Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANO (PLANAVIMO SCHEMOS) PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 8 d. Nr. 291
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo planą (planavimo schemą) (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su pagrindiniu brėžiniu (SP-1) ir gamtotvarkos planu (SP-2) – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 291
VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANAS (PLANAVIMO SCHEMA)
VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANO (PLANAVIMO SCHEMOS) AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo planas (planavimo schema) nustato Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (toliau vadinama – kultūrinis rezervatas) kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, kultūros ir gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo, kitas tvarkymo ir subalansuoto naudojimo priemones.
2. Įgyvendinant kultūrinio rezervato apsaugos ir tvarkymo priemones, nustatytas kultūrinio rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje), turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1745 (Žin., 2002, Nr. 106-4765), Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo taisyklėmis, patvirtintomis kultūros ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-119 (Žin., 2005, Nr. 50-1673), ir kitais teisės aktais.
II. KULTŪRINIO REZERVATO TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Kultūriniame rezervate pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatytos konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (rezervatinių architektūrinių (archeologinių) kompleksų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje):
4. Kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) kraštovaizdžio tvarkymo zona skirta:
4.2. kultūrinio rezervato teritorijoje esančių kultūros vertybių apsaugai, tinkamam naudojimui ir tvarkymui užtikrinti;
5. Dirbtinai formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno) kraštovaizdžio tvarkymo zona skirta Kernavės XIV a. viduramžių miesto fragmentui atkurti pagal archeologinius tyrimus.
6. Kultūriniame rezervate nustatytos kontroliuojamo ir nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijos.
III. KULTŪRINIO REZERVATO apsaugos ir tvarkymo KRYPTYS bei priemonės
8. Kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje numatytos šios priemonės, padėsiančios išlaikyti kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą ir sudaryti optimalias sąlygas pažinti ir išsaugoti kultūros paveldo objektus:
9. Kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje numatyta vykdyti šiuos konservavimo, restauravimo, remonto ir priežiūros darbus:
9.1. naikinti mechaninės erozijos židinius Kernavės piliakalnio III, vadinamo Lizdeikos kalnu, Kernavės piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu, šlaituose – sutvarkyti esamų laiptų, pakopomis terasuotų takų konstrukcijas ir dangas, taip pat žolinę dangą šalia jų;
9.2. naikinti mechaninės erozijos židinius Kernavės piliakalnio IV, vadinamo Pilies kalnu, šlaituose – sutvarkyti tako konstrukcijas ir dangą;
9.3. naikinti erozijų židinius Kernavės piliakalnio II, vadinamo Mindaugo sostu, šlaituose, Kernavės piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu, ir Kernavės piliakalnio III, vadinamo Lizdeikos kalnu, šlaituose, aikštelėse ir pylimuose – apželdinti juos žole;
9.4. naikinti kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) pagrindiniame brėžinyje nenumatytus kelius, takus ir kitus kultūrinį kraštovaizdį darkančius infrastruktūros elementus;
9.5. naikinti griovius vietinės reikšmės vidaus kelio atkarpoje tarp senovės gyvenvietės vakarinės ribos ir Kernavės senojo miesto vietos – įrengti drenažą vietoj griovių;
9.6. įrengti naujus laiptus lankytojams į Kernavės, Kriveikiškio piliakalnį ir papildomą laiptų dalį – į Kernavės piliakalnį III, vadinamą Lizdeikos kalnu;
9.7. atlikus išsamius hidrologinius tyrimus, atkurti upelį Pajautos slėnyje, Kernavės senojo miesto vietos teritorijoje, tarp Kernavės piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu, ir Neries, jeigu tai nesukels gruntinio vandens lygio pokyčių kultūros vertybės teritorijoje;
10. Vadovaujantis archeologinių tyrimų duomenimis, nepažeidžiant kultūrinio sluoksnio, numatyta:
10.1. įrengti šias ekspozicijas:
10.1.1. bronzos amžiaus pabaigos ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinyno archeologinės rekonstrukcijos ekspoziciją Kernavės kapinyno teritorijoje, žemės paviršiuje atkuriant dalį ištirtų krūstinių kapaviečių ir žemės paviršiuje pažymint kapinyno ribas;
10.1.2. buvusio XIII–XIV a. Kernavės, Kriveikiškio kapinyno archeologinės rekonstrukcijos ekspoziciją, žemės paviršiuje pažymint kapinyno ribas ir buvusių kapų vietas;
11. Prie takų ir įvažiuojamųjų kelių, vedančių į kultūrinio rezervato teritoriją, įrengti informacinius stendus apie kultūros paveldo objektus, pažintinių takų maršrutus, atokvėpio ir apžvalginių aikštelių vietas, taip pat kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo taisykles.
13. Dirbtinai formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje pagal archeologinių tyrimų medžiagą numatyta Kernavės XIV a. viduramžių miesto fragmento mokslinė rekonstrukcija – buvusios gyvenamosios aplinkos, kurioje būtų demonstruojami senieji amatai ir technologijos, atkūrimas.
14. Dirbtinai formuojamo materialiosios etnokultūros muziejaus (skanseno) kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsaugos ir tvarkymo priemonės yra šios:
15. Kultūriniame rezervate nustatyta kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorija skirta kultūros paveldo objektų ir planuojamų muziejinių ekspozicijų po atviru dangumi apsaugai.
16. Kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorija atskiriama nuo gretutinių teritorijų želdiniais, tvoromis, riboženkliais, vartais lankytojams įeiti (toliau vadinama – įėjimo vartai), pakeliamaisiais ar atveriamaisiais motorinių transporto priemonių įvažiavimo užtvarais (toliau vadinama – įvažiavimo užtvarai) ir kitomis galimomis kultūrinio rezervato teritorijos dalinio atribojimo priemonėmis.
17. Kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijoje numatyta įrengti dalinio atribojimo priemones:
17.2. tarp kultūrinio rezervato šiaurės vakarinėje dalyje esančio pagrindinio įvažiuojamojo kelio ir Neries;
17.3. tarp Kernavės, Kriveikiškio kapinyno ir nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijos (kapinyno šiaurės rytinė riba);
17.4. tarp kultūrinio rezervato teritorijos ir 6 žemės sklypų (namų valdų), esančių buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje. Šiam atribojimui numatyta įrengti tvoras pagal archeologinius tyrimus – ne aukštesnes kaip 1,2 metro;
17.5. prie įvažiuojamųjų kelių, vedančių į kultūrinio rezervato teritoriją (pastatyti pakeliamuosius ar atveriamuosius užtvarus):
17.5.2. į šiaurės vakarus nuo Kernavės piliakalnio IV, vadinamo Pilies kalnu, esančio kelio, skirto kultūriniam rezervatui naudoti ir lankytojams aptarnauti, pradžioje;
18. Pagrindiniai vartai kultūrinio rezervato lankytojams įrengiami šiaurinėje kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo zonos dalyje, greta Kernavės bažnyčios rytinės tvoros.
19. Numatytos šios motorinių transporto priemonių įvažiavimo į kultūrinį rezervatą vietos:
19.2. šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų bazę;
20. Numatytos šios tarnybinių motorinių transporto priemonių įvažiavimo į kultūrinį rezervatą vietos:
20.1. šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – vietinės reikšmės vidaus kelio su asfaltbetonio danga pradžioje;
20.2. šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš Kernavės piliakalnio IV, vadinamo Pilies kalnu, teritoriją;
20.3. šiaurinėje kultūrinio rezervato dalyje – prieš įvažiuojamąjį kelią, vedantį į klebonijos teritoriją;
21. Kultūrinio rezervato nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijoje lankytojų ar vietos gyventojų srautų reguliavimo priemonės nenumatytos.
22. Kultūrinio rezervato nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo teritorijoje nustatytos vietos apžvalgos ir atokvėpio aikštelėms įrengti.
23. Kultūriniame rezervate išskiriamos teritorijos, kuriose numatoma nustatyti servitutus susisiekimo komunikacijoms, inžinerinės infrastruktūros objektams ir kitiems statiniams:
23.1. kelio servitutams (teisė važiuoti transporto priemonėmis Kernavės miestelio gyventojams ir asmenims, kurių namų valdos yra kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos režimo pozonyje) nustatyti:
23.1.2. šiaurinėje, centrinėje ir pietrytinėje kultūrinio rezervato dalyse – vietinės reikšmės vidaus žvyrkeliams, kurie skirti įvažiuoti į žemės sklypus, esančius kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje;
23.1.3. šiaurės rytinėje kultūrinio rezervato dalyje – vietinės reikšmės vidaus žvyrkeliui, kuris skirtas įvažiuoti į žemės sklypą, esantį už kultūrinio rezervato ribos;
23.2. kelio servitutams (teisė naudotis pėsčiųjų taku Kernavės miestelio gyventojams ir asmenims, kurių namų valdos yra kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos režimo pozonyje) nustatyti:
23.3. esamų statinių žemės servitutams nustatyti:
23.3.2. klebonijai ir klėčiai (šiaurinė statinių servituto riba sutampa su kultūrinio rezervato riba; rytinė riba sutampa su tako, vedančio į bažnyčios šventorių, vakariniu kraštu; vakarinė riba nustatyta 12 metrų atstumu nuo klėties; pietinė riba nustatyta 3 metrų atstumu nuo klebonijos);
23.4. inžinerinių tinklų žemės servitutams (teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas) nustatyti:
23.4.1. antžeminei 10 kV elektros perdavimo linijai, kertančiai kultūrinio rezervato teritoriją iš šiaurės į pietus;
23.4.2. elektros oro linijoms ir požeminėms elektros kabelių trasoms, nutiestoms į pietrytinėje teritorijos dalyje esančius kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos režimo pozonio žemės sklypus;
23.4.3. kultūrinio rezervato vakarinėje dalyje planuojamiems nuotekų tinklams, išleisiantiems išvalytas Kernavės miestelio nuotekas į Nerį;
24. Kultūrinio rezervato teritorijoje numatyti žiediniai pažintiniai takai (takų dangos – birių natūralių medžiagų, grunto, žvirgždo ir išplauto gargždo, santykiu 1:1 įplūkto į velėną), sunkiai praeinamose vietose – mediniai takai, lieptai ir tilteliai.
25. Kultūrinio rezervato teritorijoje numatyti žvyrkeliai, kurie skirti įvažiuoti į kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje esančius žemės sklypus.
26. Pietinėje kultūrinio rezervato dalyje, prie vietinės reikšmės vidaus kelio, šalia esamos transformatorinės pastotės, numatyta motorinių transporto priemonių apsisukimo aikštelė.
27. Kultūriniame rezervate numatyta panaikinti šiuos savaiminius kelius:
27.2. kelią šiaurinėje kultūrinio rezervato teritorijos dalyje, Kernavės piliakalnio III su senovės gyvenviete teritorijos šiaurinėje dalyje;
28. Numatyta visas kultūrinio rezervato teritorijoje esančias elektros oro linijas pakeisti požeminiais elektros kabeliais, paklojant juos inžineriniams tinklams išskirtose teritorijose.
29. Kitus naujus inžinerinius tinklus rezervate numatyta įrengti tik inžineriniams tinklams išskirtose teritorijose.
30. Kraštovaizdžio miškų tvarkymo teritorijos skirtos:
30.2. II A grupės ekosistemų apsaugos miškų apsaugai:
30.2.2. miško ekosistemai atkurti (2B), vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus:
30.2.2.1. atkuriant paprastųjų ąžuolų medyną ir pašalinant kultūrinės kilmės paprastųjų pušų (Pinus sylvestris L.) medyną;
30.2.3. miško ekosistemos komponentams atkurti (2C):
30.2.3.2. sudarant tinkamas ekologines sąlygas smiltyninių laibenių (Alyssum gmelinii Jord.) ir tamsialapių skiautalūpių (Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser), įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau vadinama – Lietuvos raudonoji knyga), augavietėms;
30.2.3.3. sudarant tinkamas sąlygas šlaite atskirais fragmentais augantiems, formuojantiems velėninę dangą ir sutvirtinantiems erozijos paveiktus šlaitus žoliniams augalams: plokštiesiems miglynams (Poetum compressae), plokščiosioms miglėms (Poa compressa L.), šilinėms perkūnropėms (Jovibarba globifera (L.) J. Parn.), sėjamiesiems esparcetams (Onobrychis viciifolia Scop.), kalniniams dobilams (Trifolium montanum L.), dirvoniniams kiečiams (Artemisia campestris L.), aitriesiems šilokams (Sedum acre L.), varpotosioms veronikoms (Veronika spicata L.), smiltyninėms sidabražolėms (Potentilla arenaria Borkh.) ir paprastiesiems čiobreliams (Thymus serpyllum L.).
31. Kraštovaizdžio pievų ir pelkių tvarkymo teritorijos skirtos:
31.1. šlaitų pievų bendrijų apsaugai (3A):
31.1.1. vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus, šalinti piliakalnių šlaituose jaunus medžius ir krūmus, paliekant tik brandžius medžius piliakalnių ir Neries šlaituose;
31.2. upės pavagio pievų bendrijų apsaugai (3B):
31.2.1. nešienaujant ir saugant nuo ištrypimo ekstrazoninį ir reliktinį pobūdį Lietuvoje turinčiose kserotermofilinėse reliktinėse stepinio tipo pievų bendrijose (Pulsatillo-Phleetum phleoidis Passarge 1959) augančius stepinius motiejukus (Phleum phleoides (L.) H. Karst.), pievines šilagėles (Pulsatilla pratensis (L.) Mill.), tikrąsias ir smiltynines sidabražoles (Potentilla argentea L., P. arenaria Borkh.) ir kitų rūšių augalus;
31.3. rūšių apsaugos būklei gerinti (3C):
31.3.1. saugant nuo ištrypimo Lietuvos raudonosios knygos rūšių augalų – raudonųjų gegūnių (Dactylorhiza incarnata (L.) Soó), baltijinių gegūnių (Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver), dėmėtųjų gegūnių (Dactylorhiza maculata (L.) Soó) ir paprastųjų kardelių (Gladiolus imbricatus L.) augavietes;
31.3.2. saugant nuo ištrypimo nendrinių dryžučių (Phalaroides arundinacea (L.) Rauschert), kupstinių šluotsmilgių (Deschampsia cespitosa (L.) P. Beauv.), pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria (L.) Maxim.), pievinių pelėžirnių (Lathyrus pratensis L.), raudonųjų eraičinų (Festuca rubra L.), siauralapių vingirių (Thalictrum lucidum L.), šilkažiedžių gaisrenų (Lychnis flos-cuculi L.) ir kitų pievinių augalų augavietes;
31.4. žemapelkei atsikurti (3D):
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) įgyvendinimą organizuoja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
34. Kultūrinio rezervato tvarkymo planas (planavimo schema) saugomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, Kultūros ministerijoje, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje ir yra prieinamas susipažinti šių institucijų nustatyta tvarka.