LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

 

N U T A R I M A S

DĖL AKCIZO APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS, TERMINŲ IR LENGVATŲ

 

1993 m. liepos 9 d. Nr. 45N

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 541 papildymo“ ir 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ padaryti tokie svarbiausi galiojančios akcizų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pakeitimai, kurie įsigalioja nuo 1993m. liepos 15d. (išsiųstoms prekėms):

1. Panaikinamas lengvatinis 10 procentų dydžio bendrasis akcizas už importuojamas už konvertuojamą valiutą į Lietuvos Respubliką prekes.

2. Panaikinami akcizai (bendri ir individualūs) eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos prekėms (žaliavoms) ir teikiamoms paslaugoms.

3. Įmonės, įstaigos ir organizacijos neskaičiuoja bendrojo akcizo už eksportuojamas prekes (teikiamas paslaugas) ir valstybės subsidijos kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sumokėtam bendrajam akcizui padengti neteikiamos.

4. Eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos prekėms ir importuojamoms į Lietuvos Respubliką prekėms taikomi muitai.

Ryšium su tuo nustatoma tokia bendrojo akcizo apskaičiavimo ir mokėjimo į biudžetą tvarka.

Bendrąjį akcizą moka visos įmonės, bankai, įstaigos ir organizacijos, gaunančios pajamas iš komercinės-ūkinės veiklos.

 

I. BENDROJO AKCIZO OBJEKTAS

 

1. Bendrojo akcizo objektas yra kiekviename prekių gamybos ir realizavimo etape bei paslaugų teikimo procese pridėtoji vertė.

2. Kiekvienas prekių gamybos ir realizavimo etapas – tai prekių pardavimas ar paslaugų teikimas kitai įmonei, biudžetinei ar prekybos organizacijai, tiesiogiai gyventojams. Kai savos gamybos ar pirktos materialinės vertybės panaudojamos savoms pagrindinėms priemonėms sukurti, nors šiuo atveju vertybės neparduodamos ir savininkas nesikeičia, jos taip pat yra bendrojo akcizo objektas.

 

II. BENDROJO AKCIZO TARIFAI IR LENGVATOS

 

1. Bendrojo akcizo tarifas – 18 procentų prekės (paslaugos) kainos arba 15,25 procento prekių (paslaugų) realizavimo įplaukų, įskaitant į jas bendrojo akcizo sumą.

2. Įmonės ir organizacijos, kurios gamina prekes ar teikia paslaugas, nurodytas šio rašto 1 ir 2 prieduose, neskaičiuoja ir neima iš pirkėjų bendrojo akcizo už šias prekes ir paslaugas. Tokioms įmonėms ir organizacijoms šio rašto III skyriuje nustatyta tvarka iš biudžeto skiriamos subsidijos padengti jų sumokėtam bendrajam akcizui, perkant materialines vertybes ir apmokant paslaugas subsidijuojamoms prekėms gaminti.

3. Visų rūšių įmonėms ir organizacijoms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, valstybės subsidijos teikiamos mažinant jų apskaičiuotą bendrąjį akcizą juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

III. BENDROJO AKCIZO APSKAIČIAVIMO, SUMOKĖJIMO Į BIUDŽETĄ IR VALSTYBĖS SUBSIDIJŲ SKYRIMO TVARKA

 

1. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, išrašydamos sąskaitas ar transporto dokumentus už parduotas materialines vertybes ar suteiktas paslaugas, privalo apskaičiuoti bendrąjį akcizą ir nurodyti jį atskiroje eilutėje.

2. Jei išrašytose sąskaitose ar kituose transporto dokumentuose bendrasis akcizas neišskirtas, tai įmonės ir organizacijos – prekių pirkėjai ir paslaugų gavėjai neturi teisės išskirti bendrojo akcizo sumų ir jas nustatyta tvarka atvaizduoti jų buhalterinėje apskaitoje.

3. Tais atvejais, kai įmonės, įstaigos ar organizacijos fiziniams ar juridiniams asmenims nemokamai atiduoda prekes ar suteikia paslaugas, bendrasis akcizas turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą nustatyta tvarka iš pelno, kuris lieka įmonės žinioje. Šiuo atveju pardavimo kaina apskaičiuojama kaip to mėnesio vidutinė tokių prekių pardavimo ar paslaugų teikimo kaina. Tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija šiomis prekėmis neprekiauja, tai bendrasis akcizas skaičiuojamas nuo šių prekių pirkimo kainos be bendrojo akcizo.

