LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA BEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL DARBŲ SAUGOS EKSPERTIZIŲ NUOSTATŲ TVIRTINIMO
1996 m. vasario 13 d. Nr. 30/102
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymą, Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-167 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin., 1993, Nr. 55-1065; 1994, Nr. 88-1671) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 392 „Dėl Normatyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos“,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
bei Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1996 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30/102
DARBŲ SAUGOS EKSPERTIZIŲ NUOSTATAI
Bendrosios nuostatos
1. Šiais nuostatais reglamentuojama darbų saugos ekspertizių objektai, ekspertizių organizavimo ir atlikimo tvarka, vykdytojai bei jų kompetencija, teisės ir atsakomybė.
Darbų saugos ekspertizė (toliau – ekspertizė) – darbų saugos ekspertizės objekto (toliau – objektas) tyrimas ir išvadų dėl šio objekto atitikimo darbų saugos norminių aktų reikalavimams parengimas ir pateikimas ekspertizės užsakovui.
2. Atliekant ekspertizes, privalo būti vadovaujamasi šiais principais:
2.1. teisiniu pagrįstumu – ekspertizė atliekama vadovaujantis įstatymais, darbų saugos norminiais aktais;
2.2. objektyvumu – atliekant ekspertizę negali būti laikomasi išankstinio nusistatymo ginti kurios nors šalies interesus;
3. Šiuose nuostatuose:
3.1. sąvokos „sauga darbe (darbų sauga)“, „įmonė“, „darbdavys“, „nelaimingas atsitikimas“, „profesinė liga“, „darbo aplinka“, „darbo sąlygos“, „darbuotojas“, „darbo vieta“, „darbo priemonė“, „potencialiai pavojingas įrenginys“, „darbų saugos norminiai aktai“ turi tokią pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme;
3.2. darbų saugos ekspertas (toliau – ekspertas) – asmuo, turintis liudijimą, suteikiantį teisę atlikti darbų saugos ekspertizes;
3.3. valstybinė ekspertizė – pagal valstybinės institucijos suteiktus įgaliojimus eksperto (ekspertų) atliktas objekto tyrimas, pateikiant išvadas;
3.4. savivaldybės ekspertizė – pagal savivaldybės suteiktus įgaliojimus eksperto (ekspertų) atliktas objekto tyrimas, pateikiant išvadas;
3.5. privati ekspertizė – tiesiogiai darbdavio samdyto eksperto (ekspertų) atliktas objekto tyrimas, pateikiant išvadas;
3.6. ekspertizės užsakovas – valstybinė institucija, darbdavys, darbuotojų ir darbdavių organizacijos;
4. Šių nuostatų 3.3, 3.4, 3.5 papunkčiuose išvardintos ekspertizės gali būti specialiosios arba kompleksinės:
4.1. specialiosios ekspertizės, kai atliekamas tyrimas siekiant pateikti vienos darbų saugos ekspertizės rūšies (nurodytos 5 punkte) išvadas;
5. Specialiosios ekspertizės gali būti šios – teisinė, techninė, higieninė, ergonominė ir ekonominė.
Jų tikslai:
5.1. teisinės – įvertinti teisiniu aspektu darbų saugos norminių aktų projektų atitikimą galiojantiems įstatymams ir kitiems darbų saugos norminiams aktams, taip pat darbų saugos norminių aktų reikalavimų pažeidimus nelaimingų atsitikimų, profesinių susirgimų ir avarijų atvejais;
5.2. techninės – nustatyti, ar projektuojamos bei rekonstruojamos įmonės, cecho, kitokio gamybinio padalinio, darbo vietos ar vietų, naujos technologijos, naujų darbo ir darbų saugos priemonių techniniai parametrai ar jų naudojimą reglamentuojantys dokumentai atitinka darbų saugos norminių aktų reikalavimus, taip pat ištirti minėtų objektų patikimumą darbų saugos požiūriu;
5.3. higieninės – nustatyti projektuojamos bei rekonstruojamos įmonės projektų naujų technologijų atitikimą higienos normas, darbo ir darbų saugos priemonių, medžiagų, darbo aplinkos veiksnių (darbo sąlygų) kenksmingumą darbuotojų sveikatai, įvertinti darbų fizinį sunkumą, psichoemocinę įtampą, monotoniškumą, darbo sąlygų įtaką darbuotojų darbingumui, sveikatos būklei bei sergamumui;
5.4. ergonominės – nustatyti, ar darbo ir darbų saugos priemonės, valdymo pultai, darbo vietų įranga atitinka darbuotojo antropometrinius rodiklius bei inžinerinės psichologijos reikalavimus;
Ekspertizės objektai
7. Ekspertizės objektai gali būti:
7.2. darbo priemonių projektavimo ir gamybos dokumentacija, šių priemonių bandomieji pavyzdžiai, technologijos reglamentai;
7.3. žaliavų gavybą, cheminių, kenksmingų ir pavojingų, radioaktyvių medžiagų gamybą, laikymą, naudojimą, transportavimą reglamentuojantys norminiai aktai;
7.6. potencialiai pavojingų įrenginių projektai, jų gamybos bei kokybės vertinimo (sertifikavimo sistemos taikymo) dokumentai;
7.7. darbai ar darbo procesai su potencialiai toksiškomis cheminėmis ir pavojingomis biologinėmis, sprogstamosiomis medžiagomis, jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais;
7.9. naujai kuriamų kolektyvinių ir individualių saugos darbe priemonių gamybos projektai, bandomieji pavyzdžiai, reikalui esant, eksploatuojamosios saugos darbe priemonės;
7.10. gamybinės buities ir aptarnavimo patalpos, jų projektai, įrengimo ir naudojimo dokumentacija, šių patalpų naudojimas;
7.12. ginčo objektai tarp darbuotojų ir darbdavių ar jų atstovų (ginčai dėl darbo sąlygų būklės įvertinimo, kompensacijų mokėjimo ar dėl kitų darbų saugos klausimų);
8. Projektuojant įmones, cechus, kitus gamybinius padalinius, naujas technologijas, taip pat pradėjus naudoti minėtus objektus ir pradėjus gaminti naujas darbo priemones ir kitais Žmonių saugos darbe įstatymo 70 str. numatytais klausimais turi būti atliekama valstybinė arba savivaldybės ekspertizė, už kurią apmoka užsakovas (nuostatų 3.6 punktas). Valstybinei ekspertizei atlikti ekspertizės objektus, ekspertizių užsakovus, o atskirais atvejais ir vykdytojus pagal raštiškus reikalavimus skiria:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Sveikatos apsaugos ministerija,
Valstybinė darbo inspekcija,
Valstybinis visuomenės sveikatos centras,
Darbų saugos centras (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu),
Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija.
Darbuotojus ir darbdavius atstovaujančios organizacijos gali pareikalauti atlikti ekspertizes, už jas apmokant iš savo lėšų.
Komisijos, tiriančios sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, narys turi teisę argumentuotai pareikalauti atlikti ekspertizę ginčijamais klausimais. Už ekspertizę apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas.
Objektai darbų saugos savivaldybių ekspertizei atlikti skiriami pagal atitinkamų savivaldybių raštiškus reikalavimus.
Ekspertizių organizavimas
10. Kompleksinę valstybinę ekspertizę atlikti ekspertą arba ekspertų komisiją ir jos pirmininką skiria Darbų saugos centras.
11. Specialiosios valstybinės ar savivaldybių ekspertizės atliekamos pagal specialiųjų ekspertizių vykdymo rekomendacijas (metodikas), kurias tvirtina ekspertizes vykdančios institucijos.
Šiomis rekomendacijomis (metodikomis) vadovaujasi ir vykdant privačias ekspertizes.
Darbų saugos centras kaupia informaciją apie specialiąsias ekspertizių vykdymo rekomendacijas (metodikas).
12. Specialiajai valstybinei ekspertizei atlikti ekspertą arba ekspertų komisiją ir jos pirmininką skiria atitinkamas ekspertizes vykdanti institucija, jeigu kitaip nenurodo institucijos, išvardintos šių nuostatų 8 punkte.
13. Savivaldybių ekspertizei atlikti ekspertą arba ekspertų komisiją skiria savivaldybės vadovas arba Darbų saugos centras ar kita institucija, atliekanti ekspertizę, savivaldybės vadovo prašymu.
