LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ GYVYBINGUMO TYRIMO PJAUSTYMO BŪDU METODIKOS PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 25 d. Nr. D1-288

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 ir 11.5 punktais,

Tvirtinu Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu metodiką (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-288

MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ GYVYBINGUMO TYRIMO PJAUSTYMO BŪDU METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu metodika (toliau – Metodika) nustato, kaip turi būti atliekamas sėklų gyvybingumo tyrimas jas pjaustant.

2. Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu tikslas – nustatyti pilnavidurių sveikų sėklų kiekį procentais darbiniame bandinyje.

3. Metodika naudojama šiais atvejais:

3.1. kai sėklų savininkai, sudarę sėklų siuntą, patys tiria stambių sėklų (ąžuolo, kaštono, lazdyno, riešutmedžio, buko ir klevo) gyvybingumą;

3.2. kai prieš sėklų ruošą sėklų savininkai arba sėklų kokybę tirianti įstaiga tiria sėklų gyvybingumą, siekdami nustatyti, ar tikslinga jas rinkti;

3.3. kai sėklų savininkai arba sėklų kokybę tirianti įstaiga tiria sėklų gyvybingumą jų stratifikacijos metu;

3.4. kai sėklų kokybę tirianti įstaiga tiria ilgą ramybės periodą turinčių sėklų gyvybingumą, kuriam nustatyti netikslinga naudoti dažymo metodą.

4. Pagrindinės Metodikos sąvokos:

4.1. sėklų gyvybingumas – pjaustymo būdu nustatytų pilnavidurių sveikų sėklų su tai rūšiai būdingos spalvos gemalais ir endospermais kiekis procentais darbiniame bandinyje;

4.2. sėklų švarumas – tiriamosios medžių arba krūmų rūšies švarių sėklų kiekis sėklų siuntoje, išreikštas procentais nuo bendro siuntos svorio;

4.3. 1000 sėklų svoris – tiriamosios medžių arba krūmų rūšies 1000 švarių sėklų svoris, išreikštas gramais.

5. Kiti šioje Metodikoje naudojamų sąvokų apibrėžimai pateikti LST 1402.2:1995 Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės 2. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai.

II. BANDINIŲ ATRINKIMAS SĖKLŲ GYVYBINGUMUI TIRTI

6. Pristatomieji bandiniai sėklų gyvybingumui tirti atrenkami, vadovaujantis LST 1402.2:1995 Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės 2. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai.

7. Kai sėklų gyvybingumas tiriamas laboratorijoje, iš darbinio bandinio išskirtos švarių sėklų frakcijos iš eilės, nepasirenkant atrenkami 4 bandiniai po 100 sėklų, o visų rūšių ąžuolo, kaštono ir riešutmedžio sėklų – trys bandiniai po 100 sėklų. Mažų sėklų siuntų (LST 1402.2:1995 Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės 2. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai) gyvybingumas tiriamas, supjaustant dviejų bandinių sėklas (po 100 sėklų).

8. Kai sėklų gyvybingumą tiria pats sėklų savininkas arba ruošėjas, galima atrinkti perpus mažesnius, po 50 sėklų bandinius, jų skaičius – toks pats, kaip nurodyta 7 punkte.

9. Prieš tiriant sėklų gyvybingumą, nustatomas jų švarumas ir 1000 sėklų svoris.

III. SĖKLŲ ŠVARUMO NUSTATYMAS, KAI SĖKLŲ GYVYBINGUMĄ TIRIA PATYS SĖKLŲ SAVININKAI

10. Švarios sėklos atrenkamos pagal sėklos išorinio apdangalo (luobelės) išvaizdą, sėklų formą ir jų dydį.

11. Nustatant sėklų švarumą, sėklų atliekų ir priemaišų frakcijai priskiriama:

11.1. mechaniškai pažeistos sėklos;

11.2. ligų pažeistos sėklos;

11.3. kenkėjų pažeistos sėklos;

11.4. šiukšlės.

