LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU BEI KITAIS NUSIKALTIMAIS IR DĖL BENDRŲ VEIKSMŲ PASIENIO TERITORIJOSE

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Šalys,

siekdamos plėtoti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos draugiškus santykius ir tarpusavio bendradarbiavimą;

atsižvelgdamos į tai, kad organizuotas nusikalstamumas kelia grėsmę abiejų valstybių visuomeninei santvarkai ir ekonominei tvarkai, saugumui ir viešajai tvarkai;

įsitikinusios, kad kompetentingų valstybės institucijų bendradarbiavimas turi esminę reikšmę organizuoto nusikalstamumo veiksmingai prevencijai ir kovai su juo;

siekdamos parengti optimalius minėto bendradarbiavimo principus, formas ir būdus;

suvokdamos būtinybę įgyvendinti 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo ir 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo) nuostatas;

turėdamos omenyje 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos protokolų bei 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, nuostatas;

turėdamos omenyje 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nuostatas;

vadovaudamosi abipusiškumo, lygybės ir abipusės naudos principais;

gerbdamos tarptautinę teisę ir savo valstybių nacionalinę teisę,

susitarė:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys

1. Šalys, remdamosi šiuo Susitarimu ir savo valstybių nacionalinės teisės aktais, įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir vykdant bendrus veiksmus abiejų valstybių pasienio teritorijose.

2. Šalys bendradarbiauja, ypač kovojant su nusikaltimais:

1) žmogaus gyvybei ir sveikatai;

2) susijusiais su terorizmu;

3) neteisėta narkotinių, psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) bei kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų gamyba ir apyvarta;

4) neteisėtu valstybės sienos kirtimu ir neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną ir kitais nusikaltimais, susijusiais su valstybės sienos pažeidimais;

5) ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų, cheminių, biologinių, radioaktyviųjų bei kitokių pavojingų medžiagų, taip pat karinės technikos, dvejopo naudojimo technologijų, paslaugų ir prekių vagystėmis bei neteisėta jų gamyba, apyvarta ir laikymu;

6) prekyba žmonėmis, taip pat neteisėtu žmogaus laisvės atėmimu;

7) nuosavybei, tarp jų transporto priemonių ir kultūros vertybių vagystėmis bei neteisėta apyvarta jomis;

8) pinigų ir kitų mokėjimo priemonių, finansinių dokumentų ir vertybinių popierių, kitų dokumentų klastojimu, taip pat jų leidimu į apyvartą ir naudojimu kaip tikrų;

9) ekonomikai ir verslo tvarkai (nusikaltimais ekonomikos srityje), taip pat neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir pajamų, gautų iš nusikalstamos veiklos, legalizavimu;

10) susijusiais su korupcija;

11) susijusiais su informacinių sistemų ar tinklų funkcionavimu;

12) aplinkai;

13) vaikų pornografija ir seksualiniu vaikų išnaudojimu;

14) vertimu užsiimti prostitucija.

3. Šalys taip pat įsipareigoja bendradarbiauti šiose srityse:

1) asmenų, įtariamų padarius nusikaltimą arba vengiančių atlikti paskirtą bausmę, paieškos;

2) dingusių asmenų paieškos, nenustatytos tapatybės asmenų nustatymo bei palaikų identifikavimo;

3) daiktų, susijusių su įvykdytais nusikaltimais, paieškos;

4) operatyvinėje veikloje dalyvaujančių arba Šalių kompetentingoms ar pasienio institucijoms pagalbą teikiančių asmenų apsaugos.

2 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Šalių kompetentingos institucijos bei jų paskirti ekspertai, vykdydami šį Susitarimą, bendradarbiauja tiesiogiai. Šalių kompetentingos institucijos yra:

Lietuvos Respublikoje:

– Vidaus reikalų ministerija,

– Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

– Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

– Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

– Valstybės saugumo departamentas,

– Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos,

– Specialiųjų tyrimų tarnyba; Latvijos Respublikoje:

– Vidaus reikalų ministerija,

– Valstybės policija,

– Saugumo policija,

– Valstybės sienos apsauga,

– Valstybinė mokesčių inspekcija,

– Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras.

