Byla Nr. 41/2009
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-234 „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ atitikties Lietuvos Respublikos KonstitucijAi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymUI, Lietuvos Respublikos Seimo statutUi
2013 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2013 m. vasario 14 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 41/2009 pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 2 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), 5 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 daliai, 217 straipsnio 1 daliai, 218 straipsnio 2 daliai (prašymas Nr. 1B-52/2009).
Konstitucinis Teismas
n u s t a t ė:
I
Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.
1. Gintautas Vilkelis į Seimo kanclerio pareigas penkeriems metams Seimo 2006 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. X-827 „Dėl G. Vilkelio skyrimo Seimo kancleriu“ buvo paskirtas be konkurso Seimo Pirmininko siūlymu. Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 31 straipsniu, 2009 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. XI-234 „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ (toliau – ir Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234) (jo projektą pateikė Seimo Pirmininkas), kuriuo atleido G. Vilkelį iš pareigų.
2. Seimo kancleris nėra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, nes tai nenustatyta teisės aktuose. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. 2008 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas G. Vilkelio tarnybinės veiklos vertinimas, o įstaigų vadovų, priimamų į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu, tarnybinės veiklos vertinimas nėra atliekamas, tačiau G. Vilkelis iš Seimo kanclerio pareigų atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytu pagrindu – kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas priimtas įstaigos vadovas, praradęs kolegialios valstybės institucijos pasitikėjimą. Seimo kancleris, kaip Seimo skirtas pareigūnas, iš pareigų gali būti atleidžiamas Konstitucijos 75 straipsnyje numatytu pagrindu (kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia juo nepasitikėjimą), taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais, laikantis Valstybės tarnybos įstatyme ir Seimo statute nustatytos tvarkos. Kadangi nėra pagrindo teigti, jog Seimo kancleris yra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, o aplinkybių, dėl kurių būtų galima jį atleisti kitais Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais, nebuvo, abejotina, ar Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 2 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek jis priimtas šiose dalyse nenumatytu pagrindu.
3. G. Vilkelis tuo metu, kai buvo svarstomas jo atleidimo iš pareigų klausimas, buvo laikinai nedarbingas, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (išskyrus tam tikras išimtis, kurios G. Vilkeliui netaikomos), todėl abejotina, ar Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija).
4. Nors atleidžiant Seimo kanclerį ir taikytinas Konstitucijos 75 straipsnis, pagal kurį jame nurodyti Seimo skirti ar rinkti pareigūnai atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą, tačiau net ir tuo atveju turi būti laikomasi Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Siūlymą atleisti G. Vilkelį iš pareigų pateikė Seimo Pirmininkas, nors pagal Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnio 1 dalį siūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai jį motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Todėl abejotina, ar Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui, Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnio 1 daliai.
5. G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų klausimas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. posėdyje buvo svarstomas jam nedalyvaujant, nes tuo metu jis buvo laikinai nedarbingas. Taip buvo pažeistas Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnis, pagal kurį valstybės institucijos vadovui, kurio atleidimo klausimas svarstomas, numatyta galimybė dalyvauti diskusijoje dėl atleidimo: iki 30 minučių – kalbėti, iki 30 minučių – atsakyti į klausimus.
6. Seimo posėdyje sprendžiant dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų buvo atsisakyta svarstyti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos reikalavimą atidėti klausimo svarstymą. Todėl abejotina, ar Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 daliai, pagal kurią, svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.
II
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovės Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Onos Buišienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad šioje byloje ginčijamas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymui ir Seimo statutui. Seimo atstovės pozicija grindžiama šiais argumentais.