12. Mechaniškai pažeistų sėklų frakcijai priskiriamos suskaldytos, netekusios dalies luobelės, perlaužtos ir kitaip mechaniškai pažeistos sėklos, kurioms būdingi skersiniai luobelės įtrūkimai su nesimetriškais ir nelygiais kraštais. Tačiau išilginiai luobelės įtrūkimai lygiais kraštais, atsiradę staigiai išdžiovinus sėklas (ąžuolo, buko, obels), mechaniniams pažeidimams nepriskiriami. Mechaniškai pažeistų sėklų frakcijai taip pat nepriskiriami sparnavaisiai su aplaužytais sparneliais.

13. Ligų pažeistų sėklų frakcijai priskiriamos sėklos, kurių išorėje matomi grybų vaisiakūniai, taip pat mumifikuotos, dėl ligos pasikeitusia luobelės spalva sėklos ir kt.

14. Kenkėjų pažeistų sėklų frakcijai priskiriamos šios sėklos:

14.1. su išoriniais vabzdžių pažeidimų požymiais (angos, skylutės ir kiti sėklų luobelių išgraužimai lygiais kraštais);

14.2. su graužikų ir paukščių pažeidimų požymiais (pakenktose vietose matomi dantų pėdsakai, netaisyklingi išpešiojimai ir pan.).

15. Šiukšlių frakcijai priskiriama:

15.1. tiriamosios rūšies sėklų atliekos (apyvaisiai, koteliai, kankorėžių, sparnelių, spyglių, lapų likučiai, taip pat sakų gabalėliai ir kt.);

15.2. mineralinės priemaišos (smėlis, akmenukai, grumsteliai ir kt.);

15.3. kitos priemaišos, neišvardintos 15.1-15.2 punktuose.

16. Sėklų švarumas nustatomas iš darbinio bandinio išskyrus švarių sėklų ir atliekų bei priemaišų frakcijas, išvardintas 11.1-11.4 punktuose, ir jas pasvėrus vieno gramo tikslumu. Darbinio bandinio dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta LST 1402.2:1995 Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės 2. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai 2A lentelės 4 stulpelyje. Sėklų švarumas išreiškiamas procentais:

Sš x100 %

Šv = ––––––––

čia:

Šv – sėklų švarumas

Sv – viso darbinio bandinio svoris, gramais

Sš – švarių sėklų svoris, gramais

IV. 1000 SĖKLŲ SVORIO NUSTATYMAS, KAI SĖKLŲ GYVYBINGUMĄ TIRIA PATYS SĖKLŲ SAVININKAI

17. Nustatant 1000 sėklų svorį, sveriami 3 bandiniai po 100 švarių sėklų, o jei siunta maža – 3 bandiniai po 50 sėklų. Apskaičiuotas 3 bandinių vidurkis dauginamas iš 10 (jei bandiniai po 100 sėklų) arba iš 20 (jei bandiniai po 50 sėklų). Svoris išreiškiamas gramais pagal formulę:

čia:

Sv – 1000 sėklų svoris

S₁, S₂, S₃ – svėrinių po 100 arba 50 sėklų svoriai, gramais

V. SĖKLŲ PARUOŠIMAS PJAUSTYMUI

18. Tiriant sėklų, turinčių mažai drėgmės ir su kieta luobele, gyvybingumą pjaustymo būdu, jos specialiai paruošiamos:

18.1. kietų sėklų (ievos, sedulos, lazdyno, riešutmedžio, vyšnios ir slyvos) luobelės sudaužomos plaktuku arba sulaužomos spaustuvais. Plaktuko smūgis ar spaustuvų suspaudimo stiprumas turi būti toks, kad sutrupintų luobelę, tačiau nesutrintų gemalo audinių. Leidžiamas gemalo sutrūkimas ir jo suskaldymas dideliais gabalais;

18.2. prieš sėklų pjaustymą rekomenduojama mažai drėgmės turinčias sėklas mirkyti 24-48 valandas vandenyje. Mirkymo laiką galima pratęsti, jei sėklos nėra pakankamai drėgnos. Rūšims, nurodytoms 18.1 punkte, prieš mirkymą atskiriama kieta luobelė. Minkštesnių, tačiau nepralaidžių drėgmei (putino, liepos, amorfos, žagrenio) sėklų luobelė mechaniškai pažeidžiama iš priešingos gemalinei šaknelei pusės.

