FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSINĖS NUOMOS (LIZINGO) DAVĖJAMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, PATVIRTINIMO
2009 m. sausio 27 d. Nr. V-12
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 4 straipsnio 11 dalimi:
1. Tvirtinu Finansinės nuomos (lizingo) davėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 17-V „Dėl Finansinės nuomos (lizingo) davėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 15-487).
PATVIRTINTA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-12
FINANSINĖS NUOMOS (LIZINGO) DAVĖJAMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinės nuomos (lizingo) davėjams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – nurodymai), skirti Lietuvos Respublikos įmonėms ir užsienio įmonių atstovybėms (filialams), įregistruotoms ir veikiančioms Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė veikla yra finansinė nuoma (lizingas) (toliau – lizingo bendrovės).
2. Nurodymų paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo lizingo bendrovėse tvarką.
II. TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS PINIGŲ PLOVIMO IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONES IR ATSAKOMYBĘ UŽ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS
4. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones ir atsakomybę už teisės aktų pažeidimus Lietuvos Respublikoje nustato:
4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);
4.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1) (17214, 224 ir 2591 straipsniai), nustatantis administracinę atsakomybę už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisės pažeidimų protokolus surašančius pareigūnus ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančias institucijas;
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 942 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 114-4348);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 70-2653);
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo ir Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 82-3256).
III. KLIENTO IR NAUDOS GAVĖJO TAPATYBĖS, KELIŲ TARPUSAVYJE SUSIJUSIŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS
5. Lizingo bendrovės privalo imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti bei patikrinti tapatybę:
5.1. kliento (fizinio arba juridinio asmens), kuris atlieka pinigines operacijas arba sudaro sandorius;
6. Lizingo bendrovės privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę šiais atvejais:
6.2. prieš atlikdamos vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydamos sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
6.3. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ar naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;
7. Jeigu piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo metu galutinė piniginės operacijos ar sudaromo sandorio suma nežinoma, lizingo bendrovės turi nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginės operacijos ar sandorio suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento ir naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.
8. Vykdydamos nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, lizingo bendrovės privalo nustatyti atvejus, kada atliekamos kelios tarpusavyje susijusios piniginės operacijos. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, kai klientas:
8.1. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas operacijas, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
8.2. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitų operacijas, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
9. Lizingo bendrovėms draudžiama:
9.1. atlikti šių nurodymų 6–7 punktuose nurodytas operacijas, jeigu klientas šių nurodymų nustatytais atvejais:
9.1.2. pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi ir lizingo bendrovei tapo apie tai žinoma;
10. Lizingo bendrovės, nustatydamos kliento tapatybę, reikalauja iš klientų dokumentų, kuriuose yra duomenys, patvirtinantys jo tapatybę, ir atlieka tokius veiksmus:
10.1. įvertina, ar klientas – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su lizingo bendrove, pateikia galiojančius tapatybę patvirtinančius dokumentus arba juos atitinkančius kelionės dokumentus; nustato, ar kliento pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka;
10.2. įvertina pateikto dokumento būklę (ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai);
10.3. išsiaiškina, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis lizingo bendrovės paslaugomis, ar jis atstovauja kito asmens interesams;
10.5. padaro fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskenuoja dokumentą;
10.6. atlikdamos užsieniečio kliento tapatybės nustatymą, padaro šio kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento puslapio su nuotrauka kopiją arba nuskenuoja dokumentą;
11. Lizingo bendrovės, nustatydamos kliento tapatybę, reikalauja iš kliento – fizinio asmens dokumentų, kuriuose yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę:
11.1. Lietuvos Respublikos piliečio:
11.2. užsieniečio:
11.2.3. gimimo data (jei yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
11.2.4. tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir galiojimo laikas, arba leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
12. Lizingo bendrovės, nustatydamos kliento tapatybę, reikalauja iš kliento – juridinio asmens dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, kuriuose yra šie duomenys:
12.5. juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiantys atstovai (duomenys pagal šių nurodymų 11.1 ir 11.2 punktus);
13. Kai piniginė operacija atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą, turi būti nustatyti reikalaujami duomenys ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą; reikalavimai, keliami klientų tapatybės nustatymui, vienodai taikomi tiek tiems klientams, kurie tiesiogiai kreipiasi į lizingo bendrovę, tiek tiems, kurių sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę.
14. Tapatybei nustatyti turi būti pateikti tik dokumentų originalai. Dokumentai užsienio kalbomis gali būti priimami su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą.
15. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento (jei daroma popierinė kopija), kurio lizingo bendrovėje nėra, kopijos lizingo bendrovės atsakingas darbuotojas, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą, kurią sudaro žodžiai „Kopija tikra“, atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, lizingo bendrovės antspaudas.
16. Visais atvejais nustatant kliento tapatybę, privaloma nustatyti naudos gavėją. Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar jų grupės nustatymą.
17. Lizingo bendrovės, nustatydamos naudos gavėjo tapatybę:
17.1. pareikalauja iš kliento šių duomenų apie naudos gavėjo tapatybę (toliau – tapatybės duomenys):
17.2. tikrina kliento pateiktus dokumentus, pateiktą informaciją apie naudos gavėją, remdamosi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.
Tokie lizingo bendrovės veiksmai apima ir prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.
18. Nustatant kliento bei naudos gavėjo tapatybę turi būti remiamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, viešai prieinama informacija ir duomenų bazėmis; kitų lizingo bendrovių ar kitų finansų įstaigų rekomendacijomis ir kt.
19. Lizingo bendrovės visada privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų lizingo bendrovių turimas žinias apie klientą, jo verslą (jo rūšis, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.) ir rizikos pobūdį, prireikus (pvz., jei juridinis piniginės operacijos pagrindas neaiškus, jei piniginė operacija neparodo kliento finansinės padėties) – žinias apie lėšų šaltinį.
20. Lizingo bendrovės turi užtikrinti, kad atliekant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos vertinimą būtų vadovaujamasi naujausia ir tikslia informacija. Lizingo bendrovės privalo nuolat peržiūrėti ir atnaujinti duomenis apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Ši nuostata taikoma ne tik naujiems, bet ir jau esamiems klientams.
21. Lizingo bendrovėms draudžiama vykdyti pinigines operacijas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai negali įvykdyti šių nurodymų 6, 7, 9–14, 17, 19 bei 20 punktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tikrinimu. Apie tai būtina nedelsiant informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT).
22. Šių nurodymų 5, 6.1, 6.2, 6.3, 10–13, 16, 18–20 punktų nuostatos netaikomos, kai lizingo bendrovės klientas yra finansų įstaiga.
23. PPTFPĮ taip pat nurodyti du kliento tapatybės nustatymo būdai, kurie taikomi atsižvelgus į rizikos vertinimu pagrįstą metodą:
24. Lizingo bendrovės gali atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą:
24.1. bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi Europos Bendrijos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;
24.2. bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys asmenys iš Europos Sąjungos valstybių narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;
24.3. elektroninių pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia laikmenose saugoma suma neviršija 150 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ar didesnę sumą;
24.4. klientui, jei klientas yra kredito ar finansų įstaiga, kuriai taikomas PPTFPĮ, arba kredito ar finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje PPTFPĮ reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi;
25. Mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiu klientu laikomas klientas, kurio nuolatinė gyvenamoji ar veiklos šalis yra Europos Sąjungos valstybė narė (kliento – fizinio asmens gyvenamosios vietos faktinis adresas, arba vieta (šalis), iš kurios vadovaujama (kontroliuojama) juridiniam asmeniui, yra Europos Sąjungos valstybėje narėje; kliento – juridinio asmens deklaruojama juridinio asmens valdymo organų buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje) ir atitinka šiuos kriterijus:
25.1. klientas yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) arba Europos Sąjungos valstybių narių nustatyta tvarka įsteigta viešoji įstaiga ir atitinka visus šiuos kriterijus:
25.1.1. klientui yra nustatytos funkcijos pagal Europos Sąjungos sutartį, Bendrijos sutartis arba Bendrijos antrinės teisės aktus;
25.1.2. informacija apie kliento tapatybę yra viešai prieinama ir lizingo bendrovei jos skaidrumas nekelia abejonių;
25.2. kliento – fizinio ar juridinio asmens veikla arba piniginės operacijos vykdomos retai arba labai ribotai (nustatoma lizingo bendrovei vykdant nuolatinę kliento santykių stebėseną), o jų panaudojimas pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui mažai tikėtinas ir atitinka juridiniams asmenims – visus, o fiziniams asmenims – bent vieną iš šių kriterijų:
25.2.1. klientas deklaruoja, kad teikia finansines paslaugas ar vykdo pinigines operacijas, tačiau ši veikla nėra pagrindinė ir nesudaro 5 procentų jo bendros veiklos apyvartos;
25.2.2. veikla vykdoma tik sudarant sandorius ir tik su ribotu kiekiu klientų, o tokių sandorių vertė neviršija 1 000 eurų sumos ar ją atitinkančios sumos kita valiuta;
25.2.3. klientas deklaruoja, kad jo vykdomos finansinės veiklos apyvarta per kalendorinius metus neviršija 30 000 eurų sumos ar ją atitinkančios sumos kita valiuta;
26. Prieš vykdydamas kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas lizingo bendrovės darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių, leidžiančių taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą.
27. Nusprendusi taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą lizingo bendrovė savo nuožiūra renkasi šių nurodymų 10 punkte nustatytas kliento tapatybės nustatymo priemones ir jų apimtį.
28. Lizingo bendrovėms draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
29. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:
29.1. kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas tiesiogiai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;
29.2. kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;
30. Kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, apsprendžiama esant vienam toliau nurodytų kriterijų:
30.1. klientas tapatybės nustatymo momentu vengia atlikti veiksmus, būtinus jo tapatybei nustatyti, ir suteikti informacijos apie save, savo verslą;
30.2. klientas lizingo bendrovės prašymu nepateikia dokumentų, patvirtinančių finansinę veiklą (kliento sudarytų ar sudaromų sandorių, steigimo ir kitų vykdomą ar vykdytą finansinę veiklą patvirtinančių dokumentų);
30.3. klientas – fizinis asmuo nuolat gyvena šalyje, kuri nėra Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) ar FATF stebėtojo statusą turinčios bei kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vykdančios tarptautinės organizacijos narė;
30.4. kliento, kliento atstovo (jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą), asmens, kurio naudai atliekama piniginė operacija, tapatybę nustatantys duomenys atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautinių organizacijų (FATF, Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos) sudarytuose sąrašuose pateiktus su pinigų plovimu ir (ar) teroristine veikla susijusių asmenų duomenis arba jiems yra taikomos finansinės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 68-2369);
30.5. klientas – juridinis asmuo ar kita organizacija yra registruotas (-a) tikslinėje teritorijoje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992). Tokiu atveju klientas privalo pateikti rašytinę informaciją apie savo dabartinę gyvenamąją vietą, pašto adresą ir kontaktinę informaciją (veikiančius telefono numerius, elektroninio pašto adresus);
30.6. lizingo bendrovė nustato, kad atsirado įprastai kliento veiklai nebūdingų požymių (padažnėjo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, atliekamos piniginės operacijos stambesnėmis sumomis, apmokama už nesusijusius su kliento pagrindine veikla produktus, paslaugas ir kita);
30.7. kliento – fizinio asmens amžius, einamosios pareigos, finansinė būklė (kliento pajamos yra mažos, palyginti su jo finansinės veiklos apimtimi) objektyviai neatitinka šio kliento vykdomos finansinės veiklos;
31. Prieš vykdydamas kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas lizingo bendrovės darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
32. Lizingo bendrovės, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas tiesiogiai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:
33. Lizingo bendrovės, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, privalo:
33.2. imtis atitinkamų priemonių, kad būtų nustatytas turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltinis;
34. Jei bent vienus metus asmuo nustoja eiti svarbias viešąsias pareigas, lizingo bendrovės, įvertinusios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Lizingo bendrovės privalo sukurti vidaus procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.
35. Lizingo bendrovės, atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, savo nuožiūra taiko nurodymų 32 ar 33 punkte nurodytas priemones.
36. Lizingo bendrovė, nustačiusi, kad klientas savo ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, ją nuslėpė, ir kai atsiranda aplinkybės PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais taikyti sustiprintą tapatybės nustatymą, nedelsdama turi iš naujo nustatyti kliento tapatybę, taikydama sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
37. Lizingo bendrovės privalo:
37.1. atkreipti ypatingą dėmesį į:
37.1.1. tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir ypač į visas sudėtingas ar neįprastai dideles pinigines operacijas ir sandorius bei visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais, įskaitant ir bendroves iš trečiųjų valstybių, kuriose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės netaikomos, nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir saugomi 10 metų;
37.1.2. pinigines operacijas ir sandorius, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, taip pat dalykinius santykius ar sandorius su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam tiesiogiai dalyvaujant;
37.1.3. tai, ar klientas neįtrauktas į konsoliduotą asmenų, jų grupių bei įmonių ir įstaigų, kurioms taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą (atnaujinamas konsoliduotas sąrašas skelbiamas oficialiame Europos Komisijos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/external_relations/cfsp/sanctions/list/consol-list.htm);
38. PPTFPĮ leidžia lizingo bendrovėms:
39. Lizingo bendrovės gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodamos informaciją apie klientą ar naudos gavėją iš finansų įstaigų arba jų atstovybių užsienyje, kai jos atitinka PPTFPĮ trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus. Lizingo bendrovėms rekomenduojama šią nuostatą taikyti tik tada, kai neįmanoma kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatyti kitais būdais.
40. Kai Lietuvos Respublikoje registruota lizingo bendrovė veikia kaip trečioji šalis ir atitinka PPTFPĮ nustatytus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, jai leidžiama iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
41. Lizingo bendrovės turi imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, jog trečiosios šalys nedelsdamos pateiks prašančiajai lizingo bendrovei:
41.1. visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant PPTFPĮ nustatytus reikalavimus;
42. Lizingo bendrovėms draudžiama naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar naudos gavėją, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
43. Atsakomybė už šiuose nurodymuose nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymą tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms lizingo įstaigoms.
IV. ĮTARTINŲ IR NEĮPRASTŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ NUSTATYMAS, SUSTABDYMAS IR FNTT INFORMAVIMAS
45. Lizingo bendrovė privalo pranešti FNTT apie:
46. Lizingo bendrovės taip pat nedelsdamos privalo informuoti FNTT, jeigu žino, įtaria ar turi pakankamai pagrindo įtarti, kad yra atliekamas, buvo atliktas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas ar mėginta jį atlikti.
47. Šių nurodymų 45.1 punkte minimos piniginės operacijos ir sandoriai nustatomi remiantis:
47.1. nurodymų 4.6 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo nustatytais kriterijais, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais;
47.2. lizingo bendrovių nustatytais ir su FNTT suderintais kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginiais požymiais;
48. Apie šių nurodymų 45.1 punkte minimas kliento pinigines operacijas FNTT informuojama neatsižvelgiant į piniginės operacijos dydį. Svarbiausi kriterijai yra piniginės operacijos įtartinumas arba neįprastumas. Lizingo bendrovė privalo nustatyti, ar piniginė operacija atitinka bent vieną iš Vyriausybės nutarime nustatytų kriterijų ir (ar) lizingo bendrovės nustatytus kriterijų sąlyginius požymius.
49. Lizingo bendrovės turi teisę informuoti FNTT apie pinigines operacijas, kurios neatitinka nė vieno nustatyto kriterijaus, arba jei lizingo bendrovės darbuotojui kilo įtarimas dėl piniginės operacijos. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas pinigines operacijas, pateikia neteisingus duomenis apie save ar piniginę operaciją ir t. t. Lizingo bendrovės darbuotojai turi gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie piniginės operacijos pagrindą ir tikslus bei privalo apie tai pateikti savo išvadas raštu.
50. Lizingo bendrovė neprivalo išsiaiškinti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėties. Lizingo bendrovė, esant žinių ar įtarimui, kad piniginė operacija yra įtartina ar neįprasta, turi pranešti apie tokią operaciją FNTT.
51. Lizingo bendrovės pačios apibrėžia piniginių operacijų įtartinumo sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas, kad klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius be aiškaus ekonominio pagrindo ir pan. Sąlyginiai požymiai turi būti suderinti su FNTT ir patvirtinti, kad informuojant jie būtų vienodai suprantami.
