LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO UŽMOKESČIO, PENSIJŲ IR KITŲ IŠMOKŲ INDEKSAVIMO
1992 m. kovo 31 d. Nr. 210
Vilnius
1. Patvirtinti:
1.1. indeksuotą minimalų gyvenimo lygį 1992 m. kovo 1 d. kainomis – 1150 rublių per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (taikomas indeksavimo koeficientas 1,32);
2. Mokėti nuo 1992 m. balandžio 1 d., atsižvelgiant į indeksuotą minimalų gyvenimo lygį, valstybės remiamas pajamas ir pajamų garantiją:
Lietuvos Respublikos įstatymų (Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo, Gyventojų užimtumo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) numatytas su nurodytais dydžiais susijusias išmokas;
laikinąją pašalpą nepilnamečiams vaikams, kai negalima išieškoti alimentų iš jų tėvų; minimalius alimentus;
socialinę stipendiją aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviams.
Pagal nurodytus dydžius mokamos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ reglamentuotos pensijos bei jų priedai.
3. Nustatyti, kad:
3.1. už 1992 metų kovo mėnesį biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams darbo užmokestis nedidinamas;
3.2. nuo 1992 m. balandžio 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams darbo užmokestis didinamas 30 procentų.
Ryšium su tuo iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-558), 1 ir 5-7 priedėliuose patvirtintų mėnesinių tarnybinių atlyginimų ir valandinių atlygių schemų, priedų bei skaičiuotinų vidurkių, kuriais vadovaujamasi nustatant darbo apmokėjimo fondą, dydžius padidinant 6,5 karto (suapvalinant tarnybinius atlyginimus iki dešimčių, valandinius atlygius už mokomuosius užsiėmimus – iki vienetų, darbininkams valandinius tarifinius atlygius – iki šimtųjų rublio dalių), išskyrus 1 ir 7 priedėliuose nurodytą tarnautojų ir darbininkų minimalų tarnybinį atlyginimą (255 rubliai), kuris didinamas iki 1200 rublių, ir 6 priedėlyje – I kategorijos darbininkų valandinį tarifinį atlygį (1,5 rublio), kuris didinamas iki 7 rublių. Šie reikalavimai taip pat taikomi 2-4 priedėliuose numatytiems dydžiams, kuriais vadovaujamasi skaičiuojant darbo užmokestį mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir pedagogams, kuriems dar neįvestos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 483 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo“ (Žin., 1992, Nr. 587) nustatytos sąlygos.
Toliau lieka galioti kitos darbo apmokėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. birželio 27 d. nutarime Nr. 250.
Šiais reikalavimais vadovaujamasi didinant kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų iš biudžeto finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestį, išskyrus valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovus bei kitus pareigūnus, kurių darbo apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojus ir pedagogus, kurių darbo apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 483, bei krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų kariuomenių karininkus, puskarininkius ir eilinius, kurių tarnybos apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų kariuomenių karininkų, puskarininkių ir eilinių tarnybos laikinosios bandomosios apmokėjimo tvarkos“.
Darbuotojų, kurių darbo apmokėjimas 1992 metų vasario mėnesį buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 129 „Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2 punkto antrojoje pastraipoje ir padidintas tik 20 procentų (o kitiems biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams – 40 procentų), darbo užmokestis 1992 metų kovo mėnesį didinamas 40 procentų, palyginti su 1992 metų sausio mėnesio darbo užmokesčiu;
3.3. nuo 1992 m. balandžio 1 d. pelno siekiančios ir kitos įmonės, įstaigos bei organizacijos darbuotojų darbo užmokestį didina pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą ir atsižvelgdamos į turimas lėšas.
Nuo 1992 m. kovo 1 d. rekomenduoti valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių bei organizacijų darbuotojų (pirmiausia tų, kurių darbo užmokestis mažesnis už vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje) darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 20 procentų.
Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių vadovų (direktorių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų) ir direktorių, valdybų narių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų pavaduotojų maksimalūs tarnybiniai atlyginimai, kurių mokėjimo išlaidos įtraukiamos į produkcijos (paslaugų) savikainą, reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 129 4.4 punkte.
4. Nustatyti, kad nuo 1992 m. balandžio 1 dienos:
4.1. nedirbantiems pensininkams paskirtoji pensija su padidinimais ir kompensacijomis didinama 30 procentų;
4.2. dirbantiems pensininkams pensija didinama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 201 „Dėl pensijų mokėjimo kintant kainų indeksui“ 2 punktą;
4.3. 20 procentų didinamos stipendijos (išskyrus socialines) aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų bei profesinių mokyklų moksleiviams;
4.4. 20 procentų didinamos pašalpos asmenims, gaunantiems laikinojo nedarbingumo pašalpas; bedarbiams, gaunantiems bedarbio pašalpas (išskyrus minimalią ir maksimalią); esančioms nėštumo bei gimdymo atostogose ir gaunančioms nėštumo bei gimdymo pašalpas dirbančioms moterims.
Ši tvarka taikoma, jeigu nurodytosios pašalpos, išskyrus bedarbio pašalpas, buvo paskirtos iki 1992 m. balandžio 1 dienos.
