LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 29 D. NUTARIMO NR. 780 „DĖL SPECIALIŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ BLANKŲ UŽSAKYMO, GAMYBOS, TECHNOLOGINĖS APSAUGOS, PLATINIMO, ĮSIGIJIMO IR SUNAIKINIMO TVARKOS BEI MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ IŠRAŠYMO IR PRIPAŽINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 780 „Dėl Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2185; 2003, Nr. 2-52, Nr. 35-1475, Nr. 65-2953, Nr. 82-3748) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ
IŠRAŠYMO IR PRIPAŽINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515, Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123- 5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) 64, 79, 80, 81, 82 ir 83 straipsniais, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2002, Nr. 123-5517) 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) 12 straipsniu ir įgyvendindama 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas – nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Sąskaita faktūra ir PVM sąskaita faktūra juridinės galios neturi ir pagal jas išlaidos negali būti pripažintos sąnaudomis, o pirkimo PVM – atskaitomu PVM pagal PVM sąskaitą faktūrą, jeigu jose nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų, išskyrus atvejus, nustatytus šiuo nutarimu patvirtintose Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse.
2.2. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 500 litų. Finansų ministras turi teisę nustatyti papildomus išlaidų pripažinimo sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus apribojimus.
2.3. Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkte nurodytą atvejį), netaikant šio nutarimo 2.2 punkte nustatytų apribojimų.
2.4. Tais atvejais, kai šio nutarimo 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytų prekių (paslaugų) pardavėjas pirkėjui (klientui) išdavė kasos aparato kvitą ir nustatytąja tvarka išrašė sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą, išlaidos sąnaudomis pripažįstamos pagal jas, tačiau pirkėjas (klientas) privalo turėti dar ir kasos aparato kvitą.
2.5. Tais atvejais, kai parduodant keleivinio transporto bilietus neprivaloma išduoti kasos aparato kvito, keleivinio transporto išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančius keleivinio transporto bilietus.
2.6. Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) įsigijimo išlaidos sąnaudomis, kai atsiskaitant už degalus naudojamos specialios degalų pardavėjo išduotos kortelės, atsiskaitymas kuriomis gali būti identifikuotas kasos aparato kvite, pripažįstamos tik pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras. Pirkėjas (klientas) šiuo atveju kasos aparato kvito turėti neprivalo.
2.7. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras tik tuo atveju, jeigu jose nurodytas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis yra fizinis asmuo – asmens kodas), pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas (jeigu šių dokumentų pagrindu sąnaudomis pageidaujama pripažinti ilgalaikio materialiojo turto, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto išlaidas finansų ministro nustatyta tvarka, – fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas).“.
2. Nustatyti, kad:
2.1. Kasos pajamų orderio blankų, sąskaitų faktūrų blankų naudojimui, anuliavimui, grąžinimui ir sunaikinimui taikomi tie patys reikalavimai ir tos pačios taisyklės kaip ir PVM sąskaitų faktūrų blankams.
2.2. Finansų ministras, laikydamasis 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas – 29 straipsnyje nustatytos konsultavimosi su Europos Komisijos PVM komitetu procedūros, gali nustatyti atvejus, kai viena PVM sąskaita faktūra įforminant kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas nurodomi ne visi PVM sąskaitoms faktūroms privalomi rekvizitai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407
redakcija)
MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ IŠRAŠYMO IR PRIPAŽINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (toliau vadinama – šios Taisyklės) reikalavimai privalomi visiems veiklą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992), vykdantiems Lietuvos vienetams, taip pat ekonominę veiklą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 35-1271), vykdantiems Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims; užsienio vienetams ar kitiems užsienio apmokestinamiesiems asmenims šių Taisyklių reikalavimai taikomi tiek, kiek veikla (ekonominė veikla) vykdoma per užsienio vieneto (ar kito apmokestinamojo asmens) filialą, atstovybę, nuolatinę buveinę, taip pat tais atvejais, kai užsienio apmokestinamajam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas atsiranda prievolė registruotis Lietuvos Respublikoje PVM mokėtoju tiesiogiai arba paskyrus fiskalinį agentą (Lietuvos ir užsienio vienetai ir kiti apmokestinamieji asmenys, kuriems taikomi šių Taisyklių reikalavimai, toliau vadinami ūkio subjektais). Užsienio ūkio subjektas prievoles, susijusias su šiomis Taisyklėmis, įgyvendina pats arba per Lietuvos Respublikos asmenį, šio užsienio asmens įgaliotą išrašyti apskaitos dokumentus.
