LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 102:2011 „ĮSTAIGA, VYKDANTI FORMALIOJO profesinIO mokymO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2011 m. balandžio 7 d. Nr. V-326
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 16 straipsnio 1 dalimi:
1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 475 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 78-2734);
2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 475 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 85-2994).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2011 m. balandžio 7 d.
įsakymu Nr. V-326
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 102:2011 „ĮSTAIGA, VYKDANTI FORMALIOJO profesinIO mokymO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formaliojo profesinio mokymo programas (toliau – įstaiga), mokymo ir ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.
2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir eksploatuojant įstaigų pastatus ar patalpas.
3. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems, naudojantiems įstaigų statinius ir (ar) patalpas, mokyklų steigėjams ir vadovams, kontroliuojančioms institucijoms.
4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka teisės aktuose [12.1, 12.2] vartojamas sąvokas.
6. Įstaiga gali vykdyti veiklą tik gavusi leidimą-higienos pasą teisės akto [12.3] nustatyta tvarka.
7. Įstaigos patalpose gali būti vykdoma tik jos nuostatuose ar įstatuose numatyta veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.
8. Įstaigose, vykdančiose pirminio profesinio mokymo programas, turi būti sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti.
9. Įstaigose, vykdančiose pirminio profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, turi būti sudarytos sąlygos kūno kultūros pratyboms organizuoti.
10. Įstaigos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [12.4] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai – ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais [12.5]. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (forma Nr. F048/a [12.6]) ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai ar jų kopijos laikomi įstaigoje vadovo nustatytoje vietoje.
11. Mokiniai iki 18 metų mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą priimami tik teisės akto [12.7] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir pateikę įstaigai Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą (forma Nr. 086/a) [12.6]. Kitais metais ir vėliau kasmet mokiniai iki 18 metų įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui turi pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a) [12.8], išduotą ne anksčiau kaip prieš metus.
II. NUORODOS
12. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
12.2. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627);
12.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 86-4573);
12.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);
12.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);
12.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, 103-2972);
12.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
12.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-38);
12.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);
12.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);
12.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);
12.12. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų
TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1631);
12.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-975 „Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-47);
12.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);
12.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
12.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);
12.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 35-1362);
12.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-946 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 146-5336; 2010, Nr. 94-4974).
III. ĮSTAIGOS SKLYPAS
13. Jei įstaigos sklype yra kūno kultūros zona, ji turi būti įrengta iš tos įstaigos pastato pusės, kurioje nėra mokymo klasių ir mokymo kabinetų.
14. Jei įstaigos sklype yra futbolo aikštelė, universali aikštelė, skirta lengvosios atletikos rungtims bei kitoms komandinėms sporto šakoms (pvz.: krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams), bėgimo takas, jie turi būti padengti saugia danga.
15. Įstaigos sklype esantys sporto įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi, išdėstyti saugiu atstumu.
IV. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
17. Kiekvienoje mokymo dirbtuvėje gerai matomoje vietoje ir įstaigos sveikatos kabinete, jei sveikatos kabinetas neįrengtas – įstaigos vadovo nustatytoje vietoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kurio sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [12.9] reikalavimus. Įstaigoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą.
18. Įstaigoje, kurioje mokosi silpnaregiai mokiniai, laiptai, turėklai, grindų danga, durų pakraščiai turi būti kontrastingos spalvos.
19. Patalpos, kuriose vyksta teorinės pamokos, turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių sklinda triukšmas (sporto salės, muzikos kabineto, mokymo dirbtuvių ir pan.), taip pat nuo patalpų, iš kurių sklinda kvapai.
20. Triukšmas ir vibracija mokymo proceso metu mokymo klasėse ir kabinetuose, kuriuose vyksta teorinės pamokos, turi neviršyti teisės aktuose [12.10, 12.11] nustatytų ribinių dydžių.
21. Kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta, o mokymo kabinete, kuriame atliekami chemijos, fizikos, biologijos laboratoriniai darbai, – 2,4 kv. m.
22. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį, kad sėdinčių mokinių laikysena būtų taisyklinga.
