Kad žmonės galėtų lengviau ir greičiau priprasti skaičiuoti naująja valiuta, reikia supažindinti juos su naujosios valiutos nominalais ir verte. Siekiant apsisaugoti nuo pinigų padirbinėtojų, ypač svarbu gyventojus supažindinti su eurų banknotų ir monetų apsaugos požymiais. Ypač daug dėmesio turi būti skirta mažų miestelių ir kaimo gyventojams.
20. Suteikiant visuomenei kuo daugiau žinių apie euro įvedimo naudą, labai svarbu sumažinti žmonių nerimą dėl galimo kainų šuolio įvedus eurą, aiškinti visuomenės nepritarimo euro įvedimui priežasčių nepagrįstumą, kad ji įveiktų su įvedimu kylančius nuogąstavimus. Taip pat svarbu populiarinti lietuvišką simbolį nacionalinėje eurų monetų pusėje. Tai būdas, kaip paneigti vieną iš pagrindinių psichologinio pobūdžio argumentų prieš euro įvedimą – tautinio tapatumo ir nepriklausomybės simbolio praradimo baimę. Kartu reikia skirti pakankamai dėmesio, kad visuomenė būtų supažindinta su visų euro zonos valstybių nacionalinėmis eurų monetų pusėmis, nes įvedus eurą ilgainiui į apyvartą pateks ir kitų euro zonos valstybių monetos. Informuojant užsienio žiniasklaidą ir kitas suinteresuotas užsienio institucijas apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą, tikslinga panaudoti Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą ir ES institucijų paramą.
21. Svarbus ir kalbinis aspektas – informacija turi būti parengta ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis, kurias vartoja Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos (pvz., rusų, lenkų), užsienio verslininkai ir turistai. Informacija turi būti pritaikyta ir neįgaliesiems.
22. Visuomenės nuomonės ir visuomenės informavimo priemonių tyrimai rodo, jog turi būti parinkti veiksmingiausi informacijos platinimo šaltiniai (televizija, spauda, lankstinukai ir panašiai) bei kanalai, kad žmonės gautų informaciją iš to šaltinio, iš kurio labiausiai tikisi. Daug pastangų reikia skirti tam, kad visuomenė žinotų, kur galima rasti informacijos apie euro įvedimą. Kad visais informavimo kanalais ir įvairių institucijų pateikiamą informaciją visuomenė galėtų lengviau pastebėti bendrame informacijos sraute ir atpažinti kaip informavimo apie eurą kampaniją, turi būti sukurta informavimo kampanijos simbolika ir šūkis (-iai).
23. Bendradarbiaudamos su visuomenės informavimo priemonėmis, suinteresuotos institucijos turi ne tik operatyviai reaguoti į gaunamus paklausimus, bet ir pačios inicijuoti temų įvairiais euro įvedimo klausimais pristatymą visuomenės informavimo priemonėse. Tai padės paneigti visuomenėje sklandančius nepalankius euro įvedimui Lietuvoje mitus. Be to, suinteresuotos institucijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi inicijuoti teigiamus signalus apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Į viešas diskusijas apie euro įvedimą reikia įtraukti visuomenės autoritetus, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad vykdant šią Strategiją nebūtų sukelta per didelių visuomenės lūkesčių, vėliau galinčių lemti nusivylimą.
24. Svarbu visuomenę informuoti koordinuotai tiek su valstybės, tiek su privačiomis institucijomis Lietuvoje ir užsienyje, daug dėmesio skirti institucijų vidaus komunikacijai, kad suinteresuotų institucijų tarnautojai gebėtų aiškinti su euro įvedimu susijusius klausimus. Be to, reikia skatinti komercinių bankų, verslo asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, vartotojų ir kitų įvairias interesų grupes vienijančių organizacijų – visuomenės nuomonės formuotojų, informacijos skleidėjų aktyvų dalyvavimą, kad jie prisidėtų prie visuomenės informavimo apie euro įvedimą. Konkrečioms visuomenės informavimo priemonėms įgyvendinti būtina pasitelkti reklamos (kūrybines ir visuomenės informavimo priemonių planavimo) bei viešųjų ryšių agentūras.
25. Įgyvendinant šią Strategiją, tikslinga pritaikyti suinteresuotų institucijų patirtį, sukauptą vykdant referendumo dėl narystės ES informacinę kampaniją, kitus didelio masto visuomenės informavimo projektus, tarptautinių institucijų ir euro zonos valstybių institucijų patirtį. Ypač svarbu bendradarbiauti su Europos Komisija ir Europos centriniu banku, atliekančiais reikšmingą vaidmenį rengiantis įvesti eurą ES valstybėse naujokėse.