2. Šalių kompetentingos institucijos pagal savo kompetenciją gali keistis ryšių palaikymo pareigūnais, sudaryti šio Susitarimo vykdomuosius susitarimus ir juose detalizuoti bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką, taip pat steigti mišrios sudėties kontaktinius punktus bei prireikus rengti konsultacijas.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo formos

1. Įgyvendindamos šį Susitarimą, Šalių kompetentingos institucijos:

1) keičiasi informacija, susijusia su šio Susitarimo taikymo sritimi;

2) kitos Šalies kompetentingų institucijų prašymu imasi atitinkamų veiksmų ir vykdo kartu suderintus veiksmus, įskaitant bendras antiteroristines operacijas, taip pat deleguoja atstovus į bendras (jungtines) grupes;

3) kitos Šalies kompetentingų institucijų prašymu bendradarbiauja atliekant reikalingas teismo ekspertizes;

4) planuoja ir vykdo bendras nusikaltimų prevencijos programas.

2. Šiame Susitarime numatytam bendradarbiavimui vykdyti Šalių kompetentingos institucijos gali deleguoti savo pareigūnus pagal jų kompetenciją, tačiau be vadovavimo įgaliojimų, atlikti užduotis kitos Šalies valstybės teritorijoje prižiūrint jos kompetentingai institucijai.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su terorizmu

Siekdamos kovoti su terorizmu, Šalių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie planuojamus ir įvykdytus teroro aktus ir kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus, juos padariusių asmenų veikimo būdus ir teroristų grupes, taip pat kartu imasi kitų veiksmų, pagrįstų terorizmo prevencijos ir kovos su juo būtinybe.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėta narkotikų ir kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų apyvarta

Siekdamos kovoti su neteisėta narkotikų ir kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų gamyba ir apyvarta, Šalių kompetentingos institucijos:

1) keičiasi informacija apie:

a) narkotikų ir kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų apyvartą;

b) narkotikų ir kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų gamybos ir laikymo būdus ir vietas;

c) narkotikų ir kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų paskirties vietas, gabenimo maršrutus ir būdus;

2) teikia viena kitai naujų narkotikų bei kitų nuodingųjų medžiagų bei jų pirmtakų pavyzdžius.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėta migracija

Siekdamos kovoti su neteisėtu valstybės sienos kirtimu ir neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, Šalių kompetentingos institucijos keičiasi:

1) informacija apie:

a) organizatorius ir kitus asmenis, dalyvaujančius darant tokio pobūdžio nusikaltimus,

b) organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų, dalyvaujančių organizuojant neteisėtą migraciją, veiklą, sudėtį, veiklos metodus ir formas,

c) naudojamas gabenimo priemones ir neteisėtos migracijos maršrutus,

d) padirbtų ar suklastotų arba apgaulės būdu gautų dokumentų, suteikiančių teisę kirsti valstybės sieną, gamybą ar naudojimą,

e) neteisėtos migracijos mastą;

2) migracijos reiškinių kontrolės, nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ir buvimą, taikymo patirtimi;

3) dokumentų, leidžiančių kirsti valstybės sieną, vizų, jų simbolių ir tuose dokumentuose dedamų spaudų pavyzdžiais.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėta ginklų, pavojingų medžiagų ir dvejopo naudojimo prekių gamyba ir apyvarta

Siekdamos kovoti su neteisėta ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų, cheminių, biologinių, radioaktyviųjų bei kitų pavojingų medžiagų, taip pat karinės technikos, dvejopo naudojimo technologijų, paslaugų ir prekių gamyba, apyvarta, vagystėmis ir laikymu, Šalių kompetentingos institucijos keičiasi informacija, reikalinga tokio pobūdžio nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais, ypač informacija apie tų nusikaltimų organizatorius, taip pat minėtus daiktus turėti suteikiančių teisę dokumentų pavyzdžiais bei sprogstamųjų ir kitų pavojingų medžiagų pavyzdžiais.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo, technikos ir mokymo srityse

1. Bendradarbiaudamos mokslo, technikos ir mokymo srityse, Šalių kompetentingos institucijos:

1) keičiasi:

a) patirtimi ir informacija, ypač apie naujas nusikalstamos veiklos formas bei naujus kovos su nusikalstamumu metodus ir priemones,

b) kriminalistikos ir kriminologijos tyrimų rezultatais,

c) profesine literatūra ir kita medžiaga, susijusia su šio Susitarimo taikymo sritimi;

2) teikia viena kitai specialiąją techninę įrangą bei techninę ir mokslinę pagalbą;

3) organizuoja bendras pratybas ir mokymus.

2. Šalių kompetentingos institucijos, siekdamos kelti kvalifikaciją, keičiasi ekspertais, ypač kriminalistinės technikos ir kovos su nusikaltimais metodų srityje, taip pat siekia gerinti kitos Šalies valstybinės kalbos mokėjimą.

