LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO Į VIENKIEMIUS NEIŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ BUVUSIOJE TERITORIJOJE METODIKOS PATVIRTINIMO
1994 m. balandžio 22 d. Nr. 231
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 redakcija) patvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka,
1. Patvirtinti žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodiką (pridedama).
2. Pavesti apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnyboms, žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems institutams ir įmonėms vadovautis šios metodikos reikalavimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
1994 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 231
Žemės reformos į vienkiemius neiskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo METODIKA
Bendroji dalis
1. Ši metodika detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos“ 6, 41, 42 ir 43 punktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos 11 punktą.
2. Metodika taikoma sprendžiant žemės grąžinimą kaimuose, kurie iki 1940–1944 m. nebuvo išskirstyti į vienkiemius. Turi būti rengiamas šių kaimų (vieno ar kelių greta esančių kaimų teritorijos) žemėnaudų išdėstymo projektas, kuriuo, agrarinės reformos tarnyboms pritarus, patikslinamas ir papildomas visos buvusios žemės ūkio įmonės preliminarinis arba kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Iki pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projekto parengimo šioje teritorijoje valstybinė žemės ūkio paskirties žemė ir miškas privatinėn nuosavybėn negrąžinama ir neparduodama, išskyrus gyventojų asmeninio ūkio žemę ir privačių namų valdų užimtą žemę.
3. Į vienkiemius neišskirstyto kaimo buvusioje teritorijoje žemės grąžinimas sprendžiamas tik suprojektavus visų šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra asmenų žemės sklypų išdėstymą. Žemės sklypai projektuojami turint asmenų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, bylas su dokumentais, įrodančiais:
3.2. kad numatoma žemės ūkio paskirties žemės sklypus panaudoti ūkininko ūkio steigimui, žemės ūkio įmonių ar ūkininkų nuomai, kitai žemės ūkio veiklai;
4. Siekiant sklandžiau organizuoti darbus, apylinkės agrarinės reformos tarnyba privalo:
4.1. kartu su žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriumi aptarti žemės reformos darbų organizavimą į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijoje ir apie tai paskelbti gyventojams;
4.2. padėti gauti skubos tvarka iš archyvų žemės nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, parengti medžiagą šiuos dokumentus nagrinėjančiai ekspertų komisijai ir paaiškinti visiems piliečiams, pageidaujantiems atstatyti nuosavybės teisę į šių kaimų teritorijoje esančią žemę (mišką) natūra, būtinumą pateikti reikiamus dokumentus iki projektavimo darbų pradžios;
4.3. organizuoti pretendentų gauti žemę susirinkimus, asmeninio ūkio žemės ir kitų sklypų matavimo bei kartografavimo darbus, projektų aptarimą ir derinimą;
4.4. parengti lentelę, kurioje nurodoma visų buvusių kaimo gyventojų – žemės savininkų pavardės, jų turėti žemės ir miško plotai, iš jų – pageidaujami susigrąžinti natūra; pageidaujami susigrąžinti ekvivalentine natūra apylinkės teritorijoje; pageidaujami susigrąžinti ekvivalentine natūra kitose apylinkėse ar rajonuose, nepageidaujami susigrąžinti (prašoma kompensacijos); plotai, į kuriuos pretendentas prašymų nepateikė; kaimo bendrosios nuosavybės plotai. Lentelėje žemės plotų bendra suma turi atitikti žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto apskaičiuotą buvusį kaimo teritorijoje plotą pagal projekte pažymėtas kaimo ribas;
5. Žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijų pertvarkymo darbus organizuoja šia tvarka:
5.2. išskaičiuojamas bendras buvusios kaimo žemės plotas, iš jo – atskirų žemės naudmenų, nusausintos ir drėkinamos žemės plotai;
5.4. apskaičiuojama visos kaimo teritorijos vidutinė 1 ha žemės bei miško nominali kaina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinintą Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką;
5.5. nustatomi ir atskirai apskaičiuojami valstybės išperkamos žemės bei galimos grąžinti ir privatizuoti žemės plotai;
5.6. išsiaiškinamos piliečių, kurie pageidauja susigrąžinti žemę naudoti ūkininko ūkiui steigti žemės plotą, ir piliečių, kurie pageidauja susigrąžinti žemę nuomoti žemės ūkio bendrovėms arba ūkininkams, prašymų tenkinimo sąlygos bei galimybės. Kai žemės ūkio bendrovių ar ūkininkų galimos išsinuomoti žemės ploto poreikis yra didesnis už pageidavimus jiems išnuomoti susigrąžintinos žemės plotą, pirmiausia tenkinami toje vietoje gyvenančių asmenų pageidavimai;
6. Atlikęs šios tvarkos 5 punkte nurodytus darbus, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius turi parengti:
6.1. lentelę apie kaimo teritorijoje esančius valstybės išperkamos žemės plotus, atskirai nurodant: žemę, kuri negrąžintina buvusiems savininkams (privačių namų valdos, pastatais užimta žemė, žemė, kurioje yra naudingųjų iškasenų telkiniai, žemė, skirta miestų ir gyvenviečių plėtimui, mokslo ir mokymo poreikiams, valstybinės reikšmės objektų statybai ir kt.); žemę, kurią užima gyventojų asmeniniam ūkiui skirti sklypai, iš jų – naudojamą pretendentų susigrąžinti šio kaimo teritorijoje buvusią žemę; valstybės išperkamą žemę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose; žemę, suteiktą valstiečio ūkiui steigti;
6.2. buvusio kaimo teritorijoje esančių žemės naudmenų sudėtį, iš jų – grąžintinoje žemėje; vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą ir vidutinę buvusios kaimo teritorijos 1 ha grąžintinos žemės ir miško kainą;
6.3. valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka;
6.4. asmeninio ūkio žemės sklypų suvestinį planą M 1:5000 ir šio plano svarstymo apylinkės agrarinės reformos tarnyboje kartu su šios žemės naudotojais protokolą, kuriame priimamas sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo: žemę leisti įsigyti pagal faktišką žemės naudojimą arba pagal patikslintą asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą, tai apsvarsčius Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 6 punkte nustatyta tvarka.
7. Turėdama šios tvarkos 5 ir 6 punktuose nurodytą medžiagą, apylinkės agrarinės reformos tarnyba šaukia asmenų, pretenduojančių susigrąžinti šio kaimo teritorijoje buvusią žemę natūra, susirinkimą, kuriame žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius aptaria pertvarkomų žemėnaudų formavimo bei išdėstymo ir žemės grąžinimo pagrindinius klausimus. Rekomenduojama pretendentams išrinkti 2–3 atstovus, kurie dalyvautų rengiant pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projektą.
Žemės ir miško grąžinimas natūra
8. Žemės (miško) grąžinimu natūra laikomas turėtos žemės (miško) grąžinimas įstatymų nustatyta tvarka buvusių kaimų pertvarkomoje teritorijoje.
9. Buvusių kaimų bendrosios nuosavybės žemė (miškas) apylinkių agrarinės reformos tarnybos rengiamose pažymose apie turėtą žemės valdos plotą paskirstomą pretendentams šioje teritorijoje atstatyti nuosavybės teisę į žemę (mišką) pagal jiems priklausančią žemės (miško) ploto dalį arba, jeigu nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose to nenurodyta – proporcingai šių pretendentų turėtosios žemės (miško) plotui.
10. Žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius nustato pageidaujamos susigrąžinti natūra žemės ir miško poreikį, iš jo – numatoma nuomoti žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams, ir galimos susigrąžinti natūra žemės ir miško plotą, iš jo – numatomą išnuomoti žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams. Palyginus šiuos duomenis, galimi šie projektavimo atvejai:
10.1 grąžintinos žemės yra daugiau, negu jos pageidaujam susigrąžinti. Šiuo atveju žemės sklypai projektuojami vadovaujantis privačių žemėnaudų formavimo metodiniais reikalavimais. Grąžintinų žemėnaudų vertė kiekvienam pretendentui turi atitikti jo turėtos žemės (miško) ploto ir šios tvarkos 6.2 punkte nurodytos vidutinės 1 ha žemės (miško) kainos sandaugą. Likęs nesuprojektuotas grąžinti žemės plotas paliekamas žemės nuomai, grąžinimui ekvivalentine natūra arba pirkimui;
10.2. grąžintinos žemės yra mažiau, negu jos pageidaujama susigrąžinti, tačiau daugiau yra miško, arba – atvirkščiai. Šiuo atveju į suformuojamas žemėnaudas gali įeiti žemės ir miško plotai, o žemėnaudos turi būti lygiavertės turėtai žemei;
10.3. grąžintinos žemės yra mažiau negu jos pageidaujama susigrąžinti. Šiuo atveju pretendentams pageidaujamą susigrąžinti žemės plotą reikia proporcingai sumažinti, o likusią žemės dalį vėliau (rengiant žemės ūkio įmonės kompleksinį žemėtvarkos projektą) grąžinti ekvivalentine natūra, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pretendentų eilės arba už šią dalį kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Proporcingai mažinama tik ta pretendentams priklausanti grąžinti žemės ploto dalis, kuri lieka atskaičius jų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą.
11. Rengiant preliminarinį kaimo teritorijos žemėnaudų išdėstymo projektą, atsižvelgdama į pertvarkomų asmeninio ūkio žemės sklypų (dėl kurių sutarė apylinkės agrarinės reformos tarnyba ir šios žemės naudotojai) atstumą nuo grąžinamos žemės sklypų. Kai buvusio kaimo teritorijoje žemės naudmenos išsidėsto nevienodai (skirtingo reljefo, melioracinės būklės arba nevienodos dirvožemių mechaninės sudėties laukai, pievų, krūmų, miškų, nenaudojamos žemės plotai), jos gali būti proporcingai paskirstomos visiems pretendentams atskirais žemės sklypais.
12. Projektuojant grąžinamų žemės ūkio veiklai žemėnaudų išdėstymą, turi būti sudaromos galimybės suformuoti žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai visiems to pageidaujantiems asmenims.
13. Piliečiams, negyvenantiems toje vietovėje, turėtosios žemės valdos dalis, mažesnė kaip 20 ha, gali būti sugrąžinama natūra tik, jeigu jie sutinka susigrąžintą žemę valdyti bendrosios nuosavybės teise su kitais pretendentais.
14. Kaimuose, kur vienam savininkui tenkančių rėžių skaičius buvo 2-4, žemėnaudos gali būti projektuojamos atsižvelgiant į šių buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas, jeigu su tuo sutinka pageidaujantys gauti žemę asmenys.
15. Asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymas gali būti pertvarkomas tik nusprendus šios tvarkos 7 punkte nurodytame susirinkime arba 18 punkte nurodytame apylinkės agrarinės reformos tarnybos išplėstiniame posėdyje.
16. Asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti suprojektuotas įsigyti bendram naudojimui, jeigu visi jį naudojantys asmenys sutinka pirkti žemę bendrosios nuosavybės teise. Tokia pat tvarka gali būti projektuojami sugrąžinti privatinėn nuosavybėn žemės bei miško sklypai.
17. Pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projektas rengiamas projekto autoriaus pasirinkto mastelio plane. Projekto brėžinys parengiamas tokiu pat turiniu kaip ir preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Kartu su grąžinamų žemės sklypų išdėstymu projektuojant išsprendžiamas kitų valstybinių ir privačių žemėnaudų išdėstymas bei kelių tinklas: esami ir projektuojami bendrojo naudojimo keliai, privažiavimai prie kiekvieno sklypo.