VI. ŽINIŲ KATEGORIJOS
26. Atsižvelgiant į įvairią visuomenei teikiamą informaciją, perduodamų žinių (svarbiausiųjų naujienų akcentų) įvairovę ir planuojant veiksmingą jų pateikimą reikiamu laiku ir reikiamam adresatui, reikia skirti keletą žinių kategorijų:
26.1. Rengimasis įvesti eurą. Žinios, skatinančios domėtis euro įvedimu ir kitais su pasirengimu euro įvedimui susijusiais veiksniais.
26.2. Euro įvedimo Lietuvoje padariniai (rezultatai). Žinios, formuojančios palankų visuomenės požiūrį į eurą.
VII. TIKSLINĖS GRUPĖS
27. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir informacijos poreikius, skiriamos šios pagrindinės tikslinės grupės:
27.1. Visuomenė – visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie naudojasi pinigais ir tiesiogiai susiduria su jų keitimu.
27.2. Visuomenės informavimo priemonės – Lietuvos nacionalinės ir regioninės visuomenės informavimo priemonės, užsienio spauda, radijas, televizija ir internetas.
27.4. Valstybės institucijos ir jų tarnautojai – tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo komunikacijos kanalais platinti institucijų parengtą informaciją valstybės institucijos ir jų tarnautojai.
27.7. Užsienio valstybių gyventojai – euro zonos gyventojai, valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia verslininkų, turistų, artimiausių kaimyninių valstybių gyventojai.
VIII. INFORMACIJOS SKLEIDĖJAI
28. Suinteresuotos institucijos, įgyvendindamos šią Strategiją ir siekdamos kuo išsamiau informuoti visuomenę, bendradarbiauja ir su kitomis institucijomis bei organizacijomis. Pagrindiniai suinteresuotų institucijų parengtos informacijos apie euro įvedimą skleidėjai yra šie:
28.2. Kitos valstybės institucijos – tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo komunikacijos kanalais platinti institucijų parengtą informaciją valstybės institucijos (pvz., seniūnijos, socialinės rūpybos įstaigos).
28.3. Visuomenės informavimo priemonės – respublikinės, regioninės, specializuotos – vienos iš pagrindinių visuomenės nuomonės formuotojų, turinčių didelį visuomenės pasitikėjimą.
28.4. Komerciniai bankai – svarbus informacijos bankų klientams (indėlininkams, žmonėms, paėmusiems paskolas, keičiantiems litus į eurus ir t. t.) skleidėjas.
28.6. Prekybos centrai, kitos prekybos ir paslaugų teikimo vietos – svarbios gausaus žmonių susirinkimo vietos, kuriose daugelis žmonių pirmą kartą susidurs su naująja valiuta.
28.7. Didelės įmonės – galinčios teikti su euro įvedimu susijusią informaciją savo darbuotojams įmonės.
28.8. Verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, vartotojų ir kitos įvairias interesų grupes vienijančios organizacijos – svarbios tarpininkės teikiant informaciją tikslinėms grupėms ir įgyvendinant konkrečius informavimo projektus.
28.10. Kelionių agentūros, viešbučiai – vieni iš pagrindinių informacijos šaltinių į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams.
28.11. Policija – galimas informacijos apie eurų banknotų ir monetų naudojimą šaltinis Lietuvos gyventojams ir užsienio svečiams.
28.12. Visuomenės nuomonės lyderiai – politikai, intelektualai, verslininkai, meno, pramogų verslo atstovai, aktyviai dalyvaujantys visuomenės gyvenime.
IX. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI
29. Pagal planuojamos informacinės veiklos intensyvumą, temų aktualumą skiriami trys šios Strategijos įgyvendinimo etapai:
29.1. Pirmasis etapas: 2005 metų rugsėjis-2006 metų rugsėjis. Nuolat teikiama informacija su euro įvedimu susijusiais klausimais, supažindinama su institucijų sprendimais, su euro įvedimu susijusiais teisės aktais, euro įvedimo padariniais, nacionalinės eurų monetų pusės kūrimu, kuriama visuomenės informavimo kampanijos simbolika ir šūkis (-iai), atliekami intensyvios informacinės kampanijos parengiamieji darbai. Ypač daug dėmesio numatoma skirti visuomenės informavimui apie dalyvavimą antrajame valiutų kurso mechanizme, Mastrichto kriterijų vykdymą, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijos ataskaitas ir ES Tarybos sprendimą dėl paskelbimo apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą.
