LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 M. VASARIO 5 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-171 „DĖL UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJŲ IR JOS VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. gruodžio 10 d. Nr. ISAK-2378
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. ISAK-171 „Dėl Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1283) ir išdėstau jį nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu
Nr. ISAK-171
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymo
Nr. ISAK-2378 redakcija)
UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vidurinio ugdymo programos akreditacijos tikslą, uždavinius, principus ir kriterijus, akreditavimo organizavimą ir vykdymą, apeliacijų nagrinėjimo tvarką.
2. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), šiuo Tvarkos aprašu, kitais teisės aktais, akreditavimą organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su apskričių viršininkų administracijų Valstybinės švietimo priežiūros skyriais (tarnybomis).
II. AKREDITACIJOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
4. Uždaviniai:
4.1. tobulinti mokyklų vadovų ir pedagogų gebėjimus organizuoti ugdymo procesą, atitinkantį mokinių amžių, gebėjimus ir ugdymosi poreikius;
4.2. skatinti mokyklas ir jų steigėjus sukurti materialinę bazę vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybei garantuoti;
5. Akreditacijos principai.
5.1. Visuotinumas. Vykdomas vidurinių, suaugusiųjų mokyklų, suaugusiųjų mokymo centrų, ugdymo centrų, specialiųjų mokyklų, specialiųjų ugdymo centrų, gimnazijų, kurių struktūra neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, profesinių mokyklų (toliau – mokykla) vidurinio ugdymo programų akreditavimas.
5.2. Skaidrumas. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo atitiktis akreditacijos kriterijams mokykloje vertinama pagal Vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijų požymius (1 priedas) bei priimant kolegialius sprendimus.
5.3. Skatinimas. Pozityviu akreditavimo vykdytojų požiūriu į mokyklos veiklos praktiką mokykla skatinama nuolat tobulinti ugdymo kokybės vadybą.
III. AKREDITACIJOS KRITERIJAI
6. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijai.
6.1. 11–12 klasių mokinių (toliau – mokiniai) mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.
6.1.1. Paskutinių trejų mokslo metų mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai:
6.1.1.4. mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas;
6.1.2. Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai palyginti su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais):
6.1.2.1. įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas);
6.1.2.2. išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus;
6.2. Pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti gimnazijoje.
6.2.1. Mokyklos direktoriaus, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.
6.3. Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.
6.3.1. Miesto savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo lavinimo mokykloje sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo lavinimo mokykloje, jei ji yra viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba teikianti vidurinio ugdymo programą – sukomplektuotos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 40 mokinių.
6.3.2. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes pagal bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas, tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro.
6.4. Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.
6.4.1. Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams mokomųjų dalykų, dalykų modulių ir kursų pasirinkimo įvairovę.
6.4.2. Individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą mokiniams sudaromos sąlygos atskleisti ir plėtoti savo gabumus.
6.4.2.1. Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą mokymosi turinį.
6.4.3. Mokytojai veiksmingai ugdo bendruosius ir dalykinius mokinių gebėjimus.
6.4.3.1. Mokytojai taiko aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.
6.5. Pagalba mokiniams.
6.5.1. Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes, teikiama specialiojo pedagogo pagalba.
6.5.2. Mokiniams teikiama veiksminga pedagoginė, psichologinė, socialinė ir informacinė pagalba.
6.5.2.1. Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.
6.6. Ugdymo proceso aprūpinimas.
6.6.1. Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo ir mokymosi aplinka.
6.6.1.1. Mokomuosiuose kabinetuose, dirbtuvėse, laboratorijose, bibliotekoje yra reikiama įranga, vadovėliai ir mokymo priemonės, tinkamos įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. Mokytojams ir mokiniams sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis.
6.7. Mokyklos kultūra.
6.7.1. Mokyklos bendruomenė geba tobulėti, siekti bendrų tikslų.
6.8. Vadovavimas mokyklai.
6.8.1. Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.
6.8.2. Mokykloje įvairiapusiškai stebimas, vertinamas ugdymo procesas ir mokinių pasiekimai.
6.8.2.1. Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.
6.9. Išorės parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.
6.9.1. Mokyklos steigėjo parama.
6.9.1.1. Steigėjas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numatęs, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą, bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje.