3. Bendradarbiaudamos Šalių kompetentingos institucijos imasi veiksmų, siekiant:

1) įdiegti suderintus telekomunikacijos ryšių įrengimus ir prietaisus;

2) nustatyti atskirus radijo dažnius bendram naudojimui;

3) keistis telekomunikacijos ryšių įranga;

4) įrengti specialias tarptautines ryšių linijas.

4. Šalių kompetentingos institucijos keičiasi su šiuo Susitarimu susijusiais teisės aktais, taip pat jų rengimo ir taikymo patirtimi.

9 straipsnis

Prašymai dėl bendradarbiavimo

1. Šalių kompetentingos ar pasienio institucijos bendradarbiauja prašymų pagrindu. Prašymai pateikiami Šalių kompetentingoms ar pasienio institucijoms pagal jų kompetenciją.

2. Prašymas dėl bendradarbiavimo yra oficialiai sudaromas raštu ir perduodamas naudojant bet kokias technines priemones. Neatidėliotinais atvejais prašymas gali būti perduotas taip pat ir žodžiu, o po to nedelsiant oficialiai patvirtintas raštu.

3. Prašyme dėl bendradarbiavimo turi būti nurodytas prašančios institucijos pavadinimas, prašymo dalykas ir jo pagrindimas. Prie prašymo dėl bendradarbiavimo galima pridėti su jo turiniu susijusius dokumentus.

4. Tuo atveju, kai vienos šalies kompetentinga ar pasienio institucija negali įvykdyti prašymo, ji perduoda šį prašymą kitai tos Šalies kompetentingai ar pasienio institucijai, informuodama apie tai prašančią instituciją.

10 straipsnis

Informacijos teikimas savo iniciatyva

Įgyvendindamos šį Susitarimą, Šalių kompetentingos ar pasienio institucijos informaciją gali teikti ir savo iniciatyva.

II skyrius

Specialiosios bendradarbiavimo formos

11 straipsnis

Persekiojimas

1. Vadovaudamiesi Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 41 straipsnio nuostatomis, vienos Šalies pareigūnai, vykdantys tos Šalies valstybės teritorijoje asmens persekiojimą dėl nusikaltimo, kuris gali būti pagrindas išduoti Europos arešto orderį, padarymo, gali jį tęsti kitos Šalies valstybės teritorijoje. Ta pati nuostata taikoma ir tais atvejais, kai persekiojamas asmuo yra pabėgęs iš laikinojo įkalinimo arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

2. Šalies, kurios valstybės teritorijoje turi būti tęsiamas persekiojimas, Lietuvos Respublikos policija (Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir teritorinės policijos įstaigos) arba Latvijos Respublikos valstybės policija informuojamos nedelsiant, ne vėliau nei kertant valstybės sieną, apie persekiojimą tęsiančių pareigūnų valstybės sienos kirtimo vietą bei laiką, taip pat apie tų pareigūnų turimus ginklus bei specialiąsias priemones ir konkrečias ryšio priemones.

3. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Latvijos Respublikos valstybės policija nedelsdamos priima sprendimą dėl leidimo ar draudimo tęsti persekiojimą.

4. Persekiojimas kitos Šalies valstybės teritorijoje gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip vieną valandą nuo valstybės sienos kirtimo momento.

5. Šalies, kurios valstybės teritorijoje persekiojimas yra tęsiamas, policijos institucijos, gavusios pranešimą apie vykdomą persekiojimą, privalo nedelsdamos imtis priemonių persekiojimui perimti.

6. Persekiojimą tęsiantys pareigūnai privalo:

1) vilkėti uniformą, ryšėti rankovės raištį, naudoti pažymėtus automobilius arba turėti kitus skiriamuosius ženklus, kad būtų aiškiai matyti, jog jie yra pareigūnai,

2) turėti dokumentus, patvirtinančius, kad jie atlieka tarnybines pareigas, ir juos parodyti kiekvieną kartą, kai Šalies, kurios valstybės teritorijoje tęsiamas persekiojimas, kompetentingų institucijų pareigūnai to reikalauja,

3) nenaudoti tarnybinio ginklo, išskyrus kilus grėsmei asmens gyvybei,

4) laikytis šio Susitarimo nuostatų bei Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie veikia, nacionalinės teisės nuostatų ir privalo paklusti tos Šalies kompetentingų institucijų reikalavimams,

5) neiti į privačius namus ir neviešąsias vietas bei neatlikti kitų, Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo neatitinkančių veiksmų.