29.2. Antrasis etapas: 2006 metų rugsėjis-2007 m. sausio 15 diena (dviejų valiutų apyvartos pabaiga). Vyks intensyvi informacinė kampanija, greta visų viešųjų ryšių priemonių, bus panaudojamos ir reklamos priemonės. Daugiausia dėmesio numatoma skirti supažindinimui su nacionalinės valiutos (grynaisiais ir negrynaisiais) keitimo į eurus tvarkaraščiu, tolesniam supažindinimui su eurų banknotais ir monetomis, jų apsaugos požymiais.
29.3. Trečiasis etapas: 2007 m. sausio 16 d.-2007 metų birželis (prireikus šis etapas gali būti pratęstas). Bus pateikiami euro įvedimo, suinteresuotų institucijų sprendimų dėl euro įvedimo Lietuvoje vertinimai; kad visuomenė priprastų prie naujosios valiutos, bus įgyvendinamos jos informavimo priemonės.
X. STEBĖSENA IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS
31. Įgyvendindamos šią Strategiją ir joje numatytas visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones, suinteresuotos institucijos turi nuolat stebėti ir vertinti šiuos veiksmus: visuomenės informavimo priemonių pateikiamą informaciją (kiekybiškai ir kokybiškai); visuomenės nuomonę dėl numatomo euro įvedimo Lietuvoje, nuomonių priežastingumą ir informacijos poreikius; gaunamus paklausimus; kitus išorės veiksnius (verslo asociacijų, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo mastą informuojant visuomenę apie euro įvedimą Lietuvoje; euro vertinimą eurą įsivedusiose ir neįsivedusiose ES valstybėse; pasitikėjimą Lietuvos valstybės valdžios ir valdymo institucijomis bei visuomenės informavimo priemonėmis; ES institucijų pateikiamą nuomonę dėl euro įvedimo Lietuvoje; bendrą valstybės ekonominę ir politinę padėtį).
______________
Lietuvos visuomenės informavimo
apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos
priedas
VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas (veikla, sritis) |
Aprašymas |
Tikslinės grupės |
Etapas (numatoma vykdymo data) |
Atsakingos institucijos pavadinimas |
Pastabos |
| 1. |
Visuomenės nuomonės tyrimai |
periodiškai atliekami visuomenės (kas 1-2 mėnesius), verslininkų (kartą per ketvirtį) nuomonės tyrimai, skirti jų požiūriui į euro įvedimą Lietuvoje sužinoti, nuomonių priežastingumui, visuomenės informavimo poreikiams ir šioje Strategijoje numatytų visuomenės informavimo ir komunikacijos priemonių efektyvumui nustatyti |
|
I, II, III |
Lietuvos bankas |
be Lietuvos banko atliekamų tyrimų, nagrinėjami Europos Komisijos ir Europos centrinio banko užsakomi kokybiniai ir kiekybiniai visuomenės nuomonės tyrimai. Tyrimų medžiaga perduodama kitoms suinteresuotoms institucijoms. Papildomai analizuojami su euro įvedimu susiję visuomenės paklausimai |
| 2. |
Visuomenės informavimo priemonių stebėsena |
nuolat atliekama Lietuvos ir pagal galimybes užsienio visuomenės informavimo priemonių stebėsena, analizuojama su euro įvedimu visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija ir problematika, nustatomas informacijos apie euro įvedimą poreikis |
|
I, II, III (nuo 2005 metų) |
Finansų ministerija, visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
Finansų ministerijos užsakymu rengiama kasdienė Lietuvos visuomenės informavimo priemonių stebėsenos medžiaga euro įvedimo tema perduodama kitoms suinteresuotoms institucijoms |
| 3. |
Svarbiausių su euro įvedimu susijusių klausimų ir atsakymų parengimas |
suinteresuotos institucijos pagal savo kompetenciją parengia galimų visuomenės interesantų klausimų (kitaip: dažniausiai užduodamų klausimų – DUK) ir atsakymų rinkinį, kuriuo keičiasi tarpusavyje ir kurį nuolat (kartą per ketvirtį) atnaujina. Tokie klausimai gali būti naudojami ir kaip atsakymai į visuomenės informavimo priemonių užklausas, „euro telefono“ paklausimus, skelbiami interneto svetainėse bei rengiamose publikacijose |
|
I, II, III (pirma redakcija – iki 2005 metų lapkričio) |
visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 4. |
Visuomenės informavimo apie eurą kampanijos simbolikos sukūrimas |
kad visais kanalais ir įvairių institucijų pateikiama informacija visuomenės būtų lengviau pastebima bendrame informacijos sraute ir atpažįstama kaip informavimo apie eurą kampanija, sukuriama visuomenės informavimo kampanijos simbolika ir šūkis (-iai) |
|
I (2006 metai) |
Lietuvos bankas |
pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 5. |
Informacijos euro įvedimo klausimais teikimas visuomenės informavimo priemonėms |
nuolatinis visuomenės informavimo priemonių (Lietuvos nacionalinių ir regioninių, užsienio, specializuotų) informavimas įvairiais euro įvedimo Lietuvoje klausimais: apie nacionalinės eurų monetų pusės kūrimą, visuomenės nuomonę, priimamų teisės aktų, suinteresuotų institucijų sprendimų, Mastrichto kriterijų vykdymą, euro įvedimo laiką, nacionalinės valiutos keitimo į eurus galimybes ir kita. Informuojama rengiant pranešimus, suinteresuotų institucijų vadovų ir specialistų interviu, spaudos konferencijas, pristatymus, atitinkamą informaciją pateikiant interneto svetainėje |
visos tikslinės grupės |
I, II, III |
visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
esant galimybei, gali būti rengiamos bendros Lietuvos ir ES institucijų atstovų spaudos konferencijos, kiti viešieji renginiai |
| 6. |
Gyventojų, kuriems turi būti atkurti rubliniai indėliai, informavimas |
šiuo metu Lietuvoje maždaug 700000 gyventojų laukia rublinių indėlių atkūrimo (iš viso buvo atidaryta apie 1,2 mln. sąskaitų, skirtų atkuriamiems rubliniams indėliams pervesti), maždaug tiek pat gyventojų gali domėtis atkuriamų rublinių indėlių keitimu į eurus. Finansų ministerija, bendradarbiaudama su akcine bendrove banku „Hansabankas“ (toliau vadinama – „Hansabankas“), parengs šios gyventojų grupės informavimo planą. Gyventojai bus informuojami leidiniuose, informaciją teiks ir „Hansabanko“ darbuotojai |
visuomenė (gyventojai, kuriems po 2007 m. sausio 1 d. bus atkuriami rubliniai indėliai; jau atkurtų indėlių savininkai) |
I (2006 metai) |
Finansų ministerija |
|
| 7. |
Šviečiamieji seminarai, euro įvedimą pristatančios paskaitos: |
|
|
|
|
|
| 7.1. |
visuomenės informavimo priemonių atstovams: |
7.1.1. institucijų vadovų ir specialistų susitikimai (iš jų ir neformalūs) su nacionalinių ir regioninių visuomenės informavimo priemonių atstovais. Susitikimų metu pateikiama savišvietos tikslams skirta informacija apie institucijų veiklą, susijusią su euro įvedimu 7.1.2. dalyvaujama rengiant užsienio šalių ir ES institucijų atstovų (lektorių) vizitus ir susitikimus su visuomenės informavimo priemonių atstovais, Lietuvos visuomenės informavimo priemonių atstovų vizitus į Europos centrinio banko, Europos Komisijos ir kitų institucijų rengiamus šviečiamuosius seminarus |
visuomenės informavimo priemonės |
I, II, III |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Lietuvos bankas, Finansų ministerija |
|
| 7.2. |
valstybės tarnautojams |
Finansų ministerijos Mokymo centras, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku, rengia su euro įvedimu susijusius pristatymus-paskaitas. Dėstoma kaip mokymo valstybės tarnautojams dalis. Finansų ministerijos Mokymo centro privalumas yra tai, kad jis turi padalinius ne tik Vilniuje, bet ir 5 didžiuosiuose šalies miestuose. Tai leidžia pasiekti didelę valstybės tarnautojų auditoriją |
valstybės institucijos ir jų tarnautojai |
I (2005 metų rugsėjis – 2006 metų birželis) |
Finansų ministerija |
|
| 7.3. |
kasininkams |
prekybos ir bankų darbuotojų mokymas panaudojant specializuotą informaciją (leidinius, kompaktinius diskus) apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius |
verslininkai |
I, II, III |
Lietuvos bankas |
pagal Europos centrinio banko parengtą mokomąją medžiagą |
| 7.4. |
įvairioms kitoms suinteresuotoms grupėms |
suinteresuotų institucijų specialistų rengiami seminarai ir pristatymai įvairių renginių metu verslininkams, vartotojų teisių gynimo organizacijoms, tarptautinėms reitingų agentūroms, užsienio valstybių ambasadoms, kitoms Lietuvos ir užsienio valstybių institucijoms, pedagogams, akademinei bendruomenei, asmenims, dirbantiems su „euro telefonu“, kitų suinteresuotų grupių atstovams |
visuomenė, verslininkai, pagyvenę žmonės, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos specifinės tikslinės grupės |
I, II, III |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Ūkio ministerija |
seminarams pasitelkiami Europos Komisijos, Europos centrinio banko ekspertai, Europos Komisijos išmokyta lektorių grupė Team Europe, nepriklausomi ekspertai, o organizaciniam darbui pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 8. |
