LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. GRUODŽIO 18 D. ĮSAKYMO NR. 450 „DĖL PRIVALOMŲJŲ KONSERVUOTŲ KAULAVAISIŲ IR PRIVALOMŲJŲ KONSERVUOTŲ POMIDORŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

2002 m. lapkričio 14 d. Nr. 443

Vilnius

 

 

Pakeičiu Privalomuosius konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 450 „Dėl Privalomųjų konservuotų kaulavaisių ir Privalomųjų konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 1-13):

1. Išdėstau 24 punkto paskutinę pastraipą taip:

„Pelėsių skaičius nustatomas pagal Hovardo metodiką, nurodytą priede.“

2. Papildau nurodytuosius reikalavimus priedu (pridedama).

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 

SUDERINTA                                                       SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos                         Respublikinio mitybos centro

tarnybos direktorius                                               direktorius

Kazimieras Lukauskas                                           Albertas Barzda

2002 11 07                                                             2002 11 04

 

 

Privalomųjų konservuotų pomidorų produktų

kokybės reikalavimų

priedas

 

PELĖSIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO PAGAL HOWARDĄ METODIKA

 

Pelėsių skaičiaus nustatymo pagal Howardą metodika parengta vadovaujantis: Oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) tarptautinių analizių metodu, AOAC, 2000, 1 tomas, 945.75, 965.41, 984.25; 1986 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1764/86 dėl minimalių pomidorų produktų kokybės reikalavimų, atitinkančių paramos gamybai sąlygas.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pelėsių skaičiaus nustatymo pagal Howardą metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti Howardo skaičių: regos laukų su pelėsiais procentą, gaunamą mikroskopuojant produktus šioje Metodikoje nurodytomis sąlygomis.

2. Metodika taikoma įvairiems konservuotiems pomidorų produktams – pomidorų sultims, koncentruotų pomidorų produktams (sultims, pastai, tyrei), konservuotiems pomidorams, kuriuose nematyti pelėsių vystymosi požymių. Joje aprašomas pelėsių hifų kiekio skaičiavimas pagal Howardą.

 

II. PRODUKTŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

 

3. Pomidorų produktų mėginiai atrenkami pagal Greitai užšaldytų vaisių ir daržovių, vaisių sulčių, džemų ir panašių produktų kokybės tyrimo metodų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2000, Nr. 109-3497; 2001, Nr. 104-3727), VI skyriaus reikalavimus.

4. Naudojamos priemonės:

4.1. Howardo kamera, turinti plokščią paviršių, apsuptą grioveliu ir iškilusiomis 0,1 mm aukščio briaunelėmis bei įrėžtu 1,382 mm skersmens apskritimu arba 2 plonomis tiesėmis, 1,382 mm atstumu viena nuo kitos;

4.2. mikroskopas, skirtas pelėsiams skaičiuoti, turintis binokuliaro korpusą su pasvirusiais okuliarais, 4 parfokalinius achromatinius objektyvus – maždaug 4 ×, 10 ×, 20 × ir 40 ×; 4 vietų revolverinį objektyvo laikiklį, Abbės kondensatorius, kurių skaitmeninė aparatūra (N. A.) 0,90 ×; 10 × Hiuigenso arba plataus lauko okuliarų tiksliojo reguliavimo įtaisą, mechaninį objektinį stalelį;

4.3. refraktometras;

4.4. 400 ml cheminė stiklinė;

4.5. stiklinė lazdelė (H = 100 – 150 mm; d = 5,7 mm);

4.6. bakteriologinė kilpa;

4.7. 0,1–1,0 mm storio dengiamasis stiklas;

4.8. distiliuotas vanduo;

4.9. etanolis;

4.10. acetonas arba eteris;

4.11. gyvsidabrio stiklinis laboratorinis termometras, tinkamas matuoti nuo 0 °C iki 50 °C;

4.12. laboratorinės svarstyklės iki 500 g, kurių svėrimo paklaida ne didesnė kaip 0,001 g;

4.13. laboratoriniai sietai, kurių skylučių skermuo 0,4 mm;

4.14. detergentas (ploviklis).

 

III. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS

 

5.1. Pomidorų produktai prieš analizuojant netermostatuojami. Kiekvienas produkcijos vienetas analizuojamas atskirai. Kiekviename analizuojamos produkcijos mėginyje nustatomas sausųjų medžiagų kiekis pagal LST ISO 2173.

Pomidorų produktai, kuriuose yra sveiki arba tyrės pavidalo pomidorai, prieš analizę pertrinami per laboratorinį sietą, kurio skylučių skersmuo 0,4 mm.

5.2. Cheminėje stiklinėje atsveriama 50 g analizuojamojo produkto.

5.3. Koncentruoti pomidorų produktai (pomidorų tyrė, pasta ar sultys) vandeniu praskiedžiami iki sausųjų medžiagų kiekio pagal refraktometrą (8,35 ± 0,45) % taip, kad lūžio rodiklis būtų 1,3448–1,3460, esant 20 °C temperatūrai.

5.4. Skiedžiant koncentruotus pomidorų produktus distiliuotu vandeniu, pridėto distiliuoto vandens kiekis (m) gramais apskaičiuojamas pagal formulę:

m = m1 [(0,1198 × X) – 1]

čia:

m1 – produkto masė, g;

X – sausųjų medžiagų kiekis, %.

5.5. Vandens kiekis, kurį reikia pridėti skiedžiant pomidorų produktus, sūdytus druska, apskaičiuojamas pirmiausia pagal LST 3634 nustatant chloridų kiekį, kuris atimamas iš sausųjų medžiagų kiekio.

5.6. Pomidorų produktai, kuriuose yra (8,35 ± 0,45) % sausųjų medžiagų, prieš analizę neskiedžiami.

 

IV. NUSTATYMAS

 

6.1. Howardo kamera paeiliui plaunama ploviklių tirpalu, distiliuotu vandeniu, etanoliu, eteriu ar acetonu.

6.2. Howardo kamera išvaloma taip, kad Niutono žiedai susidarytų tarp mikroskopinio ir dengiamojo stiklelių.

6.3. Nuimamas dengiamasis stiklelis, gerai išmaišyto mėginio dalis skalpeliu arba bakteriologine kilpa uždedama ant centrinės plokštumos, tolygiai paskleidžiama ir uždengiama stikleliu.

Naudojama tik tiek mėginio, kad produktas siektų plokštumos kraštus, bet nepatektų į griovelius ar į kitą jų pusę (ypač svarbu, kad mėginys būtų paimtas iš gerai išmaišyto ėminio ir būtų tolygiai paskleistas ant mikroskopinio stiklelio plokštumos). Pašalinami visi netolygiai pasiskirstę preparatai, trukdantys susidaryti Niutono žiedams, arba skystis, susidaręs griovelyje ir tarp dengiamojo stiklelio ir briaunelės.

6.4. Mikroskopo optinė sistema reguliuojama pagal specialias kalibravimo linijas, įrėžtas Howardo kameroje.

6.5. Objektinis stiklelis su preparatu dedamas po mikroskopu ir reguliuojama taip, kad kiekvienas regos laukas užimtų 1,5 mm2 plotą (tokį plotą galima pasiekti taip reguliuojant traukomąjį vamzdį, kad regos lauko skersmuo būtų 1,382 mm. Jeigu taip reguliuoti neįmanoma, įstatoma papildoma okuliaro diafragma su reikiamo dydžio išpjauta anga. Regos lauko ploto skersmenį galima nustatyti naudojant pakopinį mikrometrą. Kai prietaisas tinkamai sureguliuotas, tiriamo skysčio tūris viename laukelyje yra 0,15 mm2).

6.6. Nustatoma 90x–125x didinimo galia. Tais atvejais, kai standartiniame laukelyje pelėsių hifų identifikacinės charakteristikos yra neaiškiai atskiriamos, nustatoma 200x didinimo galia (8 mm objektyvas), kad būtų galima patvirtinti anksčiau standartiniame laukelyje stebėtų pelėsių hifų tapatybę.

6.7. Tiriami ne mažiau kaip 4 mėginio preparatai. Kiekviename preparate tiriami ne mažiau kaip 25 regos laukai, tolygiai išsidėstę po visą preparatą. Kiekviename regos lauke žiūrima, yra ar nėra pelėsių hifų, taikant 1,2 prieduose nurodytas charakteristikas.

6.8. Pagal šią metodiką laukelis (ar regos laukas) laikomas teigiamu (turintis pelėsių hifų), jei vieno pelėsių hifo arba bendras dviejų ar trijų pelėsių hifų ilgis viršija vieną šeštadalį laukelio skersmens.

 

V. REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

 

7.1. Teigiamų laukelių procentas – Howardo skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:

 

čia:

n – teigiamų laukelių skaičius;

n1 – stebėtų laukelių skaičius.

 

Gautas dydis išreiškiamas regos laukų, turinčių pelėsių hifų, procentu.

 

SUDERINTA                                                          SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos                           Respublikinio mitybos centro

tarnybos direktorius                                                 direktorius

Kazimieras Lukauskas                                             Albertas Barzda

2002 11 07                                                               2002 11 04

______________

 

Pelėsių skaičiaus nustatymo

pagal Howardą metodikos

1 priedas

 

PELĖSIŲ DIAGNOSTINĖS CHARAKTERISTIKOS

 

1. Lygiagrečios sienelės. Pelėsių hifai yra vamzdeliniai. Daugeliu atveju siūlo skersmuo per visą ilgį yra vienodas, todėl hifų sienelės paprastai per mikroskopą atrodo kaip lygiagrečios linijos. Kai kuriuose stambesniuose pelėsiuose sienelės gali būti suirusios, susisukusios arba hifų šonai išsipūtę ir sienelės nėra lygiagrečios. Pelėsių Mucor ir Geotrichum hifai dažnai būna kūgio pavidalo.

2. Septacija. Daugelio rūšių pelėsių siūlai yra suskirstyti skersinėmis sienelėmis į segmentus ar atkarpas. Kai kurie augaliniai plaukeliai irgi atrodo suskaidyti, tačiau jų sienelės dažnai sueina į vieną tašką sudarydamos smailą viršūnę. Pelėsiai Mucor ir dar keletas kitų paprastai neturi skersinių sienelių.

3. Granuliuotumas. Plonasieniai, vamzdeliniai hifai turi protoplazmą, kuri matosi per ląstelės sieneles ir stipriai padidinus atrodo granuliuota arba taškuota esant stipriam didinimui. Aiškiausiai tai galima stebėti kai kuriuose dideliuose pelėsiuose Mucor. Kai kuriuose smulkiuose pelėsiuose, kaip antai sukeliančiuose antraknozę, protoplazmos granuliuotumo nepastebima. Kituose pelėsiuose, pavyzdžiui, kurie aptinkami svieste, granuliuotumas išnyksta ir lieka plonasieniai, permatomi, beveik nematomi vamzdeliai. Tokius tuščius pelėsius yra ypač sunku suskaičiuoti. Kartais jie susisuka ir tampa panašūs į medvilnės pluoštą. Dažnai protoplazma atsiskiria trūkiai, susidaro trumpų sąsajų ar grandinių linija, sujungta beveik nematomomis hifų sienelėmis.

4. Išsišakojimas. Jei pelėsių fragmentai nėra per trumpi, daugelis jų gali būti nepaprastai išsišakoję. Atšakos ir pagrindinis kamienas yra beveik visada tokio pat skersmens. Išsišakojimas yra viena iš patikimiausių charakteristikų pelėsiams atpažinti.

5. Siūlo galai. Paprastai siūlo galas yra bukas. Retai kada siūlai yra nusmailinti, išskyrus vaisingus hifus. Retkarčiais jie išplatėja į rutuliuką arba galvutę, ypač kai pelėsiai formuoja savo vaiskūnį. Nutrauktas siūlo galas paprastai yra stačiakampis. Greta nutraukto galo esanti hifo dalis gali būti apirusi ir neturėti protoplazmos.

6. Nerefraktilinė išvaizda. Hifai iš dalies atspindi šviesą. Kai kurie objektai, matomi pelėsių ruošinyje, gali būti panašūs į hifus, tačiau jie yra refraktinės išvaizdos, panašios į išsivyniojusius spiralinius sustorėjimus augalų indų sienelėse. Jie laužia šviesą taip pat kaip ir kietas stiklas arba plastikinis strypas.

______________

 

Pelėsių skaičiaus nustatymo

pagal Howardą metodikos

2 priedas

 

PELĖSIŲ SIŪLAI POMIDORŲ GAMINIUOSE

 

Mamos1

 

 

1 – išsišakoję pelėsiai ir pomidorų ląstelės;

2 – grubūs pelėsiai, nelygiagrečiomis ir lygiagrečiomis sienelėmis, išsišakoję, granuliuoti ir bukais galais;

3 – labai smulkūs pelėsiai;

4 – pelėsiai su spororuliacijos pradžia hifo gale;

5 – pelėsiai Geotrichum, turintys skersines sieneles ir plunksninę išvaizdą, būdingą gleivėtai struktūrai;

6 – sporos Alternaria su prikibusiais hifais.

______________