KONVENCIJA, PAPILDANTI VARŠUVOS KONVENCIJĄ DĖL TAM TIKRŲ TAISYKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU TARPTAUTINIAIS VEŽIMAIS ORU, ATLIEKAMAIS ASMENS, NESANČIO SUSITARIANČIU VEŽĖJU, UNIFIKAVIMO^*

ŠIĄ KONVENCIJĄ PASIRAŠIUSIOS ŠALYS,

PAŽYMĖDAMOS, kad Varšuvos Konvencijoje nėra kai kurių taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, atliekamais asmens, nesančio vežimo sutarties šalimi,

LAIKYDAMOS, kad dėl to pageidautina suformuluoti taisykles, taikytinas tokiomis aplinkybėmis,

SUSITARĖ:

I straipsnis

Šioje Konvencijoje:

a) „Varšuvos Konvencija“ reiškia Konvenciją dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašytą Varšuvoje 1929 m. spalio 12 d., arba Varšuvos Konvenciją, pakeistą Hagoje 1955 m., priklausomai nuo to, kuria iš jų vadovaujamasi vykdant vežimą pagal sutartį, minimą b) punkte;

b) „susitariantis vežėjas“ reiškia asmenį, kuris, kaip komitentas, sudaro sutartį dėl vežimo, vykdomo pagal Varšuvos Konvenciją, su keleiviu ar krovinių siuntėju, arba su asmeniu, veikiančiu keleivio ar krovinių siuntėjo vardu;

c) „faktinis vežėjas“ reiškia asmenį, kitą nei susitariantis vežėjas, kuris, remiantis susitariančio vežėjo įgaliojimu, įvykdo visą arba dalį vežimo, aptarto b) punkte, tačiau kuris nėra tolesnis tokios dalies vežėjas Varšuvos Konvencijos prasme. Toks įgaliojimas tariamas esančiu, jei nėra įrodyta priešingai.

II straipsnis

Jei faktinis vežėjas įvykdo visą arba dalį vežimo, kuris pagal I straipsnyje minimą sutartį yra vykdomas pagal Varšuvos Konvenciją, tiek susitariančiam vežėjui, tiek faktiniam vežėjui, jei tik kitaip nenumatyta šioje Konvencijoje, taikomos Varšuvos Konvencijos taisyklės; pirmajam – viso vežimo, aptarto sutartyje, atžvilgiu, antrajam – tik jo įvykdyto vežimo atžvilgiu.

III straipsnis

1. Faktinio vežėjo ir jo tarnautojų bei agentų, veikiančių jų tarnybos rėmuose, veiksmai ir neveikimas laikomi, faktinio vežėjo įvykdyto vežimo atžvilgiu, taip pat ir susitariančio vežėjo veiksmais bei neveikimu.

2. Susitariančio vežėjo ir jo tarnautojų bei agentų, vykdančių savo pareigas, veiksmai ir neveikimas faktinio vežėjo įvykdyto vežimo atžvilgiu laikomi taip pat ir faktinio vežėjo veiksmais bei neveikimu. Vis dėlto joks toks veiksmas ar neveikimas negali užtraukti faktiniam vežėjui atsakomybę, viršijančią Varšuvos Konvencijos 22 straipsnyje nurodytas ribas. Jokia speciali sutartis, pagal kurią susitariantis vežėjas prisiima įsipareigojimus, nenumatytus Varšuvos Konvencijoje, ir joks teisių atsisakymas pagal šią Konvenciją, ir joks specialus paskelbimas apie interesą pristatymui į paskirties vietą, aptartas minėtos Konvencijos 22 straipsnyje, negali daryti poveikio faktiniam vežėjui, jei dėl to su juo nebuvo susitarta.

IV straipsnis

Bet kuris nusiskundimas ar įsakymas pagal Varšuvos Konvenciją vežėjo atžvilgiu turi tą pačią galią, ar jis adresuotas susitariančiam vežėjui, ar faktiniam vežėjui. Vis dėlto įsakymai, minimi Varšuvos Konvencijos 12 straipsnyje, galioja tik tada, jei jie adresuoti susitariančiam vežėjui.

V straipsnis

Faktinio vežėjo vykdomo vežimo atžvilgiu, bet kuris to vežėjo ar susitariančio vežėjo tarnautojas ar agentas, jei jis įrodo, jog vykdė savo tarnybines pareigas, turi teisę pasinaudoti atsakomybės ribomis, kurios pagal šią Konvenciją gali būti pritaikytos tam vežėjui, kurio tarnautoju ar agentu jis yra, jei tik neįrodoma, kad jis veikė tokiu būdu, kuris pagal Varšuvos Konvenciją neleidžia taikyti atsakomybės ribų.

VI straipsnis

Faktinio vežėjo vykdomo vežimo atžvilgiu, bendra to vežėjo ir susitariančio vežėjo, o taip pat jų tarnautojų bei agentų, vykdančių savo tarnybines pareigas, atlyginamų nuostolių suma negali viršyti didžiausios sumos, galinčios būti skirta susitariančiam vežėjui ar faktiniam vežėjui atlyginti pagal šią Konvenciją, bet nė vienas iš minėtų asmenų nėra atsakingas už sumą, viršijančią jam taikytiną ribą.

VII straipsnis

Faktinio vežėjo vykdomo vežimo atžvilgiu, ieškinys dėl žalos atlyginimo ieškovo nuožiūra gali būti pateiktas tam vežėjui arba susitariančiam vežėjui, arba abiem kartu ar atskirai. Jei ieškinys pateikiamas tik vienam iš šių vežėjų, šis vežėjas turės teisę reikalauti, kad kitas vežėjas būtų įtrauktas į teismo procesą; procedūra ir įsigaliojimas tokiu atveju vadovaujasi atitinkamo teismo įstatymu.

VIII straipsnis

Bet kuris ieškinys dėl žalos atlyginimo, minimas šios Konvencijos VII straipsnyje, privalo būti pateiktas ieškovo nuožiūra arba į teismą, kuriame susitariančiam vežėjui gali būti pateiktas ieškinys pagal Varšuvos Konvencijos 28 straipsnį, arba į teismą, turintį reikiamą jurisdikciją toje vietoje, kur yra faktinio vežėjo gyvenamoji vieta arba pagrindinė būstinė.

IX straipsnis

1. Bet kuri sutarties sąlyga, nuimanti nuo susitariančio vežėjo ar faktinio vežėjo atsakomybę pagal šią Konvenciją arba nustatanti žemesnę atsakomybės ribą, negu taikytina pagal šią Konvenciją, yra negaliojanti, tačiau tokios sąlygos negaliojimas nereiškia negaliojimo visos sutarties, kuriai ir toliau taikomos šios Konvencijos sąlygos.

2. Faktinio vežėjo vykdomo vežimo atžvilgiu, ankstesnis punktas netaikomas sutarties sąlygoms, apimančioms nuostolius ar žalą, kylančią iš vežamam kroviniui būdingo defekto, kokybės ar ydos.

3. Bet kuris punktas, esantis vežimo sutartyje ir visuose specialiuose susitarimuose, sudarytuose iki žalos padarymo, kuriuo šalys ketina pažeisti šios Konvencijos taisykles arba taikydamos įstatymą, arba keisdamos taisykles jurisdikcijos atžvilgiu, laikomas negaliojančiu. Vis dėlto krovinio vežimui šios Konvencijos ribose yra leidžiami punktai, liečiantys arbitražą, jei arbitražo vieta yra vienoje iš VIII straipsnyje minimų jurisdikcijų.

X straipsnis

Išskyrus tai, kas numatyta VII straipsnyje, niekas šioje Konvencijoje negali pažeisti dviejų vežėjų tarpusavio teisių ir įsipareigojimų.

