LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL NEKILNOJAMOJO ARCHEOLOGIJOS PAVELDO APSAUGOS PROGRAMOS KONCEPCIJOS
2008 m. lapkričio 14 d. Nr. S-13(141)
Vilnius
Archeologijos paveldas laikytinas reikšminga kultūros paveldo dalimi. Be jo neįmanoma pažinti daugelio tūkstantmečių Lietuvos istorijos. Ir tai daro šį savitą, neatsinaujinantį ir labai pažeidžiamą paveldą išskirtiniu mūsų kultūros klodu, kurio apsauga yra ypač aktuali. Svarbiu etapu, siekiant išsaugoti archeologinį paveldą visuomenės reikmėms, turi tapti valstybinio lygmens programa, kurioje būtų nubrėžtos pagrindinės strateginės nekilnojamojo archeologinio paveldo apsaugos gairės ir numatytos jų įgyvendinimo priemonės. Parengta programa taptų pamatu, leidžiančiu priimti pagrįstus, su archeologijos paveldo naudojimu susijusius sprendimus, kad ateities kartoms būtų išsaugotas šis kultūrinis palikimas.
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija suvokdama, kad be valstybinio lygmens archeologijos paveldo apsaugos programos nepakankamai užtikrinama šio paveldo apsauga,
nusprendžia:
1. Pritarti „Nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugos programos“ sukūrimo būtinybei ir „Nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugos programos koncepcijai“ (toliau – Koncepcija).
2. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui:
2.1. atsižvelgiant į pateiktą Koncepciją, parengti ilgalaikės „Nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugos programos“ ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus;
2.2. rengiant „Nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugos programą“ ir siekiant archeologijos paveldo apsaugos tęstinumo, atsižvelgti į gaires, nubrėžtas Paminklotvarkos departamento direktoriaus 1993-04-06 įsakymu Nr. 16 patvirtintose „Archeologijos paminklų apskaitos, apsaugos ir tyrimų programose“;
NEKILNOJAMOJO ARCHEOLOGIJOS PAVELDO APSAUGOS PROGRAMOS KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Archeologijos paveldo apsaugos programos (toliau – Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas efektyvesnei nekilnojamojo archeologijos paveldo apsaugai: apskaitai, saugojimui, tvarkybai ir naudojimui, pažinimui, jo sklaidai ir atgaivinimui.
2. Programos objektas – archeologijos kultūros paveldas, kurį sudaro žemės paviršiuje, po žeme ir po vandeniu esantys ir seniausią Lietuvos gyventojų kultūrą liudijantys objektai – neįtvirtintos ir įtvirtintos gyvenvietės/pastatai (būstai), jų struktūros, konstrukcijos, pastatų grupės, laidojimo paminklai (plokštiniai kapinynai/kapai, pilkapynai/pilkapiai), įvairios praeities ūkinės ar gynybinės veiklos liekanos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos ir kitų rūšių praeities reliktai bei jų aplinka.
3. Archeologijos paveldo apsauga – šio paveldo apskaita, pradinė apsauga ir skelbimas saugomu, saugojimo teisinis reglamentavimas, archeologijos paveldui išsaugoti atliekami tvarkybos darbai, jo pažinimo sklaida ir integravimas į visuomenės gyvenimą. Archeologijos paveldo išsaugojimo subjektai – archeologijos objektų savininkai, valdytojai, naudotojai (valstybė, savivaldybės, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys).
4. Programa turėtų būti parengta vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, taip pat Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (Žin., 1999, Nr. 100-2895), kurioje apibrėžtas pasaulio bendruomenės požiūris į archeologijos paveldo apsaugą ir išdėstytos esminės nuostatos šiuo klausimu.
5. Programoje vartojamos sąvokos turi atitikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Archeologijos paveldas – sudėtinė Lietuvos kultūros paveldo dalis. Jis išsiskiria ne tik savo senumu ir įvairove, bet ir pažeidžiamumu, kontekstine verte. Norint jį pažinti būtini specialūs teoriniai, metodiniai ir techniniai įgūdžiai.
8. Pagal sandarą, nustatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, archeologijos paveldą sudaro pavieniai ir kompleksiniai objektai bei vietovės. Didelė įvairių laikotarpių archeologijos paveldo objektų dalis dar nėra inventorizuota ir išaiškinta, todėl jai gresia sunaikinimas, vykdant ūkinę veiklą, kurios apimtis nereikalauja poveikio aplinkai vertinimo, t. y. archeologijos paveldo išaiškinimo tyrimų.