Leidiniai: |
|
|
|
|
|
| 8.1. |
leidiniai, kuriuose supažindinama su euro įvedimo tvarkaraščiu, suinteresuotų institucijų sprendimais dėl euro įvedimo, kita aktualia informacija: |
8.1.1. lankstinukas „Dažniausiai užduodami klausimai apie euro įvedimą“ (preliminarus pavadinimas) (lietuvių, rusų, lenkų kalbomis) 8.1.2. lankstinukas „Rengiamės euro įvedimui“ („Vartotojo vadovas“) (preliminarus pavadinimas) (lietuvių, rusų, lenkų kalbomis) |
visuomenė visuomenė |
I, II (pirma redakcija – nuo 2005 metų lapkričio) I, II (pirma redakcija – nuo 2006 metų kovo) |
rengia ir spausdina Lietuvos bankas, platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos rengia ir spausdina Lietuvos bankas, platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos |
platinama per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) |
|
|
|
8.1.3. lankstinukas „Viskas apie euro įvedimą Lietuvoje“ (preliminarus pavadinimas) (lietuvių, rusų, lenkų kalbomis) |
visuomenė |
II (nuo 2006 metų rugsėjo) |
rengia ir spausdina Lietuvos bankas, platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos |
platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) |
| 8.2. |
leidiniai, kuriuose supažindinama su ES, Ekonomine ir pinigų sąjunga, euro įvedimo poveikiu Lietuvos žmonėms, euro teikiamais privalumais ir panašiai: |
8.2.1. lankstinukas „Ar euro įvedimas lėmė kainų pakilimą?“ (lietuvių, rusų, lenkų kalbomis) 8.2.2. lankstinukas vaikams apie ES „Vienybė įvairovėje“ (daugiakalbis) 8.2.3. lankstinukas „Euras išsiplėtusioje Europos Sąjungoje“ (lietuvių, rusų, lenkų kalbomis) 8.2.4. plakatas apie Ekonominės ir pinigų sąjungos istoriją (lietuvių, rusų, lenkų kalbomis) |
visuomenė jaunimas visuomenė visuomenės informavimo priemonės, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, verslininkai, jaunimas |
I, II (nuo 2005 metų gruodžio) I (nuo 2005 metų rugsėjo) I, II (nuo 2005 metų gruodžio) I, II (nuo 2005 metų gruodžio) |
rengia ir spausdina Europos Komisija, platina Lietuvos bankas ir kitos suinteresuotos institucijos |
platinama kartu su 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose nurodytais leidiniais per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama per švietimo įstaigas (per Švietimo ir mokslo ministerijos platinimo tinklą) platinama kartu su 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose nurodytais leidiniais per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama per švietimo įstaigas (per Švietimo ir mokslo ministerijos platinimo tinklą), per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) |
| 8.3. |
leidiniai, kuriuose supažindinama su eurų banknotais ir monetomis, jų apsaugos požymiais: |
8.2.5. lankstinukas „Europos Sąjunga: svarbi pasaulinės ekonomikos dalyvė“ („European Union: a major economic player in a world stage“) 8.3.1. A4 formato informacinis lapelis 8.3.2. mokėjimo kortelės dydžio lankstinukas 8.3.3. A1 formato plakatas (banknotai ir monetos) 8.3.4. A1 formato plakatas (apsaugos požymiai) |
visuomenės informavimo priemonės, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, verslininkai, užsienio šalių gyventojai visuomenė visuomenė visuomenė visuomenė |
I, II (nuo 2005 metų gruodžio) II (nuo 2006 metų rugsėjo) II (nuo 2006 metų rugsėjo) II (nuo 2006 metų rugsėjo) II (nuo 2006 metų rugsėjo) |
rengia Europos centrinis bankas (dalyvaujant Lietuvos bankui), spausdina Europos centrinis bankas, platina Lietuvos bankas |
platinama kartu su 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose nurodytais leidiniais per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama kartu su 8.1.1, 8.1.2 ir (ar) 8.1.3 punktuose nurodytais leidiniais tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama kartu su 8.1.1, 8.1.2 ir (ar) 8.1.3 punktuose nurodytais leidiniais per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama kartu su 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose nurodytais leidiniais per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) platinama kartu su 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose nurodytais leidiniais per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) |
|
|
|
8.3.5. kompaktinis diskas su pavaizduotais eurų banknotais ir monetomis |