7. Persekiojamo asmens sulaikymą atlieka Šalies, kurios valstybės teritorijoje persekiojimas tęsiamas, policijos pareigūnai; jei tie pareigūnai negali pakankamai operatyviai įsikišti, persekiojimą tęsiantys pareigūnai turi teisę sustabdyti persekiojamą asmenį ir laikyti jį tol, kol Šalies, kurios valstybės teritorijoje persekiojimas tęsiamas, policijos pareigūnai galės jį sulaikyti.

8. Šalies, kurios valstybės teritorijoje persekiojimas tęsiamas, institucijų: Lietuvos Respublikoje – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Latvijos Respublikoje – Valstybės policijos, reikalavimu persekiojimas nedelsiant nutraukiamas. Jeigu reikalavimas nutraukti persekiojimą buvo perduotas žodžiu, jis nedelsiant patvirtinamas raštu.

9. Baigę arba nutraukę persekiojimą, pareigūnai, kurie tęsė persekiojimą, raštu pateikia visų persekiojimo aplinkybių ataskaitą Šalies, kurios valstybės teritorijoje persekiojimas buvo tęsiamas, policijos institucijai.

10. Šiame straipsnyje minėti pareigūnai – tai: Lietuvos Respublikoje – Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Latvijos Respublikoje – Valstybės policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

12 straipsnis

Sekimas

1. Vadovaudamiesi Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 40 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos policijos pareigūnai ir Latvijos Respublikos valstybės policijos pareigūnai, vykdantys asmens sekimą tos valstybės teritorijoje dėl nusikaltimo, kuris gali būti pagrindas išduoti Europos arešto orderį, arba persiekiojantys kitą asmenį, kuris, kai yra rimto pagrindo taip manyti, gali padėti identifikuoti ar susekti tokį asmenį, turi teisę tęsti tą sekimą kitos Šalies valstybės teritorijoje, gavę tos kitos Šalies atitinkamos institucijos: Lietuvos Respublikoje – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Latvijos Respublikoje – Valstybės policijos, leidimą. Leidimas dėl sekimo gali būti suteiktas, jei yra gautas šioje straipsnio dalyje minėtos prašančios Šalies institucijos prašymas, ir gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo.

2. Sekti leidžiama tik laikantis šių sąlygų:

1) sekimą tęsiantys pareigūnai privalo laikytis šio Susitarimo ir Šalies valstybės, kurios teritorijoje sekimas tęsiamas, nacionalinės teisės aktų ir privalo paklusti tos Šalies atitinkamų teritorinių institucijų teisėtiems reikalavimams;

2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sekimą tęsiantys pareigūnai privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, jog yra gautas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas;

3) sekimą tęsiantys pareigūnai privalo turėti tarnybinius pažymėjimus ir ryšio priemones;

4) sekimą tęsiantiems pareigūnams draudžiama įeiti į privačius namus ir neviešąsias vietas;

5) sekimą tęsiantys pareigūnai sekamo asmens negali nei sulaikyti, nei suimti.

6) draudžiama naudoti tarnybinį ginklą, išskyrus kilus grėsmei asmens gyvybei.

3. Jeigu dėl ypatingos skubos neįmanoma iš anksto kreiptis dėl leidimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, pareigūnai sekimą gali tęsti kitos Šalies valstybės teritorijoje, laikydamiesi šių reikalavimų:

1) sekimas yra vykdomas dėl nusikaltimo, kuris yra nurodytas Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 40 straipsnio 7 dalyje;

2) apie valstybės sienos kirtimo laiką ir vietą reikia nedelsiant, dar sekimo metu, informuoti šio straipsnio 1 dalyje minėtas institucijas ir Šalies, kurios valstybės teritorijoje sekimas tęsiamas, pasienio institucijas;

3) nedelsiant persiųsti prašymą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir pateikti sekimo tęsimą be išankstinio sutikimo pateisinančias priežastis; sekimą reikia nutraukti, kai Šalies, kurios valstybės teritorijoje sekimas tęsiamas, kompetentinga institucija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kreipiasi su tokiu reikalavimu arba, jeigu atitinkamas sutikimas nebuvo gautas, praėjus penkioms valandoms po valstybės sienos kirtimo.

4. Baigę arba nutraukę sekimą, pareigūnai, kurie tęsė sekimą, raštu pateikia visų persekiojimo aplinkybių ataskaitą Šalies, kurios valstybės teritorijoje sekimas buvo tęsiamas, kompetentingai institucijai.

