LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS PAVADINIMO PAKEITIMO IR LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2012 m. spalio 17 d. Nr. XI-2309

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos kūno kultūros akademijos senato 2012 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 9, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos kūno kultūros akademijos pavadinimą į pavadinimą „Lietuvos sporto universitetas“.

2 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos sporto universiteto statutą (1 priedėlis).

3 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos sporto universiteto valdomų pastatų sąrašą (2 priedėlis).

4 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. XI-1148 „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 139-7117).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. XI-2309

1 priedėlis

LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO

STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos sporto universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Jos buveinės adresas: Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas.

2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas (toliau – Senatas).

4. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

5. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir šiame statute.

6. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

7. Universitetas yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse ir yra neatskiriama Europos ir pasaulio akademinės bendruomenės dalis. Universiteto misija – būti atviru Europos universitetu, nuolat kuriančiu ir teikiančiu naujausiais moksliniais tyrimais bei technologijomis grįstas visų pakopų studijų, tęstinio mokymo, šalies darnios plėtros programas sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos, sveikatinimo ir rekreacijos srityse, tuo prisidedant prie žmonių gyvenimo kokybės, socialinės atskirties mažinimo ir kultūros raidos regiono, šalies ir tarptautiniu mastu.

8. Universiteto vertybės:

1) pagarba išskirtiniam pažinimui, laiduojančiam mokslo ir studijų vienovę, nuolatinės pažangos plėtrą;

2) visapusiškas naujų idėjų, iniciatyvų, inovacijų, profesionalumo ir lyderiavimo skatinimas;

3) akademinių paslaugų prieinamumo ir kokybiškumo laidavimas Lietuvos ir užsienio mokiniams ir studentams, darbingo ir pensinio amžiaus žmonių bendruomenei, taip pat verslo, viešojo sektoriaus institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms;

4) aktyvaus dialogo su nacionaliniais ir užsienio partneriais (klientais) skatinimas;

5) tarpusavio pagarba, tolerancija, kompetencija ir pasitikėjimu grįstas komandinis darbas;

6) pagarbos sveikam gyvenimo būdui ir olimpinėms idėjoms skatinimas, ugdymas ir rodymas;

7) pilietiškumo ir patriotizmo skatinimas atsiribojant nuo bet kokios politinės ideologijos.

9. Universitete pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatos.

10. Studijos Universitete vykdomos pagal visų studijų pakopų programas, atsižvelgiant į valstybės ir darbo rinkos poreikius, į asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus.

11. Universitetas įstatymų nustatyta tvarka informuoja visuomenę, valdžios ir valdymo institucijas apie savo veiklą.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

12. Universiteto veiklos tikslai:

1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais (sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitų su sporto mokslu susijusių sričių) grindžiamą, šiuolaikinį pažinimo ir technologijų tarptautinį lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, pilietišką ir socialiai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio tarptautinius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, auklėjamąja, sportine ir kita kultūrine veikla skatinti šalies sporto, kūno kultūros, rekreacijos ir turizmo, sveikatingumo ir kokybiškos reabilitacijos raidą;

4) ugdyti pažinimui, mokslui, kūno kultūrai, sportui, kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir paslaugų rinkoje.

13. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

1) sudaro sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą aukšto lygio tarptautiniais moksliniais tyrimais;

2) skatina sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, mokslo ir technologijų pažangą;

3) organizuoja šiame statute nurodytas studijas;

4) sudaro sąlygas tobulinti asmens įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

5) plėtoja studijų ir mokslo vienovei būtinus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse;

6) tarptautinių mokslinių tyrimų pagrindu kuria naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su Lietuvos ir užsienio universitetais ir tarptautiniais universitetų tinklais ir jas įgyvendina;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikia Universiteto veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;

8) vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse;

9) bendradarbiaudamas su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslinius ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, pilietiška ir socialiai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatinama žmogaus, visuomenės, šalies ir jos regionų raida sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse;

10) vadovaudamasis darnios lyderystės principais, siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;

11) skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, skatina demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;

12) skatina pasaulyje pripažintų pažangiausių mokslo, studijų ir vadybos standartų diegimą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse.

14. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, vadovaujasi šiais mokslo ir studijų principais:

1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2) akademinės etikos, laisvės ir autonomijos;

3) lituanistikos prioriteto;

4) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

5) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

6) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

7) sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo;

8) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

9) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

10) atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei;

11) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

12) studentų asmeninio suinteresuotumo;

13) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

14) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

15) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

16) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

17) nuolatinio mokymosi siekio.

15. Universiteto pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Universiteto pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis universitetinis mokslas.