|
II (nuo 2006 metų rugsėjo) |
|
informacijos skleidėjams skirta priemonė |
|
|
|
8.3.6. informacinis lankstinukas arba leporello 8.3.7. leidinių ir kompaktinių diskų komplektas kasininkams mokyti |
visuomenė |
II (nuo 2006 metų rugsėjo) II (nuo 2006 metų rugsėjo) |
|
platinama kartu su 8.1.1, 8.1.2 ir (ar) 8.1.3 punktuose nurodytais leidiniais tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (7) metu, euro informacijos centruose (11) medžiaga skirta kasininkams mokyti |
| 9. |
Informacijos apie euro įvedimą pateikimas suinteresuotų institucijų interneto svetainėse |
suinteresuotos institucijos parengia ir savo interneto svetainėse pateikia pagrindinę informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje, su tuo susijusius institucijų sprendimus, parengtus teisės aktus ir panašiai |
visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos specifinės tikslinės grupės |
I (nuo 2005 metų lapkričio) |
visos suinteresuotos institucijos |
suteikiama galimybė suinteresuotoms institucijoms savo interneto svetainėse įdėti vienodo dizaino informacines nuorodas į Lietuvos banko interneto svetainės skyrių, kuriame išsamiai pristatomas euro įvedimas, eurų banknotai ir monetos, jų apsaugos požymiai |
| 10. |
Bendra euro įvedimui pristatyti skirta interneto svetainė www. euro. lt |
rengiama interneto svetainė, kurioje pateikiama visa suinteresuotų institucijų parengta su euro įvedimu susijusi informacija: naujienos, teisės aktai, sprendimai, eurų banknotų ir monetų atvaizdai, eurų banknotų apsaugos požymiai, nacionalinės valiutos keitimo į eurus terminai, skaičiuoklė, rubrika „Dažniausiai užduodami klausimai“ ir kita. Šioje svetainėje pateikiamos nuorodos iš visų suinteresuotų institucijų, taip pat nuorodos į kitas interneto svetaines, kurios pateikia naudingos informacijos apie eurą |
visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos specifinės tikslinės grupės |
I (nuo 2006 metų gegužės) |
Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsakinga už interneto svetainės turinio valdymo sistemos sukūrimą, svetainės pritaikymą bendrai informavimo kampanijos simbolikai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija turi svetainės administratoriaus teises. Pasitelkiami Lietuvos banko parinktos (-ų) komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai svetainės techniniam aptarnavimui ir turinio kūrimui |
| 11. |
Euro informacijos centrai (preliminarus pavadinimas) |
suinteresuotų institucijų, Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centro administruojamų Europe direct informacinių tarnybų, Verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių, Lietuvos banko patalpų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur priimami lankytojai, parengimas leidiniams ir kitai informacinei medžiagai apie euro įvedimą ir eurų banknotus bei monetas pateikti |
visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, kitos specifinės tikslinės grupės |
I, II, III (nuo 2006 metų kovo) |
Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centras, Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, esant galimybei – kitos suinteresuotos institucijos |
gali būti naudojami euro stendai. Pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 12. |
Aktyviosios euro informacinės kampanijos dalies (antrojo etapo) pradžios renginiai (akcija) |
suinteresuotų institucijų renginys (koordinuojamas su Europos Komisija, Europos centriniu banku), kuriame skelbiama apie intensyviosios euro informacinės kampanijos pradžią: informuojama apie antrojo etapo metu numatytas vykdyti visuomenės informavimo ir komunikacijos priemones (reklamą, leidinių platinimą ir kita), informacijos šaltinius, pristatomos naujausios su euro įvedimu susijusios aktualijos |
visos tikslinės grupės |
II (2006 metų rugsėjis) |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija, prireikus – kitos suinteresuotos institucijos |
pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-) specialistai |
| 13. |
Jaunimo švietimas: |
|
|
|
|
|
| 13.1. 13.2. 13.3. |
ekonomikos ir verslo olimpiada konkursas „Euro žvaigždė“ simuliacinis prekiavimas eurais kolegijų ir profesinių mokyklų verslo praktinio mokymo įmonėje mugėje |