4. Kai įmonės realizuoja produkciją, įpakuotą į grąžinamą tarą, bendrasis akcizas nuo grąžinamos taros vertės neimamas. Minėtai tarai priskiriama ir transportinė apyvartinė tara nepriklausomai nuo to, ar tara grąžinama tiesiogiai įmonėms ar taros bazėms.

5. Kai įmonės pagrindines priemones kuria ūkio būdu, tai nuo joms sukurti padarytų išlaidų, įskaitant panaudotų materialinių vertybių ir paslaugų vertę, apskaičiuojamas 18 procentų dydžio bendrasis akcizas, kuris įskaitomas į sukurtų pagrindinių priemonių vertę.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos rangovinėms organizacijoms sumokėtą bendrąjį akcizą už projektavimo ir konstravimo, statybos, montavimo ir derinimo darbus turi apskaityti 33 sąskaitoje.

Už įsigytas pagrindines priemones sumokėtas bendrasis akcizas taip pat įskaitomas į pagrindinių priemonių vertę.

Tais atvejais, kai įmonės, įstaigos ir organizacijos parduoda sukurtas ar įsigytas pagrindines priemones, kurios jau buvo apskaitytos pagrindinių priemonių sąskaitoje, papildomai prie jų vertės bendrasis akcizas iš pirkėjo neimamas.

6. Jei pirkėjas nustatyta tvarka grąžina pardavėjui prekes, tai grąžinant pirkėjui apmokėtų prekių vertę turi būti grąžintas ir sumokėtas bendrasis akcizas.

7. Įmonė, įstaiga ar organizacija, realizuojanti prekes (teikianti paslaugas), moka į biudžetą skirtumą mokesčio, apskaičiuoto už realizuotas prekes ar suteiktas paslaugas, ir mokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms už įsigytas prekes (gautas paslaugas).

8. Biudžetinės įstaigos moka į biudžetą visą mokesčio sumą, apskaičiuotą už pagamintas ir parduotas prekes (suteiktas paslaugas), neišskaitydamos mokesčio už įsigytas prekes (gautas paslaugas).

9. Valstybinės, valstybinės akcinės, bendros su užsienio kapitalu, užsienio kapitalo ir privačios prekybos ir tiekimo įmonės (įskaitant įmonių firmines parduotuves), parduodančios Lietuvos Respublikoje ne savos gamybos prekes, bendrąjį akcizą apskaičiuoja nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo, į šių prekių pirkimo kainą įskaitydamos už jas sumokėtą bendrąjį akcizą net ir tada, kai šios prekės vėliau eksportuojamos.

Jei šios įmonės, įskaitant ir visuomeninio maitinimo įmones, parduoda ir savos gamybos prekes ar teikia paslaugas, už jas bendrąjį akcizą turi skaičiuoti šio rašto II skyriaus 1 ir III skyriaus 7 punktuose nustatyta tvarka.

Visuomeninio maitinimo įmonės bendrąjį akcizą apskaičiuoja nuo taikomo antkainio sumos.

Prekybos, tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės kitoms įmonėms sumokėtą bendrąjį akcizą už suteiktas paslaugas, kurių vertė (įskaitant ir bendrąjį akcizą) įskaityta ne į prekių pirkimo kainą, o į cirkuliacijos kaštus arba pelno ir nuostolių sąskaitą, nukelia į 68 sąskaitos debetą ir išskaito iš bendrojo akcizo sumos, apskaičiuotos už realizuotas prekes (suteiktas paslaugas).

Prekybos, tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės į biudžetą moka skirtumą apskaičiuoto mokesčio ir mokesčio už ūkio reikmėms įsigytas materialines vertybes bei gautas paslaugas.

Jeigu prekybos (didmenų prekybos įmonės) ir tiekimo įmonės realizuoja gamybinėms įmonėms Lietuvos Respublikoje pagamintas prekes, už kurias apskaičiuotas bendrasis akcizas, realizavimo dokumentuose atskirai nurodomas mokestis, apskaičiuotas nuo prekės kainos ir nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo.

10. Tuo atveju, kai įmonės (išskyrus prekybos ir tiekimo) ir organizacijos ne savos gamybos prekes parduoda pigiau negu buvo pirkusios, bendrąjį akcizą apskaičiuoja taikydamos 18 procentų tarifą nuo prekės pirkimo kainos (be bendrojo akcizo).