XI straipsnis

Iki šios Konvencijos įsigaliojimo pagal XIII straipsnio sąlygas, ji lieka atvira pasirašymui bet kurios Valstybės, kuri tą dieną yra Jungtinių Tautų arba bet kurios Specializuotos agentūros narė.

XII straipsnis

1. Šią Konvenciją turi ratifikuoti ją pasirašiusios Valstybės.

2. Ratifikavimo raštai atiduodami saugoti Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybei.

XIII straipsnis

1. Kai tik penkios pasirašiusios Valstybės atiduoda saugojimui savo šios Konvencijos ratifikavimo raštus, ji įsigalios joms devyniasdešimtą dieną po penktojo ratifikavimo rašto atidavimo saugoti. Kiekvienai Valstybei, vėliau ratifikavusiai šią Konvenciją, ji įsigalioja devyniasdešimtą dieną po ratifikavimo rašto atidavimo saugoti.

2. Kai tik ši Konvencija įsigalioja, Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybė įregistruoja ją Jungtinėse Tautose ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje.

XIV straipsnis

1. Šiai Konvencijai įsigaliojus, prie jos gali prisijungti bet kuri Jungtinių Tautų arba bet kurios Specializuotos agentūros valstybė-narė.

2. Valstybės prisijungimas atliekamas atiduodant prisijungimo dokumentą saugoti Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybei ir įsigalioja nuo devyniasdešimtos dienos po tokio atidavimo datos.

XV straipsnis

1. Bet kuri Susitarianti valstybė gali denonsuoti šią Konvenciją, pranešdama apie tai Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybei.

2. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybė gauna pranešimą apie denonsavimą.

XVI straipsnis

1. Bet kuri Susitarianti valstybė gali šios Konvencijos ratifikavimo ar prisijungimo prie jos metu, arba bet kada vėliau, pranešdama Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybei, paskelbti, jog Konvencija taikoma bet kuriai teritorijai, už kurios tarptautinius santykius ši Valstybė yra atsakinga.

2. Praėjus devyniasdešimčiai dienų po to, kai Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybė gauna tokį pranešimą, Konvencija pradedama taikyti minėtai teritorijai.

3. Bet kuri Susitarianti valstybė gali denonsuoti šią Konvenciją pagal su XV straipsnio sąlygas kuriai nors teritorijai atskirai arba visoms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ši valstybė yra atsakinga.

XVII straipsnis

Šiai Konvencijai negali būti daromos jokios išlygos.

XVIII straipsnis

Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybė praneša Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai ir visoms Jungtinių Tautų ar bet kurios Specializuotos agentūros valstybėms -narėms:

a) apie bet kurį šios Konvencijos pasirašymą ir jo datą;

b) apie bet kurio ratifikavimo ar prisijungimo dokumento atidavimą saugoti ir tokio atidavimo datą;

c) apie šios Konvencijos įsigaliojimo pagal XIII straipsnio 1 punktą datą;

d) apie bet kurio pranešimo dėl denonsavimo gavimą ir jo datą;

e) apie bet kurio paskelbimo ar pranešimo pagal XVI straipsnį gavimą ir jo datą.

TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašiusieji įgaliotieji atstovai, būdami tinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

SUDARYTA Gvadalacharoje tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt pirmųjų metų rugsėjo aštuonioliktą dieną trimis autentiškais tekstais anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Esant bet kokiam neatitikimui, pirmenybė teikiama tekstui prancūzų kalba, kuria buvo sudaryta 1929 m. spalio 12 d. Varšuvos Konvencija. Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybė turi atlikti oficialų Konvencijos teksto vertimą į rusų kalbą.

Ši Konvencija atiduodama saugoti Jungtinių Meksikos Valstijų Vyriausybei, kur pagal XI straipsnį ji lieka atvira pasirašymui, ir ši Vyriausybė išsiunčia patvirtintas jos kopijas Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai ir visoms valstybėms – Jungtinių Tautų arba bet kurios Specializuotos agentūros – narėms.

______________