IV. AKREDITAVIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
7. Akreditavimą organizuoja ir vykdo:
8. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija sudaroma iš 11 narių: Švietimo ir mokslo ministerijos, apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros skyrių (tarnybų), švietimo skyrių, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Gimnazijų asociacijos atstovų. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komisijos pirmininku skiriamas Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius, kuruojantis bendrąjį lavinimą.
9. Apskričių viršininkai tvirtina:
9.1. akreditavimo koordinavimo komisijas. Į komisijas įtraukiami apskričių viršininkų administracijų švietimo skyrių vedėjai, visų apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administracijos direktorių deleguoti švietimo padalinių vedėjai ar pavaduotojai ir Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus specialistai. Komisijų pirmininkais skiriami apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros skyrių (tarnybų) vadovai, sekretoriais – valstybinės švietimo priežiūros skyrių (tarnybų) specialistai;
9.2. vertinimo grupes. Vertinimo grupė sudaroma konkrečios mokyklos vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo atitikčiai akreditacijos kriterijams nustatyti. Vertinimo grupę sudaro 5–7 akreditavimo ekspertai: Švietimo ir mokslo ministerijos deleguotas specialistas (specialistai), apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriaus (tarnybos) vadovas ir (ar) specialistas (specialistai), gimnazijų direktoriai, gimnazijų direktorių pavaduotojai ugdymui. Prireikus į grupę įtraukiamas psichologas, specialusis pedagogas ar socialinis pedagogas. Grupei vadovauja apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriaus (tarnybos) specialistas. Grupės vadovu ir nariais negali būti asmenys, kuriuos su mokyklos vadovu sieja darbo santykiai ar artimi giminystės arba svainystės ryšiai.
10. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijos, akreditavimo koordinavimo komisijų kadencija – 3 metai.
11. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija svarsto ir priima nutarimus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras:
12. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija atsako už nešališką mokyklų vidurinio ugdymo programos akreditaciją.
13. Akreditavimo koordinavimo komisijos svarsto ir priima nutarimus, kuriuos tvirtina apskrities viršininkas:
13.1. dėl apskrities teritorijoje esančių mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo planų trejiems ir vieneriems metams pateikimo Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai;
13.3. dėl pažymų ir ataskaitų pateikimo Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai arba jų grąžinimo vertinimo grupių vadovams papildyti ar pataisyti;
14. Akreditavimo koordinavimo komisijos atsako už kokybiškai parengtų vertinimo dokumentų pateikimą Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai.
15. Vertinimo grupių kompetencijos:
15.1. įvertinti, kaip mokyklose įgyvendinamos vidurinio ugdymo programos, nustatyti atitiktį akreditacijos kriterijams pagal požymius;
16. Vertinimo grupių vadovai ir nariai atsako už objektyvų ir pagrįstą įvertinimą, už ataskaitose ir pažymose pateiktų faktų teisingumą ir išvadų tikslumą.
17. Nevalstybinių mokyklų steigėjai, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, vadovaudamiesi Tvarkos aprašu, pateikia savo mokyklų, kurių vidurinio ugdymo programas siūlo akredituoti per artimiausius trejus metus, sąrašą akreditavimo koordinavimo komisijoms apskrityse, kurių teritorijose yra mokyklos.
18. Akreditavimo koordinavimo komisijos sudaro apskrities teritorijoje esančių mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo planus trejiems ir vieneriems metams ir juos pateikia Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai. Į vienerių metų akreditavimo planus komisijos įrašo tik tas mokyklas, kurios atitinka akreditacijos kriterijų 6.3.1 punktą.
19. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija sudaro mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo planą vieneriems metams.
20. Nevalstybinių mokyklų steigėjai, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki mokykloms paskirtų akreditavimo datų akreditavimo koordinavimo komisijoms pateikia šiuos dokumentus:
20.2. užpildytas lenteles (3 priedas) apie mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus;
20.4. sprendimą (įsakymą), kuriuo steigėjas yra numatęs akredituojamos vidurinės mokyklos pagrindu steigti gimnaziją, profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje – gimnazijos skyrių;
22. Vertinimo grupės vadovas kartu su dviem grupės nariais patikrina, kaip mokykloje vykdomi mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų kriterijai ir kaip laikomasi priėmimo į mokyklą tvarkos.
