LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 1 d. Nr. 112
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 32 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 112
GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO TVARKA
I. Bendrosios nuostatoS
1. Ši tvarka nustato gyventojų evakavimo organizavimą, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, ūkio subjektų, gyventojų pareigas ir teises gyventojų evakavimo ir pasirengimo jam metu.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
dezaktyvavimas – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas;
degazavimas – nuodingųjų medžiagų kenksmingumo šalinimas;
ribota ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kurios metu žuvo ar dingo be žinios ne daugiau kaip 5 žmonės arba ne daugiau kaip 20 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 200 iki 1 tūkstančio minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už ūkio subjekto teritorijos, o padariniai yra šalinami ūkio subjekto gelbėjimo pajėgomis ir (arba) pasitelkus specialiąsias tarnybas;
vietinė ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kurios metu žuvo ar dingo be žinios 6-20 žmonių arba 20-60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 1 iki 2 tūkstančių minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus savivaldybės turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų savivaldybių;
regioninė ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kurios metu žuvo ar dingo be žinios daugiau kaip 20 žmonių arba daugiau kaip 60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro daugiau kaip 2 tūkstančius minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos išplito apskrityje už vienos savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik apskrities teritorijoje esamų specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus apskrityje turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų apskričių;
krašto ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kai jo padariniai apima vieną ir daugiau apskričių teritorijų arba į ekstremalios situacijos valdymą įsitraukia valstybinio lygio civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos;
ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje registruota ir veikianti įmonė, užsienio įmonės filialas ar atstovybė.
3. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos gyventojų evakavimą organizuoja šiais būdais:
3.1. pagal gyvenamąją vietą – evakavimas organizuojamas pagal gyvenamąją vietą, per gyventojų surinkimo punktus arba tiesiai iš gyvenamųjų vietų bei slėptuvių;
3.2. pagal darbo vietą – evakavimas organizuojamas pagal darbo vietą vadovaujantis ūkio subjektų sudarytais personalo evakavimo planais;
4. Gyventojai evakuojami tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo punktus taip:
4.1. tiesiogiai gyventojai evakuojami iš gyvenamųjų ir (arba) darbo vietų, kurios yra užterštoje arba pavojingoje gyventi bei dirbti teritorijoje;
5. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas gali būti laikinasis, ilgalaikis arba negrįžtamasis:
5.1. laikinasis gyventojų evakavimas – gyventojų evakavimas iš jų gyvenamųjų ir (arba) darbo vietų iki trumpalaikių teritorijos švarinimo darbų pabaigos;
5.2. ilgalaikis gyventojų evakavimas – gyventojų evakavimas suteikiant jiems laikinas gyvenamąsias vietas, kai atliekami ilgai trunkantys teritorijos švarinimo darbai;
5.3. negrįžtamasis gyventojų evakavimas – gyventojų evakavimas, kai užterštoje teritorijoje (gyvenamosiose patalpose) negali būti atlikti būtini švarinimo darbai arba juos atlikti kainuoja brangiau, negu apgyvendinti gyventojus naujoje vietoje, arba gyvenamosios patalpos neatitinka reikalavimų ir netinkamos gyventi.
II. GyventojŲ evakavimo planavimas
6. Evakuoti gyventojus iš galimų ekstremalių įvykių vietos planuojama iš anksto. Gyventojų evakavimo planavimas yra sudedamoji civilinės saugos veiksmų ekstremalių situacijų atvejais plano dalis.
7. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir kilmę, gyventojų evakavimas planuojamas valstybėje, apskrityje, savivaldybėje, seniūnijoje ir ūkio subjekte.
8. Už gyventojų (darbuotojų) evakavimo planų sudarymą ir jų vykdymą yra atsakingi:
8.1. valstybėje – Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas) direktorius;
III. GyventojŲ evakavimo organizavimas
10. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas organizuojamas valstybiniu, apskrities, savivaldybės lygiu.
11. Valstybiniu lygiu gyventojų evakavimą organizuoja:
12. Apskrities lygiu gyventojų evakavimą organizuoja:
13. Savivaldybės lygiu gyventojų evakavimą organizuoja:
16. Gyventojų evakavimui organizuoti sudaromos (įkuriami):
17. Gyventojų evakavimą organizuoja gyventojų evakavimo komisijos, sudarytos prie rajonų (miestų) ekstremalių situacijų valdymo centrų, joms vadovauja rajonų (miestų) merų paskirti vadovai. Gyventojų evakavimo komisijos sudaromos iš atitinkamo rajono (miesto) administracijos, sveikatos apsaugos, policijos, autotransporto ir kitų įstaigų pareigūnų.
Gyventojų evakavimo komisijų uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
18. Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą. Šiuos punktus sudaro ir praktiniams veiksmams rengia rajono (miesto) meras. Gyventojų surinkimo punktų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.
Gyventojų surinkimo punktų uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
19. Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – perregistruoti evakuojamus gyventojus, patikrinti jų cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir išsiųsti gyventojus į evakuotų gyventojų priėmimo punktus. Šiuos punktus sudaro ir praktiniams veiksmams rengia rajono (miesto) meras. Tarpinių gyventojų evakavimo punktų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.
Tarpinio gyventojų evakavimo punkto uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
20. Evakuotų gyventojų priėmimo komisiją sudaro rajono (miesto) meras. Ji sudaroma iš savivaldybės administracijos, padalinių ir tarnybų vadovų arba jų pavaduotojų, medicinos, policijos ir kitų tarnybų, susietų su evakuotų gyventojų priėmimu, apgyvendinimu ir aprūpinimu, atstovų. Komisija organizuoja evakuotų gyventojų priėmimą, apgyvendinimą ir būtiniausių paslaugų suteikimą, o jai vadovauja rajono (miesto) mero paskirtas vadovas. Evakuotų gyventojų apgyvendinimo vietas nustato rajonų (miestų) merai, atsižvelgdami į Civilinės saugos departamento parengtas rekomendacijas.
Evakuotų gyventojų priėmimo komisijos uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
21. Evakuotų gyventojų priėmimo punktus sudaro ir praktiniams veiksmams rengia rajono (miesto), kuriame bus apgyvendinti evakuojamieji, meras. Jų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės evakuotų gyventojų priėmimo komisija.
Evakuotų gyventojų priėmimo punkto uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
22. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, organizuojama inžinerinė (kelių būklės nustatymas, maršrutų žvalgymas), medicininė (priešepideminių priemonių įgyvendinimas, infekcinių ligonių nustatymas, jų izoliavimas ir gydymas) ir radiacinė-cheminė žvalgyba. Žvalgybą organizuoja apskričių viršininkai ir rajonų (miestų) merai, o vykdo priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo bei civilinės saugos tarnybos. Žvalgybą vykdančių padalinių veiklą koordinuoja atitinkamo lygio civilinės saugos institucijos.
23. Kai ekstremali situacija susidaro dėl radioaktyviojo (cheminio) užterštumo, gyventojai evakuojami dviem būdais:
23.1. kai radioaktyvusis (cheminis) užterštumas nenustatytas, gyventojai iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktus evakuojami tiesiogiai tuo pačiu transportu iki laikinojo apgyvendinimo vietos;
23.2. kai radioaktyvusis (cheminis) užterštumas nustatytas, siekiant išvengti teršalų išplitimo ir kontroliuoti evakuojamų gyventojų užterštumą, evakuojama dviem etapais:
23.2.1. iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktus iki tarpinių gyventojų evakavimo punktų – savivaldybės (arba savivaldybės pasitelktomis) transporto priemonėmis;
24. Gyventojai, kurie evakuojasi nuosavu transportu, vyksta tiesiai į laikinojo apgyvendinimo vietas, o esant radioaktyviajam (cheminiam) užterštumui – per tarpinius gyventojų evakavimo punktus.
IV. Gyventojų perspėjimas ir informavimas
26. Gyventojams perspėti ir informuoti naudojama valstybinė perspėjamoji ir informacinė sistema „Signalas“, lokalinės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 30 kilometrų įtakos zonos, Kauno užtvindymo zonos perspėjamosios sistemos, į kurias įjungtos centralizuoto valdymo elektros sirenos, radijo taškai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studijų kompleksų aparatinės. Šią sistemą dar papildo vietinio įjungimo elektros sirenos.
27. Rajonuose (miestuose) ir kitose gyvenvietėse, ten, kur nėra centralizuoto valdymo arba vietinio įjungimo elektros sirenų, naudojami policijos, ugniagesių arba kiti specialios paskirties automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą ir vykstantys pagal iš anksto parengtus ir rajonų (miestų) merų patvirtintus maršrutus.
28. Informaciją apie gyventojų evakavimą seniūnijoms, ūkio subjektams perduoda rajonų (miestų) merai, panaudodami visas veikiančias ryšių priemones ir pasiuntinius pagal iš anksto parengtas ir patvirtintas schemas.
V. Sprendimo evakuoti gyventojus priėmimas ir vadovavimas gyventojų evakavimui
30. Jeigu iškyla pavojus gyventojams, kad būtų išsaugota žmonių gyvybė, sveikata bei turtas, priimamas sprendimas evakuoti gyventojus iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi.
31. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, sprendimą dėl jų evakavimo priima ir evakavimui vadovauja:
31.1. kai kuriais ekstremalių situacijų atvejais, kai būtina gyventojus iškeldinti skubiai, – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai;
31.2. susidarius ribotai ekstremaliai situacijai – ūkio subjekto, kurio teritorijoje atsitiko ekstremalus įvykis, vadovas;
VI. Užterštų teritorijų sanitarinis švarinimas ir konservavimas
32. Evakavimo metu ir jį užbaigus apskričių viršininkai arba rajonų (miestų) merai organizuoja užterštų teritorijų sanitarinį švarinimą (atliekamos numatytos sanitarijos ir higienos priemonės: išvalomi šiukšlių vamzdžiai ir šiukšlių rinktuvai, maisto produktų sandėliai ir šaldytuvai, perpumpuojami fekaliniai vandenys, sunaikinami ir užkasami likę naminiai gyvuliai, chemikalais apdorojami rūsiai, šiukšlių rinktuvai, maisto produktų sandėliai ir šaldytuvai, vykdomos kitos priemonės), o prireikus, atsižvelgdami į ekstremalios situacijos mastą, – užterštų teritorijų konservavimą.
VII. Evakuotųjų grįžimas į nuolatines gyvenamąsias vietas
33. Atsižvelgdami į Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, kitų Vyriausybės įstaigų pasiūlymus ir gyventojų saugos kriterijus bei higienos normas, sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas priima apskrities viršininkas, rajonų (miestų) merai.
34. Ekstremalios situacijos padariniams išplitus už apskrities ribų, sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.
35. Kai kuriais ekstremalių situacijų atvejais sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas gali priimti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnai, ūkio subjektų vadovai.
VIII. Ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų veiksmai gyventojų evakavimo metu
37. Susisiekimo ministerija:
37.3. suteikia sąlygas pagal nustatytus slaptažodžius be eilės vesti tarptautinius bei tarpmiestinius pasikalbėjimus telefonu;
37.4. organizuoja papildomus tiesioginius telefono, telegrafo ir radijo ryšius, papildomai įrengia galinę ryšių aparatūrą, patalpų ir teritorijos įgarsinimą, skiria ryšių priemonių eksploatavimo ir techninės priežiūros specialistus;
37.5. organizuoja centralizuotą žinybinių ryšių panaudojimą ekstremalių situacijų valdymo centrų reikmėms;
38. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos ir garantijų suteikimo evakuotiems ir nukentėjusiems asmenims.
39. Sveikatos apsaugos ministerija:
39.1. kai teritorinių administracinių vienetų (savivaldybių, apskričių) sveikatos priežiūros išteklių ir pajėgų pakanka užtikrinti evakuojamų gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, konsultuoja šias institucijas sveikatos priežiūros organizavimo klausimais;
39.2. kai teritorinių administracinių vienetų (savivaldybių, apskričių) sveikatos priežiūros išteklių ir pajėgų nepakanka užtikrinti evakuojamų gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą ir minėtos institucijos kreipiasi pagalbos, koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas evakuojamiesiems:
40. Ūkio ministerija:
40.1. numato ir įgyvendina priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą ekstremaliomis aplinkybėmis;
40.2. koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybės rezervo materialinių išteklių formavimą, saugojimą, naudojimą ir apskaitos tvarkymą;
41. Vidaus reikalų ministerija:
41.1. užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo, įsodinimo į transportą, išlaipinimo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, gyventojų evakavimo maršrutuose;
41.3. vykdo nelaimės zonos apsaugą ir be atskiro leidimo neįleidžia į šią zoną žmonių ir transporto;
41.5. remdamasi Lietuvos Respublikos gyventojų registru, tvarko evakuotų gyventojų apskaitą, teikia adresų informacijos tarnybai duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus;
41.6. kontroliuoja ir reguliuoja autotransporto ir pėsčiųjų kolonų eismą nustatytais maršrutais, organizuoja autotransporto kolonų palydą;
42. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos:
42.1. vykdo priešgaisrinę apsaugą, organizuoja gaisrų gesinimą ir atlieka pirminius gelbėjimo darbus;
IX. Apskričių viršininkų ir rajonų (miestų) merų funkcijos gyventojų evakavimo ir pasirengimo jam metu
44. Apskrities viršininkas:
44.1. koordinuoja savivaldybių, jų ekstremalių situacijų valdymo centrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, esančių apskrities teritorijoje, padalinių veiklą;
44.2. organizuoja savivaldybių, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių, ūkio subjektų bei gyventojų informavimą ir perspėjimą;
44.3. atsižvelgdamas į ekstremalios situacijos mastą, priima sprendimą ir vadovauja gyventojų evakavimui;
45. Rajono (miesto) meras:
45.1. su transporto savininkais iš anksto sudaro sutartis dėl transporto, kurio prireiks gyventojams evakuoti ir pasirengimo evakavimui metu, suteikimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas;
45.2. sudaro ir rengia praktiniams veiksmams gyventojų evakavimo komisiją, evakuotų gyventojų priėmimo komisiją, gyventojų surinkimo ir priėmimo punktus, tarpinius gyventojų evakavimo punktus bei tvirtina šių punktų nuostatus ir sudėtį;
45.3. organizuoja evakuojamų gyventojų aprūpinimą transportu, maisto produktais ir kitomis buities prekėmis;
45.4. atsižvelgdamas į ekstremalios situacijos mastą, priima sprendimą ir vadovauja gyventojų evakavimui;
X. Gyventojų evakavimo ypatybės radiacinės avarijos VALSTYBĖS ĮMONĖJE Ignalinos atominėje elektrinėje atveju
46. Įvykus radiacinei avarijai valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje, gyventojai turi būti evakuojami pagal Civilinės saugos departamento parengtą Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą. Šio plano pagrindu Ignalinos rajono, Zarasų rajono ir Visagino merai rengia detaliuosius gyventojų evakavimo planus ir derina evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus su rajonų (miestų), į kuriuos evakuojami gyventojai, merais.
47. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, sprendimą evakuoti gyventojus priima ir evakavimui vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.
48. Gyventojų evakavimas vykdomas tiesiogiai iš užterštos teritorijos arba per gyventojų surinkimo punktus, atsižvelgiant į konkrečią padėtį ir vietos ypatybes.
49. Gyventojų evakavimas planuojamas iš valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 30 kilometrų zonos. Atsižvelgiant į susidariusią radiacinę situaciją, gali būti evakuojami gyventojai, gyvenantys ir už 30 kilometrų zonos ribos.
50. Gyventojai evakuojami teritoriniu principu. Esant vienodoms sąlygoms, pirmiausia evakuojami Visagino gyventojai.
XI. Gyventojų evakavimo ypatybės karo grėsmės ar karo atveju
XII. Gyventojų teisĖs evakavimo metu
XIII. GyventojŲ pareigos evakavimo metu
54. Lietuvos gyventojai evakavimo metu turi:
54.3. pranešti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms apie susidariusią ekstremalią situaciją arba šios situacijos grėsmę;
54.6. atvykę į laikinojo apgyvendinimo vietą, vykdyti visus vietos savivaldos vykdomųjų institucijų nurodymus ir reikalavimus;