Parengus projekto brėžinį, apskaičiuojama žemės naudmenų eksplikacija, nustatomi ūkinės veiklos apribojimai ir kiti žemės kadastro duomenys. Visi projektavimui panaudoti dokumentai ir parengta medžiaga sukomplektuojama pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projekto byloje.
18. Žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projekto eskizą aptaria su pretendentų gauti žemę išrinktais atstovais ir apylinkės agrarinės reformos tarnyba. Parengtas pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projektas svarstomas apylinkės agrarinės reformos tarnybos išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant pretendentams gauti šioje teritorijoje žemę. Posėdyje projekto svarstymas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė asmenų, pageidaujančių šioje teritorijoje susigrąžinti natūra žemę arba pirkti žemę. Posėdžio dalyviams projektą pateikia ir paaiškina žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius. Posėdyje pareikštos pastabos protokoluojamos ir atsižvelgiant į jas, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius gali patikslinti suprojektuotų žemės sklypų išdėstymą, plotą bei ribas. Patikslintas projektas teikiamas svarstyti apylinkės agrarinės reformos tarnybos posėdyje, dalyvaujant pretendentams, pakartotinai, iki jam nebus pritarta. Projektas laikomas priimtu, jeigu jam pritaria ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvavusių pretendentų gauti žemę, bet ne mažiau kaip 35 procentai visų pretendentų, kuriems šiuo projektu suformuoti sugrąžinamos natūra žemės sklypai, pasirašydami posėdžio protokolą.
Asmenys, nesutinkantys su priimtais sprendimais, juos gali apskųsti rajono valdybai.
19. Pritarus buvusio kaimo teritorijos žemėnaudų pertvarkymo projektui, suprojektuotos ribos pažymimos preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte ir teisė šią žemę naudoti įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785:Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka, o nuosavybės teisės į žemę atstatymas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (Žin., 1992, Nr. 4-74, 1993, Nr. 17-440, 1994, Nr. 9-150) nustatyta tvarka.
Rajono valdyboje pritarus buvusios žemės ūkio įmonės preliminariniam žemės reformos žemėtvarkos projektui, pertvarkomo kaimo žemėnaudų išdėstymo projekto pagrindu parengiamas šiame projekte suformuotų sklypų paženklinimo brėžinys.
20. Suprojektuoti grąžinti natūra žemės sklypai paženklinami vietovėje iki apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę (mišką) atstatymo priėmimo. Paženklinimo darbų metu kiekvienam pretendentui surašomas atskiras projekto paženklinimo aktas. Kai paženklinamas bendrojon nuosavybėn įsigyjamas žemės sklypas, surašomas vienas aktas, nurodant visus būsimus bendra savininkus pagal jų notariškai patvirtintą tarpusavio susitarimą.
Žemės grąžinimas ekvivalentine natūra
21. Piliečiams, kuriems, trūkstant žemės ploto, dalis žemės bus grąžinama natūra, o dalis – ekvivalentine natūra (kitoje buvusios žemės ūkio įmonės teritorijoje), sprendimas dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo priimamas tik parengus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
22. Piliečiams, naudojantiems žemę asmeniniam ūkiui į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijoje, ši žemė gali būti sugrąžinta ekvivalentine natūra vadovaujantis šios tvarkos 6.4 punkte nustatyta tvarka priimtu apylinkės agrarinės reformos tarnybos sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo.
23. Žemė, numatyta skirti grąžinimui ekvivalentine natūra pertvarkomų kaimų teritorijoje arba kitoje buvusios žemės ūkio įmonės teritorijoje, iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo, išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 nustatyto išnuomojamų žemėnaudų projektavimo eiliškumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 280 nustatytos žemės ūkio paskirties žemės nuomos tvakos.
ŽEMĖS TVARKYMO
DEPARTAMENTO DIREKTORIUS P. ALEKNAVIČIUS
______________