13 straipsnis

Slaptieji tyrimai

1. Vienos Šalies kompetentingos institucijos kitos Šalies kompetentingų institucijų prašymu suteikia pagalbą prašančios Šalies pareigūnams vykdyti prašomos Šalies valstybės teritorijoje slaptuosius tyrimus dėl nusikaltimų, kurie gali būti pagrindas išduoti Europos arešto orderį. Šie tyrimai atliekami tik gavus Šalies, kurios valstybės teritorijoje bus atliekami veiksmai, kompetentingos institucijos leidimą. Toks leidimas gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo. Tyrimą atliekantys pareigūnai gali naudotis kito asmens tapatybe. Nurodyti tikrąją tokio pareigūno tapatybę nereikalaujama.

2. Veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi remiantis juose dalyvaujančių Šalių kompetentingų institucijų griežto veiksmų koordinavimo principais. Tiems veiksmams vadovauja Šalies, kurios valstybės teritorijoje jie vykdomi, pareigūnas ir tai yra atskiri ribotos trukmės veiksmai. Prašomos Šalies kompetentingų institucijų reikalavimu prašančios Šalies pareigūnai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, privalo nutraukti tuos veiksmus.

3. Leidimas atlikti veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, suteikiamas ir sąlygos, kuriomis jie turi vykti, nustatomos pagal Šalies valstybės, kurios teritorijoje tie veiksmai turi būti vykdomi, nacionalinę teisę.

4. Jeigu dėl ypatingos skubos neįmanoma kreiptis dėl leidimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, išimties tvarka pradėtus veiksmus tęsti kitos Šalies valstybės teritorijoje leidžiama, kai:

1) yra pavojus, kad bus atskleista pareigūno, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, tapatybė;

2) šie veiksmai apsiriboja pareigūno, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, pakeistos tapatybės apsauga.

5. Atliekant kitos Šalies valstybės teritorijoje veiksmus remiantis šio straipsnio 4 dalimi, reikia apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo valstybės sienos kirtimo, informuoti tos Šalies kompetentingą instituciją ir nedelsiant pateikti prašymą, kuriame nurodytas pagrindas, kodėl imtasi veiksmų be išankstinio sutikimo. Atitinkamai taikoma šio straipsnio 2 dalies 3 sakinio nuostata.

6. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos taikomos atitinkamai, jeigu prašymą pateikia Šalies, kurios valstybės teritorijoje turi būti vykdomi veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, kompetentinga institucija.

7. Pareigūno, nurodyto 1 dalyje, tapatybė saugoma ir jam atlikus savo veiksmus.

14 straipsnis

Kontroliuojamieji gabenimai

1. Vienos Šalies kompetentingos institucijos gali kreiptis su prašymu į kitos Šalies kompetentingas institucijas dėl kontroliuojamųjų gabenimų, susijusių su nusikaltimu, kuris gali būti pagrindas išduoti Europos arešto orderį. Prašomos Šalies kompetentinga institucija gali atsisakyti išduoti leidimą arba apriboti kontroliuojamuosius gabenimus, jei tai sukeltų pavojų juose dalyvaujantiems asmenims, gyventojams ar aplinkai.

2. Siekiant, kad gabenimų kontrolė nenutrūktų, prašomos Šalies kompetentingos institucijos perima gabenimų kontrolę valstybės sienos kirtimo arba kitoje suderintoje vietoje. Prašomos Šalies kompetentingos institucijos tolesnę nenutrūkstamą kontroliuojamųjų gabenimų kontrolę užtikrina taip, kad nuolat būtų galimybė juos perimti ir sulaikyti organizatorius ir kitus asmenis, dalyvaujančius darant tokio pobūdžio nusikaltimus. Prireikus Šalių kompetentingos institucijos gali sutarti, kad tokią kontrolę vykdytų abiejų Šalių kompetentingų institucijų pareigūnai. Tokiu atveju prašančios Šalies kompetentingų institucijų pareigūnai privalo laikytis prašomos Šalies valstybės nacionalinės teisės aktų ir jos pareigūnų reikalavimų.

III skyrius

Bendri veiksmai pasienio teritorijose

15 straipsnis

Pasienio teritorijos

Šiame Susitarime pasienio teritorijos – tai teritorijos, kuriose pagal kompetenciją veikia šio Susitarimo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasienio institucijos.

16 straipsnis

Pasienio institucijos

1. Pasienio institucijos yra: Lietuvos Respublikoje:

– Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas,

– Panevėžio vyriausiasis policijos komisariatas,

– Šiaulių vyriausiasis policijos komisariatas,

– Telšių policijos komisariatas,

– Utenos policijos komisariatas,

– Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė,

– Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė,

– Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė; Latvijos Respublikoje:

– Aizkrauklės regioninė policijos valdyba,

– Bauskės regioninė policijos valdyba,

– Daugpilio regioninė policijos valdyba,

– Duobelės regioninė policijos valdyba,

– Jekabpilio regioninė policijos valdyba,

– Jelgavos regioninė policijos valdyba,

– Liepojos regioninė policijos valdyba,

– Saldaus regioninė policijos valdyba,

– Valstybės sienos apsaugos Daugpilio regioninė valdyba,

– Valstybės sienos apsaugos Ventspilio regioninė valdyba,

– Valstybės sienos apsaugos Jelgavos regioninė valdyba,

– Valstybės sienos apsaugos Liepojos regioninė valdyba,

– Valstybės sienos apsaugos Selijos regioninė valdyba.

2. Siekdamos užtikrinti šiame Susitarime numatyto bendradarbiavimo veiksmingumą, pasienio institucijos pagal savo kompetenciją prireikus gali susisiekti tiesiogiai.

17 straipsnis

Bendras tarnybinių pareigų vykdymas

1. Vienos Šalies pasienio institucijos gali pagal savo kompetenciją skirti joms pavaldžius pareigūnus bendrai vykdyti tarnybines pareigas su kitos Šalies pasienio institucijoms pavaldžiais pareigūnais pasienio teritorijose, vadovaujantis Šalies valstybės, kurios teritorijoje atliekama tarnyba, nacionalinės teisės aktų reikalavimais.

2. Bendras tarnybinių pareigų vykdymas – tai bendras patruliavimas ir tarnyba mišrios sudėties kontaktiniuose punktuose. Šalių kompetentingos institucijos gali susitarti ir dėl kitų bendro tarnybinių pareigų vykdymo formų.

18 straipsnis

Bendras patruliavimas

1. Šalių pasienio institucijos apibrėžtos trukmės laikotarpiui ir konkrečioms užduotims vykdyti gali sudaryti bendrą patrulį. Jį sudaro mažiausiai po vieną kiekvienos Šalies pareigūną.

2. Bendrai patruliuojantys pareigūnai yra pavaldūs tos Šalies, kurios valstybės teritorijoje patruliuojama, pasienio institucijos pareigūnui.

19 straipsnis

Mišrios sudėties kontaktiniai punktai

1. Pasienio teritorijose gali būti įkurti nuolatiniai, o prireikus – apibrėžtos trukmės laikotarpiui – mišrios sudėties kontaktiniai punktai ryšiams tarp Šalių kompetentingų ir pasienio institucijų palaikyti.

2. Pareigūnai, atliekantys tarnybą mišrios sudėties kontaktiniuose punktuose, yra pavaldūs savo vadovybei ir neturi teisės savarankiškai vadovauti operatyviniams veiksmams ir juos vykdyti.

3. Kiekviena Šalis padengia savo pareigūnų tarnybos mišrios sudėties kontaktiniuose punktuose išlaidas. Likusios išlaidos skirstomos proporcingai, nebent Šalių kompetentingos institucijos nutaria kitaip.

IV skyrius

Kitos nuostatos

20 straipsnis

Pareigūnų teisinis statusas

Vienos Šalies kompetentingų ir pasienio institucijų pareigūnai, atliekantys tarnybą kitos Šalies valstybės teritorijoje, vykdydami užduotis, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu, yra prilyginami tos kitos Šalies pareigūnams, jei jų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos arba jei jie patys padaro nusikalstamas veikas.

21 straipsnis

Pareigūnų teisės

1. Vienos Šalies kompetentingų ir pasienio institucijų pareigūnai, atliekantys tarnybą kitos Šalies valstybės teritorijoje, vykdydami užduotis, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu, turi teisę vilkėti tarnybinę uniformą arba turėti matomus oficialius ženklus, naudotis ryšio priemonėmis, techninio stebėjimo įranga, tarnybiniais automobiliais ir kitomis techninėmis priemonėmis. Jie taip pat gali turėti tarnybinį ginklą, kurį leidžiama panaudoti tik kilus grėsmei asmens gyvybei, ir kitas specialiąsias priemones, kurias jie gali naudoti, remdamiesi Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie atlieka tarnybą, nacionaline teise. Šalių kompetentingos institucijos informuoja viena kitą apie leidžiamas naudoti tarnybinio ginklo rūšis ir kitas specialiąsias priemones.

