LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELEIVINIU AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU LIETUVOS RESPUBLIKOJE TAISYKLĖS
1992 m. spalio 29 d. Nr. 453
Vilnius
1. BENDRIEJI NURODYMAI
1.1. Šios Taisyklės numato automobilių transporto verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti, imant už tai mokestį, toliau vadinamų „vežėjais“ ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, toliau vadinamų „keleiviais“, pareigas, teises ir atsakomybę.
1.2. Šių Taisyklių pagrindu keleivių vietiniam vežimui transporto priemonėmis taisykles tvirtina aukštesniosios pakopos savivaldybės.
1.3. Vežėjai užsiimti transporto ūkine veikla veždami keleivius gali tiktai įsigiję licenciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 07 21 d. nutarimu Nr. 575 ir 1992 10 02 d. nutarimu Nr. 720 nustatyta tvarka.
1.4. Vežėjai privalo užtikrinti keleivių, vykstančių transporto priemone, saugumą, maksimalius patogumus stotyse ir transporto priemonėse. Vežėjo darbuotojai turi būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams, nepakantūs jų aptarnavimo trūkumams ir privalo nedelsiant šalinti tuos trūkumus, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos.
2. APIBRĖŽIMAI
2.1. „Vežėjas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam leidžiama vežti keleivius pagal Respublikoje galiojančius įstatymus ir taisykles.
2.2. „Ekipažas“ – tai transporto priemonės vienas ar du vairuotojai taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
2.3. „Keleivių vežimas“ – tai vežimas keleivinio transporto priemone, kuri savo konstrukcija ir įranga yra pritaikyta vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją.
2.4. „Reguliarūs reisai“ – tokie reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, keleivius kelionės metu paimant arba išlaipinant tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.
2.4.1. „Specialūs reisai“ – tokie reisai, kurie numato specialių keleivių vežimą, pvz., darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų.
2.4.2.“Vietinio susisiekimo maršrutas“ – yra reguliariais reisais keleivių vežimas miesto arba rajono administracinės teritorijos ribose, įvažiuojant į gretimo rajono teritoriją.
2.5. „Nereguliarūs reisai“ – tokie reisai, kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos ir grąžinamos į išvykimo vietą arba keleivių grupė, susidedanti iš keleivių, kurie išvyko, bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu; nereguliarių reisų metu keleiviai neimami ir neišlaipinami.
3. EISMO ORGANIZAVIMAS
3.1. Reguliarus eismas organizuojamas tokiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka „Reikalavimus gatvėms ir automobilių keliams su reguliariu eismu“, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1974 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 63.
3.2. Vietinio susisiekimo maršrutai atidaromi vežėjo ir aukštesniosios pakopos savivaldybės, o tolimojo susisiekimo – vežėjo ir Susisiekimo ministerijos bendra iniciatyva. Maršruto atidarymui vežėjai pateikia paraišką: vietiniam maršrutui atidaryti – aukštesniosios pakopos savivaldybei, o tolimojo susisiekimo maršrutui – Susisiekimo ministerijai.
Paraiškoje turi būti šie duomenys:
– vežėjo pavadinimas ir adresas;
– numatoma vežiojimų trukmė ir kelionių skaičius (pvz., metams, kasdien, kas savaitę);
– tikslus maršrutas (stotelės, kur įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, poilsio punktai) nurodant kilometražą (tarp stotelių ir bendrą) ir tvarkaraštis;
– vairuotojo vairavimo ir poilsio laikas;
– apmokėjimas už vežimą (tarifas);
– transporto priemonės modelis ir sėdimų vietų skaičius.
3.3. Tvarkaraščio projektas tolimojo susisiekimo maršrutui turi būti iš anksto suderintas su aukštesniosios pakopos savivaldybėmis, per kurių teritoriją planuojama numatomo maršruto trasa, o vietinio susisiekimo maršrutui, jeigu jo trasa įeina į gretimą rajoną, suderintas ir su gretimo rajono aukštesniosios pakopos savivaldybe. Vežėjo paraiška tenkinama, jei planuojamas reisas nesidubliuoja su veikiančiu arba poreikiai dar nepatenkinti veikiančiais autobusų ir geležinkelių transporto maršrutais. Priėmus teigiamą sprendimą dėl siūlomo maršruto tikslingumo, savivaldybė ar ministerija duoda vežėjui atitinkamą leidimą funkcionuoti maršrutui (1 priedas).