14. Privačią ekspertizę darbdavio (užsakovo) pageidavimu atlieka ekspertas arba ekspertų komisija, vadovaudamasi tarpusavio susitarimu.
15. Valstybinė ekspertizė atliekama pagal sutartį, kurią pasirašo ekspertizės užsakovas ir ekspertizės vykdytojas.
16. Užsakovas, prieš pasirašydamas ekspertizės sutartį, turi teisę pareikšti motyvuotus pageidavimus nušalinti arba pakeisti pavienius ekspertus. Sprendimus dėl šių pasiūlymų turi priimti užsakovas arba ekspertus skiriančių valstybinių institucijų, savivaldybių vadovai ar darbdavys, kai atliekama privati ekspertizė. Ginčai dėl ekspertų parinkimo sprendžiami šių nuostatų 36.2 punkte nustatyta tvarka.
17. Atliekant ekspertizes, ekspertas (ekspertai) ar valstybinės institucijos vadovaujasi bendrosiomis ekspertizių atlikimo taisyklėmis bei specialiųjų ekspertizių vykdymo rekomendacijomis ir bandymų metodikomis.
Bendrosiose ekspertizių atlikimo taisyklėse numatoma:
17.2. bandinių ėmimo ir pateikimo akredituotoms laboratorijoms, išvadų apie bandymų rezultatus pateikimo ekspertams tvarka bei galimybės patiems ekspertams atlikti arba dalyvauti atliekant reikalingus bandymus;
18. Darbų saugos centras privalo kompleksinę valstybinę ekspertizę atliekančius ekspertus aprūpinti naujausiais metodiniais dokumentais, nurodančiais ekspertizės įvertinimo kriterijus, organizuoti mokymus ekspertų kvalifikacijai kelti, tvarkyti jų veiklos apskaitą, nuolat papildyti duomenis apie ekspertus šiuose nuostatuose nurodyta tvarka.
Ekspertizių atlikimas
19. Pagrindas bet kurios rūšies ekspertizei atlikti yra ekspertizės atlikimo sutartis, kuri sudaroma tarp užsakovo ir vykdytojo remiantis užsakovo paraiška. Prie sutarties pridedama vykdytojo parengta ir su užsakovu suderinta programa. Programa rengiama vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis ir specialiųjų ekspertizių atlikimo rekomendacijomis bei bandymų metodikomis.
21. Ekspertas ar ekspertų komisija vadovaujasi:
21.1. sutartimi tarp užsakovo ir vykdytojo dėl ekspertizės atlikimo ir ekspertizės atlikimo programa;
21.2. bendrosiomis ekspertizių taisyklėmis ir specialiųjų ekspertizių vykdymo rekomendacijomis bei bandymų metodikomis;
22. Ekspertas ar ekspertų komisija susipažįsta su norminiais dokumentais bei reikiama specialiąja literatūra ir atlieka kitus programoje numatytus tyrimus išvadoms pateikti.
23. Ekspertas ar ekspertų komisija ekspertizės išvadas pateikia darbo sutartyje numatytais terminais.
24. Sutartyje numatytas ekspertizei skirtas laikas, ekspertizės atlikimo sutartis ar programa gali būti koreguojami užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į ekspertizės ypatumus ir tai įforminant papildomoje sutartyje ar pagrindinės sutarties priede. Tais atvejais, kai ekspertizes skiria valstybinės institucijos, Saugos darbe komisija, darbdavių ir darbuotojų organizacijos, nurodytos šių nuostatų 8 punkte, ekspertizės atlikimo termino koregavimas derinamas su ekspertizę skyrusia institucija.
25. Ekspertizės išvados turi būti išdėstytos aiškiai ir konkrečiai, atsakant į užsakymo ir programos klausimus. Ekspertizės išvadas pasirašo ekspertas arba ekspertų komisijos pirmininkas ir jos nariai. Esant nesutarimams tarp ekspertizės komisijos narių, išvadoje nurodoma ir kitokia komisijos narių nuomonė. Tokiu atveju užsakovas ir vykdytojas tarpusavyje sprendžia klausimą dėl sutarties vykdymo.