IX-XII klasių mokinių olimpiada, skirta jų žinioms apie eurą patikrinti su švietimo programomis suderintas mokinių konkursas, kurio laimėtojai apdovanojami Europos centrinio banko ir Lietuvos banko vadovų |
jaunimas jaunimas jaunimas |
I (2006 metų gegužė) II (2006 metų rugsėjis – 2007 metų sausis) I (2006 metų II ketvirtis) |
Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos bankas Švietimo ir mokslo ministerija |
pagal Europos centrinio banko parengtas konkurso sąlygas ir informacinę medžiagą |
| 14. |
Socialinio draudimo sistemos dalyvių ir klientų informavimas apie euro įvedimą, informacinės medžiagos parengimas |
|
visuomenė, pagyvenę žmonės |
I (2006 metai) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| 15. |
Teritorinėse darbo biržose klientų informavimas apie nedarbo išmokų konvertavimą į eurus, informacinės medžiagos parengimas |
|
visuomenė |
I (2006 metai) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| 16. |
Atsakymų į paklausimus rengimas |
suinteresuotų institucijų nuolat gaunami paklausimai ir rengiami atsakymai į interesantų (visuomenės) paklausimus euro įvedimo klausimais. Paklausimai, gaunami tiesiogiai arba iš bendrovės, dirbančios su „euro telefonu“. Atsakoma paštu, el. paštu, telefonu ir kitais būdais |
visos tikslinės grupės |
I, II, III |
visos suinteresuotos institucijos |
naudojamasi klausimų ir atsakymų duomenų baze |
| 17. |
Informacijos komplektas, skirtas informacijos skleidėjams Lietuvoje |
parengtas informacijos komplektas, skirtas šioje Strategijoje nurodytiems informacijos skleidėjams. Komplektą (segtuvo ar panašios formos) sudarantys elementai: leidiniai, kompaktinis diskas su eurų banknotų ir monetų atvaizdais, logotipais, kita medžiaga, taip pat „know-how“, padedantys partneriams leisti jų informacinę medžiagą, ir kita |
visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai |
I, II (2006 metai, bet ne vėliau kaip nuo 2006 metų lapkričio) |
Lietuvos bankas |
pagal Europos centrinio banko partnerystės programą |
| 18. |
Informacija akliesiems ir silpnaregiams |
Brailio raštu parengta akliesiems ir silpnaregiams skirta informacija apie euro įvedimą |
neįgalieji |
II |
Lietuvos bankas, Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
panaudojant Europos Komisijos projekto „Euro made easy“ priemones |
| 19. |
Paroda „Europos monetų kilmė“ |
Europos Komisijos parodos „Europos monetų kilmė“ atidarymas ir eksponavimas Lietuvos banko Kauno skyriuje, lankytojų supažindinimas su eksponatais, informacijos apie eksponatus ir euro įvedimą teikimas |
visuomenė, užsienio šalių gyventojai |
I (2005 metų lapkritis – 2006 metų sausis) |
Lietuvos bankas |
parodos metu dalijami leidiniai |
| 20. |
Euro stendai |
Europos Komisijos informacinių stendų, kuriuose pateikiama iliustruota informacija apie Ekonominę ir pinigų sąjungą, įrengimas švietimo įstaigose ir kitose suinteresuotose institucijose |
visuomenė, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas |
I (2006 metų vasaris) |
Lietuvos bankas |
koordinuojant Lietuvos bankui, euro stendai įrengiami pageidaujančiose suinteresuotose institucijose (savivaldybėse, švietimo įstaigose ir panašiai). Pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 21. |
Konferencija „Lietuvos kelias euro įvedimo link“ (preliminarus pavadinimas) |
Europos Komisijos tarptautinės konferencijos, skirtos apžvelgti Lietuvos pasirengimą euro įvedimui ir euro įvedimo įtaką ekonomikai, organizavimas |
visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai |
I (2006 metų II ketvirtis) |
Lietuvos bankas |
skaityti pranešimų į konferenciją kviečiami Lietuvos ir ES institucijų vadovaujantys darbuotojai |
| 22. |
„Euro telefonas“ (800-oji linija) |
nemokama telefono linija (800-oji linija) – „euro telefonas“, kuriuo paskambinusiems asmenims teikiama visa institucijų parengta aktuali informacija, susijusi su euro įvedimu |
visuomenė |
II, III (2006 metų rugsėjis – 2007 metų kovas) |
Lietuvos bankas |
pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 23. |
Komunikacijos paslaugas teikiančios (- ių) bendrovės (-ių) parinkimas |