Vykdant archeologijos paveldo apskaitą, prioritetas nėra teikiamas naujai atrastiems archeologijos paveldo objektams, todėl daugiau kaip 150 neabejotinos vertės archeologijos objektų neturi teisinės apsaugos. Nesudaryti identifikuotų, bet dar neregistruotų archeologinių vertybių ir išaiškintų archeologinių objektų ir radimviečių, kuriuose reikėtų atlikti išsamesnius archeologinius tyrimus, sąrašai.
Atliekant registruotų archeologijos paveldo objektų apskaitos duomenų, t. y. vertingųjų savybių ir saugomų teritorijų ribų, tikslinimą, prioritetas neteikiamas objektams, kuriems gresia sužalojimo pavojus dėl to, kad patenka į sparčiausiai vystomas Lietuvos teritorijos dalis.
Vykdant archeologijos paveldo objektų apskaitą, išaiškintų objektų aplinkoje nepakankamai ieškoma dar neinventorizuotų, bet tam pačiam kompleksui galinčių priklausyti, kitų archeologijos paveldo objektų rūšių.
Archeologijos paveldo objektai, pasižymintys visumos darna ir derme su gamtine aplinka, nėra paskelbti archeologinėmis vietovėmis. Tokia situacija neužtikrina seniausių kultūrinių kraštovaizdžių išsaugojimo ir trukdo steigti archeologinius draustinius. Tuo tarpu Europos archeologijos paveldo konvencija numato, kad viena iš efektyviausių archeologijos paveldo apsaugos priemonių yra draustinių steigimas, net jeigu žemės paviršiuje ar po vandeniu nėra jokių matomų archeologinių liekanų.
9. Archeologijos paveldo nykimui įtakos turi socialiniai, ekonominiai, demografiniai, gamtiniai, plėtros ir kiti faktoriai.
Šiuo metu didžiausią neigiamą įtaką archeologijos paveldo išsaugojimui daro saugomų objektų teritorijose vykdoma su paveldosauginiais archeologijos reikalavimais nederanti ūkinė veikla, nesuderinta plėtra, dėl natūralių gamtinių procesų vykstanti vandens telkinių krantų erozija.
Neigiamą įtaką daro daugelio archeologijos paveldo objektų konkretaus naudotojo nebuvimas. Laisvame valstybinės žemės fonde esantys archeologijos paveldo objektai formaliai valdomi apskričių viršininkų administracijų, bet realiai nėra jų prižiūrimi, naudojami ir tvarkomi.
Privatizuotų archeologinių objektų savininkai dažnai nežino, kokias vertingąsias savybės turi archeologinė vertybė, esanti jų valdomame žemės sklype. Tai sąlygoja archeologijos objektų naikinimą ir nykimą.
Vykdant žemės reformą, daugelio archeologijos paveldo objektų teritorijos dalys skaidomos į atskiras žemėvaldas, kas apsunkina objektų apsaugą. Dažnai nenustatoma įstatymų numatyta konservacinė žemės paskirtis.
Nėra parengtos archeologiniam paveldui padarytos žalos ir nuostolių dydžio įvertinimo metodikos. Vyksta spartėjantis archeologijos paveldo nykimas, kuris reikalauja imtis skubių, šį procesą stabilizuojančių ir stabdančių, priemonių.
10. Tarptautiniuose kultūros paveldo apsaugos dokumentuose nustatyta, kad stebėsena yra viena svarbiausių kultūros paveldo apsaugos sričių, todėl turi būti nuolat vykdomas archeologijos paveldo fizinės būklės ir jos kitimo fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančių ar žaloj ančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas. Neparengti archeologijos paveldo apsaugos strateginio planavimo dokumentai – stebėsenos programa, archeologijos paveldo būklės vertinimo metodika. Iš saugomo archeologijos paveldo neišskirti objektai, kuriems gresia didesnė sunaikinimo rizika. Kultūros ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. ĮV-318 (Žin., 2005, Nr. 86-3242) patvirtintos taisyklės nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos tvarką, tačiau daugelyje Lietuvos savivaldybių stebėsena nėra vykdoma, todėl nevyksta archeologijos paveldo objektų ir jų teritorijų vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių bei kitaip objektų būklę įtakojančių poveikių vertinimas, neprognozuojamas archeologijos paveldo objektų būklės kitimas, neparengtas ją gerinančių veiksmų planas.
11. Archeologijos paveldo pažinimas ir sklaida- tai tyrimais pagrįstos informacijos apie archeologijos paveldo vertę skleidimas žiniasklaidoje, metodinių, informacinių leidinių ir kitokios paveldosaugos literatūros leidyba bei pažintinio turizmo plėtojimas.