II. SĄSKAITA FAKTŪRA
3. Ūkio subjektai ne PVM mokėtojai, išskyrus fizinius asmenis (jeigu šiose Taisyklėse nenustatyta kitaip) prekių tiekimui (paslaugų teikimui), kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras.
4. Sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius skirtas pirkėjui, antrasis – prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), t. y. pardavėjui.
5. Sąskaitoje faktūroje, be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nustatytų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų ir 6 punkte nurodytų rekvizitų, turi būti nurodyta:
5.1. pirkėjo pavadinimas (vardas ir pavardė), kodas (asmens kodas), prekės (paslaugos) pavadinimas, prekės (paslaugos) kaina;
6. Sąskaitoje faktūroje turi būti serija ir numeris. Sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip:
6.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (–os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų.
7. Ūkio subjektai privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų apskaitą, į ją įtraukdami visas prekių (paslaugų) pirkėjams išrašytas sąskaitas faktūras ir iš prekių tiekėjų (paslaugų teikėjų), t. y. pardavėjų, gautas sąskaitas faktūras ir PVM sąskaitas faktūras.
8. Sąskaitas faktūras naudoja ir ūkininkai, nesantys PVM mokėtojais, privalantys tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau tik tais atvejais, kai pirkėjas neprivalo įforminti žemės ūkio produkcijos pirkimo ar kai nenaudojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje nustatytas apskaitos dokumentas. Nesantys PVM mokėtojais advokatai prekių tiekimą (paslaugų teikimą) privalo įforminti apskaitos dokumentais, nustatytais finansų ministro patvirtintos ir atitinkamai su Lietuvos advokatų taryba suderintos tvarkos apraše, laikydamiesi ten nustatytų reikalavimų. Kiti gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir nesantys PVM mokėtojai, prekių tiekimą ar paslaugų teikimą gali įforminti sąskaita faktūra. Už žemės ūkio produkcijos tiekėjų, kurie nėra PVM mokėtojai ir kuriems netaikoma kompensacinio PVM tarifo schema, nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus pirmajame skirsnyje, patiektą žemės ūkio produkciją sąskaitą faktūrą išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas (įskaitant PVM mokėtojus, bet išskyrus asmenis, kurie nėra apmokestinamieji asmenys). Šioje sąskaitoje faktūroje turi būti visi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyti, taip pat Žemės ūkio ministerijos nustatyti rekvizitai.
III. PVM SĄSKAITA FAKTŪRA
9. PVM sąskaitomis faktūromis prekių tiekimas (paslaugų teikimas), taip pat avanso sumokėjimas įforminamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. PVM sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius skirtas prekių (paslaugų) pirkėjui, antrasis – prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), t. y. pardavėjui. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti visi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi rekvizitai, išskyrus šiose Taisyklėse nustatytus atvejus.
11. Jeigu PVM sąskaita faktūra išrašoma asmeniui, turinčiam teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti akcizą, PVM sąskaitoje faktūroje, be Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų privalomų šio apskaitos dokumento rekvizitų, pirkėjo prašymu turi būti nurodyta už prekes apskaičiuoto akcizo suma.
12. PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip:
12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (–os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų.
13. Viena bendra PVM sąskaita faktūra gali būti įformintas prekių tiekimas ir (ar) paslaugų teikimas, kai prekės tiekiamos bendrai advokatų kontoros advokatams, notarų biuro notarams, taip pat kitais finansų ministro nustatytais atvejais keliems asmenims. Šiuo atveju vietoj pirkėjo (kliento) kodo (asmens kodo) PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas finansų ministro nustatytas pirkėjus (klientus) identifikuojantis rekvizitas.
IV. KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO
ĮSTATYME NURODYTŲ PREKIŲ TIEKIMO IR PASLAUGŲ TEIKIMO ATVEJŲ
ĮFORMINIMO YPATYBĖS
14. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą prekių suvartojimą privatiems poreikiams tenkinti, 8 straipsnyje nurodytą paslaugų teikimą privatiems poreikiams tenkinti ir 6 straipsnyje nurodytą ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–3, 7 ir 9–12 punktuose nustatyti rekvizitai.
15. Pagal šių Taisyklių 14 punkto reikalavimus išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nuoroda į atitinkamą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnį (pvz., 5, 6 ar 8 straipsnį arba nurodyta: „prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti“, „paslaugų teikimas privatiems poreikiams tenkinti“ ar „ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas“ – atsižvelgiant į tai, koks prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atvejis įforminamas). Šių rekvizitų nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.
16. PVM mokėtojas turi teisę visus per PVM mokestinį laikotarpį įvykusius Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsniuose nurodytus prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejus įforminti viena bendra PVM sąskaita faktūra (joje pagal kiekvieną įvykusį minėtą prekių tiekimo (paslaugų teikimo) atvejį atskirai turi būti nurodyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatyti rekvizitai).
17. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2-4 dalyse nurodytą prekių tiekimą ir paslaugų teikimą įforminančioje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta:
17.2. ūkio subjekto, perimančio nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba pagerinto pastato (statinio) daikto savininko pavadinimas ir kodas (vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu jis – fizinis asmuo) ir PVM mokėtojo kodas (jeigu yra);
17.4. tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) apmokestinamoji vertė, apskaičiuota Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka;
18. Pagal šių Taisyklių 17 punkto reikalavimus išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nuoroda į atitinkamą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 9 straipsnio dalį (pvz., 2, 3 ar 4 dalį arba nurodyta: „turtinis įnašas“, „nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl reorganizavimo“ ar „esminio pastato (statinio) pagerinimo perdavimas“ – atsižvelgiant į tai, koks prekių tiekimo (paslaugų teikimo) atvejis įforminamas). Šio rekvizito nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.
19. PVM sąskaita faktūra nenaudojama, kai prekės tiekiamos (paslaugos teikiamos) fiziniam asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo (išskyrus atvejus, kai į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės):
19.1. kai išduodamas kasos aparato kvitas, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas ar keleivinio transporto bilietas;
19.2. kai draudimo paslaugų įforminimui naudojamas draudimo liudijimas (polisas), turintis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus privalomus rekvizitus ir atitinkantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) nuostatas;
19.3. kai teikiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnyje nurodytas paslaugas naudojami buhalterinę apskaitą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus turintys apskaitos dokumentai, o jeigu vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojantys teisės aktai nustato kitus reikalavimus, – atitinkantys šiuos reikalavimus;
19.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 716 „Dėl Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentų išrašymo ir pateikimo (išsiuntimo) ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 53-2061) nustatytais atvejais, kai įforminant nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (gyvenamųjų patalpų nuomos, šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų, šiluminės energijos ir komunalinių paslaugų (šiukšlių išvežimo, lifto ir panašiai) teikimą apskaitos dokumentai gali būti neišrašomi.
20. Kitais nei šių Taisyklių 19 punkte nurodytais atvejais fiziniam asmeniui turi būti išrašoma PVM sąskaita faktūra, kurioje turi būti visi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyti privalomi rekvizitai. Pirkėjo prašymu turi būti nurodyti ir kiti PVM sąskaitai faktūrai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti rekvizitai.
V. KREDITINIŲ IR DEBETINIŲ DOKUMENTŲ IŠRAŠYMAS IR NAUDOJIMAS
MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI
21. Kai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnyje nustatytais atvejais privaloma išrašyti kreditinį dokumentą, tam tikslui išrašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra, rodanti įvykusius aplinkybių pasikeitimus.
22. Kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje, be PVM sąskaitai faktūrai privalomų rekvizitų, laisva forma nurodoma, kad tai – kreditinė PVM sąskaita faktūra, taip pat nurodomi anksčiau išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios duomenys tikslinami, išrašymo data, serija, numeris (jeigu įmanoma tiksliai nurodyti, kurio apskaitos dokumento duomenys tikslinami) ir priežastis, dėl kurios išrašomas kreditinis dokumentas. Nuorodos, kad tai – kreditinė PVM sąskaita faktūra, nebuvimas ir priežasties, dėl kurios išrašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra, nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.
23. Kai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio nustatyta tvarka šalių susitarimu aplinkybių pasikeitimas įforminamas debetiniu dokumentu, tokiame dokumente turi būti visi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyti privalomi apskaitos dokumento rekvizitai (išskyrus asmens (–ų), kuris (kurie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardą (–us) arba pirmąją (-ąsias) vardo (-ų) raidę (–es), pavardę (–es), parašą (–us) ir pareigas), taip pat:
23.1. pirkėjo (kliento), grąžinančio prekes ar atsisakančio paslaugų, kodas (jeigu pirkėjas nėra PVM mokėtojas), asmens kodas (jeigu tai – fizinis asmuo) ir PVM mokėtojo kodas (jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas);
23.2. prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) pavadinimas ir PVM mokėtojo kodas, jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) buvo įformintas PVM sąskaita faktūra, arba prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) pavadinimas, kodas (vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu jis – fizinis asmuo) – jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) buvo įformintas kitu apskaitos dokumentu;
23.4. grąžinamų prekių (atsisakomų paslaugų) vertė (be PVM) ir nuo jos apskaičiuota PVM suma (jeigu grąžinamos PVM apmokestinamos prekės);
24. Debetiniame apskaitos dokumente laisva forma nurodoma, kad tai – debetinis apskaitos dokumentas. Šio rekvizito nenurodymas debetiniame apskaitos dokumente neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą jame nurodytas PVM sumas.
25. Jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) buvo teisės aktų nustatyta tvarka įformintas ne PVM sąskaita faktūra, o kitu apskaitos dokumentu, aplinkybių pasikeitimas įforminamas atitinkamu kreditiniu apskaitos dokumentu, kuriems šio skyriaus reikalavimai taikomi kaip ir kreditinėms PVM sąskaitoms faktūroms.
VI. KAI KURIOS PVM SĄSKAITOSE FAKTŪROSE NURODYTŲ PVM SUMŲ
ATSKAITYMO YPATYBĖS
26. Kai viena PVM sąskaita faktūra (ar atitinkamai – kitu apskaitos dokumentu) įforminamos advokatų kontoros advokatams, notarų biuro notarams ar kitais finansų ministro nustatytais atvejais keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės (teikiamos paslaugos), tokiuose apskaitos dokumentuose atskirai nurodytos PVM sumos gali būti finansų ministro nustatyta tvarka traukiamos dalimis į konkrečių PVM mokėtojų PVM atskaitą. Finansų ministro nustatyta tvarka, taikytina advokatų kontorų advokatams, taip pat notarų biuro notarams, turi būti suderinta atitinkamai su Lietuvos advokatų taryba ir Lietuvos notarų rūmais.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams taikomos tik tos šių Taisyklių nuostatos, kurios taikomos PVM mokėtojams, jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas. Kitus reikalavimus šių asmenų išrašomiems dokumentams nustato jų buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai.
28. Jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas ne PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, o kasos aparato kvitu, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra išrašoma pirkėjui (klientui) pareikalavus. Tokiu atveju PVM sąskaitoje faktūroje ar sąskaitoje faktūroje, be kitų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nurodytų rekvizitų, įrašomi ir išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data. Šių rekvizitų nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.
29. Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, finansų ministro nustatyta tvarka išrašomas akcizų apskaičiavimo dokumentas. Finansų ministras turi teisę nustatyti atvejus, kada akcizų apskaičiavimo dokumentai gali būti neišrašomi.
30. Mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai turi būti surašyti įskaitomai, be trynimų, rašikliu (rašalu) arba techninėmis priemonėmis. Klaidingi apskaitos dokumentų įrašai, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo apribojimų, taisomi taip: klaidingas tekstas ar skaičiai perbraukiami taip, kad juos būtų galima perskaityti, ir visuose egzemplioriuose (dalyse) įrašomas teisingas tekstas. Šalia ištaisyto teksto ar skaičiaus turi būti taisymą atlikusio įgalioto asmens parašas ir taisymo data.
31. Jeigu išrašymo metu mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai (kai nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) sugadinami, jie iš karto žymimi žodžiu „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo data ir anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. Asmuo anuliuotus ir panaudotus mokesčiams apskaičiuoti naudojamus apskaitos dokumentus saugo laikydamasis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.