2. Vienos Šalies kompetentingų ir pasienio institucijų pareigūnai, atliekantys tarnybą kitos Šalies valstybės teritorijoje, vykdydami šio Susitarimo 11, 12 ir 17–19 straipsniuose minimas užduotis, turi teisę su tarnybiniu pažymėjimu kirsti valstybės sieną bet kurioje vietoje.

22 straipsnis

Atsisakymas bendradarbiauti

Jeigu vienos šalies kompetentinga institucija nusprendžia, kad bendradarbiavimo, nurodyto šiame Susitarime, vykdymas galėtų pažeisti jos valstybės suverenumą, keltų pavojų jos saugumui ar kitiems esminiams interesams arba pažeistų jos įstatymus, ji gali iš dalies arba visiškai atsisakyti jį vykdyti arba pagrįsti jo vykdymą tam tikrų reikalavimų įvykdymu.

23 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

Šalys užtikrina kitos Šalies įslaptintos informacijos, gautos pagal šį Susitarimą, apsaugą pagal savo nacionalinės teisės reikalavimus ir pagal 2000 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.

24 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Šalių kompetentingos ir pasienio institucijos užtikrina pagal šį Susitarimą vienos kitai perduodamų asmens duomenų apsaugą, remdamosi Europos Tarybos Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), sudaryta Strasbūre 1981 m. sausio 28 d., Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu Papildomu protokolu dėl priežiūros institucijų ir valstybės sienas kertančių duomenų srautų (ETS Nr. 181), priimtu Strasbūre 2001 m. lapkričio 8 d., ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15 dėl asmens duomenų naudojimo policijos sektoriuje.

2. Šalių kompetentingos ir pasienio institucijos, atsižvelgdamos į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, užtikrina pagal šį Susitarimą perduodamų asmens duomenų apsaugą, remdamosi šiais principais:

1) gaunanti institucija gautus asmens duomenis gali panaudoti tik perduodančios institucijos nustatytais tikslais ir sąlygomis;

2) gaunanti institucija informuoja perduodančią instituciją, šiai paprašius, apie perduotų asmens duomenų panaudojimą ir dėl to pasiektus rezultatus;

3) kitoms negu Šalių kompetentingos ar pasienio institucijos institucijoms asmens duomenys gali būti perduodami tik tuo atveju, jeigu perduodanti institucija prieš tai davė rašytinį sutikimą, ir tik šiame Susitarime nurodytais tikslais;

4) perduodanti institucija atsako už perduodamų asmens duomenų teisingumą ir privalo užtikrinti, kad perduodami asmens duomenys būtų tik tokios apimties, kuri būtina šiame Susitarime numatytiems tikslams pasiekti; jeigu paaiškėja, kad buvo perduoti neteisingi ar neišsamūs asmens duomenys arba asmens duomenys, kurių perduoti nebuvo galima, perduodanti institucija nedelsdama apie tai informuoja gaunančią instituciją ir ši privalo tuos duomenis pataisyti arba sunaikinti;

5) asmeniui, kurio duomenys perduoti, jo prašymu būtina, remiantis atitinkamos Šalies valstybės nacionaline teise, suteikti informaciją apie tokius duomenis, taip pat apie numatomą jų panaudojimo tikslą; valstybės saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais galima atsisakyti suteikti tokią informaciją;

6) perduodanti institucija nustato terminą, kuriam pasibaigus reikia sunaikinti perduotus asmens duomenis; nepaisant to, perduoti asmens duomenys sunaikinami, jeigu jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių jie buvo perduoti; perduodanti institucija nedelsdama informuojama apie visus tokio pobūdžio asmens duomenų naikinimo atvejus ir apie jų naikinimo priežastis;

7) perduodančios ir gaunančios institucijos registruoja asmens duomenų perdavimą, gavimą ir naikinimą;

8) asmens duomenis perduodančios ir gaunančios institucijos privalo tinkamai apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėto priėjimo prie jų, pakeitimo be perduodančios institucijos sutikimo, atsitiktinio ar neteisėto jų sunaikinimo bei neteisėto duomenų paviešinimo.

3. Principai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat taikomi vienos Šalies kompetentingų ir pasienio institucijų pareigūnų, dalyvaujančių šiame Susitarime nurodytuose veiksmuose, kitos Šalies valstybės teritorijoje gaunamiems asmens duomenims.

25 straipsnis

Žalos atlyginimas

1. Šalys nereikalauja viena iš kitos kompensacijų dėl prarasto ar sugadinto turto, jeigu žala atsirado kitos Šalies kompetentingų ar pasienio institucijų pareigūnams vykdant užduotis, susijusias su šiuo Susitarimu.

2. Šalys nereikalauja viena iš kitos kompensacijų dėl kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūno sveikatos sužalojimo arba dėl jo mirties, jeigu tai atsitiko vykdant užduotis, susijusias su šiuo Susitarimu. Kartu nepažeidžiama kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūno arba, jam mirus, įgaliotų asmenų teisė reikalauti kompensacijos, remiantis Šalių valstybių nacionalinės teisės aktais.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, jeigu žala padaryta tyčia arba dėl didelio neatsargumo.

4. Jeigu vykdydamas užduotis, susijusias su šiuo Susitarimu, vienos Šalies kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūnas padarė žalą trečiajam asmeniui, šią žalą atlyginti privalo ta Šalis, kurios valstybės teritorijoje ji buvo padaryta, remiantis nuostatomis, kurios būtų taikomos tuo atveju, jei žalą padarytų tos Šalies kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūnas.

5. Šalis, kurios kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūnas padarė žalą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, kitai Šaliai sugrąžina visą kompensacijos sumą, išmokėtą nukentėjusiajam arba asmeniui, įgaliotam gauti kompensaciją po jo mirties.

6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai padaręs žalą kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūnas veikė tiesiogiai prižiūrimas kitos Šalies kompetentingos ar pasienio institucijos pareigūno, nebent jis tą žalą padarė tyčia arba dėl didelio aplaidumo.

7. Šalių kompetentingos ir pasienio institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos palengvinti kompensacijos reikalavimų įgyvendinimą. Be kita ko, jos keičiasi bet kokia turima informacija apie žalą, nurodytą šiame straipsnyje.

V skyrius

Baigiamosios nuostatos

26 straipsnis

Informavimas

1. Šalys diplomatiniais kanalais informuoja viena kitą apie bet kuriuos institucijų, nurodytų šio Susitarimo 2, 11, 12 ir 16 straipsniuose, kompetencijos ir pavadinimų pasikeitimus.

2. Įsigaliojus šiam Susitarimui, Šalių kompetentingos institucijos nedelsdamos pasikeičia tarnybinių pažymėjimų pavyzdžiais, taip pat diplomatiniais kanalais perduoda viena kitai savo duomenis, būtinus tarpusavio ryšiams palaikyti.

27 straipsnis

Išlaidos

Šalių kompetentingos ir pasienio institucijos apmoka savo veiksmų, susijusių su šio Susitarimo įgyvendinimu, išlaidas. Kiekvienu konkrečiu atveju Šalių kompetentingos ir pasienio institucijos gali sutarti dėl kitos išlaidų apmokėjimo tvarkos.

28 straipsnis

Bendradarbiavimo kalbos

Klausimams, susijusiems su šio Susitarimo įgyvendinimu, spręsti Šalių kompetentingos ir pasienio institucijos vartoja savo valstybines kalbas arba kitą sutartą kalbą.

29 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo sprendžiami Šalių kompetentingų institucijų tiesioginėmis derybomis arba konsultacijomis pagal jų kompetenciją.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje minimų derybų ar konsultacijų metu sutarimas nepasiekiamas, ginčas sprendžiamas diplomatiniais kanalais ir neperduodamas spręsti jokiai trečiajai šaliai.

30 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

Šis Susitarimas nepažeidžia tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose nuostatų bei Šalių teisių ir pareigų, atsirandančių iš kitų daugiašalių ar dvišalių tarptautinių sutarčių.

31 straipsnis

Pakeitimai ir papildymai

Šis Susitarimas gali būti keičiamas ir pildomas abipusiu Šalių sutarimu, įforminant atskirus protokolus, kurie laikomi neatskiriama šio Susitarimo dalimi. Pakeitimai ir papildymai įsigalioja šio Susitarimo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

32 straipsnis

Susitarimo galiojimas

1. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui ir įsigalioja po trisdešimties dienų nuo paskutinio Šalių pranešimo apie šiam Susitarimui įsigalioti būtinų vidaus procedūrų įvykdymą gavimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos šio Susitarimo 11 ir 12 straipsniams, kurie įsigalioja nuo pasienio kontrolės prie Šalių valstybių sienos panaikinimo dienos.

3. Kiekviena Šalis šį Susitarimą gali nutraukti pateikdama pranešimą. Tokiu atveju šis Susitarimas netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kai kita Šalis gauna pranešimą apie šio Susitarimo nutraukimą.

Šis Susitarimas pasirašytas 2006 m. birželio 7 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių, latvių ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	LATVIJOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________