Lietuvoje kol kas trūksta Lietuvos visuomenei ir užsienio svečiams bei turistams skirtų apžvalginių ir informacinių leidinių, kurie sudomintų ir padėtų išsamiau susipažinti su archeologijos paveldo objektais.
Saugomi archeologijos paveldo objektai Lietuvoje nėra pakankamai ištirti, kad pilnai atspindėtų juos palikusių bendruomenių gyvenseną ir juos būtų galima deramai pristatyti visuomenei.
Iš visų Lietuvos archeologijos paveldo rūšių tik vieno objektų tipo – piliakalnių – apžvalgos, aprašai ir žemėlapiai yra atnaujinti.
Daugelis archeologijos paveldo objektų neintegruoti į pažinimui skirtus kultūrinio turizmo maršrutus. Vietos bendruomenėse reikia sustiprinti nuostatą, kad išsaugotas archeologijos paveldas reprezentuos tautinį tapatumą ir atskleis pasauliui savitą Lietuvos kultūros istoriją.
Archeologijos paveldo objektų ženklinimas yra viena išsaugojimo priemonių, skirta informuoti visuomenę apie saugomus objektus, jų buvimo vietą ir apie tai, kad šiems saugomiems objektams taikomi paveldosaugos reikalavimai. Archeologijos paveldo objektų ženklinimas, talpinant informaciją apie jų rūšių išskirtines savybes ir kiekvieno objekto vertingąsias savybes, padėtų visuomenei lengviau susipažinti su seniausiomis Lietuvos kultūros vertybėmis natūroje.
12. Šiuo metu Lietuvoje vykdomi tik pavieniai paskirų archeologijos paveldo objektų atgaivinimo darbai. Neišanalizuota kiekvieno archeologijos objekto atgaivinimo galimybė, atsižvelgiant į jo archeologinę ir kraštovaizdinę vertę bei pažintinį potencialą.
Skatinant archeologijos paveldo atgaivinimą, svarbu vykdyti jo fundamentinius tyrimus, kad būtų nustatyti Lietuvos bei jos regionų archeologijos paveldo ypatumai, šio paveldo vieta Lietuvos istorijos raidoje. Žalojamuose objektuose būtina atlikti taikomuosius tyrimus geriausioms apsaugos priemonėms nustatyti (pvz., objekto apsauga vietoje („in situ“)) ir informacijai apie objektą sukaupti (išsamūs moksliniai taikomieji tyrimai ir skubi fiksacija, kai yra didelis sunykimo pavojus). Būtina ieškoti būdų ir skatinti privačias iniciatyvas aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose, kurie susiję su archeologijos paveldo išsaugojimu.
Siektina, kad archeologijos paveldo objektuose pirminėse tyrimų stadijose būtų atliekami neardomieji tyrimai, nepažeidžiantys nekilnojamųjų kultūros vertybių ir leidžiantys planuoti tolimesnių ardomųjų tyrimų vykdymą. Taikytini aerofotografiniai, geofiziniai ir kitokie medžiagos neardantys metodai.
Europos archeologijos paveldo konvencijoje saugojimo būdas „in situ“ įvardinamas kaip vienas efektyviausių ir labiausiai pageidautinų archeologijos paveldo konservavimo ir priežiūros metodų, todėl jo taikymas Lietuvoje turėtų būti aktyvesnis.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
13. Programos tikslas – užtikrinti archeologijos paveldo apsaugą, sudarant galimybes išsaugoti archeologinius duomenų, kuriais galima naudotis atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius bei sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms archeologijos paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis.
14. Programos uždaviniai:
14.3. Nustatyti ir įgyvendinti pažinimo bei sklaidos priemones, pristatančias archeologijos paveldo objektus Lietuvos ir pasaulio visuomenei.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
15. Išsaugant archeologijos paveldą didelį dėmesį reikia skirti jo apskaitai. Vykdant archeologijos paveldo apskaitos darbus pirmenybę teikti:
15.1. teisinės apsaugos neturinčių atrastų archeologijos paveldo objektų sąrašo sudarymui ir objektų įrašymui į Kultūros vertybių registrą;
15.2. žalojamųjų archeologijos paveldo objektų, esančių apskričių, rajonų centruose ir kitose vietovėse, kur planuojama ir vykdoma sparti plėtra, vertingųjų savybių bei teritorijų ribų nustatymui ir tikslinimui;
16. Rengtinas kompleksinis veiksmų planas, siekiant archeologijos paveldo objektus, esančius laisvos valstybinės žemės fonde, perduoti savivaldybėms, kitais atvejais – nacionalinių, regioninių parkų administracijoms.
17. Paveldosaugos institucijoms, derinant žemėtvarkos projektus, būtina vadovautis archeologijos paveldo objektų teritorijų vientisumo principu – neskaidyti į atskiras žemėvaldas ir reikalauti, kad objekto teritorijai būtų nustatyta konservacinė žemės paskirtis.
18. Būtina parengti archeologiniam paveldui padarytos žalos ir nuostolių dydžių įvertinimo metodiką, išieškojimo tvarką ir imtis priemonių ją įgyvendinti.
19. Parengtina archeologinio paveldo stebėsenos atlikimo ir būklės įvertinimo metodika, būtina vykdyti sistemingą ir periodišką archeologijos objektų tikrinimą.
20. Tikslinga sukurti archeologinių tyrimų projektų, leidimų, tyrimų išvadų ir ataskaitų duomenų bazę bei jos duomenis skelbti Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje.
21. Padidėjusios sunaikinimo rizikos archeologijos paveldo objektams rengtini apsaugos reglamentai arba specialieji planai.
22. Būtina užtikrinti, kad archeologijos paveldo išsaugojimo reikalavimai būtų įtraukti į teritorijų planavimo dokumentus ir susieti su kraštotvarkos procesu. Rengiant Lietuvos Respublikos specialųjį paveldosaugos planą bei žemesnio lygmens specialiuosius paveldosaugos planus, juose numatyti archeologijos paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo dalį.
23. Tikslinga parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašo patvirtinimo, į kurį būtų įrašyti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantys archeologijos paveldo objektai. Rengiant sąrašą būtina vadovautis objektų vertės, reprezentatyvumo ir vizualinės raiškos kriterijais. Parengtinas priemonių planą jų išpirkimui iš privačių naudotojų.
24. Siektina tinkamai organizuoti archeologijos paveldo objektų tvarkymo darbus – nustatyti, kuriuos nykstančius objektus pirmiausia reikia tvarkyti ar ištirti jų nykstančias dalis, racionaliai šiuos darbus finansuoti, užtikrinti jų kokybę. Visi tvarkymo darbai turi būti suskirstyti pagal prioritetus į tris grupes: pirmoji grupė – avarijos grėsmės pašalinimas, ištiriant nykstančias dalis; antroji – konservavimas; trečioji – pritaikymas, restauravimas. Parengti šių darbų ilgalaikes įgyvendinimo programas.
25. Informacijos skleidimas apie archeologinio paveldo išskirtinumą ir skatinimas atgaivinti objektus bei pritaikyti juos lankymui turi tapti vienu iš archeologijos paveldo išsaugojimo prioritetų. Pristatant archeologijos paveldą, siektina:
25.1. pateikti išsamią informaciją apie Lietuvos archeologijos paveldą naujoje informacinėje duomenų bazėje; interneto puslapyje skelbti naujausią informaciją apie archeologijos paveldo būklę, investicijų programas ir mokslinius tyrimus;
25.2. parengti ir išleisti visų Lietuvos archeologijos objektų rūšių atnaujintus atlasus ir žemėlapius;
V. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
26. Įgyvendinant Programoje numatytus uždavinius:
26.1. bus užtikrintas archeologijos paveldo išsaugojimas ir integravimas į visuomenės gyvenimą, geriau naudojamos Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir kita tarptautinė parama;
26.2. bus sistemingai tęsiama archeologijos paveldo apskaita, įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir skelbimas saugomu;
26.3. bus parengti nauji teisės aktai ar teisės aktų pakeitimo projektai bei aiškus archeologijos paveldo išsaugojimo ir pritaikymo reglamentavimas;
27. Programos vertinimo kriterijai:
27.1. į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologijos paveldo objektų, paskelbtų saugomais, kultūros paminklais, valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektais skaičius;
27.3. parengtų ilgalaikio archeologijos paveldo išsaugojimo programų skaičius, jų kokybė ir efektyvumas;
27.4. parengtų ir įgyvendintų archeologijos paveldo objektų tyrimų ir tvarkybos projektų skaičius, jų kokybė ir efektyvumas;
27.5. parengtų ir įgyvendintų archeologijos paveldo pažinimo ir sklaidos priemonių skaičius, jų kokybė ir efektyvumas;
27.6. parengtų ir įgyvendintų archeologijos paveldo pritaikymo ir atgaivinimo priemonių skaičius, jų kokybė ir efektyvumas;
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
28. Programos finansavimo šaltiniai: