LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2005 m. LIEPOS 14 d. ĮSAKYMO Nr. D1-367/3D-342 „DĖL APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ MĖŠLUI TVARKYTI PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. liepos 14 d. Nr. D1-608/3D-651
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2007, Nr. 68-2689) ir išdėstome jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ MĖŠLUI IR srutoms TVARKYTI APRAŠO PATVIRTINIMo
Siekdami mažinti aplinkos taršą iš žemės ūkio šaltinių ir įgyvendindami 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L311, p. 1) reikalavimus ir Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), 4.2 punktą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2005 m. liepos 14 d.
įsakymu Nr. D1-367/3D-342
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2010 m. liepos 14 d.
įsakymo Nr. D1-608/3D-651 redakcija)
APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ MĖŠLUI IR SRUTOMS TVARKYTI APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo (toliau – Reikalavimų aprašas) tikslas – mažinti neigiamą mėšlo ir srutų poveikį aplinkai.
2. Reikalavimų aprašo nuostatos privalomos visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie laiko daugiau kaip 10 SG ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti. Žemės ūkio veiklos subjektai, laikantys mažiau kaip 10 SG gyvenamosiose vietovėse, privalo užtikrinti, kad mėšlas ir (ar) srutos būtų laikomi uždengtose mėšlidėse ir (ar) srutų kauptuvuose ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
3. Reikalavimų aprašas taikomas atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vykdant teritorijų planavimą, projektavimą, išduodant, atnaujinant ir koreguojant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, vykdant valstybinę kontrolę ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos:
4.1. dirvožemio maisto medžiagos – dirvožemyje esančios augalų maisto medžiagos: mineralinis azotas (NH4-N+NO3-N), judrusis fosforas (P2O5), judrusis kalis (K2O), organinė medžiaga (humusas);
4.2. gilusis tvartas – tvartas žemomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas 1–2 kartus per metus;
4.3. mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) paukščių išmatos ar kraiko ir gyvulių išmatų mišinys;
4.5. mėšlo ir srutų maisto medžiagos – mėšle ir srutose esančios maisto medžiagos: bendrasis azotas (Nb), bendrasis fosforas (P2O5) ir bendrasis kalis (K2O);
4.6. pusgilis tvartas – tvartas neiškeltomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kas keliolika dienų ar kas 2–3 mėnesiai;
4.7. seklusis tvartas – tvartas iškeltomis guoliavietės grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kasdien arba kas kelios dienos;
4.9. skystojo mėšlo mėšlidė – mėšlidė, įrengta kaip kauptuvas skystajam mėšlui ir srutoms kaupti ir laikyti;
4.10. srutų kauptuvas – pagal teisės aktų reikalavimus pastatytas sandarus statinys srutoms kaupti ir laikyti;
4.11. skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukas (toliau – SMSIL) (atitinka TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse vartojamą sąvoką žemdirbystės drėkinimo laukas) – laukas, skirtas skystajam mėšlui ir srutoms išlaistyti;
4.12. skleidimo apkrova – dirvožemio paviršiuje paskleisto arba į dirvožemį įterpto mėšlo, srutų ar nuotekų kiekis, tenkantis vienam hektarui (t/ha arba m3/ha). Skleidimo apkrova gali būti metinė (toliau – MSA) arba vienkartinė (toliau – VSA);
4.14. sutartinis gyvulys (toliau – SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Reikalavimų aprašo priede;
4.16. tręšiamas laukas (toliau – TL) – laukas, kuriam tręšti naudojamas mėšlas, skystasis mėšlas ir srutos;
4.17. tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis mėšlu ir srutomis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant. Tręšimo norma gali būti metinė ir vienkartinė;
4.18. tvartas – pastatas ūkiniams gyvūnams, išskyrus bites, laikyti. Priklausomai nuo ūkinių gyvūnų laikymo ir mėšlo šalinimo būdo, gali būti seklusis, pusgilis ir gilusis;
4.19. ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais;
4.20. žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
5. Kitos Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos atitinka Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 (Žin., 2009, Nr. 102-4272), Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklėse ŽŪ TPT 02:2010, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 (Žin., 2010, Nr.14-682), Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522) apibrėžtas sąvokas.
III. MĖŠLO IR srutų KAUPIMAS
6. Mėšlidėje ir (ar) srutų kauptuve turi būti įrengtas nelaidus visą eksploatavimo laikotarpį sandarus – hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš gretimų teritorijų į juos negalėtų patekti paviršinis ir požeminis (gruntinis) vanduo, o iš jų – srutos į aplinką.
7. Skystojo mėšlo mėšlidėje ir (ar) srutų kauptuve, įrengtuose grunte, turi būti hermetiškumo kontrolės drenažo sistema su kontroliniu šuliniu.
9. Tarpinis skystojo mėšlo ir (ar) srutų surinkimo šulinys ir siurblinė turi būti uždengti, kad į juos nepatektų kritulių ar paviršinis vanduo.
