LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ DALYVAVIMO ATLIEKANT NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMO DARBUS GINKLUOTŲ KONFLIKTŲ IR KITŲ EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJU INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 24 d. Nr. V-540
Vilnius
Įgyvendindamas Kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 845 (Žin., 2006, Nr. 95-3732), 4 punktą ir vadovaudamasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 10 straipsnio 3 dalimi,
tvirtinu Ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbus ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atveju instrukciją (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2007 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-540
GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ DALYVAVIMO ATLIEKANT NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMO DARBUS GINKLUOTŲ KONFLIKTŲ IR KITŲ EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJU INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbus ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atveju instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja jų veiksmus išsaugant ar gelbstint nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (toliau – Paveldo objektai) esant ginkluotam konfliktui ar kitai ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai ginkluotų konfliktų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais yra viena iš Paveldo objektų saugojimo priemonių, numatytų 1954 m. UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje (Žin., 1998, Nr. 102-2806) (toliau – Konvencija) bei šios Konvencijos antrajame protokole (Žin., 2002, Nr. 13-478).
3. Šioje Instrukcijoje vartojamos sąvokos atitinka Konvencijoje, Konvencijos antrajame protokole, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 49-1325), Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme (Žin., 2000, Nr. 52-1482), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintuose Kultūros vertybių apsaugos tarnybos nuostatuose (Žin., 2005, Nr. 72-2611) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMO IR GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS BEI VYKDYMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJU
4. Esant ekstremaliai situacijai ir Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams veikiant pagal šią Instrukciją, gelbėjami yra tie Paveldo objektai, kurie yra įtraukti į Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių, Pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, bei Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo vietovių – sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 193 (Žin., 2007, Nr. 23-878) (toliau – Sąrašai), ir yra pažymėti vienu arba trimis Konvencijos skiriamaisiais ženklais – baltai mėlynos spalvos skydais (toliau – Konvencijos ženklas).
5. Esant ekstremaliai situacijai įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dalyvavimo gelbstint Paveldo objektus leidžia krašto apsaugos ministras.
6. Lietuvos kariuomenės karinių vienetų vadai organizuoja Paveldo objektų išsaugojimo bei gelbėjimo darbus gavę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba apskrities, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, viršininko ar atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų bei civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų veiksmus koordinuoja Kultūros vertybių apsaugos tarnyba, patvirtinta 2005 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-229 (Žin., 2005, Nr. 72-2611).
7. Paveldo objektų išsaugojimo bei gelbėjimo darbai, kuriuos esant ekstremaliai situacijai vykdo Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, tai:
7.2. Paveldo objektų ar šalia jų įsiplieskusių gaisrų, kurie kelia rimtą pavojų pačiam Paveldo objektui, ribojimas ir gesinimas;
7.6. gyventojų perkėlimas į saugias vietas iš pavojingais gyvybei tapusių Paveldo objektų ar jų kaimynystės;
7.7. kelių, pravažiavimų įrengimas griuvėsiuose ir užterštose vietovėse, kurios yra šalia Paveldo objektų;
7.9. nesaugių konstrukcijų ir statinių, trukdančių Paveldo objektų gelbėjimo darbams, sutvirtinimas arba nugriovimas;
7.10. nesprogusių sprogmenų paieška, kenksmingumo pašalinimas ar sprogmenų likvidavimas Paveldo objektuose ar šalia jų;
III. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMAS GINKLUOTŲ KONFLIKTŲ METU
8. Esant ginkluotam konfliktui, kai Sąrašuose įrašytiems Paveldo objektams kyla rizika būti priešo sunaikintiems ar bet kokiu būdu atakuojamiems dėl to, kad juose yra įsikūrusios ar dislokuotos ginkluotosios pajėgos, jos privalo nedelsdamos išsikraustyti iš Paveldo objektų ne mažesniu kaip 500 metrų atstumu (spinduliu), o iš Paveldo objektų, kurie yra UNESCO saugomose Pasaulio paveldo objektų sąraše nurodytose vietovėse – už tokių vietovių ribų (toliau – UNESCO saugomi paveldo objektai) ne mažesniu kaip 1500 metrų atstumu (spinduliu).
9. Prasidėjus ginkluotam konfliktui įsakymą dėl ginkluotųjų pajėgų pasitraukimo iš Paveldo objektų ir iš UNESCO saugomų paveldo objektų gali duoti kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas.
10. Esant paskelbtai karo padėčiai, UNESCO saugomi paveldo objektai bei kiti į Sąrašus įtraukti Paveldo objektai negali būti naudojami jokiais kariniais tikslais. Laikoma, kad tokie objektai naudojami kariniais tikslais, jeigu per jų teritoriją, t. y. artimesniais nei 8 punkte nurodytais atstumais, yra gabenami kariai arba karinės medžiagos, net jeigu jie gabenami tranzitu, taip pat jeigu Paveldo objekte yra vykdoma su karinėmis operacijomis tiesiogiai susijusi veikla, dislokuojami kariniai daliniai arba gaminamos karinės medžiagos.
11. Esant bet kokio pobūdžio ginkluotam konfliktui, ginkluotosios pajėgos negali naudoti Paveldo objektų ir jų aplinkos jokiems kitiems tikslams, jeigu dėl to ginkluoto konflikto atveju tokie Paveldo objektai galėtų būti sunaikinti arba apgadinti.
12. Ginkluotosios pajėgos, planuodamos karinius veiksmus, turi imtis visų įmanomų atsargos priemonių pasirinkdamos puolimo priemones ir metodus, kad išvengtų ir bet kokiu atveju sumažintų atsitiktinę žalą Paveldo objektams, nurodytiems Sąrašuose ir pažymėtiems Konvencijos ženklu (ženklais). Taip pat turi susilaikyti nuo sprendimo pradėti bet kokį puolimą, kuris gali padaryti atsitiktinės žalos kultūros vertybėms, įrašytoms į Sąrašus, ir ta žala būtų pernelyg didelė, lyginant su konkrečiu ir tiesioginiu kariniu pranašumu, kurio tikimasi.