11. Draudimo įstaigos, teikiančios gyvybės bei pensijų draudimo paslaugas, bendrojo akcizo neskaičiuoja. Už kitas paslaugas bendrasis akcizas skaičiuojamas nustatyta tvarka.

Bendrąjį akcizą apskaičiuoja ir moka į biudžetą Lietuvos Respublikos valstybinė draudimo įstaiga, taip pat įstaigos miestų ir rajonų filialai bei kitos draudimo įstaigos.

12. Banko įstaigos bendrąjį akcizą apskaičiuoja taikydamos 15,25 procento tarifą nuo palūkanų, gautų už suteiktas paskolas ir sumokėtus išteklius, skirtumo.

Pavyzdys. Bankas už pirktus kreditų išteklius sumokėjo 2000 Lt, o išdavęs paskolas gavo iš ūkio subjektų 10000 Lt palūkanų. Bendrasis akcizas už palūkanas sudarys 1220 Lt (10000-2000)x15,25:100).

Kreditų ištekliams priskiriama įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšos atsiskaitomosiose ir kitose sąskaitose, įmonių, įstaigų ir gyventojų terminuoti indėliai (depozitai), taip pat kreditiniai ištekliai, pirkti iš kitų ūkio subjektų. Prie bankų gaunamų palūkanų už suteiktas paskolas yra priskiriami ir delspinigiai už ne laiku grąžinamas paskolas.

Banko įstaigos, apskaičiuodamos ūkio subjektams palūkanas už išduotas paskolas, bendrojo akcizo iš palūkanų sumos neišskiria.

Už kitas banko įstaigų teikiamas paslaugas bendrasis akcizas skaičiuojamas šio rašto III skyriaus 7 punkte nustatyta tvarka.

13. Įmonės, įstaigos ir organizacijos bendrojo akcizo neskaičiuoja nuo palūkanų, gaunamų už valstybiniuose, valstybiniuose akciniuose ir komerciniuose bankuose laikomas lėšas.

14. Statybos, montavimo, derinimo, projektavimo, konstravimo darbus ir transporto paslaugas atliekančios įmonės bendrąjį akcizą apskaičiuoja, kai yra pasirašomas šių darbų priėmimo aktas.

15. Privatizacijos tarnybos bendrąjį akcizą skaičiuoja pagal nustatytą tarifą nuo visų teikiamų paslaugų vertės.

16. Už notarų biurų (notarų) teikiamas paslaugas, kurioms Teisingumo ministerija nustatė fiksuotus tarifų dydžius, apskaičiuojamas 15,25 procentų bendrasis akcizas nuo patvirtinto tarifo sumos. Teisingumo ministerijos patvirtinti tarifai neturi būti didinami apskaičiuota mokesčio suma.

17. Už į valstybinį materialinių išteklių rezervą teikiamą produkciją bendrasis akcizas neskaičiuojamas. Už realizuotą iš šio rezervo produkciją atsakingi saugotojai moka į biudžetą bendrąjį akcizą nustatyta tvarka.

18. Bendrasis akcizas neskaičiuojamas ir į biudžetą nemokamas:

18.1. už prekybą vaistais, medicinos technika bei kitomis medicininės paskirties prekėmis;

18.2. už statomų naujų bažnyčių, maldos namų, Lietuvos katalikų bažnyčios Adomo Jakšto spaustuvės, paminklų (monumentų) projektavimo bei konstravimo, statybos, įrengimų montavimo, apdailos darbus, taip pat vitražų įrengimą;.

18.3. už parduotą žemės ūkio produkciją, išskyrus švelniaplaukius žvėrelius;

18.4. už duoną ir duonos gaminius, miltus, kruopas, makaronus, kombinuotuosius pašarus, mėsą, įskaitant paukštieną, mėsos bei kaulų miltus, maistinius lydytus taukus, mėsos pusfabrikačius, virtas dešras, dešreles, sardeles, koldūnus, subproduktus, parūkytas ir rūkytas dešras, rūkytus mėsos gaminius, mėsos konservus, pieną ir pieno produktus, žuvis ir žuvų produktus, taip pat vaikų mitybai skiriamas daržovių, vaisių ir uogų sultis, tyreles (konservus).

Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (išskyrus žemės ūkio įmones), gaminančioms nurodytas prekes (teikiančioms paslaugas), sumokėjusioms bendrąjį akcizą už įsigytas prekes ir gautas paslaugas, subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto neskiriamos.

Jeigu šiose įmonėse ir organizacijose (išskyrus žemės ūkio įmones) tuo pačiu metu gaminama ir tokia produkcija, už kurią skaičiuojamas bendrasis akcizas, subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto už įsigytas prekes ir gautas paslaugas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kiek procentų bendros parduotų prekių sumos sudaro apmokestinamos prekės.

Esant galimybei, už pirktas prekes ir gautas paslaugas sumokėtas bendrasis akcizas apmokestinamai ir neapmokestinamai produkcijai gali būti paskirstytas tiesiogiai. Kalendoriniais metais galima taikyti vieną iš šių būdų.

Žemės ūkio įmonės už maisto produktus, pagamintus perdirbant žemės ūkio produkciją ir neišvardintus šio rašto III skyriaus 18.4. punkte, bendrąjį akcizą skaičiuoja nustatyta tvarka.

Už gyvulius, pervestus į pagrindinę bandą, ir už žemės ūkio produkciją, kuri kaip pramonės žaliava parduodama perdirbti vienos perdirbimo įmonės kitai to paties profilio įmonei, nuo šios produkcijos kainų skirtumo bendrasis akcizas neskaičiuojamas.

19. Žemės ūkio įmonėms subsidijos bendrajam akcizui padengti teikiamos Finansų ministerijos 1992 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 86 nustatyta tvarka.

20. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, išvežančios iš Lietuvos Respublikos prekes bendrojo akcizo neskaičiuoja, o subsidijos kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sumokėtam bendrajam akcizui padengti neteikiamos.

Jeigu išvežančios prekes (paslaugas) įmonės, įstaigos ir organizacijos (išskyrus prekybos ir tiekimo įmones) prekes (paslaugas), už kurias skaičiuojamas bendrasis akcizas, realizuoja (teikia) ir Lietuvos Respublikoje, valstybės subsidijos už įsigytas prekes (gautas paslaugas) skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek procentų bendros įplaukų sumos už realizuotas prekes (suteiktas paslaugas) sudaro įplaukos už apmokestinamas prekes (paslaugas).

Pavyzdys. 1993 m. rugpjūčio mėnesį įmonė realizavo pirkėjams prekių (suteikė paslaugų) už 15 mln. Lt. Iš jų 11 mln. Lt – Lietuvos Respublikoje ir už 4 mln. Lt eksportavo. Už 11 mln. Lt realizuotų Lietuvos Respublikoje prekių (suteiktų paslaugų) buvo skaičiuojamas bendrasis akcizas, kuris sudaro 1,98 mln. Lt. Taigi apmokestinamos bendruoju akcizu prekės ir paslaugos sudarė 73,3 (11:15 100) procentų visų realizuotų prekių ir suteiktų paslaugų sumos. Per apyskaitinį mėnesį įmonė sumokėjo 1,8 mln. Lt bendrojo akcizo kitoms Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau 68 sąskaitos atskiros subsąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ debete turi teisę atvaizduoti tik 1,32 mln. Lt (1,8 73,3:100).

21. Jei per apyskaitinį laikotarpį įmonė, įstaiga ar organizacija už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas apskaičiavo bendrojo akcizo mažiau negu apskaičiuota už įsigytas prekes ir gautas paslaugas iš kitų įmonių ir organizacijų, tai skirtumas grąžinamas iš biudžeto. Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios negamina subsidijuojamų ir apmokestinamų bendruoju akcizu prekių, sumokėtas bendrasis akcizas už įsigytas prekes (paslaugas) iš biudžeto negrąžinamas.

22. Bendrasis akcizas, sumokant į biudžetą, apskaičiuojamas litais: 49 centai atmetami, 50 ir daugiau centų apvalinami iki lito.

23. Bendrojo akcizo apskaičiavimo už apyskaitinį laikotarpį pavyzdys pateikiamas šio rašto 3 priede.

24. Bendrojo akcizo mokėtojai už 1993 m. liepos mėnesį bendrojo akcizo apskaičiavimus pateikia ir mokestį į biudžetą sumoka Finansų ministerijos 1992 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 03-41 nustatytais terminais.

25. Nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. bendrojo akcizo mokėtojai privalo pateikti vietos valstybinei mokesčių inspekcijai šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą ir mokestį įmokėti į biudžetą tokiais terminais:

25.1. Jei 1993 m. I pusmečio vidutinė mėnesinė apskaičiuota įmokėti į biudžetą mokesčio suma buvo mažesnė kaip 500 tūkst. talonų, – kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. (išskyrus individualias personalines įmones).

25.2. Jei 1993 m. I pusmečio vidutinė mėnesinė apskaičiuota įmokėti į biudžetą mokesčio suma buvo didesnė kaip 500 tūkst. talonų, – kiekvieną dekadą, dekadai pasibaigus, per penkias darbo dienas po 1/3 vidutinės mėnesinės apskaičiuotos įmokėti į biudžetą mokesčio sumos.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, mokančios mokestį kiekvieną dekadą, mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 d. pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesinę bendrojo akcizo apskaičiavimo apyskaitą ir atlieka galutinį atsiskaitymą su biudžetu.

25.3. Statybos, statybos ir montavimo, projektavimo organizacijos, prekybos, transporto, tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės bei bankai – kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d.

25.4. Individualios (personalinės) įmonės – ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.

26. Nesumokėjus nustatytais terminais apskaičiuoto mokesčio, imami 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, įskaitant ir mokesčio sumokėjimo dieną. Delspinigiai skaičiuojami ir už laiku nesumokėtus dekadinius mokėjimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos laiku nesumokėtus mokesčius išieško į biudžetą ne ginčo tvarka.

27. Bendrasis akcizas mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją biudžeto pajamų sąskaitą.

28. Įmonėms ir organizacijos, gaminančioms šio rašto 1 priede nurodytas prekes ir teikiančioms 2 priede nurodytas paslaugas, skiriamos valstybės subsidijos šių įmonių sumokėtam bendrajam akcizui už subsidijuojamoms prekėms įsigytas materialines vertybes bei gautas paslaugas padengti.

29. Jei įmonė ar organizacija gamina ir realizuoja tik valstybės subsidijuojamą produkciją (teikia paslaugas), tai, apyskaitiniam mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 d. įmonė pateikia vietos valstybinei mokesčių inspekcijai šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą (esant reikalui valstybinės mokesčių inspekcijos gali nustatyti ir kitus terminus). Į šį apskaičiavimą įrašomas per apyskaitinį laikotarpį sumokėtas bendrasis akcizas už įsigytas materialines vertybes ir apmokėtas paslaugas. Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal tą apskaičiavimą išmoka įmonėms priklausančias subsidijas.

30. Įmonės ir organizacijos, nurodytos šio rašto II skyriaus 3 punkte, pateikdamos valstybinėms mokesčių inspekcijoms šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą, į 1 eilutės skaitiklį įrašo visą per apyskaitinį laikotarpį apskaičiuotą bendrojo akcizo sumą, o į vardiklį – atitinkamai sumažintą akcizo sumą. Nustatant sumokamą ar grąžinamą iš biudžeto akcizo sumą, imama vardiklyje įrašyta suma.

 

IV. BENDROJO AKCIZO BUHALTERINĖ APSKAITA

 

1. Apskaičiuoto ir sumokėto bendrojo akcizo apskaitai naudojama 68 sąskaitos „Atsiskaitymai su biudžetu“ subsąskaita „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“.

2. Įmonės, įsigydamos medžiagas, žaliavas ir kitas materialines vertybes bei apmokėdamos už gautas paslaugas, tiekėjų dokumentuose įrašytą mokesčio sumą parodo žurnaluose- orderiuose, mašinogramose ir kituose apskaitos registruose, 68 sąskaitos atskiros subsąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ debete, kredituodamos atitinkamai 60, 76 ar 71 sąskaitas.

3. Tos pačios įmonės, apyskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, už jų pagamintas ir išsiųstas prekes, suteiktas paslaugas ar parduotas kitas vertybes, remdamosi to laikotarpio mokėjimo dokumentais ir banko išrašais, nustato, kokią bendrojo akcizo sumą sumokėjo pirkėjai. Ši suma įrašoma atitinkamai į 50, 51 ar 90 sąskaitos debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

4. Jei pirkėjai buvo sumokėję avansu už prekes ar patarnavimus, tai, išsiuntus prekes ar suteikus patarnavimus, apskaičiuota bendrojo akcizo suma įrašoma į 61 ar 62 sąskaitos debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

5. Už ūkio būdu atliktus statybos ir montavimo darbus apskaičiuota bendrojo akcizo suma įrašoma į 33 sąskaitos „Kapitaliniai įdėjimai“ debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

6. Už rangos būdu atliktus projektavimo ir konstravimo, statybos, montavimo ir derinimo darbus apskaičiuotos bendrojo akcizo sumos įrašomos į 33 sąskaitos debetą „Kapitaliniai įdėjimai“, kredituojant 60 sąskaitą.