19. Sėklos turi būti mirkomos distiliuotame vandenyje arba mirkymui naudojamas kiek galima švaresnis vanduo, neužterštas mineralinėmis ir organinėmis priemaišomis (pvz., turintis mažai geležies). Jei sėklos mirkomos ilgiau kaip 2 paras, vanduo keičiamas kasdien.

20. Visų rūšių ąžuolo gilės pjaustomos sausos. Daug drėgmės turinčios sėklos (visų rūšių gudobelės, kaštonai, riešutmedžiai) gali būti pjaustomos arba sausos, arba mirkytos.

VI. ANATOMINĖS SĖKLŲ SANDAROS TYRIMAS

21. Tiriant sėklų gyvybingumą pjaustymo būdu, pirmiausia makroskopiniu būdu (lupa) pjūvyje apžiūrimas išorinis gemalo ir endospermo išsivystymas, sėklaskilčių ir gemalinės šaknelės audinių būklė, grybų ir vabzdžių sukelti vidiniai pakenkimai.

22. Pagal tai, kur sukauptos atsarginės maisto medžiagos – endosperme, perisperme ar sėklaskiltėse, koks yra gemalo dydis bei padėtis sėkloje, išskiriami 4 pagrindiniai sėklų tipai (1 pav.):

22.1. A tipas. Jam priskiriamos sėklos, kurių vidus užpildytas endospermu su gemaliniu kanalu centrinėje dalyje. Pilnai išsivysčiusių sėklų gemalas užima ne mažiau kaip 75 procentus gemalinio kanalo ilgio;

22.2. B tipas. Jam priskiriamos sėklos, kurių visas vidus užpildytas endospermu. Periferinėje endospermo dalyje, dažniausiai siauresniajame sėklos gale, būna labai mažas gemaliukas, keliskart mažesnis už endospermą;

22.3. C tipas. Jam priskiriamos sėklos, kurių visas vidus užpildytas endospermu, tačiau gemalas įsiterpęs centrinėje endospermo dalyje ir pilnai išsivysčiusiose sėklose sudaro ne mažiau kaip 75 procentus endospermo ilgio;

22.4. D tipas. Jam priskiriamos sėklos be endospermo arba su labai menku endospermu ir stambiomis gemalo sėklaskiltėmis bei nedidele gemalinės šaknelės užuomazga.

VII. SĖKLŲ GYVYBINGUMO ĮVERTINIMAS PAGAL AUDINIŲ IŠVAIZDĄ

23. Bandinyje, išilgai perpjovus sėklas, išskiriamos šios sėklų frakcijos:

23.1. sveikos;

23.2. pakenktos;

23.3. sugedusios;

23.4. pažeistos kenkėjų (pjūviuose matosi lervos arba jų išgraužti takai);

23.5. tuščios;

23.6. be gemalo.

24. Audinių kokybė nustatoma įvertinus jų natūralios spalvos ir konsistencijos pakitimus. Mirusiais laikomi bronzinės, rudos ir juodos spalvos, skystos (lipnios) konsistencijos audiniai. Gyvais ir sveikais laikomi balti, tik kai kuriais atvejais gelsvi (gilės), alyviniai (šaltekšniai) arba žali (klevai) audiniai.

25. Pagal gemalo išvaizdą ir mirusių audinių išsidėstymą išskiriamos šios sėklų frakcijos: (2 pav.):

25.1. sveikos – sėklų pjūvyje nesimato apmirusių audinių, t. y. tamsių dėmelių, atsirandančių dėl nekrozinių pakitimų. A ir D tipo sėklose galimi nedideli pakitimai gemalinės šaknelės viršūnėlėje;

25.2. pakenktos – sėklų sėklaskiltėse (D tipas) arba endosperme (A, B ir C tipai) matomi nekroziniai pakitimai (tamsios dėmelės) nesiekia gemalinės šaknelės ir užima ne daugiau kaip 1/3 pjūvio paviršiaus;

25.3. sugedusios – sėklos visiškai supuvusios arba jų nekroziniai pakitimai (tamsios dėmelės) arti gemalinės šaknelės arba užima daugiau kaip 1/3 pjūvio paviršiaus.

VIII. SĖKLŲ GYVYBINGUMO ĮVERTINIMAS

26. Įvertinus sėklų audinių apmirimą, anatominę sandarą ir atsižvelgiant į jų paskirtį, sėklos skirstomos į gyvybingas ir negyvybingas (2 pav.):

26.1. A tipo (22.1 punktas) sėklų grupėje gyvybingoms priskiriamos tik sveikos sėklos. Pakenktos ir sugedusios (2 pav.) priskiriamos negyvybingoms, nepriklausomai nuo vertinimo laiko;

26.2. tiriant B (22.2 punktas) ir D tipo (22.4 punktas) sėklas prieš rudeninę sėją arba prieš stratifikavimą, gyvybingoms priskiriamos tik sveikos, o vertinant jas po stratifikavimo prieš pat pavasarinę sėją – sveikos ir pakenktos (2 pav.);

26.3. tiriant kai kurias C tipo (22.3 punktas) sėklas (raugerškio, uosio, liepos, žilakrūmio, šaltalankio, žagrenio ir šaltekšnio) prieš rudeninę sėją ar jų stratifikavimą, gyvybingoms priskiriamos tik sveikos sėklos. Tiriant jų gyvybingumą po stratifikavimo, prieš pat pavasarinę sėją, gyvybingoms priskiriamos sveikos ir pakenktos sėklos (2 pav.). Kitų šio tipo rūšių (šeivamedžio, sedulos, ligustro, alyvų ir ožekšnio) gyvybingoms priskiriamos tik sveikos sėklos, nepriklausomai nuo jų pjaustymo laiko.

27. Atskirai kiekvienam bandiniui nustatomas gyvybingų sėklų kiekis procentais bendrame supjaustytų 100 arba 50 sėklų skaičiuje. Visam darbiniam bandiniui apskaičiuojamas gyvybingų sėklų procentas (G), kaip aritmetinis 4 arba 3 pakartojimų vidurkis, pagal pateiktą formulę:

G = ;

arba

G = ;

čia:

g₁, g₂, g₃, g₄ – procentinis gyvybingų sėklų skaičius pakartojimuose.

28. Kai vertinamas šiltai stratifikuotų C tipo sėklų gyvybingumas jų stratifikacijos eigoje, nustatoma proporcija tarp gemalo ir endospermo. Po veiksmingos stratifikacijos gemalas turi būti išsivystęs ne mažiau kaip 75 procentuose endospermo ilgio.

______________

Tipas	Išilginis pjūvis	Gentys
A		Spygliuočiai medžiai ir krūmai
B		Citrinvytis, jazminas, meškytė, putinas, sausmedis, serbentas, tulpmedis
C		Alyva, liepa, ligustras, mahonija, ožekšnis, pūkenis, raugerškis, sedula, šaltalankis, šaltekšnis, šeivamedis, šunobelė, uosis, žagrenis, žilakrūmis
D		Alksnis, medlieva, aronija, atvaisa, ąžuolas, beržas, bukas, cidonija, erškėtis, gledičija, gluosnis, gudobelė, guoba, ieva, karagana, kaštonas, kaulenis, klevas, kriaušė, lanksva, lazdynas, obelis, pupmedis, pūslenis, riešutmedis, robinija, skirpstas, skroblas, slyva, svarainis, šermukšnis, tuopa, vinkšna, vyšnia