Leidime turi būti nurodoma:
– maršrutas;
– vežėjo pavadinimas ir adresas;
– reiso dažnumas;
– transporto priemonės modelis ir talpa;
– leidimo galiojimo laikotarpis.
3.4. Reguliaraus reiso metu vairuotojas privalo turėti:
– vairuotojo pažymėjimą;
– kelionės lapą;
– eismo tvarkaraštį;
– leidimą maršrutui (tolimojo susisiekimo maršrute);
– licenciją.
3.5. Reguliaraus reiso metu vežėjas privalo užvažiuoti į stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje. Tuo tikslu vežėjas privalo su šiomis stotimis sudaryti sutartis dėl informacijos apie reisus stočių ir stotelių tvarkaraščiuose patalpinimo, stočių rinkliavų mokėjimo.
3.6. Vietiniai reguliaraus eismo maršrutai uždaromi aukštesniosios pakopos savivaldybės, o tolimojo susisiekimo – Susisiekimo ministerijos sprendimu kuomet:
3.7. Apie veikiančių maršrutų uždarymą bei pakeitimus juose keleiviams pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse – išvakarėse.
3.8. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą esant nepalankioms kelio bei meteorologinėms sąlygoms arba stichinio pobūdžio įvykiams, apie tai iš anksto pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims.
3.9. Vežėjas gali vežti keleivius nereguliariais reisais dvipusių sutarčių arba susitarimų tarp vežėjo ir kliento pagrindu.
3.10. Ruošiantis atidaryti reguliarų eismą maršrutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti būklę gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa. Tam vežėjo vadovas sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelių eksploatavimo organizacijos, savivaldybės, o jeigu reikia ir geležinkelio bei kelio savininko atstovai. Komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Esant tam tikriems trūkumams, aktas pateikiamas atitinkamoms organizacijoms šiems trūkumamas pašalinti.
4. STOTYS IR STOTELĖS
4.1. Stotys steigiamos miestuose ir stambiose gyvenvietėse keleivių prieškelioniniam aptarnavimui organizuoti.
4.2. Stotyse turi būti keleivių laukimo salė, bilietų kasos, bagažinė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės.
4.2.1. Keleivių laukimo salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir atvykstančių į ją transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, betarpiškai sujungtų su stotimi maršrutų schema.
4.2.2. Bilietų kasos ir bagažinė privalo turėti informaciją apie darbo laiką ir darbuotojų pavardes, o bilietų kasos – jų numeraciją.
4.3. Stotelių vietas vietinio (išskyrus miesto) ir tolimojo susisiekimo maršrutuose įrengia ir nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių organizacijos savo lėšomis, o tvarkaraščius jose savo rajonuose iškabina ir atnaujina vežėjai.
Miestų maršrutuose stoteles įrengia ir sustojimo ženklus pastato miestų arba rajonų savivaldybėms pavaldžios gatves tvarkančios organizacijos, o keleiviams skirtą informaciją jose talpina vežėjai savivaldybių nustatyta tvarka.
5. KELEIVINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMAS
5.1. Vietinio susisiekimo transporto priemonės, dirbančios miesto maršrutuose, priekinėje ir užpakalinėje dalyje turi turėti maršruto numerį.
5.2. Transporto priemonėse šalia įlipimo durų talpinamos maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršrutuose rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties.
5.3. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti informacija apie vežėjo priklausomybę, savininko adresas ir telefono numeris.
6. BILIETŲ PARDAVIMAS, GRĄŽINIMAS
6.1. Vežėjai privalo laikytis nustatyta tvarka patvirtintų tarifų ir jiems taikyti taisyklių.
Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai, kuriuos privalo turėti kiekvienas keleivis.
Tolimojo susisiekimo maršrutų bilietuose turi būti nurodytos išvykimo ir paskirties stotys, važiavimo kaina, išvykimo data, o bilietuose, parduodamuose pradinės stoties kasose – taip pat išvykimo laikas, sėdimos vietos ir išvykimo aikštelės numeriai.
Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir parodyti jį ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus.
6.2. Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidarymo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus. Pardavimas nutraukiamas, likus 10 min iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
6.3. Esant laisvų vietų tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje, kai bilietai kasose į jį jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsiant įsigyti bilietus.