23. Nustačius, kad pagal mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų kriterijus mokykla gauna ne mažiau kaip 16 balų iš 24 ir priimdama mokinius mokytis pagal vidurinio ugdymo programą maksimaliai vengia atrankos, vertinimo grupės vadovas kartu su mokyklos direktoriumi parengia vertinimo grupės darbo mokykloje plano projektą, suderina tikrinimo datą. Tuo atveju, jei mokykla surenka mažiau kaip 16 balų ir / ar priimdama mokinius mokytis pagal vidurinio ugdymo programą daro atranką, vertinimo grupės vadovas parengia ataskaitą ir siūlo akreditavimo koordinavimo komisijai nukelti akreditavimo datą.
24. Mokyklos direktorius ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki tikrinimo pradžios vertinimo grupės vadovui pristato mokyklos strateginį planą, metinę veiklos programą bei ugdymo planą, paskutinių mokslo metų vidaus audito ataskaitą.
25. Vertinimo grupės vadovas susipažįsta su direktoriaus pateiktais dokumentais, kartu su vertinimo grupe baigia rengti mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planą, kuriame kiekvienam grupės nariui paskiriamos užduotys, numatoma darbų eiga, terminai, pokalbiai su mokyklos vadovais, pedagogais, mokiniais, tėvais ir kt.
26. Vertinimo grupės nariai iki akreditavimo pradžios pagal darbų pasiskirstymą išnagrinėja pateiktus dokumentus ir apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriaus (tarnybos) atliktų tikrinimų pažymas, aktus ir pasirengia vertinti.
27. Prieš savaitę iki akreditavimo pradžios su mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planu vertinimo grupės vadovas supažindina akredituojamos mokyklos direktorių ir informuoja steigėjo administracijos švietimo padalinį.
28. Ne ilgiau kaip per septynias darbo dienas vertinimo grupė įvertina, ar vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas atitinka akreditacijos kriterijus. Dirbant vertinimo grupei mokykloje stebėtojo teisėmis dalyvauja steigėjo atstovas. Preliminarios vertinimo išvados aptariamos su mokyklos administracija.
29. Per 15 darbo dienų po atlikto mokyklos vertinimo grupė parengia ataskaitą ir pažymą (4 priedas), kurioje suformuluoja išvadą.
30. Vertinimo grupės išvados gali būti tokios:
30.1. mokyklai gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų balų ir taškų – „Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė atitinka nustatytus akreditacijos kriterijus. .............. mokykloje vykdomą vidurinio ugdymo programą rekomenduojame akredituoti“;
30.2. mokyklai gavus mažiau kaip 2/3 galimų taškų – „Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė iš dalies atitinka nustatytus akreditacijos kriterijus. ............. mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją rekomenduojame atidėti vieneriems metams“;
31. Su ataskaita ir pažyma mokyklos vadovas supažindinamas pasirašytinai, jam vertinimo grupės vadovas įteikia ataskaitos ir pažymos kopijas.
33. Akreditavimo koordinavimo komisija:
33.1. išnagrinėjusi vertinimo grupės vadovo pateiktus dokumentus (pažymą ir ataskaitą) ir nustačiusi, kad akreditacijos kriterijų požymių vertinimas argumentuotas, suformuluota išvada yra pagrįsta, dokumentai parengti pagal nustatytus reikalavimus, priima nutarimą teikti juos Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai;
33.2. išnagrinėjusi vertinimo grupės vadovo pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad ataskaitoje pateikti faktai ir argumentai neatitinka kriterijų ir jų požymių įvertinimo, išvada nepakankamai pagrįsta ir/ar dokumentai parengti ne pagal nustatytus reikalavimus, priima nutarimą pratęsti akreditavimo laiką (ne ilgiau kaip septynioms darbo dienoms), dokumentus grąžina grupės vadovui papildyti ar pataisyti. Dokumentai svarstomi kitame posėdyje.
34. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija, dalyvaujant vertinimo grupės vadovui ir mokyklos direktoriui, susipažįsta su akreditavimo koordinavimo komisijos nutarimu, apsvarsto pateiktus dokumentus ir priima vieną iš šių nutarimų:
34.2. „........... mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją atidėti vieneriems metams“;
V. APELIACIJŲ TEIKIMAS IR SVARSTYMAS
36. Per dešimt dienų po akreditavimo koordinavimo komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas nutarimas teikti akreditacijos dokumentus Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai, mokyklos vadovas, steigėjo administracijos švietimo padaliniui raštu pritarus, turi teisę šiai komisijai pateikti argumentuotą apeliaciją.
37. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija, išklausiusi visų suinteresuotų šalių paaiškinimus, išnagrinėjusi dokumentus ir nustačiusi, kad vertinimo grupė pažeidė vertinimo procedūras ar nepagrindė įvertinimo, suformulavo nepagrįstą išvadą, priima nutarimą sudaryti iš akreditacijos ekspertų vertinimo grupę papildomam vertinimui atlikti. Papildomam įvertinimui mokykloje, dalyvaujant steigėjo atstovui, skiriamos ne daugiau kaip trys darbo dienos. Papildomo vertinimo grupė parengia ataskaitą.
38. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija nutarimą turi priimti per 2 mėnesius po apeliacijos įteikimo datos. Į Vidurinio ugdymo programų akreditacijos komisijos posėdį kviečiama visa papildomo vertinimo grupė, mokyklos vadovas ir mokyklos steigėjo atstovas.
39. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija patvirtina vertinimo grupės, atlikusios papildomą vertinimą, išvadas ir priima atitinkamą nutarimą.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Vertinimo grupių nariai (akreditavimo ekspertai) rengiami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.
42. Kandidatai į akreditavimo ekspertus turi turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) išsilavinimą, pedagoginę kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip trejų metų vadybinio darbo stažą (gimnazijų direktoriai ir jų pavaduotojai ugdymui – vadybinę kvalifikacinę kategoriją), baigti 46 valandų mokymo programą, išlaikyti įskaitą ir gauti akreditavimo eksperto pažymėjimus.
Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos
1 priedas
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJŲ POŽYMIAI IR VERTINIMAS
| Kriterijaus Nr. |
Kriterijai ir jų požymiai |
Vertė |
| 1 |
11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai. |
24 balai |
| 1.1 |
Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai. |
15 balų |
| 1.1.1 |
Pamokų lankomumo pokyčiai. |
3 balai |
| 1. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 15 proc. |
3 balai |
|
| 2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo. |
2 balai |
|
| 3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo. |
1 balas |
|
| 1.1.2 |
Mokinių pažangumo pokyčiai. |
3 balai |
| 1. Per trejus mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais visi mokiniai buvo pažangūs. |
3 balai |
|
| 2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 95 proc. |
2 balai |
|
| 3. Per trejus mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis kasmet buvo ne žemesnis nei 90 proc. |
1 balas |
|
| 1.1.3 |
Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai. |
3 balai |
| 1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių nebuvo. |
3 balai |
|
| 2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo. |
2 balai |
|
| 3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati. |
1 balas |
|
| 1.1.4 |
Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas. |
3 balai |
| 1. Iškritusiųjų dalis per trejus mokslo metus kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys mokymosi nenutraukė (neiškrito iš švietimo sistemos), neskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį. |
3 balai |
|
| 2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį. |
2 balai |
|
| 3. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį. |
1 balas |
|
| 1.1.5 |
Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai. |
3 balai |
| 1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose ir konkursuose, projektuose, įvairiose sporto varžybose. |
3 balai |
|
| 2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) ar apskrities mokomųjų dalykų olimpiadose ir konkursuose, projektuose, įvairiose sporto varžybose. |
2 balai |
|
| 3. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose, įvairiose sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą. |
1 balas |
|
1.2 |
Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai palyginti su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais). |
9 balai |
| 1.2.1 |
Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas). |
3 balai |
| 1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis dvejus metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį. |
3 balai |
|
| 2. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis vienerius metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį. |
2 balai |
|
| 3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galima paklaida iki 3 proc.). |
1 balas |
|
| 1.2.2 |
Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus. |
3 balai |
| 1. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį. |
3 balai |
|
| 2. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį. |
2 balai |
|
| 3. Paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 proc.). |
1 balas |
|
| 1.2.3 |
50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo išlaikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus. |
3 balai |
| 1. Dvejus metus 50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų 50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį. |