16. Universitetas gali verstis ir kita teisės aktuose neuždrausta veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jo veiklos tikslais.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO TEISĖS

17. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų tvarką ir kainą;

3) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

4) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir ekspertines paslaugas;

5) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

6) nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų;

7) šiame statute nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus ir klausytojus;

8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;

10) valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

11) verstis įstatymuose nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

12) įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, taip pat savo filialus ir atstovybes; jų pasibaigimo tvarka nustatyta įstatymuose;

13) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

18. Universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

19. Universiteto valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba) ir Senatas, vienasmenis valdymo organas – Universiteto rektorius (toliau – rektorius).

20. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir atskaitomybės visuomenei principais.

21. Universitete gali būti sudaromi akademiniai ir neakademiniai kolegialūs ir vienasmeniai valdymo organai.

22. Akademinių valdymo organų sudėtį, kompetenciją, sudarymo ir atšaukimo tvarką nustato Senatas tvirtinamuose šių valdymo organų nuostatuose.

23. Neakademinių valdymo organų veiklos tikslus, uždavinius, teises, valdymą, turtą ir atsakomybę nustato rektorius tvirtinamuose šių valdymo organų nuostatuose.

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBA

24. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją;

2) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;

4) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

5) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria ir atleidžia rektorių;

8) nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, sporto veiklos kokybę;

12) svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

14) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki kovo 31 dienos ją paskelbia viešai Universiteto interneto svetainėje;

16) atlieka kitas šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

25. Taryba sudaroma iš devynių narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė Universiteto studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka;

2) keturis – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurie pareigas užima konkurso būdu, dėstytojų ir mokslo darbuotojų visuotiniame susirinkime. Kandidatūras į Tarybos narius kelia akademiniai padaliniai ir akademinės bendruomenės nariai, pastarieji gali teikti ir savo pačių kandidatūras. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

3) kiti keturi nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, atrenkami, skiriami ir atšaukiami Senato nustatyta tvarka, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie keturi nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą;

4) į Tarybą išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų.

26. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

27. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, sporto, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityse (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui), turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją, t. y. plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

28. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

29. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute nustatytas funkcijas.

30. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

31. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių paprasta balsų dauguma, atviru arba slaptu balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje.

32. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

33. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šiame statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas ar šio statuto 29 punkte nurodytą įsipareigojimą arba nepasirašo šio įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

34. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 29 punkte nurodytą įsipareigojimą. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos.

35. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų. Tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais skelbiamą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

36. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

37. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

38. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Universiteto mokslo ir studijų veiklos kokybę ir atitiktį tarptautiniams standartams;

2) nustato studijų tvarką;

3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją), jo darbotvarkę, datą, laiką, vietą ir kitą reikalingą informaciją praneša akademinei bendruomenei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

6) inicijuoja Universiteto mokslinės veiklos ir studijų kokybės auditą;

7) teikia Universiteto garbės ir kitus vardus;

8) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

9) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Statuto pakeitimų;

10) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

11) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planų;

12) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

13) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, sporto veiklos kokybę;

14) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

39. Senatas renkamas 5 metams.

40. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai, turintys mokslo laipsnį. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą renka studentų atstovybė. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Senato nariai gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Naujos kadencijos Senato narių skaičius ir kvotos patvirtinamos kadenciją baigiančios sudėties Senato sprendimu.

41. Senato narius, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renka Universiteto mokslininkų susirinkimas. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslininkai, dirbantys mokslinį darbą ir kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų, turinčių balsavimo teisę. Senato narys laikomas išrinktu, jeigu jis gauna daugiausia balsų. Kandidatūras į Senato narius siūlo akademiniai padaliniai ir akademinės bendruomenės nariai.

42. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

43. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininku negali būti rektorius.

44. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

45. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Senato narių. Senato sprendimas yra priimamas, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 Senato posėdyje dalyvavusių narių. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus skelbia rektorius.

46. Apie Senato nutarimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais.

47. Senatas kartą per metus iki kovo 31 dienos už savo veiklą atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

48. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

49. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas efektyvų Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą, atsako už Universiteto studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros kokybę;

2) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) šiame statute nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

5) teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

8) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos ir Universiteto struktūros pertvarkos planus;

9) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;

10) teikia Senatui tvirtinti Universiteto prorektorius, Universiteto kanclerį ir akademinių padalinių vadovus. Mokslo ir studijų veiklos organizavimo funkcijas atliekantys prorektoriai ir akademinių padalinių vadovai parenkami iš mokslininkų;

11) nustato prorektorių ir kanclerio funkcijas ir įgaliojimus;

12) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

50. Rektorių renka Taryba jos nustatyta tvarka.

51. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

52. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją, t. y. plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse.

53. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

54. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

55. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektoriaus kadencija nutraukiama ir rektorius atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.

56. Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti vykdyti prorektoriams ir kancleriui. Rektorių pavaduoja Tarybos sprendimu įgaliotas asmuo.

57. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, studentų atstovybės deleguotas narys ir rektoriaus įsakymu patvirtinti asmenys. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

58. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

59. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.

60. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.

61. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti jam skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose dėl galimybės stažuotis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4) dalyvauti svarstant Statutą ir Universiteto veiklos kryptis;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

62. Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas šiame statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

63. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursą skelbia rektorius. Konkursai eiti pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Priėmimo komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

64. Dėstytojai:

1) Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas;

2) profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose;

3) docento pareigas gali eiti mokslininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose;

4) į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą;

5) į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

65. Mokslo darbuotojai:

1) Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai;

2) vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

3) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

4) mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus;

5) jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą;

6) mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba, o kitų tyrėjų – Senatas;

7) mokslininko stažuotojo pareigas Universitete gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki jo skyrimo į šias pareigas;

8) kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio punkto 2–6 papunkčiuose, ir konkursų šioms pareigoms, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas;

9) kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

66. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

67. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

68. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo rektoriaus įsakymu. Pasibaigus darbo santykiams kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.

69. Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis, bet ne ilgiau kaip 2 metams įstatymų nustatyta tvarka.

70. Dėstytojai (išskyrus lektorius), turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.

71. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ar pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

72. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

73. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

74. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.

75. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

76. Darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Universiteto administracijos ir darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

MOKSLINĖ VEIKLA

77. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tarptautinio lygio tyrimus sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslinės veiklos rezultatus.

78. Mokslinių tyrimų kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Universitetas, atsižvelgdamas į savo mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą Europos ir pasaulio tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal viešojo ir privataus sektorių institucijų užsakymus.

79. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (Universiteto interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

80. Pagrindinė Universiteto mokslinės veiklos organizavimo grandis yra fakultetai, katedros, laboratorijos, institutai ir centrai. Jų atliekami tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė. Bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų ir kitomis institucijomis, Universitetas gali steigti jungtinę instituciją, kurios veikla reglamentuojama suinteresuotųjų šalių sutartyje ir teisės aktuose.

81. Universitete atliekamų socialinių mokslų tyrimų etiką užtikrina Universiteto Socialinių mokslų tyrimų etikos priežiūros komitetas. Biomedicinos mokslų srities tyrimų etiką užtikrina Lietuvos bioetikos komitetas arba regioniniai biomedicininių tyrimų etikos komitetai.

82. Universitete vykdomos mokslinės veiklos rezultatai taikomi studijų procese.

83. Universitetas teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro laipsnį.

84. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas gali kurti ir (arba) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.

85. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo darbų konkursai.

86. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslo žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius.

87. Gali būti steigiamos Universiteto mokslinių tyrimų institucijos, taip pat ir turinčios juridinio asmens teises, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, atliekančios Universiteto tikslus ir misiją atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiančios mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai tobulinti, taip pat atliekančios šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus. Institucijų valdymo organai sudaromi ir institucijos valdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

88. Moksliniams tyrimams plėtoti, empirinei medžiagai rinkti ir kitiems uždaviniams spręsti Universiteto mokslinių tyrimų institucija gali turėti savo specializuotą bazę (laboratorijų, ekspertų tarnybų ir pan.).

VII SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė

89. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.

90. Asmeniui, baigusiam bet kurios pakopos studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

91. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį (dalinės studijos), suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Universiteto nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

92. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Universiteto studijas, nurodoma studijų programoje.

93. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytais atvejais;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

94. Universitete studijos yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – doktorantūros.

95. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.

96. Asmenų priėmimo į studijų programas tvarką tvirtina Senatas.

97. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

98. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

99. Studijų apimtis ir trukmė nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme ir Senato aktuose.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDIJŲ PROGRAMOS

100. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (arba) kvalifikacija.

101. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

102. Mokslo doktorantūros programos skiriamos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

103. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (arba) užsienio universitetais ir (arba) mokslinių tyrimų institutais.

104. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

105. Universitete gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai Senato nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

LAIPSNIO NESUTEIKIANČIOS STUDIJOS

106. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

107. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtis kreditais nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose.

VIII SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

108. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

109. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties ir žodžio laisvę;

2) mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymo ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

110. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

111. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

IX SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

112. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

113. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

114. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, tvirtina Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

115. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius reikalavimus.

116. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

117. Studentams išduodamas tam tikros formos studento pažymėjimas.

118. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

119. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

120. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, jeigu yra nacionalinių rinktinių nariai, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) bei akademinės ir profesinės etikos komisiją dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) šiame statute nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) naudotis kitomis įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis teisėmis;

16) naudotis Universiteto sporto bazėmis sportiniam meistriškumui kelti ir sveikatinimo tikslais.

121. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.

122. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus.

123. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

124. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma rektoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Į komisiją skiriama po lygiai Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis ir įforminamas rektoriaus įsakymu.

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS STUDENTAMS

125. Už studento pareigų netinkamą atlikimą studentams gali būti skiriamos drausminės nuobaudos, kurių skyrimas yra nustatomas atskira tvarka, įvertinus studentų atstovybės siūlymus.

126. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto, jeigu:

1) šiurkščiai pažeidė Statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus. Senato patvirtintame Studijų reglamente nustatyta, kurie pažeidimai yra laikomi šiurkščiais;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ DALYVAVIMAS UNIVERSITETO SAVIVALDOJE

127. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto visuotinės studentų atstovų konferencijos išrinkti studentai.

128. Studentų atstovybės nariu gali tapti bet kuris Universiteto studentas. Studentų atstovybės narys turi aktyviai dalyvauti studentų atstovybės veikloje, jo narystė studentų atstovybėje turi būti patvirtinta studentų atstovybės valdybos ir jis su studentų atstovybe turi būti pasirašęs sutartį.

129. Universiteto studentų atstovybė veikia pagal visuotinėje studentų atstovų konferencijoje patvirtintus įstatus.

130. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

131. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šiame statute nurodytų Universiteto valdymo organų veikloje.

132. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.

133. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Pasibaigus finansiniams metams, už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei Tarybos nustatyta tvarka. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė per 3 mėnesius studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka atsiskaito Tarybai.

134. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

135. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.

X SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

136. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

137. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

138. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

139. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

140. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasis Tarybos nustatytos tvarkos.

141. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

142. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi Universiteto vidaus tvarkos taisyklių.

143. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai paskelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir iki balandžio 30 dienos – praėjusių finansinių metų ataskaitų rinkinį.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

144. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

145. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Senato siūlymus. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

146. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. XI-2309

2 priedėlis

LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO VALDOMI PASTATAI

Eil. Nr.	Objekto pavadinimas	Adresas	Pastato bendras plotas, kv. m	Inventorinis numeris
1.	Administracinis pastatas	Sporto g. 6, Kaunas	4 861,39	1993-2040-1010
2.	Kiemo statiniai (tvoros, kiemo aikštelė)	Sporto g. 6, Kaunas	–	1993-2040-1085
3.	Administracinis pastatas	Sporto g. 6, Kaunas	1 019,19	1993-2040-1024
4.	Ūkinis pastatas	Sporto g. 6, Kaunas	–	1993-2040-1041
5.	Transformatorinė	Sporto g. 6, Kaunas	–	1993-2040-1096
6.	Administracinis pastatas	Sporto g. 6, Kaunas	3 928,57	1993-2040-1030
7.	Ūkinis pastatas	Sporto g. 6, Kaunas	–	1993-2040-1052
8.	Ūkinis pastatas	Sporto g. 6, Kaunas	–	1993-2040-1063
9.	Bendrabutis	Perkūno al. 3, Kaunas	4 176,44	1996-7019-5012
10.	Institutas	Perkūno al. 3, Kaunas	270,52	1996-7019-5023
11.	Institutas	Perkūno al. 3A, Kaunas	2 514,37	1998-1007-6012
12.	Sporto salė	Aušros g. 42, Kaunas	5 459,16	1998-0000-9014
13.	Kiemo statiniai (kiemo aikštelė)	Aušros g. 42, Kaunas	–	1998-0000-9025
14.	Garažas	Minties Rato g. 13, Kaunas	124,73	1993-8032-9022
15.	Sporto kompleksas	Arlaviškių k., Taurakiemio sen., Kauno r. sav.	529,88	5298-2026-8019
16.	Garažas	Arlaviškių k., Taurakiemio sen., Kauno r. sav.	115,78	5298-2026-0826
17.	Kiemo statiniai	Arlaviškių k., Taurakiemio sen., Kauno r. sav.	–	5298-2026-8040
18.	Garažas	Intako g. 7A, Kaunas	182,84	1996-3007-6014
19.	Irklavimo bazė	Birutės g. 19, Birštonas	2 617,77	1297-2000-3012
20.	Kiemo statiniai (kiemo aikštelė)	Birutės g. 19, Birštonas	–	1297-2000-3023
21.	Poilsio pastatas	Ramybės g. 24, Palanga	417,93	2597-1001-7010
22.	Kiemo statiniai (kiemo aikštelė)	Ramybės g. 24, Palanga	–	2597-1001-7032
23.	Sandėlis	Ramybės g. 24, Palanga	22,00	2597-1001-7021
24.	Vandens bokštas	Sodininkų bendrija „Atletas“, Guogų k., Taurakiemio sen., Kauno r. sav.	–	16233560

_________________