1. Seimo kanclerio kandidatūrą parenka ir svarstyti Seimui teikia Seimo Pirmininkas, t. y. politinės atstovaujamosios institucijos – Seimo vadovas. Seimo kanclerio kandidatūros teikimo Seimui, svarstymo ir skyrimo į pareigas procedūrų visuma rodo, kad Seimo kanclerio statuso ypatumai būdingi valstybės įstaigos vadovui, skiriamam į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Seimo kancleris, atsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos vykdomų funkcijų specifiką ir jo įgaliojimų pobūdį, turi turėti Seimo pasitikėjimą nuo paskyrimo į pareigas momento iki įgaliojimų pabaigos. Nesant pasitikėjimo Seimo kancleriu, negali neatsirasti Konstitucijos 75 straipsnyje ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti padariniai – atleidimas iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui, teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 7 d. redakcija) 7 punktui, 2, 5 dalims (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija).
2. Pagal Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalies nuostatą Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Atleidimo iš pareigų procedūros reglamentuotos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnio 1 dalyje: „Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.“ Seimo Pirmininkas ex officio yra Seimo vadovas (Seimo statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Seimo valdybos narys (Seimo statuto 27 straipsnio 2 dalis), jis šaukia Seimo valdybos posėdžius ir jiems vadovauja (Seimo statuto 33 straipsnio 1 dalis). Sisteminė Seimo statuto 27 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 31 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad Seimo Pirmininkas, vykdydamas Seimo valdybos priimtą sprendimą, kuriuo Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas (Nr. XIP-575) buvo įtrauktas į Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkę, turėjo pareigą Seimui teikti minėtą nutarimo projektą būtent šiame Seimo posėdyje. Todėl Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnio 1 daliai.
3. Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą valstybės įstaigos vadovui (pareigūnui) tinkamai pranešti, kad Seimo posėdyje bus svarstomas jo atleidimo iš pareigų klausimas, užtikrinti, kad jis galėtų jame kalbėti, pateikti paaiškinimus, atsakyti į Seimo narių klausimus, ir atitinkamai valstybės įstaigos vadovo (pareigūno) teisę dalyvauti Seimo posėdyje, teikti paaiškinimus, atsakyti į Seimo narių klausimus. Teise dalyvauti Seimo posėdyje Seimo paskirtas (išrinktas) valstybės įstaigos vadovas (pareigūnas) privalo naudotis sąžiningai, jis turi siekti, kad svarstant jo atleidimo iš pareigų klausimą būtų išklausyti jo paaiškinimai, jis galėtų atsakyti į Seimo narių klausimus, idant Seimas priimtų atitinkamą sprendimą. Jeigu yra svarbių priežasčių (liga, nenugalima jėga ir pan.), dėl kurių valstybės įstaigos vadovas (pareigūnas), kurio atleidimo iš pareigų klausimas svarstomas Seimo posėdyje, negali jame dalyvauti, jis turi pranešti Seimui apie ketinimą nedalyvauti ir prašyti Seimą jo atleidimo iš pareigų klausimą svarstyti kitame Seimo posėdyje, taip pat raštu pateikti Seimui savo paaiškinimus, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Taigi Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama vien gramatiškai, suabsoliutinant valstybės įstaigos vadovo (pareigūno) teisę dalyvauti Seimo posėdyje, kai svarstomas jo atleidimo iš pareigų klausimas, ji neinterpretuotina kaip nustatanti sąlygą, kurios neįvykdžius neįmanoma pradėti valstybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų procedūros. Ši nuostata nesuvaržo Seimo priimant atitinkamą sprendimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 prieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 daliai.
4. Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad Seimo frakcija gali reikalauti padaryti klausimo svarstymo Seimo posėdyje pertrauką. Teikiant Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektą (Nr. XIP-575), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija pateikė pareiškimą dėl kreipimosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl esą padarytų Seimo statuto pažeidimų ir „tam, kad būtų klausimas išnagrinėtas frakcijos vardu“, pasiūlė padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimas, kad ši frakcija kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo Seimo statuto pažeidimo ir dėl to siūlo padaryti klausimo svarstymo pertrauką, buvo informacinio pobūdžio, neatitiko Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią turi būti frakcijos reikalavimas. Šis pareiškimas susijęs su Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos Seimo frakcijos teisės prašyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų dėl procedūrinių ginčų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 2 daliai.
k o n s t a t u o j a:
I
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymui ir Seimo statutui neprieštarauja Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234, kuriuo G. Vilkelis atleistas iš Seimo kanclerio pareigų.
2. Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, inter alia Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos, kurioje nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą, medžiagos, suinteresuoto asmens – Seimo atstovės O. Buišienės rašytinių paaiškinimų matyti, kad:
– G. Vilkelis į Seimo kanclerio pareigas penkeriems metams paskirtas Seimo 2006 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. X-827 „Dėl G. Vilkelio skyrimo Seimo kancleriu“ be konkurso Seimo Pirmininko siūlymu; šis nutarimas išdėstytas taip:
„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Seimo Pirmininko siūlymą, n u t a r i a :
1 straipsnis.
Skirti Gintautą VILKELĮ Seimo kancleriu penkeriems metams.
2 straipsnis.
Nutarimas įsigalioja nuo 2006 m. spalio 9 d.“;
– 2009 m. balandžio 27 d. Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas inicijavo Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektą (Nr. XIP-575); šis projektas išdėstytas taip:
n u t a r i a:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
– Seimo posėdžių sekretoriatas Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektą Nr. XIP-575 įregistravo Seimo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre;
– Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2009 m. balandžio 27 d. pateikė išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projekto“ Nr. XIP-575, kurioje pažymėjo, kad projektas atitinka juridinės technikos taisykles;
– 2009 m. balandžio 27 d. posėdyje Seimo valdyba svarstė Seimo valdybos 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-236 1 priedo papildymo klausimą ir, penkiems valdybos nariams balsavus už, dviem – prieš, priėmė sprendimą papildyti minėto sprendimo 1 priedą – į Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkę įrašyti Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektą Nr. XIP-575 (Seimo valdybos 2009 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. SV-P-45; Seimo valdybos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. SV-S-237 „Dėl Seimo valdybos 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-236 1 priedo papildymo“);
– G. Vilkeliui 2009 m. balandžio 27 d. buvo išsiųstas raštas „Dėl informacijos“ Nr. S-2009-4537, kuriame nurodyta, kad 2008 m. balandžio 28 d. 10 val. 10 min. Seimo posėdyje bus svarstomas Seimo nutarimo „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas; prie rašto buvo pridėta Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė, kurioje numatytas minėto Seimo nutarimo projekto Nr. XIP-575 pateikimas, svarstymas ir priėmimas (2009 m. balandžio 27 d. raštas „Dėl informacijos“ Nr. S-2009-4537; Seimo 2009 m. balandžio 28 d. (antradienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė);
– G. Vilkelis 2009 m. balandžio 27 d. raštą „Dėl informacijos“ Nr. S-2009-4537 gavo 2009 m. balandžio 27 d. 15 val. 34 min. (AB Lietuvos pašto Pasiuntinių pašto skyriaus 2009 m. birželio 5 d. raštas Nr. (13.10-13)/136-192 „Dėl pašto siuntos įteikimo“ su priedu);
– Seimas 2009 m. balandžio 28 d. rytiniame nenumatytame plenariniame posėdyje apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė Seimo valdybos patvirtintai 2009 m. balandžio 28 d. (antradienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkei (II (pavasario) sesijos rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-67);
– Seimo nutarimo „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIP-575 buvo svarstomas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytame plenariniame posėdyje (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma; Seimo 2009 m. balandžio 28 d. vakarinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 68 stenograma);
– prie Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projekto buvo pridėtas priedas Nr. 410-g-55, kuriame aprašyti Seimo kanceliarijos ir Seimo kanclerio veiklos trūkumai; jis buvo išdalytas posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma); šios konstitucinės justicijos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtas nutarimo projekto priedas buvo įteiktas G. Vilkeliui;
– Seimo posėdyje Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas išdėstė kai kurias G. Vilkelio atleidimo iš pareigų priežastis (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma);
– Seimo posėdyje svarstant G. Vilkelio atleidimo iš pareigų klausimą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDPF) seniūnas Zigmas Balčytis pažymėjo, kad dėl galimo Seimo statuto pažeidimo kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, ir frakcijos vardu pasiūlė padaryti pertrauką iki kito posėdžio; posėdžio pirmininkė pareiškė, kad tai yra specialioji procedūra ir pertraukos prašyti negalima (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma);