Bedarbiams ši tvarka taikoma, jeigu bedarbio pašalpa buvo paskirta iki 1992 m. gegužės 1 dienos;
4.5. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatyme nustatytą sąlygą, kad bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia perkeliama iki to laikotarpio pabaigos, už kurį atleistiems iš darbo asmenims išmokėta išeitinė pašalpa, 20 procentų didinama išeitinės pašalpos dalis, kuri apskaičiuojama atėmus iš išmokėtos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos (paskirtos po 1992 m. vasario 1 d.) vienos dienos vidutinį atlyginimą, padaugintą iš tiek darbo dienų, kiek jų buvo nuo išeitinės pašalpos paskyrimo iki 1992 m. balandžio 1 dienos;
4.6. 20 procentų didinamas žalos atlyginimas už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties (nustatytasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 527 „Dėl žalos atlyginimo, gaunamo už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties, padidinimo“ (Žin., 1992, Nr. 6-122) ir 1992 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 129 5.4 punkte).
Ši tvarka taikoma asmenims, gaunantiems žalos atlyginimą arba iki 1992 m. balandžio 1 d. įgijusiems teisę jį gauti;
4.7. apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (kompensuojamąjį uždarbį) įstatymų, kolektyvinių bei darbo sutarčių numatytais atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 129 4.1-4.3 punktuose ir šio nutarimo 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyta tvarka, darbo užmokesčio padidinimo konkrečiam darbuotojui suma pridedama prie skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių uždarbio (priklausomai nuo faktiškai dirbto laiko), jeigu pagal šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus nebuvo padidintas darbo užmokestis. Ši tvarka taip pat taikoma skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį darbuotojams, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 483, 1991 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 499 ir 1992 m. sausio 23 d. nutarime Nr. 39.
5. Padidinti nuo 1992 m. balandžio 1 d. šeimoms mokamą socialinę pašalpą taip:
5.1. vaikams iki 16 (moksleiviams – iki 18) metų, taip pat jaunesniems kaip 18 metų ketinantiems toliau mokytis ir nedirbantiems dieninių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų abiturientams (absolventams) ir moksleiviams, baigusiems nepilnąją vidurinę mokyklą, per laikotarpį po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 1275 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui. Šią pašalpą skirti ir mokėti šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (t.y. 1025 rublius per mėnesį);
5.2. pilnamečiams pašalpos gavėjams – vyresniems kaip 18 metų ir negaunantiems stipendijų (iš jų socialinių) dieninių mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams; studentų šeimos sutuoktiniams; motinoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų; nedirbantiems motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą; vienam iš nedirbančių tėvų, jeigu jie yra I arba II grupės invalidai ir turi vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, ir nedirbančioms motinoms, auginančioms iki 3 metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (yra studentas, moksleivis, pensininkas, bedarbis, ligonis – jeigu yra medicininė išvada – arba nuteistas laisvės atėmimu), taip pat vyresniems kaip 18 metų ketinantiems toliau mokytis ir nedirbantiems dieninių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų abiturientams (absolventams) ir moksleiviams, baigusiems nepilnąją vidurinę mokyklą, per laikotarpį po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 1150 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu jos yra mažesnės kaip 1025 rubliai per mėnesį.
Nustatyti, kad šeimoms, kuriose motina dirba arba mokosi atsitraukdama nuo darbo, o darbingas tėvas nedirba ir nesimoko, šio nutarimo 5.1 ir 5.2 punktuose numatyta socialinė pašalpa mokama tuo atveju, jeigu tėvas nedirba dėl svarbių priežasčių – yra bedarbis arba užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo, pripažintas nežinia kur esančiu arba laikinai nedarbingu, pasiųstas gydytis (ne trumpiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą, nuteistas laisvės atėmimu, prižiūri iki trejų metų namuose auginamą vaiką (kai nėra kitų vaiką prižiūrinčių asmenų), globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais, slaugo sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą, jeigu nustatyta, kad jiems būtina nuolatinė slauga. Šeimoms, kuriose darbingas tėvas nedirba be svarbių priežasčių, socialinė pašalpa nemokama. Šioms šeimoms socialinė pašalpa išimties būdu gali būti skiriama miestų ir rajonų valdybų sprendimu;
5.3. mokėti nuolat gyvenančioms Lietuvos Respublikoje šeimoms, negaunančioms 5.1 punkte numatytos socialinės pašalpos, minimalią socialinę pašalpą – po 100 rublių per mėnesį kiekvienam vaikui iki 16 metų, o dieninės bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams – iki jie baigs mokyklą, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 nustatytos tvarkos.
6. Pavesti:
6.1. Finansų ministerijai – skirti lėšas iš Lietuvos valstybės biudžeto, o miestų ir rajonų valdyboms – iš savivaldybių biudžetų šio nutarimo 3.1 punkte numatytam biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti (skaičiuojant kiekvienam etatiniam vienetui, buvusiam skiriant papildomus asignavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu sumažintą vidutiniškai 15 procentų valstybinės valdžios ir valdymo aparato darbuotojų etatų skaičių) ir kitoms šiuo nutarimu padidintoms išmokoms.
Per 10 dienų paskirstyti numatytas lėšas ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms tarnyboms bei savivaldybėms.
Finansų ministerija prireikus gali skirti Lietuvos valstybės biudžeto kreditą (nepriskaitydama palūkanų) savivaldybių biudžetams šiame nutarime numatytoms priemonėms įgyvendinti;
6.2. Valstybinio socialinio draudimo valdybai – skirti iš Lietuvos valstybinio socialinio draudimo l992 metų biudžeto lėšas šio nutarimo 3.1 punkte numatytam valstybinio socialinio draudimo ir kitų iš Lietuvos valstybinio socialinio draudimo biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Šiame nutarime numatytoms socialinio draudimo išmokoms padidinti naudojamos ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamos, iš jų ir sukaupti dividendai už depozitinius indėlius.