LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR SUSIJUSIŲ RIZIKŲ VERTINIMO TVARKOS
2004 m. lapkričio 5 d. Nr. 20
Vilnius
1. Patvirtinti Kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad valdymo įmonės, kurių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijose yra numatytas išvestinių finansinių priemonių naudojimas, bei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms bei kurių investavimo strategijose yra numatytas išvestinių finansinių priemonių naudojimas, privalo iki 2005 m. kovo 1 d. patvirtinti ir pateikti Vertybinių popierių komisijai naudojamų rizikos vertinimo metodų, skaičiavimo metodikų ir rizikos valdymo procedūrų aprašymus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikosvertybinių popierių
komisijos2004 m. lapkričio 5 d.
nutarimu Nr. 20
kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarka
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarka (toliau – tvarka) nustato rizikos, kylančios dėl kolektyvinio investavimo subjektų turto investavimo į išvestines finansines priemones, vertinimo principus.
2. Tvarkos teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis. Rengiant tvarką atsižvelgta į 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2001/107/EB ir 2001/108/EB), ir į 2004 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2004/383/EB dėl kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo.
3. Tvarka taikoma valdymo įmonėms, kurių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijose yra numatytas išvestinių finansinių priemonių naudojimas, bei investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms bei kurių investavimo strategijose yra numatytas išvestinių finansinių priemonių naudojimas (toliau – valdymo įmonės).
4. Tvarkoje vartojamos sąvokos:
4.1. apsikeitimo sandoris (angl. swap) – dviejų šalių susitarimas, kuriuo jos sutinka per tam tikrą laiką apsikeisti mokėtinų sumų srautais, susijusiais su tokio paties dydžio įsiskolinimu. Įprastos apsikeitimo sandorių rūšys yra palūkanų normų apsikeitimo sandoriai ir valiutų apsikeitimo sandoriai;
4.2. ateities sandoris (angl. future) – išankstinis standartizuotos sumos ir termino sandoris, kuriuo yra prekiaujama biržose;
4.3. bazinė finansinė priemonė (angl. underlying financial instrument) – finansinė priemonė, kuria yra pagrįsta išvestinė finansinė priemonė;
4.4. draudžiamas objektas – investicinė priemonė ar investicinių priemonių rinkinys, kurių tikrosios vertės arba sukuriamų pinigų srautų pasikeitimo dėl palūkanų normų, valiutos kurso pasikeitimų, rinkos kainų svyravimų riziką yra siekiama sumažinti naudojant išvestines finansines priemones;
4.5. išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, pagal kurį sandorio šalys susitaria ateityje pirkti arba parduoti valiutą, kitą finansinį turtą už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą;
4.6. išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurios vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso arba palūkanų normos indekso ir pagal kurią turi būti atsiskaityta ateityje; šiai finansinei priemonei dažniausiai nereikia jokių pradinių investicijų, o jei reikia – tai visai nedidelių palyginti su kitomis sandorių rūšimis, panašiai reaguojančiomis į rinkos sąlygų pokyčius;
4.7. išvestinė finansinė priemonė, naudojama rizikai drausti, – išvestinė finansinė priemonė, kurią naudojant yra tikimasi, kad šios priemonės tikroji vertė arba iš jos gaunami pinigų srautai visiškai arba didžiąja dalimi kompensuos galimus draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus;
4.8. likvidus turtas – turtas, kuris gali būti realizuotas per septynias darbo dienas už kainą, artimą rinkos kainai;
4.9. orientacinis portfelis – tai pasirinktas investicinių priemonių rinkinys, su kurio rodikliais yra lyginamas turimas faktinis investicinių priemonių rinkinys. Orientacinis portfelis turi būti parinktas taip, kad būtų palyginamas su faktiniu investicinių priemonių rinkiniu atsižvelgiant į investicinių priemonių rūšis, proporcijas ir pan.;
4.10. paprasta išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kurios vertė priklauso nuo vienos finansinės priemonės;
4.11. paprastas kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris naudoja paprastas išvestines finansines priemones rizikos draudimo ir investavimo tikslais;
4.12. pardavimo pasirinkimo sandoris (angl. put option) – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė (bet ne įsipareigojimas) ateityje parduoti bazinę finansinę priemonę sandoryje sutarta kaina;
4.13. pirkimo pasirinkimo sandoris (angl. call option) – už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė (bet ne įsipareigojimas) ateityje pirkti bazinę finansinę priemonę sandoryje sutarta kaina;
4.14. rizikos apimtis (angl. risk exposure) – galimas nuostolis, kuris nustatomas įvertinus rizikos veiksnių poveikį;
4.15. rinkos rizika (angl. market risk) – tikimybė, kad dėl nuosavybės vertybinių popierių kainų, palūkanų normos, valiutos kurso ir kt. svyravimų bus patirti nuostoliai;
4.16. rizikos draudimas (angl. hedging) – toks vienos arba kelių išvestinių finansinių priemonių parinkimas, kad jų tikrosios vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamo objekto tikrosios vertės arba jo sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus;
4.17. sandorio šalies rizika (angl. counterparty risk) – tikimybė patirti nuostolius dėl sandorio šalies nesugebėjimo įvykdyti finansinių įsipareigojimų, prisiimtų sudarant sandorį;
4.18. sudėtinga išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, sudaryta iš kelių išvestinių finansinių priemonių ir (arba) kurios vertė priklauso nuo kelių finansinių priemonių, ir (arba) jos vertę yra sunku nustatyti;
4.19. sudėtingas kolektyvinio investavimo subjektas – tai kolektyvinio investavimo subjektas, kuris naudoja sudėtingas išvestines finansines priemones rizikos draudimo ir investavimo tikslais;
4.20. VaR metodas (angl. Value-at-Risk method) – statistinis metodas, kurį taikant išmatuojami galimi nuostoliai, kuriuos per tam tikrą laikotarpį su tam tikra tikimybe gali patirti kolektyvinio investavimo subjektas. VaR metodas taikomas užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos rizikai įvertinti.
II. Pareiga VERTINti IR VALDYti riziką
5. Valdymo įmonės privalo:
5.1. taip valdyti riziką, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos įtaką bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;
5.3. valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių nustatyta tvarka ir periodiškumu pateikti Vertybinių popierių komisijai informaciją apie naudojamas išvestinių investicinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas bei metodus, kuriais vertinama su išvestinių investicinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno valdomo kolektyvinio investavimo subjekto rizika.
6. Įgyvendindamos 5 punkte numatytas pareigas, valdymo įmonės gali sukurti ir įdiegti tokią rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, kuri atitiktų konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinės veiklos rizikos pobūdį ir sudarytų galimybę tinkamai stebėti ir įvertinti visas tokiam subjektui būdingas esmines rizikas.
7. Valdymo įmonės gali pasirinkti ir naudoti rizikos vertinimo metodus, aprašytus šioje tvarkoje, taip pat ir kitus rizikos vertinimo metodus, jei tam motyvuotai neprieštarauja Vertybinių popierių komisija. Jos turi išsamiai aprašyti naudojamus rizikos vertinimo metodus, skaičiavimo metodiką ir rizikos valdymo procedūras.
8. Valdymo įmonės, norinčios gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijoje yra numatytas išvestinių finansinių priemonių naudojimas, ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurių valdymas nebus perduotas valdymo įmonei, norinčios gauti licenciją ir kurių investavimo strategijose numatytas išvestinių finansinių priemonių naudojimas, kartu su prašymu Vertybinių popierių komisijai privalo pateikti 7 punkte nurodytus naudojamų rizikos vertinimo metodų, skaičiavimo metodikų ir rizikos valdymo procedūrų aprašymus.
9. Apie naudojamų rizikos vertinimo metodų, skaičiavimo metodikos ir rizikos valdymo procedūrų pakeitimus valdymo įmonės privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo jų patvirtinimo.
III. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO rizikos apimties RIBOJIMAI
11. Valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis (angl. global exposure) nebūtų didesnė kaip 100 proc. kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
12. Kolektyvinio investavimo subjekto bendra rizikos apimtis (angl. overall risk exposure) neturi būti didesnė kaip 200 proc. grynųjų aktyvų vertės.
IV. RINKOS RIZIKOS VERTINIMAS
14. Paprastų kolektyvinio investavimo subjektų rinkos rizika gali būti vertinama remiantis įsipareigojimų įvertinimo metodu. Taikant šį metodą, išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra perskaičiuojamos (konvertuojamos) į analogiškas pozicijas pagal pagrindinės bazinės finansinės priemonės rinkos vertę.
15. Įsipareigojimams, kylantiems iš pasirinkimo sandorių naudojimo, vertinti gali būti taikomas delta koeficientas. Delta koeficientas – tai pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio bazinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui. Bazinės finansinės priemonės pozicija yra lygi delta koeficiento ir bazinės finansinės priemonės rinkos vertės sandaugai.
16. Perskaičiuojant ateities, išankstinių, apsikeitimo sandorių pozicijas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno sandorio specifiką. Paprasti sandoriai įvertinami remiantis išvestinės finansinės priemonės rinkos kaina.
17. Valdymo įmonės, naudojančios įsipareigojimų metodą, kaip tai numatyta 14 punkte, šį metodą gali naudoti vertindamos paprastų kolektyvinio investavimo subjektų įsiskolinimo laipsnį (angl. leverage).
18. Sudėtingų kolektyvinio investavimo subjektų rinkos rizikai vertinti naudojamas VaR metodas. Taikant šį metodą, turi būti pasirinktas 99 proc. pasikliautinis intervalas ir 30 dienų laikymo laikotarpis. Duomenys VaR metodui turi būti imami iš vienerių metų laikotarpio iki skaičiavimo datos. Pasikliautinis intervalas – tai sritis tarp dviejų vertinamojo parametro reikšmių, kuriai su tam tikra tikimybe priklauso vertinamasis parametras. Laikymo laikotarpis – numatomas finansinės priemonės laikymo laikotarpis.
19. VaR reikšmei apskaičiuoti valdymo įmonės gali naudoti šiuos pagrindinius metodus:
19.1. variacinį–kovariacinį metodą. Variacinis–kovariacinis metodas yra parametrinis rizikos skaičiavimo metodas, kurį taikant daroma prielaida, kad šių finansinių priemonių rinkos rizikos veiksniai ir šių priemonių portfelio pelnas (nuostolis) yra pasiskirstę pagal normaliojo pasiskirstymo (angl. normal distribution) dėsnį;
19.2. praėjusio laikotarpio modeliavimo metodą. Taikant šį metodą finansinių priemonių rizikos dydis apskaičiuojamas naudojantis duomenimis apie rinkos rizikos veiksnių praėjusio laikotarpio pokyčius;
20. Valdymo įmonė gali pasirinkti vieną iš 19 punkte pateiktų VaR reikšmės apskaičiavimo metodų ir jį taikyti valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio rinkos rizikai apskaičiuoti.
21. Sudėtingi kolektyvinio investavimo subjektai VaR reikšmę privalo skaičiuoti kiekvieną darbo dieną ir apskaičiuotas VaR reikšmes palyginti su orientacinio portfelio, jeigu jis yra pasirinktas, VaR reikšmėmis.
22. Sudėtingi kolektyvinio investavimo subjektai kartu su VaR metodu rinkos rizikos įvertinimui turi naudoti įtampos testus. Įtampos testai (angl. stress tests) suprantami kaip metodai, kuriuos naudojant yra įvertinama, kaip neįprastų finansinių ir ekonominių įvykių atveju gali pasikeisti investicijų portfelio vertė.
V. SANDORIO ŠALIES RIZIKOS VERTINIMAS
24. Sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių yra vertinami kaip neturintys sandorio šalies rizikos tuo atveju, jei tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis yra prekiaujama reguliuojamose rinkose, atsiskaitymai už juos yra garantuoti, išvestinių finansinių priemonių pozicijos įvertinamos pagal rinkos kainą ir yra atliekamas kasdieninis mardžiningas. Mardžiningas (angl. margining) – reikalingo piniginių lėšų arba vertybinių popierių likučio sąskaitoje nustatymas ir užtikrinimas.
25. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, sandorio šalies rizika yra vertinama atsižvelgiant į tai, kokius didžiausius nuostolius gali patirti kolektyvinio investavimo subjektas, jei kita sandorio šalis nesugebėtų įvykdyti savo įsipareigojimų.
26. Vertinant sandorio šalies riziką, gali būti atsižvelgiama į finansinio užtikrinimo susitarimą, sudarytą su kita sandorio šalimi. Finansinis užstatas, kuris laikomas sandorio įvykdymui užtikrinti, yra pripažįstamas kaip mažinantis sandorio šalies riziką, jei atitinka visas šias sąlygas:
26.2. turtas yra nerizikingas (pvz., pinigai, aukšto kredito reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai) ir likvidus;
26.3. turtas saugomas pas saugotoją, nesusijusį su kita sandorio šalimi, ir yra apsaugotas nuo su sandorių šalimis nesusijusio trečio asmens pretenzijų į šį konkretų turtą;
27. Kolektyvinio investavimo subjekto investicijų į vieną įmonę ar įmonių grupę (angl. exposure to counterparty risk) suma negali būti didesnė kaip 20 proc. grynųjų aktyvų vertės, įskaitant įmonės ar grupės kolektyvinio investavimo subjektui pateiktą finansinį užstatą.
28. Kolektyvinio investavimo subjektams leidžiama tų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, pozicijas vertinti naudojant tarpusavio užskaitas (angl. netting) konkrečios sandorio šalies atžvilgiu. Užskaita galima, kai valdymo įmonė yra sudariusi su kita sandorio šalimi sutartį dėl tarpusavio užskaitos, apimančią visus šalių tarpusavio įsipareigojimus, ir sandorio šalies bankroto ar likvidavimo atveju valdymo įmonė turėtų įgyti reikalavimo teisę arba įsipareigojimą sumokėti grynąjį skirtumą, rinkos kaina įvertinus tarpusavio įsipareigojimus.
VI. EMITENTO RIZIKOS VERTINIMAS
29. Apskaičiuojant Kolektyvinio investavimo subjektų 37 straipsnyje nustatytus apribojimus investavimui į vieną emitentą, turi būti atsižvelgiama ir į turimas išvestinių finansinių priemonių pozicijas. Tokiais atvejais išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra konvertuojamos į atitinkamas bazinių finansinių priemonių pozicijas, o jų vertinimui naudojami tie patys metodai, kaip ir atitinkamoms bazinėms finansinėms priemonėms vertinti.
31. Tais atvejais, kai anksčiau minėti metodai dėl išvestinės finansinės priemonės sudėtingumo ar techninių galimybių nebuvimo negali būti panaudoti, vertinimas atliekamas nustatant didžiausius tikėtinus nuostolius, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas gali patirti dėl sandorio.
VII. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PADENGIMAS
33. Kai pagal išvestinės finansinės priemonės sąlygas yra numatytas automatinis bazinės finansinės priemonės perdavimas kitai sandorio šaliai suėjus terminui arba toks perdavimas turi būti vykdomas sandorio šalies pasirinkimu sandorio dėl išvestinės finansinės priemonės galiojimo metu, arba tais atvejais, kai bazinės finansinės priemonės perdavimas yra įprasta praktika, tokia bazinė finansinė priemonė turi būti laikoma kolektyvinio investavimo subjekto portfelyje išvestinių finansinių priemonių padengimo tikslu.
34. Kai išvestinės finansinės priemonės bazinė finansinė priemonė gali būti tinkamai pakeista kita finansine priemone, kuri yra likvidi, kolektyvinio investavimo subjektas nepiniginio padengimo tikslu gali turėti kitą likvidžią finansinę priemonę, kurią prireikus galima būtų panaudoti bazinės finansinės priemonės įsigijimui su sąlyga, kad dėl tokio sandorio kylanti papildoma rinkos rizika yra tinkamai įvertinta.
35. Naudodami išvestines finansines priemones, už kurias automatiškai ar kolektyvinio investavimo subjekto pasirinkimu atsiskaitoma pinigais, kolektyvinio investavimo subjektai padengimo tikslu gali turėti:
35.2. likvidžius ir saugius (pvz., su mažomis kainos svyravimo ribomis) skolos vertybinius popierius;
36. Turtas laikomas likvidžiu tuo atveju, jei jis gali būti realizuotas per septynias darbo dienas už kainą, artimą dabartinei finansinės priemonės kainai jos rinkoje. Valdymo įmonė turi užtikrinti, kad išvestinės finansinės priemonės išpirkimo ar sandorio įvykdymo momentu turės pakankamai lėšų, reikalingų atsiskaitymams įvykdyti.
37. Bazinės finansinės priemonės ir finansinės priemonės, laikomos padengimo tikslais, turi atitikti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatas bei kolektyvinio investavimo subjekto pasirinktą investavimo politiką ir objektus.