7. Apskaičiuotas bendrasis akcizas už nemokamai atiduotas prekes ir kitas materialines vertybes, suteiktas paslaugas įrašomas į 81 sąskaitos „Pelno panaudojimas“ debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

8. Jei pirkėjai nustatyta tvarka grąžina pardavėjams prekes, grąžinta bendrojo akcizo suma įrašoma į 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debetą, kredituojant atitinkamai 50 sąskaitą „Kasa“ ir 51 sąskaitą „Atsiskaitomoji sąskaita“.

9. Susumavus 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debete ir kredite įrašytas sumas, nustatomas tos sąskaitos debeto ar kredito likutis. Jei sąskaitos kredite įrašytos sumos yra didesnės negu debete, tai skirtumas sumokamas į biudžetą įrašant tą sumą į 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debetą, kredituojant 51 sąskaitą. Jei debeto įrašų suma yra didesnė, tai skirtumui padengti įmonei iš biudžeto skiriamos subsidijos, debetuojant 51 sąskaitą ir kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

Esant reikalui, pavienių ūkio šakų buhalterinės apskaitos ypatumus gali nustatyti ministerijos ir departamentai, suderinę tai su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

V. BENDROJO AKCIZO APSKAIČIAVIMO IR SUMOKĖJIMO KONTROLĖ

 

1. Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atsako už tai, kad būtų teisingai apskaičiuojamas ir nurodomas išrašomuose prekių ir paslaugų realizavimo dokumentuose bendrasis akcizas, teisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, teisingai apskaičiuojamas bendrasis akcizas ir mokestis laiku sumokamas į biudžetą.

2. Miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos kameraliai tikrina visus mokėtojų pateiktus apskaičiavimus. Apskaičiavimas vietoje tikrinamas inspekcijos viršininko nustatytais terminais.

3. Jei įmonė, įstaiga ar organizacija likviduojama, Valstybinė mokesčių inspekcija bendrojo akcizo apskaičiavimą turi patikrinti už tą laikotarpį, kurį jis nebuvo tikrintas.

4. Tais atvejais, kai mokėtojo pateiktoje apyskaitoje bendrasis akcizas apskaičiuotas klaidingai arba apyskaita nepateikta, taikomos ekonominės sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnyje (t. y. sumažintoji bendrojo akcizo suma ir dvigubo dydžio bauda sumokama į Lietuvos valstybės biudžetą per 5 dienas nustačius pažeidimą).

Šios sankcijos taikomos ir tuo atveju, kai įmonės ir organizacijos gavo subsidijų bendrajam akcizui padengti daugiau nei priklauso.

5. Mokėtojo pareigūnai, dėl kurių kaltės buvo neteisingai apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą bendrasis akcizas, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Šio rašto nustatyta tvarka bendrasis akcizas skaičiuojamas nuo 1993 m. liepos 15 d. Nuo šios datos netenka galios visi Finansų ministerijos raštai, kurie reglamentavo 10 procentų lengvatinio bendrojo akcizo, bendrojo akcizo, akcizo (bendrojo ir individualaus) apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarką, įskaitant šiuos Finansų ministerijos raštus ir jų punktus: 1991 m. gruodžio 10 d. Nr. 132 N, 1992 m. sausio 6 d. 3 N, 1992 m. kovo 24 d. Nr. 03-71, 1992 m. gegužės 27 d. Nr. 03-71, 1992 m. liepos 17 d. Nr. 76N, 1992 m. liepos 28 d. Nr. 81, 1992 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 85, 1992 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. 86 7 ir 8 punktai, 1992 m. rugsėjo 17 d. Nr. 03-71, 1992 m. gruodžio 7 d. Nr. 111N, 1993 m. vasario 19 d. rašto Nr. 11N 1 ir 2 punktai, 1993 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 22N ir rašto Nr. 21 4 punktas, 1993 m. gegužės 28 d. Nr. 32 ir 1993 m. birželio 7 d. Nr. 37.

 

 

 

MINISTRAS                                                                                                                    E. VILKELIS

 

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1993 m. liepos mėn. 9 d. Nr. 45N

1 priedas

 

Prekės, kurias gaminančioms įmonėms laikinai skiriamos valstybės subsidijos

 

Nafta, gamtinės ir suskystintos dujos, kietasis kuras

 

Naftos produktai, pagaminti Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Nafta“, išskyrus automobilinį benziną

 

Elektros ir šiluminė energija

 

Žemė ir gelmių turtas

 

Žemės ūkio produkcija, išskyrus švelniaplaukius žvėrelius

 

Duona ir duonos gaminiai, miltai, kruopos, makaronai, kombinuotieji pašarai, mėsa, įskaitant paukštieną, mėsos bei kaulų miltai, maistiniai lydyti taukai, mėsos pusfabrikačiai, virtos dešros, dešrelės, sardelės, koldūnai, subproduktai, parūkytos ir rūkytos dešros, rūkyti mėsos gaminiai, mėsos konservai, pienas ir pieno produktai, žuvis ir žuvų produktai, taip pat vaikų mitybai skiriamos daržovių, vaisių ir uogų sultys, tyrelės (konservai)

 

Brangieji metalai ir akmenys, esantys valstybės dispozicijoje, brangiųjų metalų ir akmenų laužas, superkamas iš gyventojų

 

Vaistai, vaistinės prekės, vienkartiniai švirkštai, taip pat medicininė kompensacinė technika (proteziniai ortopedijos gaminiai, ramentai, lazdos, invalidų mašinos ir vežimėliai, linzės ir akiniai, išskyrus akinius nuo saulės, surdotechnikos, tiflotechnikos gaminiai) ir jos taisymas

 

Žmogaus kraujas ir jo preparatai, motinos pienas bei transplantantai

 

Privatizuojamas valstybinis ir visuomeninis turtas

 

Laikraščių ir žurnalų prenumeruojamoji dalis

 

Mokslinė, mokomoji ir vaikų literatūra

 

Grąžinamoji tara

 

Prekės, parduodamos užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms

 

Prekės, skirtos tik laidotuvių reikalams

 

Tradiciniai dailiųjų amatų dirbiniai, kuriems Tarpžinybinė tradicinių dailiųjų amatų ekspertų komisija nustatytąja tvarka suteikė tradicinių dailiųjų amatų dirbinių statusą

 

Įrenginiai vietiniam kurui (medienai, durpėms, atliekoms) deginti.

______________

 

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

1993 m. liepos mėn. 9d. Nr. 45N

2 priedas

 

Paslaugos, kurias teikiančioms įmonėms laikinai skiriamos valstybės subsidijos

 

Paslaugos, kurių tarifai arba jų lygis nustatomas valstybinių valdžios organų

 

Transporto paslaugos

 

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuoma

 

Negyvenamųjų patalpų nuoma biudžetinėms įstaigoms, visuomeninėms ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms, gyventojams, taip pat patalpų, naudojamų bendrabučiams, nuoma visoms įmonėms ir organizacijoms

 

Vandentiekio ir kanalizacijos paslaugos

 

Komunalinių įmonių paslaugos

 

Butų ūkio paslaugos (už šiluminę energiją, karštą vandenį bei papildomus patarnavimus)

 

Muziejų ir parodų paslaugos

 

Paslaugos, susijusios su vidurinio, specialiojo vidurinio ir aukštojo mokslo įsigijimu bei kvalifikacijos kėlimu, ikimokyklinių įstaigų teikiamos paslaugos

 

Vaikų invalidų ikimokyklinių ir mokymo įstaigų paslaugos

 

Ryšių paslaugos

 

Paslaugos, susijusios su suaugusiųjų profesiniu mokymu, perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu

 

Paslaugos ir veiksmai, už kuriuos imama valstybinė rinkliava

 

Operacijos, susijusios su vertybinių popierių ir mokėjimo priemonių apyvarta

 

Įmonių ir įstaigų teikiamos medicininės, sanatorinės, patentinės ir privalomojo valstybinio draudimo paslaugos

 

Laidojimo paslaugos

 

Savanoriškojo draudimo ir bankų paslaugos, kurioms sutartys sudarytos iki 1991 m. gruodžio l dienos

 

Informatikos ir kompiuterizacijos paslaugos, kurioms teikti sutartys sudarytos iki šio nutarimo priėmimo dienos

 

Paslaugos, teikiamos užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms

 

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų atliekami mokslo darbai

 

Valstybinių archyvų teikiamos dokumentų teisės į žemės nuosavybę ir išlikusį nekilnojamąjį turtą įrodyti išdavimo piliečiams paslaugos.

______________

 

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

1993 m. liepos 9d. rašto Nr. 45N

3 priedas

 

BENDROJO AKCIZO UŽ APYSKAITINĮ LAIKOTARPĮ APSKAIČIAVIMO

(skaičiai sąlyginiai)

 

PAVYZDYS (litais)

Eil. Nr.

Įrašų turinys

Bendrojo akcizo suma

Buhalteriniai įrašai sąskaitose

Debetas

Kreditas

1

2

3

4

5

 

Liepos mėn.

 

 

 

1.

Nupirkti ir perduoti naudoti du stalai po 500 Lt. Sąskaitoje nurodytas 180 Lt pridėtinis mokestis

180

01

60

2.

Apmokėta už įvairių organizacijų patarnavimus 10000 Lt. Sąskaitose nurodyta 1800 Lt bendrojo akcizo

1800

68

51

3.

Įsigyta įvairių medžiagų ir žaliavų už 200000 Lt. Sąskaitose nurodyta 36000 Lt bendrojo akcizo

36000

68

60

4.

Nupirkta iš kitų respublikų žaliavų už 30000 Lt. Sąskaitoje mokęsis nenurodytas

-

-

-

5.

Įmonė per apyskaitinį mėnesį pardavė Respublikos pirkėjams sutartinėmis kainomis produkcijos už 300000 Lt ir dokumentuose nurodė 54000 Lt bendrojo akcizo. Pirkėjas už produkciją apmokėjo

54000

51

68

6.

Parduota medicininės kompensacinės technikos už 1000 Lt. Mokestis sąskaitoje neišskirtas.(Valstybės subsidijuojamos prekės)

-

-

-

7.

Pirkėjai grąžino prekių už 3000 Lt.

Sąskaitoje nurodytas bendrasis akcizas 540 Lt

540

68

51

8.

Įmonė moka į biudžetą bendrojo akcizo *

15660

68

51

 

Balansas:

68 D-tas 54000

 

 

 

 

68 K-tas 54000

 

 

 

*) Apskaičiavimas:

1. Per apyskaitinį laikotarpį 68 sąskaitos:

a) debeto apyvarta sudarė (1800 + 36000 + 540) 38340 Lt,

b) kredito apyvarta sudarė 54000 Lt.

2. Ši įmonė turi sumokėti į biudžetą (54000 – 38340) 15660 Lt bendrojo akcizo.

______________

 

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1993 m. liepos mėn. 9 d. rašto Nr. 45N

4 priedas

 

Gauta...........................................................

                                    (miesto, rajono)

valstybinėje mokesčių inspekcijoje

199 m. ........................................

                                     (data)

 

 

Mokesčio mokėtojas...................................................................................................................

                                                                                 (įmonės rūšis ir (rejestro kodas) pavadinimas)

 

Įmonės steigėjas..........................................................................................................................

                                                               (pavadinimas)                                      (įmonės rūšies kodas)

 

Buveinė.......................................................................................................................................

                                                              (miestas, gatvė)                                                      (kodas)

 

Mokėtojo sąskaitos.....................................................................................................................

banko įstaigose............................................................................................................... (kodas)

                                                                    (sąskaitos Nr. banko įstaigų pavadinimai)

 

19........... m. ............................ mėn.

                             (ar kito laikotarpio)

 

BENDROJO AKCIZO APSKAIČIAVIMAS

 

Rodikliai

Eil.

Suma kodas

1. Apskaičiuota bendrojo akcizo suma (Lt)

010. ..............

2. Apskaityta bendrojo akcizo suma už prekes ir paslaugas (Lt)

020.

.............

3. Priklausanti sumokėti į biudžetą suma (1 eil.–2 eil.) (terminas...........................)

030.

.............

4. Priklausanti grąžinti iš biudžeto suma (2 eil.–l eil.) (terminas..........................)

040.

.............

 

199 m.......................... mėn. d.

 

 

 

Įmonės vadovas                                               Vyr. finansininkas (buhalteris)

 

 

Apskaičiavimą patikrino:

 

 

Mokesčių inspekcijos darbuotojo pavardė ir parašas

 

................................ 199 m............ mėn. d.

______________