Visuomenės informavimo programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti (reklamos ir viešųjų ryšių akcijoms kurti ir įgyvendinti, renginiams organizuoti, komunikacijos kanalų duomenų bazėms sudaryti, informacinei medžiagai platinti ir panašiai) pasitelkiamos reklamos ir viešųjų ryšių bendrovės arba integruotas komunikacijos paslaugas teikiančios bendrovės |
|
I (ne vėliau kaip nuo 2006 metų birželio) |
Lietuvos bankas |
parenkant komunikacijos paslaugų bendroves, siekiama jų kūrybiškumo, rengiami premijuojamieji geriausių siužetų ir idėjų konkursai |
| 24. |
Reklama: |
|
|
|
|
|
| 24.1. 24.2. 24.3. |
spaudos reklama televizijos reklama radijo reklama |
reklaminiai skelbimai nacionaliniuose, regioniniuose spaudos leidiniuose, taip pat leidiniuose, skirtuose tikslinėms grupėms, kurios skeptiškiau už kitus vertina euro įvedimą Lietuvoje. Reklaminiai skelbimai/žinios: kuriantys palankų visuomenės požiūrį į bendrąją ES valiutą; informuojantys apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus tvarkaraštį ir panašiai televizijos reklaminiai pranešimai/žinios: kuriantys palankų visuomenės požiūrį į bendrąją ES valiutą; informuojantys apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus tvarkaraštį ir panašiai radijo reklaminiai pranešimai: kuriantys palankų visuomenės požiūrį į bendrąją ES valiutą; informuojantys apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus tvarkaraštį ir panašiai |
visuomenė visuomenė visuomenė |
I, II, III (2006 metų birželis – 2007 metų gegužė) I, II, III (2006 metų rugsėjis – 2007 metų gegužė) I, II, III (2006 metų birželis – rugpjūtis, lapkritis ir gruodis) |
Lietuvos bankas Lietuvos bankas Lietuvos bankas |
pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 24.4. 24.5. 24.6. |
išorės (lauko) ir vidaus reklama internetas „Eurobusas“ |
reklaminiai plakatai, švieslentės, vaizdo ekranai gerai matomose vietose: kuriantys palankų visuomenės požiūrį į bendrąją ES valiutą; informuojantys apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus tvarkaraštį ir panašiai vaizdinės nuorodos įvairiose interneto svetainėse (nurodomi išsamūs informacijos šaltiniai internete) specialia euro atributika papuoštas mikroautobusas ar kita transporto priemonė, aplankanti pagrindinius Lietuvos miestus ir rajonų centrus. Lankantis miestuose (pagrindinėse susitikimo vietose), dalijami leidiniai apie euro įvedimą, suvenyrai ir panašiai |
visuomenė visuomenė visuomenė |
I, II, III (2006 metų birželis – 2007 metų vasaris) I, II, III (2006 metų rugsėjis – 2007 metų vasaris) I, II, III (2006 metų rugsėjis – gruodis) |
Lietuvos bankas Lietuvos bankas Lietuvos bankas |
pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai pasitelkiami komunikacijos paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) specialistai |
| 25. |
Euro suvenyrai |
euro atributika papuoštų suvenyrų (kaklaraiščių, kanceliarinių prekių ir panašiai) gamyba |
visuomenė |
I (nuo 2006 metų I ketvirčio) |
Lietuvos bankas |
dalijami per informacijos skleidėjus, šviečiamųjų seminarų, euro įvedimą pristatančių paskaitų (6) metu, euro informacijos centruose (10) |
| 26. |
Vidinė komunikacija |
vidinės komunikacijos priemonėse (institucijų vidiniuose leidiniuose, intraneto svetainėse ir kitur) teikiama suinteresuotų institucijų tarnautojams skirta naujausia informacija, susijusi su euro įvedimu |
valstybės institucijos ir jų tarnautojai |
I, II, III |
visos suinteresuotos institucijos |
|
| 27. |
Fotografijų ir vaizdajuosčių apie įvykius, susijusius su euro įvedimu, archyvo kaupimas |
fiksuojami visi su euro įvedimu susiję įvykiai, kaupiamas fotografijų ir vaizdajuosčių apie euro įvedimą archyvas |
|
I, II, III |
visos suinteresuotos institucijos |
|
| 28. |
Strategijos įgyvendinimo koordinavimas |
Strategijoje numatytų priemonių koordinavimas su visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos veikloje dalyvaujančiomis Lietuvos ir užsienio institucijomis |
|
I, II, III |
Lietuvos bankas |
koordinuojama per visuomenės informavimo darbo grupę |
| 29. |
Išteklių planavimas |
Žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių reikia Strategijoje numatytoms visuomenės informavimo ir komunikacijos priemonėms įgyvendinti, planavimas ir pagrindimas |
|
I |
visos suinteresuotos institucijos |
atsižvelgiama į Europos Komisijos ir Europos centrinio banko įsitraukimą į visuomenės informavimo veiklą |
______________