23. Mokykliniai stalai klasėje statomi atsižvelgiant į pamokos organizavimo formą. Atstumai tarp stalų turi būti tokie, kad mokiniai netrukdomai galėtų atsistoti ir išeiti. Statant stalus eilėmis, atstumas nuo pirmųjų mokyklinių stalų iki lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m.
24. Sutrikusios klausos mokinio stalas turi būti vienvietis ir stovėti priešais mokytojo stalą, kad mokinys galėtų matyti mokytojo veidą, kai šis kalba. Sutrikusios klausos mokiniai turi sėdėti prie vienviečių stalų, kurie (specialioje klasėje) sustatomi puslankiu prieš mokytojo stalą. Aklasis mokinys turi sėdėti prie vienviečio stalo, pritaikyto vadovėliams Brailio raštu pasidėti ir rašymo priemonėms laikyti.
25. Reikalavimai įstaigoje esančių stacionarių kompiuterizuotų vietų įrengimui:
25.3. stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti;
25.4. stalas ir jo paviršius turi būti toks, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, stalo paviršius turi būti matinis;
26. Reikalavimai chemijos kabineto įrengimui:
26.2. darbai, kuriuos atliekant išsiskiria kenksmingos dujos ir (ar) garai, gali būti vykdomi tik traukos spintose. Priklausomai nuo to, su kokiomis cheminėmis medžiagomis dirbama, traukos spintose pro 15–20 cm pravertą traukos spintos sąvarą oro greitis turi būti:
26.2.1. ne mažesnis kaip 0,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė yra didesnė nei 10 mg/m3;
27. Reikalavimai mokymo dirbtuvių įrengimui:
27.1. įrenginiai turi būti statomi išlaikant saugius atstumus tarp jų ir taip, kad mokiniai galėtų laisvai prie jų prieiti;
29. Užsiėmimų sporto salėje metu vienam mokiniui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 8,5 kv. m plotas.
30. Sporto salėje neturi būti sugadintos įrangos ar pašalinių daiktų, galinčių kelti pavojų mokinių sveikatai.
32. Prie sporto salės atskirai moterims ir vyrams turi būti įrengti persirengimo kambariai, dušai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų patalpomis.
34. Įstaigos patalpose turi būti įrengti atskiri tualetai vyrams ir moterims. Naujai statomuose įstaigų pastatuose tualetai, atskirai vyrams ir moterims, įrengiami kiekviename pastato aukšte. Tualetų išorinės durys neturi būti priešais mokymo patalpų duris.
36. Tualeto patalpose turi būti praustuvai ir asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, vienkartinių rankšluosčių (ar rankų džiovintuvas).
37. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų patalpų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, tačiau turi būti ne mažiau kaip:
V. APŠVIETIMAS
41. Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. toliausiai nuo lango nutolusiame taške.
42. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.
43. Visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje.
1 lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės
| Patalpos pavadinimas |
Apšvieta (lx), ne mažiau kaip |
Paviršius, kuriam taikoma apšvieta |
| 1. Mokymo klasė, mokymo kabinetas, skaitykla |
300 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 2. Mokymo klasė, mokymo kabinetas |
300 |
Klasės lentos vertikalus paviršius |
| 3. Braižybos kabinetas |
500 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 4. Braižybos kabinetas |
500 |
Klasės lentos vertikalus paviršius |
| 5. Informacinių technologijų kabinetas |
300 (ne daugiau kaip 500) |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 6. Informacinių technologijų kabinetas |
100 (ne daugiau kaip 250) |
Monitoriaus vertikalus paviršius |
| 7. Mokymo dirbtuvės |
300 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 8. Sporto salė |
200 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 9. Persirengimo kambariai, drabužinė, koridorius |
100 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 10. Laiptinė, tualetas, dušas |
75 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| 11. Sveikatos kabinetas |
200 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
44. Mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, sporto salėje ir mokymo dirbtuvėse turi būti naudojamos liuminescencinės lempos, išskyrus atvejus, kai dėl technologinio proceso ypatumų liuminescencinių lempų negalima naudoti.
46. Prie siuvimo mašinų ir mokymo dirbtuvėse, kuriose dirbama su mažesniais kaip 0,3 mm objektais, įrengiamas papildomas vietinis apšvietimas. Vietiniam apšvietimui gali būti naudojamos kaitinimo lempos.
VI. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
48. Įstaigos pastate ar patalpose turi būti suprojektuotos ir įrengtos šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad įstaigos patalpose būtų galima palaikyti teisės akto [12.14] nustatytus oro kokybės ir šios higienos normos nustatytus mikroklimato parametrus.
49. Mokiniams skirtose įstaigos patalpose oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–28 C.
50. Įstaigos patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti 2 lentelėje ir šios higienos normos 51 punkte reglamentuotus dydžius.
2 lentelė. Patalpų oro temperatūros vertės
| Eilės numeris |
Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra C |
| 1. |
Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė |
18–19 |
| 2. |
Sporto salė |
15–17 |
| 3. |
Persirengimo kambarys prie sporto salės |
20-21 |
| 4. |
Dušas prie sporto salės |
25-26 |
| 5. |
Tualetas |
18–19 |
| 6. |
Sveikatos kabinetas |
21–23 |
| 7. |
Koridorius, laiptinė |
16–18 |
51. Mokymo dirbtuvių, kuriose vykdomos pratybos, kurių metu nereikia didelės fizinės įtampos (sėdima, stovima, vaikštoma), oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–20 C, mokymo dirbtuvių, kuriose vykdomos pratybos, kurių metu reikia vidutinės ar didelės fizinės įtampos (stovima, vaikštoma, kilnojami sunkesni kaip 1 kg masės daiktai), patalpų oro temperatūra turi būti 16–18 C.
52. Nevykstant pamokoms oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu įstaigos patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 °C.
53. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose oro drėgnis turi būti 35–60 proc., mokymo dirbtuvėse – ne daugiau kaip 75 proc.
54. Įstaigos patalpose oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek., šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek.
55. Temperatūros skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų įstaigos patalpose turi būti ne didesnis kaip 3 °C.
56. Mokiniams skirtose įstaigos patalpose su natūraliu apšvietimu turi būti natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė.
VII. VANDENS TIEKIMAS
59. Šaltas vanduo turi būti tiekiamas chemijos kabinete prie demonstravimo ir laboratorinių stalų. Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į tualetus, ir jeigu įstaigoje įrengtos, į maisto tvarkymo patalpas, praustuves prie valgyklos, dušines, sveikatos kabinetą, mokymo dirbtuves.
VIII. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA
62. Valgykloje stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo. Indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indams plauti skirtas plovimo priemones.
63. Tualetų, dušų patalpos ir įrenginiai turi būti valomi ir dezinfekuojami pagal įstaigoje nustatytą patalpų priežiūros tvarką.
64. Valymo ir dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojų nurodytas naudojimo instrukcijas.
65. Patalpoms ir įrangai dezinfekuoti naudojamos teisės akto [12.16] nustatyta tvarka įteisintos dezinfekcijos priemonės.
66. Tualetams, dušams ir kitoms patalpoms valyti naudojamas atskiras paženklintas valymo inventorius. Tualetų, dušų valymo inventorius laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus.
67. Patalpose turi nebūti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų. Kenkėjų kontrolė turi būti vykdoma teisės akto [12.17] nustatyta tvarka.
68. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) atliekamas teisės akto [12.18] nustatyta tvarka.
IX. MOKYMO PROCESO HIGIENA
70. Mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinio išsilavinimo neturintiems asmenims, per dieną negali būti daugiau kaip 7, o mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, ar tęstinio profesinio mokymo programas – 8 pamokos.
71. Mokyklos vadovas užtikrina, kad laikas, skirtas atlikti namų užduotis mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, suteikiančias galimybę įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, per savaitę neviršytų 13 val.
72. Maksimali mokinio veiklos trukmė, išskyrus praktinio mokymo pratybas, be pertraukos neturi viršyti 45 min., praktinių pratybų trukmė – 90 min. Asmenims, kurie mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programas, teorinio mokymo trukmė be pertraukos neturi viršyti 90 min. Šiame punkte nustatyta veiklos trukmė gali būti keičiama specialiųjų poreikių mokiniams, atsižvelgiant į jų ugdymosi poreikius.
73. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikius, įstaigos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.
74. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji – ne trumpesnė kaip 30 min. – pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.
75. Kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei – 8 °C temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai) kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.