10. Žemės ūkio veiklos subjektų, vienoje vietoje laikančių nuo 10 iki 500 SG, skystojo mėšlo ir srutų kauptuvai turi būti uždengti. Tam gali būti naudojamos įvairios plaukiojančios dangos (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnis ir kt.) arba stogo dangos. Žemės ūkio veiklos subjektams, vienoje vietoje laikantiems daugiau kaip 500 SG, šis reikalavimas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
11. Mėšlidė ir srutų kauptuvas turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Tais atvejais, kai mėšlas ir (ar) srutos naudojamos komposto, biodujų gamybai ar tvarkomos kitais būdais ir tiesiogiai nenaudojamos tręšimui, mėšlidžių ir (ar) srutų kauptuvų tūris gali būti mažinamas. Tokiu atveju mėšlidės ir (ar) srutų kauptuvo dydis nustatomas atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) TIPK leidimo išdavimo procedūras.
12. Srutų kauptuvas ir skystojo mėšlo mėšlidė turi būti tokios talpos, kad galėtų sukaupti ne mažiau kaip per 11 punkte nustatytą laikotarpį susidarančias srutas (skysčius) ne tik nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, bet ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.
13. Tirštojo, skystojo mėšlo mėšlidės ir srutų kauptuvo talpa apskaičiuojama pagal metodiką, pateiktą Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 6.1–6.4 prieduose, atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis ar kitais moksliškai pagrįstais apskaičiavimais. Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai skelbiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje.
14. Žemės ūkio veiklos subjektai privalo užtikrinti Reikalavimų aprašo 6–13 punktų įgyvendinimą iki 2012 m. sausio 1 d., išskyrus 10 punkte numatytą išimtį.
15. Atstumas nuo mėšlidžių ir (ar) srutų kauptuvų, mėšlo lauko rietuvių iki vandens kaptažo įrenginių (šachtinių, gręžtinių šulinių ir kt.), kuriems apsaugoti nėra nustatytų apribojimo juostų, turi būti ne mažesnis kaip 25 m. Jei nėra kitos įrengimo galimybės, mėšlidės ir (ar) srutų kauptuvai, mėšlo lauko rietuvės gali būti įrengtos žemiau gruntinio vandens srauto krypties, bet ne mažesniu negu 50 m atstumu nuo kaptažo įrenginių.
16. Mėšlidžių ir (ar) srutų kauptuvų leidžiama neįrengti, jei gyvūnai laikomi giliajame tvarte, kuriame telpa per kaupimo laikotarpį, nurodytą 11 punkte, susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.
17. Žemės ūkio veiklos subjektai gali tirštąjį mėšlą laikyti lauko rietuvėse laikydamiesi šių sąlygų:
17.1. mėšlas lauko rietuvėse laikomas tik tuose laukuose, kurie numatyti juo tręšti ir jo kiekis neturi viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;
17.2. lauko rietuvės vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų ir kad tokių objektų nebūtų vyraujančia vėjo kryptimi, pavasario ir liūčių metu apsemiamoje teritorijoje;
17.3. aikštelė įrengiama iš visų pusių supilant ne žemesnį kaip 50 cm aukščio žemių pylimą. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
17.4. prieš kraunant mėšlą aikštelėje suformuojamas 50 cm storio orasausių durpių arba 70 cm smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skystajam mėšlui absorbuoti;
IV. MĖŠLO IR SRUTų NAUDOJIMAS LAUKAMS TRĘŠTI
18. Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha.
19. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
20. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas ir ganyklas.
21. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo.
22. Mėšlo ir (ar) srutų skleidimo normos, atsižvelgiant į laikomų SG skaičių, pateiktos Reikalavimų aprašo priede.
23. Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Reikalavimų aprašo 24 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Nuo 2012 metų šis reikalavimas taikomas ir žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.
24. Tręšimo planas (toliau – Planas) turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiai institucijai paprašius. Plane turi būti:
24.1. tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais;
24.3. dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose;
25. Žemės ūkio veiklos subjektas, vienoje vietoje laikantis daugiau kaip 1 200 SG, turi parengti bendrą tvarkymo planą ne mažiau kaip 75 proc. susidarančio mėšlo ir (ar) srutų kiekiui, kuriame turi būti informacija apie:
26. Reikalavimų aprašo 25 punkte numatytas žemės ūkio veiklos subjektas ne daugiau kaip 25 proc. susidariusio mėšlo ir (ar) srutų gali realizuoti supaprastinta tvarka, tačiau tais atvejais, kai perduoda 100 ar daugiau tonų mėšlo ir (ar) srutų vienam asmeniui per kalendorinius metus, privalo registruoti šiuos duomenis apie tokį asmenį ir mėšlo ir (ar) srutų naudojimą:
27. Kitam asmeniui perduoti daugiau kaip 100 t mėšlo ir (ar) srutų per metus galima tik pagal rašytinį susitarimą, o perėmėjas perimtą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti Reikalavimų apraše ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
28. Žemės ūkio veiklos subjektas, laikantis daugiau kaip 300 SG, ne trumpiau kaip dvejus metus turi saugoti dokumentus, įrodančius teisėtą mėšlo ir (ar) srutų panaudojimą, perdavimą arba realizavimą.
29. Mėšlui ir srutoms paskleisti turi būti naudojama tvarkinga, specialiai tam skirta technika. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, draudžiama naudoti purškiamąsias (sudarančias daugiau kaip 20 proc. smulkių aerozolinių dalelių) skleidimo technologijas.
30. Tirštasis ir skystasis mėšlas po paskleidimo ant dirvos paviršiaus turi būti įterptas ne vėliau kaip per 12 valandų (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).
V. NUOTEKŲ TVARKYMAS
32. Žemės ūkio veiklos subjekto gamybiniuose pastatuose susidarančios nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis šiais principais:
32.1. buitinės ir kitos artimos jų sudėčiai nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu;
32.2. paviršinės nuotekos nuo švarių žemės ūkio veiklos subjekto gamybinių pastatų teritorijų (stogų, pėsčiųjų zonų ir kt.) gali būti nuvedamos paviršiumi arba per žemės ūkio veiklos subjekto gamybinių pastatų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą išleidžiamos į gamtinę aplinką nevalytos. Naujai statomuose ar rekonstruojamuose žemės ūkio veiklos subjektų gamybiniuose pastatuose šios nuotekos neturi patekti į paviršinių nuotekų nuo potencialiai teršiamų teritorijų (mechanizacijos kiemų, trąšų, naftos produktų, kitų aplinkai pavojingų medžiagų sandėlių, atliekų, gyvulių melžimo, pasivaikščiojimo, pašarų ruošimo, paėmimo aikštelių, diendaržių ir kt.) tvarkymo sistemą;
32.3. naujai statomuose ir rekonstruojamuose žemės ūkio veiklos subjektų gamybiniuose pastatuose potencialiai teršiamų teritorijų gamybinėms ir paviršinėms nuotekoms tvarkyti turi būti įrengiama nuotekų tvarkymo ir kontrolės sistema. Susidariusios nuotekos gali būti:
32.3.1. išvalytos nuotekų valymo įrenginiuose iki teisės aktuose nustatytų normų išleidžiamos į gamtinę aplinką (paviršinio vandens telkinius arba į infiltracijos į gruntą įrenginius). Nuotekos gali būti išleidžiamos nevalytos, jeigu vykdant jų užterštumo kontrolę nustatomas Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų normų atitikimas;
32.3.2. surenkamos į srutų kauptuvus arba skystojo mėšlo mėšlides ir naudojamos laukams tręšti taikant tuos pačius reikalavimus kaip ir srutom ar skystajam mėšlui išlaistyti;
VI. APLINKOS MONITORINGAS
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Reikalavimų aprašo nuostatų vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugos kontrolę.
Reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo
priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2010 m. liepos 14 d.
įsakymo Nr. D1-608/3D-651 redakcija)
SUTARTINIŲ GYVULIŲ (SG) SKAIČIAUS IR MĖŠLO BEI SRUTŲ SKLEIDIMO PLOTO NUSTATYMAS
| Gyvūnai |
Gyvūnų skaičius, atitinkantis SG |
Vienas gyvūnas, sudarantis SG |
Skleidimo plotas ha |
|
|
|
|
|
| Paršavedės (su paršeliais žindukliais), kuiliai |
2,9 |
0,35 |
0,21 |
| Paršeliai nuo 7 kg iki 32 kg (3 mėn.) |
100 |
0,01 |
0,006 |
| Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn. |
10 |
0,1 |
0,06 |
| Kiaulės nuo 8 mėn. |
9,1 |
0,11 |
0,065 |
| Karvės, buliai |
1 |
1 |
0,59 |
| Veršeliai iki 1 m. |
4 |
0,25 |
0,15 |
| Galvijai (prieauglis) nuo 1 iki 2 m. |
1,4 |
0,7 |
0,41 |
| Taurieji elniai |
5 |
0,2 |
0,12 |
| Danieliai, dėmėtieji elniai |
9 |
0,11 |
0,06 |
| Bizonai, stumbrai |
1,7 |
0,6 |
0,4 |
| Avys, ožkos |
14 |
0,07 |
0,041 |
| Arkliai nuo 1 m. |
1 |
1 |
0,59 |
| Kumeliukai iki 1 m. |
2,5 |
0,4 |
0,24 |
| Vištos (dedeklės) |
140 |
0,007 |
0,0041 |
| Broileriai (mėsiniai) |
2500 |
0,0004 |
0,00024 |
| Kalakutai (auginami iki 70 d. amžiaus) |
157 |
0,0064 |
0,0038 |
| Kalakutai (auginami iki 133 d. amžiaus) |
75 |
0,0133 |
0,0078 |
| Antys |
116 |
0,0086 |
0,0051 |
| Žąsys |
63 |
0,016 |
0,009 |
| Triušiai (patinai ir patelės su prieaugliu iki atjunkymo) |
40 |
0,025 |
0,015 |
| Šinšilos |
714 |
0,0014 |
0,00083 |
| Audinės / kiaunės (suaugę gyvūnai) |
40 |
0,025 |
0,015 |
| Lapės (suaugę gyvūnai) |
15 |
0,067 |
0,039 |
| Stručiai (suaugę gyvūnai) |
2,5 |
0,4 |
0,24 |