26. Kai prieštaravimai turi esminės įtakos ekspertizės rezultatams ir išvadoms, užsakovas ir vykdytojas nesutarimus sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimu gali būti skiriami papildomi ekspertai (ekspertų komisija) arba atliekama pakartotina ekspertizė.
27. Ekspertizės procesas užbaigiamas tą dieną, kai pasirašomos ekspertizės išvados. Ekspertų komisija (ekspertas) privalo pateikti užsakovui išvadas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo išvadų pasirašymo datos.
Ekspertų kompetencija
29. Darbų saugos ekspertizę gali atlikti tik asmenys, nurodyti šių nuostatų 3 punkto 3.2 papunktyje.
30. Darbų saugos ekspertai turi būti aukštos kvalifikacijos specialistai. Liudijimus kompleksinės darbų saugos ekspertinei veiklai išduoda prie Darbų saugos centro steigiama atestacinė komisija. Šios komisijos sudėtį bei ekspertų atestavimo nuostatus ir kvalifikacinius reikalavimus ekspertams, apsvarstytus Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje, tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru. Į atestacinės komisijos sudėtį įeina po vieną darbuotojų ir darbdavių respublikinių organizacijų deleguotą atstovą. Valstybines specialiąsias ekspertizes gali atlikti ekspertai pagal atitinkamos valstybinę specialiąją ekspertizę vykdančios institucijos įgaliojimą.
Ekspertais gali būti etatiniai Darbų saugos centro darbuotojai, valstybinių institucijų ar Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei fiziniai asmenys. Atskirais atvejais, kai ekspertizę atlikti pakviečiami mokslininkai, kiti specifinių dalykų žinovai, jų teisės, pareigos ir atsakomybė – tokios pačios, kaip ir atestuotų darbų saugos ekspertų.
31. Ekspertas ar ekspertų komisija, paskirti ištirti objektą, privalo:
31.1. žinoti atitinkamus darbų saugos norminius aktus ir jų reikalavimus, ekspertizių atlikimo tvarką, ekspertų teises ir pareigas;
31.2. būti susipažinę su konkrečiais bandymais, kurie gali būti atliekami tiriant darbų saugą, jų atlikimo metodika;
31.4. neturėti jokių interesų, verčiančių būti neobjektyviu, nepatikimu ar šališku ekspertizės objekto ar užsakovo atžvilgiu;
31.5. atsisakyti pateikti išvadą, jeigu dėl užsakovo kaltės ar kitų nuo eksperto nepriklausančių priežasčių negalima padaryti išvados apie ekspertizės objekto darbų saugos reikalavimų atitikimą arba jeigu mano, kad ekspertizei atlikti nepakaks jo žinių;
32. Darbų saugos centras privalo turėti ir periodiškai atnaujinti šiuos duomenis apie darbų saugos ekspertą:
Ekspertų teisės ir atsakomybė
33. Ekspertai turi teisę:
33.2. gauti iš įstaigų, pateikusių objektą ekspertizei, papildomus duomenis, kurie yra būtini ekspertizės išvadai daryti;
33.5. bendrosiose ekspertizių taisyklėse nustatyta tvarka prireikus imti ir tirti bandinius ar dalyvauti bandinių tyrime, kai tuos darbus atlieka akredituotos laboratorijos;
33.6. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti su ekspertize susijusių pareigūnų veiksmus, jeigu jie pažeidžia eksperto teises ir teisėtus interesus;
Ekspertizių finansavimas
Baigiamosios nuostatos
36. Ginčų dėl ekspertizių sprendimo būdai:
36.1. ginčus dėl eksperto (ekspertų) parinkimo ar dėl ekspertizės išvadų pripažinimo sprendžia Darbų saugos centras arba institucija, paskyrusi ekspertą ar ekspertų komisiją, teismas;
37. Eksperto (ekspertų) išvadų statusas:
37.1. valstybinių ir savivaldybių ekspertizių išvados tampa privalomos vykdyti, jeigu šių nuostatų 8 punkte išvardintos valstybinio valdymo ir kontrolės institucijos arba savivaldybės pagal joms suteiktą kompetenciją priima tokį sprendimą;