– G. Vilkelis nuo 2009 m. vasario 24 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. buvo laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo kelyje iš darbo, todėl Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytame plenariniame posėdyje nedalyvavo (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma; nedarbingumo pažymėjimai Nr. 5233617, 5730081, 5730329);
– iš Seimo narių kalbų Seimo posėdyje matyti, jog Seimo nariai buvo informuoti, kad G. Vilkelis Seimo nutarimo „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projekto Nr. XIP-575 svarstymo metu yra laikinai nedarbingas (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma);
– Seimo posėdyje svarstant Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektą, buvo akcentuojama, kad G. Vilkelis atleidžiamas pagal Seimo statuto 218 straipsnyje nustatytą pareigūno atleidimo procedūrą (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma);
– Seimas pirmu slaptu balsavimu nepritarė Seimo nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektui Nr. XIP-575; slapto balsavimo rezultatai: išduota biuletenių – 89, rasta biuletenių – 89, galiojantys biuleteniai – 82, negaliojantys biuleteniai – 7, „atleisti iš pareigų“ – 70, „neatleisti iš pareigų“ – 12 (II (pavasario) sesijos rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-67);
– Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytiniame nenumatytame plenariniame posėdyje balsų skaičiavimo grupės pirmininkė Vida Marija Čigriejienė paskelbė Seimo nario Aleksandro Sacharuko pareiškimą dėl sugadinto balsavimo biuletenio; buvo nutarta pakartoti slaptą balsavimą dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų (II (pavasario) sesijos rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-67);
– Seimo 2009 m. balandžio 28 d. vakariniame nenumatytame plenariniame posėdyje po pakartotinio slapto balsavimo dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų pritarta siūlymui jį atleisti; balsavimo rezultatai: išduota biuletenių – 90, rasta biuletenių – 90, galiojantys biuleteniai – 85, negaliojantys biuleteniai – 5, „atleisti iš pareigų“ – 76, „neatleisti iš pareigų“ – 9 (II (pavasario) sesijos vakarinio nenumatyto plenarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-68).
II
Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčija Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-234 atitiktį inter alia Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Konstitucijos 75 straipsnyje nustatyta: „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą.“
Konstitucinis Teismas 2003 m. sausio 24 d. nutarime konstatavo: šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros – pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas – tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu, todėl parlamento nustatytas nepasitikėjimo pareiškimo procedūros reglamentavimas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas, inter alia reiškiantis, jog pareigūnas, kuriam reiškiamas nepasitikėjimas, turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nustatytas vienas iš Seimo paskirtų ar išrinktų pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindų – atleidimas pareiškus jiems nepasitikėjimą. Seimo paskirti ar išrinkti pareigūnai gali būti atleidžiami iš pareigų ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčija Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-234 atitiktį inter alia Seimo statute įtvirtintai Seimo skiriamo valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų tvarkai.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata yra susijusi su Konstitucijos 76 straipsnio nuostata, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią. Aiškindamas abi šias nuostatas kartu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jos reiškia, jog įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 19 d., nutarimai), ir kad Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga, nes ją sąlygoja nuostata, įtvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai).
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad ne tik įstatymai, bet ir Seimo priimami poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami laikantis Seimo statute apibrėžtų teisės aktų priėmimo taisyklių.
3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. balandžio 18 nutarimai).
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog tai, kad Seimas, priimdamas poįstatyminius teisės aktus, nesilaiko Konstitucijos ir Seimo statuto, reiškia, jog yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją.
III
1. Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. XI-234 „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ (įsigaliojusį tą pačią dieną), kuriame nustatyta:
1 straipsnis.
Pažymėtina, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 – individualaus pobūdžio vienkartinio (ad hoc) taikymo teisės aktas, kurį priėmus G. Vilkelis pirmą darbo dieną pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui neteko Seimo kanclerio pareigų.
Pažymėtina ir tai, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. XI-234 nenurodytas G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų teisinis pagrindas.
Suinteresuoto asmens – Seimo atstovės O. Buišienės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad G. Vilkelis iš Seimo kanclerio pareigų buvo atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija) pagrindu kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas, praradęs į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasitikėjimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, daroma išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad Seimo kancleris yra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriant Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-234, kuriuo G. Vilkelis atleistas iš Seimo kanclerio pareigų, atitiktį Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymui ir Seimo statutui svarbu išsiaiškinti Seimo kanclerio skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarką. Pagrindiniai klausimai, susiję su Seimo kanclerio skyrimu į pareigas ir atleidimu iš jų, reglamentuojami Seimo statute ir Valstybės tarnybos įstatyme.
3. Tuo metu, kai buvo priimtas Seimo 2006 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. X-827 „Dėl G. Vilkelio skyrimo Seimo kancleriu“, kuriuo G. Vilkelis buvo paskirtas į Seimo kanclerio pareigas, Seimo kanclerio skyrimo į pareigas tvarką reglamentavo inter alia Seimo statuto 31 straipsnio 1, 2 dalys ir Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis.
3.1. Seimo statuto 31 straipsnio „Seimo kancleris“ (2000 m. spalio 10 d. redakcija) (jo 2 dalis išdėstyta 2001 m. gruodžio 18 d. redakcija) 1, 2 dalyse nustatyta:
„1. Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.
3.2. Įstaigos vadovų priėmimo į pareigas tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.
Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) inter alia nustatyta:
„2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys <...>.“
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Seimo statutą, kuris pagal Konstitucijos 76 straipsnį turi įstatymo galią, Seimo kanclerį į pareigas skiria Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.
Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnyje „Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas“ (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta:
„1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas.
3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.“
Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į įstaigos vadovų pareigas gali būti priimama konkurso būdu ir be konkurso.
3.2.1. Kaip minėta, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Minėta, kad pagal Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalį (2001 m. gruodžio 18 d. redakcija) Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Pažymėtina, kad nei Seimo statute, inter alia Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalyje (2001 m. gruodžio 18 d. redakcija), kurioje reglamentuojama inter alia Seimo kanclerio skyrimo tvarka, nei įstatymuose nėra nustatyta, kad Seimo kancleris į pareigas priimamas konkurso būdu.
Vadinasi, Seimo kancleris nėra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas konkurso būdu.
3.2.2. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą be konkurso į įstaigos vadovų pareigas priimama Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalyse, 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai.
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio „Valstybės tarnautojų teisės“ 2 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), šio straipsnio 3 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta:
„2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys, kurie:
1) dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) dėl išvykimo kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.“
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio „Kitos garantijos“ 3 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta: „Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 62 metai ir 6 mėnesiai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys būti priimti į įstaigos vadovo pareigas, gali būti priimti į šias pareigas į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendimu. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.“
Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), šio straipsnio 3 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) reglamentuojama teisė atkurti inter alia įstaigos vadovo statusą. Šio įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytos garantijos buvusiam įstaigos vadovui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo.
Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalyse, 43 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą asmens teisę atkurti įstaigos vadovo statusą, taip pat teisę sugrįžti į tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo pareigas turi įstaigos vadovas, priimamas į pareigas konkurso būdu. Įstaigos vadovas, priimamas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, tokios teisės neturi.
Minėta, kad Seimo kancleris nėra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas konkurso būdu.
Vadinasi, Seimo kancleris nėra ir toks įstaigos vadovas, kuris į šias pareigas gali būti priimamas be konkurso Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalyse, 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais.
3.2.3. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnyje.
Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnyje „Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas“ (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija) nustatyta: „Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.“
Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio „Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas“ 3 dalyje (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija) inter alia nustatyta:
„3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys <...>.“
Pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Seimo statute nustatytą teisinį reguliavimą Seimo kanclerį į pareigas skiria ne Seimo Pirmininkas, bet Seimas; Seimo Pirmininkas tik siūlo Seimo kanclerio kandidatūrą Seimui. Pažymėtina ir tai, kad Seimo kancleris nei Seimo statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme nėra įvardijamas kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Vadinasi, Seimo kancleris nėra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas be konkurso politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
3.3. Apibendrinant Seimo kanclerio skyrimo į pareigas tvarką reglamentuojantį teisinį reguliavimą nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Seimo kancleris į Seimo kanceliarijos vadovo pareigas priimamas be konkurso Seimo statute nustatytam laikotarpiui – penkeriems metams. Jis nėra priimamas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
4. Kaip minėta, pagal Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalį (2001 m. gruodžio 18 d. redakcija) Seimo kancleris yra įstaigos – Seimo kanceliarijos vadovas, jį įstatymų nustatyta tvarka iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.
Pažymėtina, kad Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų pagrindų. Tuo metu, kai buvo priimtas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234, kuris yra ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, Seimo paskirto įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindai buvo reglamentuojami inter alia Valstybės tarnybos įstatymo, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 7 d. redakcija) Seimo kancleriui taikomas su Seimo statute numatytomis taisyklėmis, 44 straipsnyje.
4.1. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje „Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų“ (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatyta:
„1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba apskrities viršininkas, jo pavaduotojas ar Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės tarybos nario pareigas;
4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
6) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
10) pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
13) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;
14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus;
16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.
3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje.
4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.
5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.
6. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.
Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje inter alia nustatyti bendrieji valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindai, kurie taikomi ir įstaigos vadovams; įstaigos vadovas gali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu tik Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 punktuose, 2 dalyje nurodytais atvejais.
4.2. Seimo kancleris yra įstaigos vadovas, kurį skiria Seimas, todėl jo atleidimui taikomas Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) trisdešimt penktame skirsnyje „Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimas“ nustatyta valstybės institucijų vadovų atleidimo tvarka.
Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) trisdešimt penkto skirsnio „Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimas“ 217 straipsnyje „Pasiūlymas atleisti pareigūną“ (jo 2 dalis išdėstyta 2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) nustatyta:
„1. Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Komitetas negali siūlyti atšaukti kito komiteto pirmininko.
2. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atleidimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl Pirmininko atšaukimo – Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, kai jis laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą.
3. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje.
4. Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.“
Taigi Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnyje inter alia išvardyti subjektai, turintys teisę motyvuotai siūlyti atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas.
Minėta, kad pagal Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalį (2001 m. gruodžio 18 d. redakcija) Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.
Vadinasi, siūlymą atleisti Seimo kanclerį iš pareigų Seimui gali pateikti Seimo Pirmininkas (Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalis (2001 m. gruodžio 18 d. redakcija), taip pat Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 217 straipsnis).
4.3. Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) trisdešimt penkto skirsnio „Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimas“ 218 straipsnyje „Pareigūno atleidimo procedūra“ nustatyta:
2. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus.
Taigi Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį inter alia valstybės institucijos vadovui, kurio atleidimo klausimas svarstomas, numatyta galimybė dalyvauti diskusijoje dėl atleidimo: iki 30 minučių – kalbėti, iki 30 minučių – atsakyti į klausimus.
4.4. Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su Seimo statuto 217, 218 straipsnių, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad:
– siūlymą Seimui atleisti Seimo kanclerį iš pareigų gali pateikti Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių;
– Seimo kancleris yra įstaigos vadovas, priimamas į pareigas be konkurso Seimo statute nustatytam laikotarpiui – penkeriems metams, todėl jis negali būti atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas, praradęs į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą; Seimo kancleris gali būti atleidžiamas iš pareigų vienu iš Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų pagrindų;
– Seimo kancleris yra valstybės institucijos vadovas, kurį skiria Seimas, todėl jo atleidimui taikoma Seimo statuto 218 straipsnyje nustatyta atleidimo procedūra, pagal kurią asmuo, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas, turi turėti galimybę dalyvauti diskusijoje dėl atleidimo: iki 30 minučių – kalbėti, iki 30 minučių – atsakyti į klausimus.
5. Kartu pažymėtina, kad Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo santykių reguliavimas nėra aiškus, darnus. Minėta, kad pagal Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalį (2001 m. gruodžio 18 d. redakcija) Seimo kanclerį Seimas skiria ir iš pareigų atleidžia įstatymų nustatyta tvarka; pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 7 d. redakcija) Valstybės tarnybos įstatymas Seimo kancleriui taikomas su Seimo statute numatytomis taisyklėmis. Valstybės tarnybos įstatyme yra nustatyti tik bendrieji priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: išsilavinimo, darbo stažo ir pan. Seimo statute jokių reikalavimų pretendentui į Seimo kanclerio pareigas nenustatyta. Nei Seimo statute, nei įstatymuose nėra nustatyta aiški Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų tvarka. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nevienodai aiškinti Seimo kanclerio statusą, jo atleidimo iš pareigų tvarką.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime ypač pabrėžė, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su asmenų, inter alia valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą, kad nebūtų galima jo aiškinti nevienodai.
Iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kyla reikalavimas nustatyti aiškius reikalavimus pretendentui į Seimo kanclerio pareigas, inter alia išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos.
Taigi Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo teisinis reguliavimas taisytinas, tikslintinas taip, kad būtų nustatyti aiškūs reikalavimai pretendentui į Seimo kanclerius, aiški, nedviprasmiška jo atleidimo iš pareigų tvarka.
IV
Dėl Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-234 „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ atitikties Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 2 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), 5 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 daliai, 217 straipsnio 1 daliai, 218 straipsnio 2 daliai.
1. Minėta, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 2 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), 5 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 daliai, 217 straipsnio 1 daliai, 218 straipsnio 2 daliai.
2. Pasak pareiškėjo, G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų klausimas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. posėdyje buvo svarstomas jam nedalyvaujant. Taip buvo pažeista Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 dalis.
3. Minėta, kad Seimo kancleris yra valstybės institucijos vadovas, kurį skiria Seimas, todėl jo atleidimui taikoma Seimo statuto 218 straipsnyje nustatyta atleidimo procedūra, pagal kurią asmuo, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas, turi turėti galimybę dalyvauti diskusijoje dėl atleidimo: iki 30 minučių – kalbėti, iki 30 minučių – atsakyti į klausimus, t. y. jis turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
4. Sprendžiant, ar atleidžiant G. Vilkelį iš pareigų nebuvo pažeista Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnyje nustatyta Seimo paskirto pareigūno atleidimo iš pareigų tvarka, ar buvo paisoma tinkamo teisinio proceso reikalavimų, svarbu atsižvelgti į šias minėtas aplinkybes:
– G. Vilkeliui 2009 m. balandžio 27 d. buvo išsiųstas raštas Nr. S-2009-4537 „Dėl informacijos“, kuriame nurodyta, kad 2008 m. balandžio 28 d. 10 val. 10 min. Seimo posėdyje bus svarstomas Seimo nutarimo „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas; prie rašto buvo pridėta Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė, kurioje buvo numatytas minėto Seimo nutarimo projekto Nr. XIP-575 pateikimas, svarstymas ir priėmimas;
– G. Vilkelis 2009 m. balandžio 27 d. raštą „Dėl informacijos“ Nr. S-2009-4537 gavo 2009 m. balandžio 27 d. 15 val. 34 min.;
– Seimo nutarimo „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIP-575 buvo svarstomas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytame plenariniame posėdyje;
– prie Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projekto buvo pridėtas priedas Nr. 410-g-55, kuriame aprašyti Seimo kanceliarijos ir Seimo kanclerio veiklos trūkumai; jis buvo išdalytas posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams (Seimo 2009 m. balandžio 28 d. rytinio nenumatyto plenarinio posėdžio Nr. 67 stenograma); šios konstitucinės justicijos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtas nutarimo projekto priedas buvo įteiktas G. Vilkeliui;
– G. Vilkelis nuo 2009 m. vasario 24 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. buvo laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo kelyje iš darbo, todėl Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nenumatytame plenariniame posėdyje nedalyvavo;
– iš Seimo narių kalbų Seimo posėdyje matyti, jog Seimo nariai buvo informuoti, kad G. Vilkelis Seimo nutarimo „Dėl G.Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ projekto Nr. XIP-575 svarstymo metu yra laikinai nedarbingas;
– Seimo 2009 m. balandžio 28 d. vakariniame nenumatytame plenariniame posėdyje po pakartotinio slapto balsavimo dėl atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų buvo pritarta siūlymui atleisti G. Vilkelį iš Seimo kanclerio pareigų; balsavimo rezultatai: išduota biuletenių – 90, rasta biuletenių – 90, galiojantys biuleteniai – 85, negaliojantys biuleteniai – 5, „atleisti iš pareigų“ – 76, „neatleisti iš pareigų“ – 9.
5. Išvardytos aplinkybės patvirtina, kad nors Seimo nariai buvo informuoti, jog G. Vilkelis 2009 m. balandžio 28 d. buvo laikinai nedarbingas, jo atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų klausimas buvo svarstomas jam nedalyvaujant ir jo neišklausius.
6. Vertinant minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad atleidžiant G. Vilkelį iš pareigų buvo nepaisoma Seimo statuto 218 straipsnio 2 dalyje nustatytos Seimo skiriamo valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų tvarkos, pagal kurią pareigūnas, kurio atleidimo klausimas svarstomas, turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 daliai.
8. Minėta, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nustatytas vienas iš Seimo paskirtų ar išrinktų pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindų – atleidimas pareiškus jiems nepasitikėjimą.
Pažymėtina, kad G. Vilkelis, kuris yra Seimo skiriamas valstybės institucijos vadovas, iš Seimo kanclerio pareigų buvo atleistas dėl to, kad prarado Seimo pasitikėjimą. Seimo kancleris, kaip Seimo skiriamas valstybės institucijos vadovas, yra Konstitucijos 75 straipsnyje minimas Seimo skiriamas pareigūnas, todėl atleidžiant Seimo kanclerį iš pareigų tuo pagrindu, kad jis prarado Seimo pasitikėjimą, turėjo būti paisoma Konstitucijos 75 straipsnio reikalavimų.
9. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 75 straipsnį parlamento nustatytas nepasitikėjimo pareiškimo procedūros reglamentavimas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas, inter alia reiškiantis, jog pareigūnas, kuriam reiškiamas nepasitikėjimas, turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo.
10. Šiame nutarime konstatuota, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 daliai, pagal kurią pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas, turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
11. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui.
12. Šioje konstitucinės justicijos byloje aiškinant Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, konstatuota, kad Seimo priimami poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami laikantis Seimo statute apibrėžtų teisės aktų priėmimo taisyklių.
Taip pat minėta, jog tai, kad Seimas, priimdamas poįstatyminius teisės aktus, nesilaiko Konstitucijos ir Seimo statuto, reiškia, jog yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją.
13. Šiame nutarime konstatuota, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui, Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 daliai.
14. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Konstatavęs, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 75 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 daliai, Konstitucinis Teismas toliau netirs, ar Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 2 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), 5 daliai (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija), Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 109 straipsnio 1 daliai, 217 straipsnio 1 daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u t a r i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. XI-234 „Dėl G. Vilkelio atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų“ (Žin., 2009, Nr. 49-1942) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 75 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 218 straipsnio 2 daliai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Egidijus Bieliūnas Toma Birmontienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Ramutė Ruškytė Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas |