LIETUVOS RESPUBLIKOS

GENERALINIO PROKURORO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2007 M. SPALIO 12 D. ĮSAKYMO Nr. I-134 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO NORMŲ TAIKYMO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2012 m. sausio 3 d. Nr. I-9

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919; 2008, Nr. 81-3173) 4 ir 14 straipsniais:

1. Pakeičiu Rekomendacijas dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. I-134 „Dėl Rekomendacijų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo patvirtinimo“:

1.1. Išdėstau 62 punktą taip:

62. Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras privalo užtikrinti, kad baudžiamojoje byloje, prieš perduodant ją į teismą, būtų operatyvinių veiksmų, numatytų Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsniuose (techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, slapta apžiūra ir pan.), atlikimo teisinis pagrindas, t. y. apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys. Jei buvo atlikti operatyviniai veiksmai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 12 ir 13 straipsniuose (nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir kontroliuojamasis gabenimas), byloje turi būti ne tik teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. generalinio prokuroro arba jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorų, koordinuojančių ir kontroliuojančių operatyvinių veiksmų teisėtumą, sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai, bet ir operatyvinių veiksmų atlikimo faktinį pagrindą, įtvirtintą Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, patvirtinantys duomenys. Dokumentai, patvirtinantys operatyvinių veiksmų atlikimo teisinį pagrindą, išslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, kuri negali būti išslaptinama, į bylą dedami tik šių dokumentų išrašai, kuriuose tokios informacijos nėra.“

1.2. Išdėstau 8 puntą taip:

8. Operatyvinio tyrimo metu gavus operatyvinės informacijos apie nusikalstamą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, prieš priimant sprendimą panaudoti šią informaciją baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, operatyvinės veiklos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas su šia informacija privalo supažindinti ikiteisminį tyrimą atliekantį ar organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą (toliau – prokuroras), kuris ir priima sprendimą dėl galimumo panaudoti informaciją baudžiamajame procese.“

1.3. Išdėstau 9 punktą taip:

9. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, operatyviniai veiksmai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 10–13 straipsniuose, negalimi. Ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami tik tie operatyviniai veiksmai, kuriais neribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje (pvz., operatyvinės įskaitos duomenų tvarkymas ir naudojimas, operatyvinė apklausa, agentūrinio metodo panaudojimas ir kiti operatyviniai veiksmai, jeigu jais neribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus tokius operatyvinius veiksmus ir gavus informacijos apie nusikalstamą veiką, tokia informacija negali būti panaudota baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ši informacija gali būti naudojama kitiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, procesinėms prievartos priemonėms taikyti, tokiais proceso veiksmais gaunant informacijos, surandant ir paimant daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (pvz., operatyvinio tyrimo metu gavus informacijos apie asmenis, mačiusius nusikaltimo įvykį, šie asmenys apklausiami kaip liudytojai, gavus operatyvinės informacijos apie nusikaltimo įrankių slėpimo vietą, daroma krata ir pan.).“

1.4. Išdėstau 10 punktą taip:

10. Agentūrinis metodas ikiteisminio tyrimo metu gali būti taikomas ir be ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos Operatyvinės veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau taikant šį metodą gauta ir užfiksuota informacija negali būti panaudota baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

1.5. Išdėstau 13 punktą taip:

13. Ikiteisminio tyrimo metu vykdant įtariamojo ar dingusio be žinios asmens paiešką ir siekiant gauti duomenų, reikšmingų tyrimui, asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, gali būti apribotos tik BPK nustatyta tvarka ir atvejais. Tuo tikslu gali būti atliekami ir operatyviniai veiksmai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo, neribojantys tokių teisių. Įtariamojo ar dingusio be žinios asmens paieška naudojant operatyvinius veiksmus, ribojančius asmens teises, numatytas BPK 44 straipsnio 9 dalyje, gali būti vykdoma, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nusikaltimų, neišvardytų BPK 154 ir (ar) 158 straipsniuose. Jei įtariamojo ar dingusio be žinios asmens paieška ikiteisminio tyrimo metu vykdoma naudojant operatyvinius veiksmus, ribojančius asmens teises, numatytas BPK 44 straipsnio 9 dalyje, šiais veiksmais gauta informacija negali būti panaudota baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ar paieškos veiksmai bus atliekami taikant BPK ir (ar) Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, sprendžia prokuroras.“

1.6. Papildau 181 punktu:

181. Prokuroro prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymo, kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo gali būti nenurodomas asmens naudojamas telefono ryšio numeris, elektroninių ryšių tinklų galinis įrenginys ar elektroninio pašto duomenys. Ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus nutartį, prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybinį pranešimą, kuriame be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties datos ir registracijos numerio taip pat pateikta informacija, pagrįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis (nurodant dokumentus, kuriuose šie duomenys užfiksuoti), apie asmens naudojamą konkretų telefono ryšio numerį, elektroninių ryšių tinklų galinį įrenginį ar elektroninio pašto adresą ir jų nustatymo aplinkybes, būdus bei priemones, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, rašytiniu nurodymu (atskiru raštu ar rezoliucija) paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai klausytis nutartyje nurodyto asmens pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją konkrečiu telefono ryšio numeriu, elektroninių ryšių tinklų galiniu įrenginiu ar elektroninio pašto adresu.“

1.7. Papildau 182 punktu:

182. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytas asmuo nutarties galiojimo laikotarpiu pakeičia arba pradeda komunikuoti nauju telefono ryšio numeriu, elektroninių ryšių tinklų galiniu įrenginiu ar elektroninio pašto adresu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tarnybiniu pranešimu apie tai nedelsdamas informuoja prokurorą. Tarnybiniame pranešime nurodoma ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties data ir registracijos numeris, naujai nustatytas telefono ryšio numeris, elektroninių ryšių tinklų galinis įrenginys, elektroninio pašto adresas. Tarnybiniame pranešime pateikta informacija apie asmens naudojamą telefono ryšio numerį elektroninių ryšių tinklų galinį įrenginį elektroninio pašto adresą ir jų nustatymo aplinkybes, būdus ir priemones turi būti pagrįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodant dokumentus, kuriuose šie duomenys užfiksuoti. Prokuroras, nesikreipdamas su nauju prašymu į ikiteisminio tyrimo teisėją, pagal BPK 170 straipsnio 3 dalies nuostatas rašytiniu nurodymu (atskiru raštu ar rezoliucija) paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui vykdyti asmens perduodamos informacijos kontrolę pakeistu arba nauju telefono ryšio numeriu, elektroninių ryšių tinklų galiniu įrenginiu ar elektroniniu paštu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas apie prokuroro sprendimą informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinį, kuris vykdo elektroninių ryšių kontrolę, nurodydamas nutarties priėmimo datą ir nutartį priėmusį ikiteisminio tyrimo teisėją, prokuroro sprendimo datą, sprendimą priėmusį prokurorą ir veiksmų taikymo trukmę.

1.8. Papildau 183 punktu:

183. Neatidėliotinais atvejais, tačiau esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, kuria leidžiama klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnui neturint galimybės kreiptis į prokurorą šių rekomendacijų 181 punkte nustatyta tvarka, konkretaus telefono ryšio numerio, elektroninių ryšių tinklų galinio įrenginio ar elektroninio pašto kontrolė gali būti pradėta ir ikiteisminio tyrimo pareigūno motyvuotu nutarimu. Apie tokią pradėtą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminio tyrimo pareigūnas per 24 valandas praneša prokurorui, pateikdamas nutarimo kopiją (paštu, faksu ar pan.) ar elektroniniu paštu atsiųsdamas nutarimo nuskaitytą kopiją. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, informacija pateikiama ne vėliau kaip kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Prokuroras, gavęs tokį pranešimą, patikrina pradėtos elektroninių ryšių tinklų kontrolės konkrečiu telefono ryšio numeriu, elektroninių ryšių tinklų galiniu įrenginiu ar elektroniniu paštu teisėtumą bei pagrįstumą ir nustatęs, kad tokie veiksmai atliekami neteisėtai, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nedelsdamas nurodo tokius veiksmus nutraukti, o gauti duomenys tuojau pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas per 24 valandas apie tai informuoja elektroninių ryšių kontrolę vykdantį ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinį, kuris visą surinktą informaciją pagal prokuroro nutarimą nedelsdamas sunaikina savo tvarkomose duomenų bazėse.“

1.9. Papildau 184 punktu:

184. Jeigu neatidėliotinais atvejais prokuroras priima nutarimą (BPK 1601 straipsnis) dėl asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymo, kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, tokiame nutarime turi būti nurodomas asmens naudojamas konkretus telefono ryšio numeris, elektroninių ryšių tinklų galinis įrenginys ar elektroninio pašto adresas.“

1.10. Išdėstau 26 punktą taip:

26. Tiriant nusikaltimus prireikus atlikti slaptus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės arba tyrimą BPK 158 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju atlikti asmeniui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnas (slapta kontroliuoti pašto ir dokumentų siuntas, pašto perlaidas ir jų dokumentus; slapta atlikti kratą patalpoje ar kitoje vietoje, asmens kratą, asmens apžiūrą, pašto siuntų, daiktų ir dokumentų poėmį; slapta paimti objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui; slapta patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones ir jas arba jose esančius daiktus ir dokumentus apžiūrėti ar paimti ir (ar) šiose patalpose, transporto priemonėse įrengti, eksploatuoti ar išmontuoti technines priemones, ar atlikti kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus; užmegzti ryšius su asmenimis, tapusiais nusikalstamos veikos tyrimo objektais ir šių kontaktų metu slapta daryti asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir (ar) garso įrašus; slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (išskyrus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę); atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje, atlikti kontroliuojamą gabenimą), vadovaujamasi BPK 158 straipsniu. Jeigu savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus.

Vienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, priimtos vadovaujantis BPK 158 straipsniu, pagrindu slapta atlikti kratą, asmens apžiūrą, pašto siuntų, daiktų ir dokumentų poėmį, slapta paimti objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui galima tik vieną kartą. Jei tyrimo metu būtina slapta patekti į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, transporto priemones daugiau nei vieną kartą, prokuroro prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodoma ne tik slaptų veiksmų trukmė, bet ir kiek kartų per šį laikotarpį ir kokiais tikslais prašoma leidimo slapta patekti į patalpas ar transporto priemones.

Jei BPK 158 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus norima fotografuoti, filmuoti, daryti garso ir vaizdo įrašą, tai taip pat turi būti nurodyta prokuroro prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Atliekant slaptą kratą patalpoje ar kitoje vietoje, asmens kratą, asmens apžiūrą, pašto siuntų, daiktų ir dokumentų poėmį, slapta paimant objektų pavyzdžius ar objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, turi būti priimtas prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis BPK III dalyje (Procesinės prievartos priemonės) nustatyta tvarka.“

1.11. Išdėstau 31 punktą taip:

31. Prokurorui pagal Operatyvinės veiklos įstatymą sprendžiant dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje ar 159 straipsnio 1 dalyje, turi būti pateikti įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kad iki tokių veiksmų sankcionavimo momento asmuo rengėsi daryti ar darė nusikalstamą veiką, t. y. kad sankcionuojamais veiksmais siekiama prisijungti prie asmens jau rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos. Kai atliekant operatyvinį tyrimą buvo taikytas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, tokie duomenys, patvirtinantys faktinį jo sankcionavimo ir atlikimo pagrindą, ir generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, koordinuojančio ir kontroliuojančio operatyvinių veiksmų teisėtumą, sankcionuotas operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotas teikimas (ar jo dalis) turi būti pateikti pridėti prie baudžiamosios bylos. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje, tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką, o kreiptis su prašymu atlikti veiksmus, numatytus BPK 159 straipsnio 1 dalyje, – tik gavęs informaciją, kad asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Tokie duomenys privalo būti pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga.“

1.12. Išdėstau 32 punktą taip:

32. Jei nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo sankcionuotas operatyvinio tyrimo metu pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, operatyvinės veiklos subjektai, prieš pradėdami ikiteisminį tyrimą ar tuojau po to, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka išslaptina generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, koordinuojančio ir kontroliuojančio operatyvinių veiksmų teisėtumą, sankcionuotą operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą (ar jo dalį), sprendžia dėl kitos operatyvinės informacijos ar jos dalies, sudariusios faktinį modelio sankcionavimo ir taikymo pagrindą, bei kitos tyrimui reikšmingos operatyvinės informacijos, gautos taikant operatyvinius veiksmus, išslaptinimo (jei ji buvo įslaptinta) ir išslaptintą informaciją, vadovaudamiesi Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, pateikia pridėti prie baudžiamosios bylos. Kita pagal Operatyvinės veiklos įstatymą surinkta informacija, kuri baudžiamojoje byloje gali turėti įrodomosios reikšmės, gali būti naudojama procese, jeigu yra užfiksuota dokumente, kuris atitinka BPK 95 straipsnyje nurodyto dokumento požymius, ir to dokumento rūšis yra numatyta BPK 96 straipsnyje.“

1.13. Išdėstau 33 punktą taip:

33. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas rašomas tuo atveju, kai operatyvinės veiklos subjektas nusprendžia, kad ši informacija bus naudojama baudžiamajame procese. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinys turi atitikti BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas gali būti rašomas tiek operatyvinio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek prieš operatyvinės informacijos išslaptinimą, tiek po jos išslaptinimo. Jei operatyvinio tyrimo metu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminiam tyrimui reikšminga operatyvinė informacija kaip galima greičiau pateikiama įtraukti į baudžiamąją bylą. Kiekvienu atveju dėl galimybės ir pagrindo operatyvinę informaciją panaudoti baudžiamajame procese operatyvinės veiklos subjektas turi konsultuotis su prokuroru.“

1.14. Išdėstau 331 punktą taip:

331. Jei informacija yra gauta atlikus operatyvinius veiksmus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsniuose, operatyvinės veiklos subjekto (įslaptintos informacijos rengėjo) pareigūnas, atlikęs operatyvinį tyrimą ir (ar) surašęs operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą, ar jo vadovas privalo inicijuoti teismo nutarties (ar jos dalies) išslaptinimą: organizuoja operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo generaliniam prokurorui ar jo įgaliotiems Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorams, koordinuojantiems ir kontroliuojantiems operatyvinių veiksmų teisėtumą, pateiktų duomenų, kurių pagrindu parengtas jų motyvuotas teikimas dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo (ar jo dalies), išslaptinimą, o šiuos duomenis ar jų dalį išslaptinus informuoja atitinkamą prokurorą. Prokurorai, gavę šią informaciją apie duomenų išslaptinimą, organizuoja prokuratūroje esančio teikimo apygardos teismo pirmininkui (ar jo dalies) išslaptinimą, o išslaptinus šį dokumentą (ar jo dalį) motyvuotu raštu kreipiasi į apygardos teismo pirmininką dėl teismo nutarties (ar jos dalies) išslaptinimo. Apygardos teismui išslaptinus teismo nutartį (ar jos dalį), prokuroras išslaptintą teismo nutartį ar teismo nutarties išrašą įdeda į bylą.“

1.15. Išdėstau 37 punktą taip:

37. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, numatyti BPK 158 straipsnio 1 dalyje, atliekami BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka, kai baudžiamojoje byloje turima duomenų apie rengiamus daryti ar daromus nusikaltimus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams (ypatingais atvejais ir kitiems asmenims) tiriant šiuos nusikaltimus būtina atlikti neatskleidžiant savo tapatybės nusikalstamą veiksmą imituojančius veiksmus. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 158 ir 159 straipsniais, gali nuspręsti kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu priimti nutartį leisti atlikti tokius nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tiek savo iniciatyva, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno siūlymu. Prokuroras gali pareikalauti, kad atliekantis tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas raštu motyvuotai pagrįstų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo būtinumą.

Jei atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje, norima fotografuoti, filmuoti, daryti vaizdo ir (ar) garso įrašą, šie veiksmai turi būti nurodyti prokuroro prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui.“

1.16. Išdėstau 42 punktą taip:

42. Kai tyrimas atliekamas dėl sunkaus, labai sunkaus ar apysunkio nusikaltimo ir yra kiti BPK 199 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams (arba BPK 158 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais ir kitiems asmenims), atlikusiems tyrimą BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka, gali būti suteiktas anonimiškumas. Sprendimas dėl anonimiškumo taikymo priimamas BPK 200 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju tyrimo veiksmų protokolai ir kiti bylos dokumentai turi būti surašomi BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka. Anonimiškumas esant pagrindui gali būti suteiktas iki prokuroro kreipimosi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu. Prokuroras prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės ikiteisminio tyrimo pareigūną ar kitą asmenį įvardija numeriu. Anonimiškumas esant pagrindui gali būti suteiktas ir vėliau, prieš atliekant tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo veiksmo protokole ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kitas asmuo, kuris atliko veiksmus neatskleisdamas savo tapatybės ir kuriam taikomas anonimiškumas, taip pat įvardijamas numeriu. Tokiu atveju anksčiau surašyti dokumentai, kuriuose buvo nurodyti tokio asmens tapatybės duomenys, taip pat įslaptinami BPK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. laikomi voke su specialiu tyrimo veiksmo protokolo priedu. Tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, kuris laikomas užantspauduotame voke ir saugomas atskirai nuo baudžiamosios bylos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuri negali būti įslaptinta, dedama į bylą. Ikiteisminio tyrimo pareigūną ar kitą asmenį, kuriam taikomas anonimiškumas, supažindinus su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir pranešus apie šių veiksmų nutraukimą, protokolas taip pat turi būti surašomas BPK 201 straipsnyje nustatyta tvarka.“

1.17. Išdėstau 45 punktą taip:

45. Slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję bylos dokumentai surašomi vadovaujantis BPK 201 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Slapto sekimo protokole pareigūnas (-ai), atlikęs (-ę) slaptą sekimą, pagal BPK 201 straipsnio 1 dalies reikalavimus turi būti įvardijamas (-i) numeriu (-iais). Pagal BPK 201 straipsnio 2 dalį tokio slaptą sekimą atlikusio pareigūno tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinyje, kurio pareigūnas atliko sekimą. Šis vokas užantspauduojamas, užregistruojamas ir saugomas teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimą, nustatyta tvarka. Toks sekimo padalinio pareigūnas paties slapto sekimo protokolo nesurašo ir nepasirašo. Slapto sekimo protokolą gali surašyti ir pasirašyti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neatlikęs paties slapto sekimo.“

1.18. Pripažįstu netekusiu galios 46 punktą.

1.19. Išdėstau 47 punktą taip:

47. Slaptą sekimą atlikusio pareigūno rašytiniu sutikimu slapto sekimo protokolas gali būti surašomas vadovaujantis BPK 179 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Toks pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas vadovaujantis bendra tvarka.“

1.20. Išdėstau 52 punktą taip:

52. Atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus BPK 154, 158 ir 159 straipsniuose, protokolas surašomas pagal taisykles, numatytas BPK 179 straipsnyje, o jei taikomas anonimiškumas, ir pagal taisykles, nustatytas BPK 201 straipsnyje.“

1.21. Pripažįstu netekusiu galios 61 punktą.

1.22. Išdėstau 62 punktą taip:

62. Jeigu baudžiamasis procesas nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta. Sprendimą dėl tokios informacijos sunaikinimo priima prokuroras pasibaigus BPK 214 straipsnyje numatytam proceso sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminui arba išnagrinėjus proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokurorui priėmus nutarimą sunaikinti informaciją, ji sunaikinama surašius atitinkamą aktą, kuris saugomas baudžiamojoje byloje. Informaciją naikina ikiteisminį tyrimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras.“

1.23. Pripažįstu netekusiu galios 64 punktą.

1.24. Išdėstau 65 punktą taip:

65. Pagal BPK 161 straipsnį nėra naikinama informacija, kuri buvo gauta atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir buvo pripažinta kaip tyrimui neturinti reikšmės ir neįtraukta į tyrimo veiksmų protokolus ar prie jų nepridėta. Tyrimui reikšmės neturintys garso ir vaizdo įrašai, kurių nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai įrašais, prie bylos nepridedami ir tuojau pat prokuroro nutarimu sunaikinami, vadovaujantis BPK 154 straipsnio 7 dalimi, 158 straipsnio 8 dalimi ar 160 straipsnio 3 dalimi, surašius atitinkamą aktą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl tyrimui nereikšmingų garso ar vaizdo įrašų sunaikinimo privalo kreiptis į prokurorą motyvuotu raštu tuojau po to, kai buvo atliktas slaptas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Prokuroras, nusprendęs sunaikinti tyrimui nereikšmingus garso ar vaizdo įrašus, nutarime privalo identifikuoti naikinamus įrašus, nurodydamas įrašų darymo laiką, vietą, abonento galinio įrenginio numerį, fiksuotų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyvius ir pan., tačiau nenurodydamas garso ir (ar) vaizdo įrašo turinio.“

2. Pavedu:

2.1. Viešųjų ryšių skyriui paskelbti šį įsakymą prokuratūros interneto svetainėje;

2.2. Kanceliarijai paskelbti šį įsakymą „Valstybės žiniose“ ir nustatyta tvarka su juo supažindinti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus.

 

 

Generalinis prokuroras                                                                 Darius Valys

 

_________________