6.4. Ekipažas privalo parduoti bilietus keleiviams iš karto jiems įlipus į transporto priemonę. Visiems keleiviams bilietai turi būti parduoti iki pirmos stotelės.
Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kokio tipo stotelėje.
6.5. Stotyse arba atskirose kasose turi būti organizuotas išankstinis bilietų į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus pardavimas bei užsakymų bilietams priėmimas. Už tai iš keleivių imamas nustatytas mokestis.
6.6. Išankstinis bilietų pardavimas vykimui ir grįžimui bei užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse.
6.7. Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas ir bilietai parduodami bendra tvarka.
6.8. Keleivis turi teisę prieš išvykimą į reisą grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, tokiais atvejais:
6.8.1. kai nutraukiamas reisas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą daugiau kaip 1 valandą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, esant laisvu vietu, jam bilietas parduodamas be eilės;
6.8.2. kai keleiviui suteikiama autobuse žemesnės klasės vieta, negu pirktas bilietas; jeigu keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;
6.9. Tais atvejais, kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stotis privalo jam grąžinti pinigus bendros eilės tvarka:
6.9.1. kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko – visus be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;
6.9.2. likus mažiau kaip dviems valandoms iki išvykimo – atskaičius mokestį už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos;
6.9.3. iki trijų valandų po išvykimo, o ligos arba nelaimingo įvykio atveju, pateikus dokumentą, iki trijų parų – atskaičius mokestį už išankstinį pardavimą ir 25 procentus bilieto kainos; šiuo atveju keleivis, primokėdamas 25 procentus bilieto kainos, turi teisę jį pakeisti kitam reisui, esant laisvų vietų.
6.10. Kai dėl kelio, meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui grąžinama važiavimo ir bagažo vežimo kaina nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties.
Transporto priemonei ir keleiviui dėl minėtų priežasčių grįžtant į pradinę maršruto stotį, keleiviui grąžinamas visas mokestis už važiavimą ir bagažo vežimą.
7. KELEIVIŲ ĮLAIPINIMAS, VEŽIMAS, IŠLAIPINIMAS
7.1. Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau 5 min. tiktai dėl žymesnio keleivių skaičiaus bilietavimo transporto priemonėje.
7.3. Siunčiant į reisą vietoje paprastos keleivinio transporto priemonės priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, nusipirkusieji bilietus keleiviai iki pranešimo apie pakeitimą, važiuoja ja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą.
7.4. Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita su minkštomis atlošiamomis sėdinėmis, parduotieji bilietai galiolioja be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis paprasta, keleivis per 10 dienų turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą.
7.5. Keleiviai su mėnesiniais bilietais, skirtais važiuoti vietinio susisiekimo transporto priemonėmis rajono teritorijoje, gali važiuoti tolimojo susisiekimo maršrutų paprastomis transporto priemonėmis, aptarnaujančiomis savo rajoną, jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelemis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis ir transporto priemonėse yra laisvų vietų. Jie įlaipinami, įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais.
8. LENGVATOS KELEIVIAMS
8.1. Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės ar savivaldybių nutarimais nustatytų grupių asmenys vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais važiuoja lengvatinėmis sąlygomis, pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus.
8.2. Teisę į pirmaeilį aptarnavimą stotyse ir transporto priemonėse turi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, invalidai, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys.
8.3. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams tolimojo susisiekimo transporto priemonėse stotys rezervuoja 11 ir 12 vietas. Rezervavimas nutraukiamas, likus 1 valandai iki išvykimo laiko.
8.4. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse invalidams, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 6 vietos, kurios pažymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu.
Atsisėdę į šias vietas kiti keleiviai privalo jas užleisti nurodytiems asmenims.
8.5. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleivius su bilietais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, konduktorius turi teisę pakelti ir į jų vietas pasodinti invalidus, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris, pensininkus.
Reikalaujant šiems keleiviams, tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti juos visose bet kokio tipo stotelėse.
9. BAGAŽO VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
9.1. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse kiekvienas keleivis turi teisę vežti vieną bagažą:
– nemokamai: tik transporto priemonės salone ir ne didesnį kaip 60x40x20 cm. arba jeigu bendra gabaritų matmenų suma neviršija 120 cm.;
– už mokestį: ne didesnį kaip 100x50x30 cm. arba jeigu bendra gabaritų matmenų suma neviršija 180 cm, o transporto priemonėse, kuriose yra bagažinės – du tokius bagažus.
9.2. Stočių bagažinėse už mokestį saugomas ne didesnis kaip 100x50x30 cm. bagažas arba kai bendra jo matmenų suma neviršja 180 cm., nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu.
Mokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiekvieną daiktą.
9.3. Keleivis turi teisę įvertinti atiduodamą stotyje saugoti bagažą. Už įvertinimą imamas vežėjo nustatytas mokestis. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama, bagažas su įvertinimu nepriimamas.
9.4. Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai supakuotas, išskyrus tą, kuriam supakavimas nereikalingas.
9.5. Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti, o stočių bagažinėse saugoti lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balonuose, smailius, pjaunančius daiktus, nesuvyniotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus, daiktus, kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, grozdišką bagažą, trukdantį praeiti, gyvūnus ne taroje.
9.6. Stotyse bagažas saugomas:
– automatinėse bagažinėse 5 paras, o po to perduodamas į bendrą bagažinę arba sandėlį;
– bendrose bagažinėse – 30 parų.
Jeigu per 30 parų saugoto bagažo savininkas jo neatsiima, bagažas realizuojamas.
10. PAŠTO IR KORESPONDENCIJOS VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
11. RASTI DAIKTAI
11.1. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę ar į kitą vietą stotyje, nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams.
11.2. Tarp rastų daiktų esantys:
– maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys tuoj pat;
– asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai;
– pinigai ne vėliau kaip sekančią dieną priduodami į vežėjo kasą;
– užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymais nustatyta tvarka ir gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
11.3. Neatsiimti per mėnesį laiko rasti daiktai, kaip neturintys savininko, naudojami vežėjo nuožiūra.
12. VEŽĖJŲ IR KELEIVIŲ KONTROLĖ
12.1. Ekipažų darbą kontroliuoja kontrolės organų pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus su kontrolės teise. Šie asmenys turi teisę įlipti į transporto priemonę prieš atvykusių keleivių išlipimą ir norinčių vykti įlipimą.
12.2. Kontrolės atveju ekipažas privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, taip pat padėti ją atliekantiems asmenims ir sustabdyti transporto priemonę jiems pareikalavus tose vietose, kur to nedraudžia kelių eismo taisyklės ir užtikrinamas saugus eismas. Ekipažui draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.
12.3. Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina:
– kaip vežėjai, ekipažai ir stotys laikosi šių taisyklių;
– kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
– ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus ir kelionės dokumentus.
12.4. Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą, šių taisyklių pažeidimo ar piktnaudžiavimo faktus, kontrolę vykdantys pareigūnai surašo apie tai aktą.
12.5. Pastebėję, kad keleiviai pažeidžia šias taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę vykdantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinį aktą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų, turi įsigyti bilietus, o važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą turi būti artimiausioje stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės.
13. VEŽĖJŲ ATSAKOMYBĖ
13.2. Vežėjai atsako už priimto iš keleivių vežti arba saugoti bagažo praradimą ir sugadinimą, jeigu neįrodys, kad tai atsitiko ne dėl jų kaltės:
– įvertinto saugoti stotyje bagažo – įvertinimo dydžiu, jeigu nebus įrodyta, kad jis yra mažesnis už tikrają vertę;
– neįvertinto bagažo – prarasto arba trūkstamo bagažo verte.
13.3. Už bagažo sugadinimą arba sužalojimą dėl vežėjo kaltės pastarasis savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą.
13.4. Už pašto siuntų praradimą, trūkumą, sugadinimą, taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokiu dydžiu, kokiu ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl gaivalinio pobūdžio įvykių, nepalankių kelio sąlygų, siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių.
14. KELEIVIŲ ATSAKOMYBĖ
14.1 Už šių taisyklių pažeidimą keleiviai atsakingi administracine tvarka ir baudžiami įstatymais numatytomis baudomis. Baudos sumokėjimas neatleidžia keleivio nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą.
14.2. Paimant baudą iš keleivio, jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. Asmenys, kuriems iki šių taisyklių pažeidimo padarymo nesukako 16 metų, nebaudžiami.
14.3. Negalint paimti baudą vietoje, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašomas nustatytos formos aktas, kuris siunčiamas vežėjui baudai išieškoti šio kodekso nustatyta tvarka.
14.4 Jeigu rastas be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti, toks keleivis išlaipinamas iš autobuso artimiausioje stotelėje.