Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1073 „DĖL PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR PRAŠYMŲ LEISTI PAKEISTI PAGRINDINĘ TIKSLINĘ ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTĮ PADAVIMO, NAGRINĖJIMO IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. sausio 12 d. Nr. 49
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2004, Nr. 152-5545; 2009, Nr. 70-2846) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR KEITIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2. Nustatyti, kad sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kai toks keitimas numatytas iki 2010 m. birželio 30 d. patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iki šio nutarimo įsigaliojimo nepriimtas, priima institucija, kuri patvirtino teritorijų planavimo dokumentą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumentą patvirtino apskrities viršininkas, sprendimą priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės naudotojas pateikia prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusiai savivaldybės tarybai arba jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui ar Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu teritorijų planavimo dokumentą patvirtino apskrities viršininkas arba Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Institucija sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 49
redakcija)
PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR KEITIMO TVARKOS APRAŠAS
I. PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMAS
1. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymą formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą.
2. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas) sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus), detaliuosius planus ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).
3. Formuojant naujus žemės sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, išskyrus tuos atvejus, kai:
3.2. toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne žemės ūkio veiklai;
3.3. žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius, arba yra išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai;
3.5. žemės sklypai priskirti laisvosios ekonominės zonos teritorijai arba skirti valstybės sienos ir krašto apsaugai;
3.6. žemės sklypai priskiriami nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, teritorijai;
3.7. žemės sklypai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus priskirti arba numatyti priskirti rezervatams, rezervatinėms apyrubėms ir valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatams, valstybės ir savivaldybių saugomiems gamtos ir kultūros paveldo objektams;
3.8. žemė pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės reformos žemėtvarkos, žemės konsolidacijos projektus arba detaliuosius planus numatoma atskiriems želdynams ir aikštėms įrengti;
3.9. toje žemėje yra ežerų ir tvenkinių, kurie pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), formuojami atskirais vandens ūkio paskirties žemės sklypais.
4. Formuojant naujus žemės sklypus, žemės ūkio paskirties žemei taip pat priskiriama:
4.1. miestuose, miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose esanti žemė, naudojama žemės ūkio veiklai, išskyrus tuos atvejus, kai pagal detaliuosius planus ši žemė suplanuota naudoti kitai paskirčiai;
4.3. specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemė;
5. Formuojant naujus žemės sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus, miškų ūkio paskirties žemei priskiriamas mišku apaugęs plotas ir neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, išskyrus tuos atvejus, kai:
5.2. toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai;
5.3. žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius, arba yra išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai;
5.4. žemės sklypai priskiriami nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, teritorijai;
5.5. žemės sklypai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus priskirti arba numatyti priskirti rezervatams, rezervatinėms apyrubėms, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatams, valstybės ir savivaldybių saugomiems gamtos ir kultūros paveldo objektams;
5.6. žemę pagal miškotvarkos arba pažeistos žemės rekultivavimo projektus numatoma ne apsodinti mišku, o naudoti kitai paskirčiai;
5.7. toje žemėje yra ežerų ir tvenkinių, kurie pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką formuojami atskirais vandens ūkio paskirties žemės sklypais arba pagal Aprašo 4.5 punktą priskiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams;
6. Formuojant naujus miško žemės sklypus, miškų ūkio paskirties žemei taip pat priskiriami:
6.1. įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėvaldas miško žemės plotai, žemės savininko pageidavimu suformuoti atskirais ne mažesniais kaip 0,1 hektaro žemės sklypais, kuriuose miškas užima ne mažiau kaip 90 procentų bendro žemės sklypo ploto;
6.2. miestuose esantys miško žemės sklypai, kuriuos pagal detaliuosius planus numatoma naudoti miškų ūkio veiklai;
7. Vandens ūkio paskirties žemei priskiriama:
7.1. žemė, užimta Kuršių marių, tvenkinių, ežerų, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 98-4394; 2010, Nr. 72-3657) priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir pagal teritorijų planavimo dokumentus neįtraukti į valstybinių rezervatų ar valstybinių parkų biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatų žemę;
7.2. žemė, užimta tvenkinių ir kitų vandens telkinių, išskyrus tuos vandens telkinius, kurie priskirti žemės ūkio paskirčiai suformuotiems žemės sklypams;
8. Konservacinės paskirties žemei priskiriami rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys savarankiškas saugomas teritorijas, taip pat esantys valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtyje; valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ar apsauga.
II. PAGRINDINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES KEITIMAS
10. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.
11. Pakeitus melioruoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypas išlieka melioruotas.
12. Jeigu, pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naikinami Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, iki sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priėmimo turi būti priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl melioracijos statinių sunaikinimo ir naikinamų melioracijos statinių vertės atlyginimo, ir privačios žemės savininkas, savivaldybė ar valstybinės žemės naudotojas privalo sumokėti savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą melioracijos statinių vertės sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
13. Kai teritorijų planavimo dokumentą, kuriame numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, prieš priimdamas sprendimą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių prašydamas pateikti sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sunaikinimo ir nuostolių už juos atlyginimo. Savivaldybės administracijos direktorius šį sprendimą pateikia per 10 darbo dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo prašymo gavimo.
14. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas per 5 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl melioracijos statinių sunaikinimo ir nuostolių už juos atlyginimo gavimo, o tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentą tvirtina savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sunaikinimo priėmimo pateikia sprendimo kopiją žemės sklypo savininkui arba valstybinės žemės naudotojui, kuris privalo per 5 darbo dienas nuo sprendimo gavimo sumokėti savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą melioracijos statinių vertės sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir pateikti teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
15. Sprendime pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nurodoma:
15.2. esama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis (jeigu buvo nustatytas);
15.3. žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, į kuriuos keičiama esama paskirtis, būdas ir pobūdis;
15.4. duomenys apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sunaikinimą ir naikinamų statinių vertės atlyginimą;
16. Žemės ūkio paskirties žemėje miškas gali būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties tais atvejais, kai žemės plotas, kuriame numatoma įveisti mišką, užims iki 50 procentų bendro žemės sklypo ploto.
Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau – žemėtvarkos skyrius) nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje numatoma įveisti mišką, sudaro vientisą masyvą ir gali būti suformuota ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio pageidavimu žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą padalijamas į atskirus žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį.
17. Jeigu žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis pageidauja įveisti mišką 50–90 procentų žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto ir žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės plotas, kuriame nenumatoma įveisti miško, gali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti padalijamas ir po padalijimo pertvarkyto žemės sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį.
Jeigu žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje numatoma įveisti mišką, ir žemės sklypo dalis, kurioje nenumatoma (arba negalima) įveisti miško, negali būti suformuotos atskirais žemės sklypais, žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama.
18. Kai numatoma įveisti mišką daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
19. Kai pagal savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus pakeičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis (nekeičiant kitų žemės sklypo kadastro duomenų), per 10 darbo dienų žemės sklypo vertę pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), ir vidutinę rinkos vertę pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221), apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Tais atvejais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, nustatomi, pakeičiami žemės sklypo kadastro duomenys ir kai pagal savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus kartu su žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, būdu, pobūdžiu pakeičiami (nustatomi) kiti kadastro duomenys, žemės sklypo vertę pagal Žemės įvertinimo metodiką ir vidutinę rinkos vertę pagal žemės verčių žemėlapius apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.
20. Žemės sklypo kadastro duomenų – pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio – pasikeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948), žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu.
Kartu su prašymu pateikiama:
20.1. savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, kai teritorijų planavimo dokumentą tvirtina savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ir kai pagal šį teritorijų planavimo dokumentą pakeičiama tik žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis;
20.2. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, kai teritorijų planavimo dokumentą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas;
20.3. savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ar šį sklypą pertvarkyti, kai teritorijų planavimo dokumentą tvirtina savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius ir šiuo teritorijų planavimo dokumentu numatoma pakeisti ne tik žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, bet ir kitus žemės sklypo kadastro duomenis arba šį sklypą pertvarkyti.