LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL TAUTINIŲ BENDRIJŲ TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 21 d. Nr. ĮV-480
Vilnius
Vadovaudamasis Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo išdalijimo būdu, perduodant teises ir pareigas Užsienio reikalų ministerijai, Kultūros ministerijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2009, Nr. 77-3177 ), 6 punktu bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Žin., 2010, Nr. 38-1784, Nr. 90-4772) 1.5.6 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuos Respublikos kultūros ministro
2010 m. rugsėjo 21 d.
įsakymu Nr. ĮV-480
TAUTINIŲ BENDRIJŲ TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja Tautinių bendrijų tarybos (toliau – Taryba) uždavinius, funkcijas, teises ir darbo organizavimą.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II. TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4. Pagrindiniai Tarybos uždaviniai:
4.1. atlikti eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius tautinių mažumų kultūros plėtotės ir tautybių politikos klausimus;
4.2. rūpintis tautinių mažumų tautinio identiteto saugojimu, pagal savo kompetenciją stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje įgyvendinami su tautinių mažumų teisėmis susieti įstatymai;
4.3. ugdyti tautinę toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui, šalinti rasizmo, ksenofobijos apraiškas, skatinti diskusijas šiais klausimais;
4.4. siekti, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, priklausantys tautinėms mažumoms, aktyviai dalyvautų šalies visuomeniniame, politiniame, kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime;
4.6. analizuoti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuose numatoma spręsti tautinių mažumų problemas, ir teikti pastabas bei pasiūlymus dėl jų turinio Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija);
4.7. rengti ir teikti pasiūlymus Kultūros ministerijai dėl tautinių santykių darnos politikos formavimo ir veiklos organizavimo;
5. Taryba, įgyvendindama savo uždavinius, turi teisę:
5.1. kreiptis į valstybės ir savivaldybės institucijas dėl informacijos, susijusios su Tautinių mažumų įstatymo įgyvendinimu ir kitų tautinių mažumų problemų sprendimu;
5.2. deleguoti, esant būtinybei, savo narius į darbo grupes ir komisijas atskiriems klausimams nagrinėti;
5.3. kviesti į Tarybos posėdžius valstybės ir savivaldybių institucijų atstovus svarstant klausimus, susijusius su tautinių mažumų kultūra bei švietimu ir valstybės tautybių politika;
5.4. siūlyti Kultūros ministerijai kandidatus valstybiniams apdovanojimams ir premijoms už nuopelnus puoselėjant tautinių mažumų kultūrą ir švietimą;
III. TARYBOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
6. Tarybą sudaro tautinių mažumų asociacijų atstovai, kurie kaip kandidatai į Tarybos narius yra renkami atitinkamų tautinių mažumų asociacijų atstovų susirinkimuose, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija. Nuo tautinės mažumos, kurios bendras skaičius Lietuvos Respublikoje viršija 100 tūkst. žmonių, renkami trys Tarybos nariai; nuo tautinės mažumos, kurios bendras skaičius Lietuvos Respublikoje yra nuo 10 tūkstančių iki 100 tūkstančių – du atstovai, nuo tautinės mažumos, kurios bendras skaičius Lietuvos Respublikoje yra mažiau nei 10 tūkstančių – vienas atstovas. Prireikus, kultūros ministras gali papildyti Tarybą ne daugiau kaip trimis skirtingų tautinių mažumų asociacijų atstovais. Tarybos nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai.
Tarybos personalinę sudėtį trejiems metams tvirtina kultūros ministras.
Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
8. Vėliau įsiregistravusioms tautinių mažumų, kurios dar nėra atstovaujamos Taryboje, asociacijoms paliekama teisė deleguoti į Tarybą savo atstovus.
9. Jeigu tautinė mažuma (jos asociacijos) iki Kultūros ministerijos nustatyto termino nedeleguoja savo atstovų, Taryba sudaroma be jos atstovų.
10. Jei Tarybos narys nedalyvauja keturiuose iš eilės Tarybos pasitarimuose, Taryba turi teisę siūlyti jo atstovaujamai tautinei mažumai deleguoti į Tarybą kitą jos atstovą.
11. Jei Tarybos narys nesilaiko Tarybos darbo reglamente nustatytos tvarkos, Taryba turi teisę siūlyti jo atstovaujamai tautinei mažumai deleguoti kitą atstovą.
13. Taryba:
13.1. renka trejiems metams Tarybos pirmininką iš savo narių paprastąja balsų dauguma. Jos pirmininku gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis;
13.3. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas (-ai) negali būti renkami daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės;
14. Taryba darbą organizuoja remdamasi Tarybos darbo reglamentu, kurį pati parengia ir patvirtina. Tarybos nariai gali teikti raštu pasiūlymus posėdžio darbotvarkei ne vėliau kaip prieš savaitę iki posėdžio dienos.
15. Tarybos posėdžiai yra vieši ir vyksta ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Tarybos posėdžiai vyksta valstybine kalba.
16. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tuo atveju, jei nėra kvorumo, ne vėliau kaip po savaitės šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis.
17. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti organizuojamas ne vėliau kaip po savaitės nuo sprendimo sušaukti neeilinį Tarybos posėdį priėmimo dienos.
Iniciatyvos teisę sušaukti neeilinį posėdį turi:
– kultūros ministras, jo nesant – kultūros viceministras,
– daugiau kaip pusė Tarybos narių, pateikę reikalavimą raštu,
– Tarybos pirmininkas, jo nesant – jo pavaduotojas (-ai).
18. Tarybos nutarimai laikomi galiojančiais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Negalintys dalyvauti posėdyje Tarybos nariai savo nuomonę svarstomais klausimais gali pareikšti raštu.