52. Nustačiusi, kad klientas atliko arba atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, lizingo bendrovė privalo nurodymų 4.6 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka:
53. Lizingo bendrovės privalo ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms sustabdyti pinigines operacijas ir sandorius šiais atvejais:
54. Lizingo bendrovė privalo atnaujinti sustabdytas pinigines operacijas ar sandorius, jeigu per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo FNTT arba FNTT nurodymo lizingo bendrovei gavimo dienos nėra įpareigota vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
55. Lizingo bendrovė, gavusi iš FNTT raštišką nurodymą nestabdyti kliento atliekamų įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų ar sandorių, privalo nuo jame nurodyto momento nestabdyti šių operacijų ar sandorių, jeigu piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.
56. Apie šių nurodymų 45.2 punkte minimas kliento pinigines operacijas lizingo bendrovės privalo pranešti FNTT, vadovaudamosi vieninteliu kriterijumi – piniginės operacijos dydžiu. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į piniginės operacijos dydį, t. y. FNTT privaloma pranešti apie visas grynųjų pinigų operacijas, kurių suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
57. Nustačiusi, kad grynųjų pinigų operacija viršija PPTFPĮ nustatytą pinigų sumą, lizingo bendrovė privalo:
58. Tokia informacija FNTT privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo grynųjų pinigų operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. FNTT pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.
59. PPTFPĮ nurodytą informaciją lizingo bendrovė perduoda FNTT elektroniniu paštu, kompiuterinėse laikmenose arba kitu su ja suderintu būdu. Lizingo bendrovė su FNTT turi tarpusavyje suderinti, kaip konkrečiai informacija bus teikiama. Nustačius, kad FNTT pateiktame pranešime trūksta duomenų, jie yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos formos, lizingo bendrovės privalo pašalinti trūkumus ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją FNTT.
60. PPTFPĮ numato išimtis, kada lizingo bendrovė neprivalo informuoti FNTT apie klientų pinigines operacijas.
61. Lizingo bendrovės neprivalo pranešti FNTT informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines grynųjų operacijas, kurių suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias grynųjų pinigų operacijas, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:
61.1. lizingo bendrovės klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;
61.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;
62. Šių nurodymų 61.1 punkte minimu atveju lizingo bendrovės gali FNTT neteikti informacijos, tačiau privalo pranešti tokio kliento tapatybę liudijančius duomenis, informaciją apie kliento nuolatinę veiklą ir paskutinių metų faktines pinigų įplaukas ar išmokas bei nurodyti, nuo kada bus taikoma išimtis. Jeigu lizingo bendrovės klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, privaloma pranešti apie tai FNTT ir teikti jai PPTFPĮ nurodytą informaciją apie to kliento pinigines operacijas. Lizingo bendrovės savo vidaus procedūrose turėtų apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.
63. Lizingo bendrovė privalo PPTFPĮ nurodytus kliento tapatybę nustatančius duomenis ir informaciją apie pinigines operacijas pateikti FNTT, jeigu jos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
63.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
64. Šių nurodymų 63.1–63.12 punktuose išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms netaikoma šių nurodymų 61.3 punkte numatyta išimtis, t. y. lizingo bendrovės privalo FNTT pateikti PPTFPĮ nurodytą informaciją, net jei išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančios įmonės atlieka dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra įmonės veiklos rūšis.
V. INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS (REGISTRACIJOS ŽURNALO TVARKYMAS)
65. Lizingo bendrovės privalo tvarkyti registracijos žurnalą (toliau – registracijos žurnalus):
65.1. šių nurodymų 6.2 punkte nustatytų piniginių operacijų, išskyrus atvejus, kai lizingo bendrovės klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;
65.3. klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šių nurodymų 44 punkte nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis.
Šiame punkte išvardytų registracijos žurnalų informaciją lizingo bendrovės tvarko kompiuteriu savo informacinėse sistemose pagal su FNTT suderintus reikalavimus.
66. Šių registracijos žurnalų tvarkymo taisykles, reglamentuojančias registracijos žurnalų tvarkytojų pareigas, registruojamus duomenis, informacijos teikimo FNTT ir registracijos žurnalų tvarkymo tikrinimo tvarką, nustato šių nurodymų 4.5 punkte nurodytas Vyriausybės nutarimas.
67. Lizingo bendrovės įrašo registracijos žurnale šią informaciją:
67.1. duomenis, patvirtinančius kliento tapatybę (fizinio asmens – vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti; juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas, jeigu toks kodas yra suteiktas);
67.2. duomenis, patvirtinančius kliento atstovo tapatybę, jeigu piniginė operacija atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą (vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
67.3. duomenis apie piniginę operaciją arba sandorį (nurodoma atlikimo data, pinigų suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija arba sandoris, piniginės operacijos atlikimo arba sandorio atlikimo būdas);
67.4. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento piniginė operacija arba sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais;
67.5. duomenis apie naudos gavėją (vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);
67.6. duomenis apie asmenį – piniginių lėšų gavėją (fizinio asmens – vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti; juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas, jeigu toks kodas yra suteiktas);
68. Duomenys į registracijos žurnalą įrašomi chronologine tvarka, remiantis piniginę operaciją ar sandorį patvirtinančiais dokumentais arba kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.
69. Lizingo bendrovė privalo saugoti:
69.1. registracijos žurnalų duomenis – 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;
69.2. kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas – 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;
70. Lizingo bendrovės privalo užtikrinti, kad:
70.1. šių nurodymų 69.3 punkte minimi dokumentai ir informacija būtų saugomi nepaisant to, ar:
70.2. šių nurodymų 69.3 punkte minimi dokumentai būtų saugomi taip, kad būtų įmanoma:
VI. LIZINGO BENDROVĖS VIDAUS TVARKA ĮGYVENDINANT PINIGŲ PLOVIMO IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONES
71. Lizingo bendrovė turi parengti vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka joje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat turi nustatyti, suderinusi su FNTT, šių nurodymų 65 punkte nurodytų registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką, nustatyti vidaus tvarką, kuri reglamentuotų klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą.
72. Lizingo bendrovės privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT, šiuose nurodymuose nurodytos informacijos saugojimu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams bei sumažintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Lizingo bendrovės privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis PPTFPĮ, šiuose nurodymuose ir kituose teisės aktuose.
73. Lizingo bendrovės turi paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą jose ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat paskirti darbuotojus, atsakingus už šių nurodymų 65 punkte nurodytų registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Šias funkcijas gali vykdyti vienas ar keli lizingo bendrovės darbuotojai. Apie tokių darbuotojų paskyrimą lizingo bendrovė privalo raštu pranešti FNTT. Lizingo bendrovės privalo užtikrinti, kad minėti darbuotojai turėtų galimybę gauti visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, įskaitant priėjimą prie informacijos, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, piniginėmis operacijomis ir sandoriais, ir kitos informacijos. Lizingo bendrovės darbuotojai, nustatę, kad piniginė operacija gali būti įtartina ar neįprasta, pastebėję pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam atsakingam darbuotojui, kuris registruos informaciją apie klientą ir jo atliekamas pinigines operacijas, dar kartą patikrins piniginę operaciją ir su ja susijusią informaciją ir prireikus perduos informaciją FNTT tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.
74. Lizingo bendrovės privalo užtikrinti, kad trečiosiose valstybėse esantys jų padaliniai ir dukterinės įmonės, kuriose bendrovės turi daugumą akcijų, savo veikloje laikytųsi šių nurodymų keliamų reikalavimų. Lizingo bendrovės privalo ypatingą dėmesį skirti savo padaliniams ir dukterinėms įmonėms, veikiančioms trečiosiose valstybėse, kurios netaiko ar netinkamai taiko FATF rekomendacijas. Kai skiriasi Lietuvos Respublikos ir trečiosios valstybės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, lizingo bendrovės padaliniai ar dukterinės įmonės privalo taikyti griežtesnes teisės aktų nuostatas, kiek tai leidžia trečiosios valstybės teisės aktai. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, lizingo bendrovės nedelsdamos privalo informuoti apie tai FNTT ir suderinusios su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.
75. Lizingo bendrovės privalo įdiegti vidaus sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl šiuose nurodymuose nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei šie nurodymai tam tikrais atvejais nustato trumpesnius šiuose nurodymuose nurodytos informacijos pateikimo FNTT terminus – tokia informacija turi būti pateikta per trumpesnius terminus).
76. Lizingo bendrovių vadovai, užtikrindami veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą, privalo:
76.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;
76.2. imtis priemonių, kad darbuotojai dalyvautų mokymuose (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.) pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais;
76.3. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos valdymo procedūros atitiktų lizingo bendrovės veiklos mastą ir pobūdį;
76.4. užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų tinkamai integruotos į lizingo bendrovės vidaus kontrolės sistemą (įskaitant priimamų į darbą asmenų patikrinimą, vidaus kontrolės sistemos veiklos auditą);
76.5. siekti naudoti lizingo bendrovės veikloje naujas saugias piniginių operacijų atlikimo sistemas, kurios ribotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo galimybes per lizingo bendrovę;
77. Lizingo bendrovių darbuotojams rekomenduojama:
77.1. keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio bendrovėmis ir institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija;
77.2. sekti informaciją Lietuvos ir užsienio spaudos leidiniuose bei kituose prieinamuose šaltiniuose (pvz., internete ir pan.), kuriuose rašoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais;
77.3. susipažinti su FNTT, kitų valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, parengtais nurodymais, skirtais finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, ir pasinaudoti jose išdėstyta informacija savo veikloje;
77.4. susipažinti su FATF ir kitų tarptautinių institucijų ar organizacijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, parengtais nurodymais, instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais dokumentais bei pasinaudoti jų nuostatomis ar juose išdėstyta informacija savo veikloje.
VII. INFORMACIJOS APSAUGA IR ATSAKOMYBĖ
78. Lizingo bendrovėms ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims arba kitais būdais leisti jiems suprasti, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta FNTT.
79. Šių nurodymų 78 punkte nustatytas draudimas nedraudžia lizingo bendrovėms:
79.1. keistis informacija su kredito įstaigomis, draudimo įmonėmis ir draudimo brokeriais, ir investicinėmis kintamojo kapitalo bendrovėmis, registruotomis Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotomis trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja PPTFPĮ lygiaverčiai reikalavimai, jei jie priklauso vienai grupei, sudarytai iš pagrindinės įmonės, jos pavaldžių įmonių ir įmonių, kuriose pagrindinė įmonė arba jai pavaldžios įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, sudarančios konsoliduotą finansinę atskaitomybę ir metinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę;
79.2. keistis informacija su kredito įstaigomis, finansų įstaigomis, auditoriais, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, notarais ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčiais asmenų bei advokatais ir advokatų padėjėjais tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jei jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja PPTFPĮ lygiaverčiai reikalavimai, ir jei jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.
80. Šių nurodymų 79 punkte:
80.1. nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui;
80.2. nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas PPTFPĮ, bei finansų įstaigų ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios valstybės;
80.3. nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) reikalavimus.
81. Lizingo bendrovė arba jos darbuotojai nėra klientui atsakingi už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar žalą, jei taip atsitinka dėl piniginės operacijos arba sandorio sustabdymo.
82. Jokion atsakomybėn nėra traukiami ir lizingo bendrovių darbuotojai, kurie gera valia praneša FNTT apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba sandorius.
83. PPTFPĮ nurodytos informacijos pateikimas FNTT nėra laikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu. Nei lizingo bendrovė, nei lizingo bendrovės darbuotojas, pranešęs FNTT PPTFPĮ nurodytą informaciją, nėra traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veika.
84. PPTFPĮ užtikrina asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus, anonimiškumą. Kad tai būtų įgyvendinta, lizingo bendrovė savo pranešimuose FNTT neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas arba neįprastas pinigines operacijas, duomenų. Pateikiama tik PPTFPĮ reikalaujama informacija ir nurodoma lizingo bendrovė bei jos vidaus padalinys arba darbuotojas, atsakingas už PPTFPĮ reikalavimų įgyvendinimą.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
85. Šiuose nurodymuose nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį.