LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KVALIFIKACINIŲ AUKŠTOJO TEISINIO IŠSILAVINIMO REIKALAVIMŲ ASMENIMS, NORINTIEMS EITI TEISĖJO IR NOTARO PAREIGAS BEI VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA, PATVIRTINIMO

1999 m. sausio 22 d. Nr. 75

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 38-1002) 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1330) 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 64-1841) 5 straipsniu, 1995 m. birželio 12 d. Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Žin., 1998, Nr. 11-266), 44 straipsniu, 78 straipsnio 2 dalimi, Europos Sąjungos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyva 89/48/EEC „Dėl aukštojo mokslo diplomų, suteiktų pabaigus profesines studijas ir mokymąsi, kurių trukmė ne mažesnė negu 3 metai, bendrosios pripažinimo sistemos“, Europos Sąjungos 1998 m. vasario 16 d. direktyva 98/5/EC „Dėl palengvinimo nuolat verstis teisininko profesija Valstybėse Narėse, kitose, nei tos, kur įgyta kvalifikacija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus asmenims, norintiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo ir notaro pareigas bei verstis advokato praktika (pridedama).

2. Nustatyti, kad advokatai – Europos Sąjungos piliečiai, baigę ne trumpesnes nei 3 metų teisės studijas Europos Sąjungos aukštosiose mokyklose bei įgiję teisės mokslo krypties kvalifikacinį laipsnį (bakalauro, magistro ar kitą) arba atitinkamą teisininko profesinę kvalifikaciją ir norintys verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, nuo 2000 m. kovo 14 d. gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu leisti laikyti kvalifikacinį Lietuvos Respublikos teisės egzaminą, kurį išlaikę galės nustatytąja tvarka verstis advokato praktika.

3. Pavesti Teisingumo ministerijai iki 1999 m. gruodžio 31 d. nustatyti kvalifikacinio Lietuvos Respublikos teisės egzamino, nurodyto 2 punkte, turinį ir laikymo tvarką.

4. Šis nutarimas taikomas nuo 1999 m. rugsėjo 1 dienos.

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

Švietimo ir mokslo ministras                                                  Kornelijus Platelis

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 75

KVALIFIKACINIAI AUKŠTOJO TEISINIO IŠSILAVINIMO REIKALAVIMAI

ASMENIMS, NORINTIEMS EITI TEISĖJO IR NOTARO PAREIGAS

BEI VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA

1. Asmenys, norintys eiti teisėjo ir notaro pareigas bei verstis advokato praktika, turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį šiame nutarime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (toliau vadinama – aukštasis teisinis išsilavinimas).

2. Teisės studijų programų struktūrą ir turinį nustato aukštosios mokyklos, numatydamos, kad:

2.1. socialinių mokslų srities teisės krypties bendrųjų pagrindų ir specialaus lavinimo dalykai sudaro ne mažiau kaip 50 procentų programos (iš viso – ne mažiau kaip 80 kreditų);

2.2. kreditas – studijuojamųjų dalykų apimties matavimo vienetas. Vienas kreditas atitinka 40 sąlyginių studento darbo (auditorinio, laboratorinio, savarankiško ir kitokio) valandų, iš kurių ne mažiau kaip 20 valandų – auditorinio darbo;

2.3. studijuojantieji išklauso šiuos teisės dalykus ir išlaiko egzaminus:

2.3.1. teisės teorijos (ne mažiau kaip 2 kreditai);

2.3.2. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.3.3. Lietuvos Respublikos administracinės teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.3.4. Lietuvos Respublikos civilinės teisės (ne mažiau kaip 4 kreditai);

2.3.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.3.6. Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės (ne mažiau kaip 4 kreditai);

2.3.7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.3.8. Lietuvos Respublikos darbo teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.3.9. Lietuvos Respublikos finansų teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.3.10. Europos Sąjungos teisės (ne mažiau kaip 2 kreditai);

2.3.11. tarptautinės viešosios teisės (ne mažiau kaip 3 kreditai);

2.4. studijuojantieji atlieka teisinio darbo praktiką. Bendra praktikos trukmė – ne mažiau kaip 2 mėnesiai (ne mažiau kaip 8 kreditai);

2.5. teisės studijos užbaigiamos baigiamuoju darbu ir šiais egzaminais:

2.5.1. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės;

2.5.2. Lietuvos Respublikos civilinės teisės ir civilinio proceso teisės (arba Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso arba Lietuvos Respublikos administracinės teisės).

3. Aukštasis teisinis išsilavinimas, nurodytas 1 punkte, pripažįstamas Lietuvos Respublikos piliečiams:

3.1. baigusiems teisės studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose pagal studijų programą, atitinkančią 2 punkto reikalavimus, ir įgijusiems teisės mokslo krypties kvalifikacinį laipsnį (bakalauro, magistro) arba atitinkamą teisininko profesinę kvalifikaciją;

3.2. baigusiems ne trumpesnes nei 3 metų teisės studijas užsienio aukštosiose mokyklose ir įgijusiems teisės mokslo krypties kvalifikacinį laipsnį (bakalauro, magistro) arba atitinkamą teisininko profesinę kvalifikaciją, taip pat Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, rengiančiose specialistus, turinčius teisę eiti teisėjo ir notaro pareigas bei verstis advokato praktika, išlaikiusiems 2.3.2–2.3.7 punktuose nurodytų dalykų egzaminus.

4. Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, rengiančios specialistus, turinčius teisę eiti teisėjo ir notaro pareigas bei verstis advokato praktika, užtikrina, kad aukštosios mokyklos baigimo diplomo priede būtų įrašomi 2.3 ir 2.5 punktuose nurodyti dalykai, jų apimtis ir egzaminų įvertinimai.

______________