LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL PAVELDOSAUGOS POLITIKOS PRINCIPŲ IR JŲ TAIKYMO
2007 m. kovo 9 d. Nr. N-2
Vilnius
Valstybinės kultūros paveldo komisijos 1997 m. Nr. 39, 1999 m. Nr. 64, 2001 m. Nr. 82, 2004 m. Nr. 105 ir kitais sprendimais deklaruoti kultūros paveldo politikos principai – tai paveldosauginiai teiginiai, kuriais Komisija rėmėsi, priimdama valstybinę kultūros paveldo politiką formavusius ar ją įtakojusius sprendimus.
Paveldo reikšmė visuomenės ir valstybės gyvybingumui buvo suvokta įrašant atitinkamas LR Konstitucijos, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, ratifikuojant tarptautinius paveldo apsaugos teisės aktus (konvencijas). Esminė tiesa, kuria būtina vadovautis ir kurios suvokimą būtina plėtoti bei skleisti – dvasinio ir materialiojo kultūros paveldo bei su juo susijusios veiklos sinergetinė sąveika su įvairiomis kitomis visuomenės būvio sritimis. Ji pamirštama, kai valstybiniu, regioniniu ar vietiniu lygmenimis rūpinamasi kitomis sritimis.
Bendrą visuomenės gyvybingumą užtikrina įvairių sričių raidos dermė. Kai kurioms sritims būtinas valstybinis rėmimas, kai kurios sritys, kurių savaiminis vystymasis turi neigiamo poveikio bendrai harmonijai, turi būti įvairiomis fiskalinėmis, teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis suvaržomos. Perdėtas rūpinimasis viena kuria nors sritimi sukelia neigiamą poveikį kitoms sritims. Ypatingą grėsmę saugomoms teritorijoms, kultūros paveldui kelia nesubalansuotas lengvatinių sąlygų investicijoms į statybas plėtojimas.
Paveldosauga – tai sritis, kuriai skiriamas dėmesys neatitinka jos vaidmens bendrame valstybės būvyje. Paveldo svarbos suvokimo plėtojimas ir sklaida – viena reikšmingiausių kultūros paveldo politikos krypčių. To reikia siekiant nustatyti rūpinimosi paveldu mastą, užtikrinantį darnų gyvybingos visuomenės vystymąsi.
Ne mažiau svarbūs yra ir kiti Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimais deklaruoti bei į Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimais patvirtintus dokumentus įrašyti principai:
paveldosauginio valdymo struktūros harmonizavimas, nustatant poreikius bei galimybes atitinkantį funkcijų padalinimą tarp valstybinio ir savivaldybių valdymo lygmenų;
paveldosaugos integralumas valstybiniame valdyme, švietime, turizmo versle, teritorijų planavime ir kitose srityse;
kultūros paveldo naudojimas ir jo pažinimo sklaida.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, rūpindamasi veiklos tęstinumu, baigdama savo kadenciją, priima šį nutarimą:
1. Siūlyti būsimos kadencijos Komisijai kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu organizuoti konferenciją, skirtą Kultūros paveldo politikos principų tolimesniam plėtojimui, jų įtaigesniam formulavimui, sklaidai bei įgyvendinimui.
2. Išleisti visų Komisijos ir kitų valstybinių institucijų priimtų aktų dėl paveldosaugos politikos principų formavimo ir įgyvendinimo sąvadą.