3 balai |
|
| 2. Vienerius metus 50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų 50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį. |
2 balai |
|
| 3. Paskutinius trejus metus 50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų 50–100 balų įvertinimais išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 proc.). |
1 balas |
|
| 2 |
Pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti gimnazijoje. |
36 |
| 2.1 |
Mokyklos direktoriaus, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. |
23 |
| 1. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyriaus vedėjas turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją (profesinės mokyklos direktorius vietoj pedagogo kvalifikacijos gali turėti 3 metų pedagoginio arba mokyklos vykdomų programų profilį atitinkantį darbo stažą). |
1 |
|
| 2. Dalykų mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. |
3 |
|
| 3. Dalykų mokytojai yra mokomųjų dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją. |
3 |
|
| 4. Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas. |
2 |
|
| 5. Mokyklos direktorius ir (pageidautina) jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją. |
3 |
|
| 6. Vyresniųjų mokytojų ir mokytojų metodininkų dalis atitinka arba viršija šalies vidurkius. |
2 |
|
| 7. Mokytojų ekspertų dalis atitinka arba viršija šalies vidurkį. |
1 |
|
| 8. Direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir darbe naudojasi informacinėmis technologijomis. |
2 |
|
| 9. Mokytojai yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus. |
3 |
|
| 10. Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese. |
3 |
|
| 2.2 |
Mokyklos direktorius, pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją. |
13 |
| 1. Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. |
1 |
|
| 2. Susitarta dėl mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų, jie dera su nacionaliniais kvalifikacijos tobulinimo prioritetais ir atitinka mokyklos veiklos programos tikslus ir uždavinius. |
3 |
|
| 3. Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos programos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą. |
3 |
|
| 4. Vyksta gerosios patirties sklaida mokykloje, savivaldybėje, šalyje. |
3 |
|
| 5. Visi 11–12 klasių mokytojai tobulina savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 5 dienas per metus. |
3 |
|
| 3 |
Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis. |
19 |
| 3.1 |
Miesto savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo lavinimo mokykloje sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo lavinimo mokykloje, jei ji yra viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba teikianti vidurinio ugdymo programą – sukomplektuotos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 40 mokinių. |
Privalomas |
| 3.2 |
Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas. |
9 |
| 1. Nustatomi ir išnagrinėjami mokinių mokymosi poreikiai. |
3 |
|
| 2. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus. |
3 |
|
| 3. Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą, modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai. |
3 |
|
| 3.3 |
Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis. |
10 |
| 1. Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą Bendruosiuose ugdymo planuose. |
2 |
|
| 2. Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant individualius mokinių ugdymo planus ir koreguojamas atsižvelgiant į individualius pamokų tvarkaraščius. |
3 |
|
| 3. Mokinių pamokų tvarkaraščiuose ne daugiau kaip 3 „langai“, ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną (profesinėse mokyklose ne daugiau kaip 8 pamokos per dieną). |
2 |
|
| 4. Mokiniams sudarytos sąlygos turiningai veiklai per „langus“ (darbas skaitykloje, kompiuterių klasėje, papildomojo ugdymo veikla). |
3 |
|
| 4 |
Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės. |
53 |
| 4.1 |
Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams mokomųjų dalykų, dalykų modulių ir kursų pasirinkimo įvairovę. |
9 |
| 1. Ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus. |
2 |
|
| 2. Mokykloje yra pasirengta mokyti bent 3 užsienio kalbų pagal bendrąjį ir išplėstinį kursą, 2 meninio ugdymo ir 2 technologijų arba integruotų menų ir technologijų kursų programas, kūno kultūros pagal 3 alternatyvias programas. |
2 |
|
| 3. Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios pasirenkamųjų modulių programos. |
1 |
|
| 4. Metodinėse grupėse susitarta dėl programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos, teminių planų detalizavimo, mokytojų taryba yra priėmusi nutarimą. |
1 |
|
| 5. Metų teminiai planai (gairės) detalizuojami trumpesniems laikotarpiams, atsižvelgiant į konkrečios mokinių grupės pasiektus rezultatus ir orientuojantis į išsilavinimo standartus. |
3 |
|
| 4.2 |
Individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą mokiniams sudaromos sąlygos atskleisti ir plėtoti savo gabumus. |
19 |
| 4.2.1 |
Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą mokymosi turinį. |
13 |
| 1. Įgyvendinamos įvairių sričių dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių poreikius. |
3 |
|
| 2. Mokykloje mokiniai konsultuojasi su paskirtu konsultantu, kaip sudaryti individualų mokymosi planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą. |
3 |
|
| 3. Individualūs mokinių planai atitinka branduoliui ir pasirinktam mokymosi turiniui nustatytus reikalavimus, jie derinami su mokyklos galimybėmis. |
2 |
|
| 4. Mokykloje aiški dalykų ir kursų keitimo tvarka, mokiniai naudojasi šios tvarkos teikiamomis galimybėmis. Tvarkos aprašas prieinamas mokiniams, jiems suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (jei reikia, skiriamos papildomos valandos skirtumams likviduoti) |
2 |
|
| 5. Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei ypatingieji poreikiai, itin gabus ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna paramą siekiant mokymosi pažangos. |
3 |
|
| 4.2.2 |
Mokiniai turi galimybę ugdytis pagal įvairių sričių papildomojo ugdymo programas. |
6 |
| 1. Papildomojo ugdymo programos atitinka mokinių poreikius. |
2 |
|
| 2. Mokinių krūviams mažinti privalomųjų mokomųjų dalykų (menų, kūno kultūros) turinys integruojamas su papildomuoju ugdymu. Mokykla sudaro galimybes mokiniams lankyti užsiėmimus kitose neformaliojo ugdymo įstaigose, bendradarbiauja su jomis. |
3 |
|
| 3. Papildomajam ugdymui skirtos valandos panaudojamos maksimaliai tenkinti mokinių poreikius (papildomojo ugdymo veikloje dalyvauja socialinės adaptacijos problemų turintys mokiniai). |
1 |
|
| 4.3 |
Mokytojai veiksmingai ugdo bendruosius ir dalykinius mokinių gebėjimus. |
25 |
| 4.3.1 |
Mokytojai taiko aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, racionaliai bei veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas. |
14 |
| 1. Ugdymo procese tikslingai taikomi aktyvieji mokymo ir mokymosi metodai. |
3 |
|
| 2. Per pamokas ir popamokinėje veikloje mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. |
3 |
|
| 3. Mokytojai ugdymo procesą planuoja kartu: atrenka, integruoja ir derina ugdymo turinį, numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt. |
3 |
|
| 4. Mokykloje analizuojamos ir derinamos namų darbų apimtys, kontrolinių darbų skaičius ir laikas. |
3 |
|
| 5. Mokymas orientuotas į mokiniams keliamus mokymosi uždavinius. |
2 |
|
| 4.3.2 |
Mokinių pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo procesą. |
11 |
| 1. Mokyklos bendruomenėje yra susitarta dėl mokinių pasiekimų vertinimo bendrųjų principų, tvarkos, procedūrų. |
2 |
|
| 2. Mokytojai, remdamiesi išsilavinimo standartais, planuoja vertinimą ugdymo procese, su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, susitaria dėl pažangos vertinimo kriterijų. |
3 |
|
| 3. Mokiniai bei jų tėvai gauna grįžtamąją informaciją apie mokymosi sėkmę ir spragas. |
3 |
|
| 4. Remiantis įvairiapuse mokinių vertinimo informacija koreguojamas ugdymo turinys bei procesas. |
3 |
|
| 5 |
Pagalba mokiniams. |
35 |
| 5.1 |
Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes, teikiama specialiojo pedagogo pagalba. |
5 |
| 1. Specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba, panaudojant specialiojo pedagogo, logopedo ir ugdymo plane numatytas darbo valandas. |
2 |
|
| 2. Specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams. |
2 |
|
| 3. Specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja papildomojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai. |
1 |
|
| 5.2 |
Mokiniams teikiama veiksminga pedagoginė, psichologinė, socialinė ir informacinė pagalba. |
30 |
| 5.2.1 |
Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba. |
8 |
| 1. Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita. Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys. |
2 |
|
| 2. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už darbą su problemiškais mokiniais, jo veikla yra veiksminga. |
2 |
|
| 3. Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba. |
2 |
|
| 4. Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai). |
2 |
|
| 5.2.2 |
Mokinių žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencija sisteminga ir efektyvi. |
6 |
| 1. Kasmet rengiamos (atnaujinamos) žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencijos programos, įvertinamas programų įgyvendinimas. |
2 |
|
| 2. Mokykla bendradarbiauja su teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, sveikatos priežiūros institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. |
1 |
|
| 3. Rengiamos akcijos, projektai, konkursai, netradiciniai renginiai. Tiriama, ar veikla mokiniams įdomi ir prasminga. |
2 |
|
| 4. Į prevencinį darbą įtraukiami mokinių tėvai, vietos bendruomenė. |
1 |
|
| 5.2.3 |
Mokiniams teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos. |
11 |
| 1. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinį informavimą ir konsultavimą. Mokiniams ir jų tėvams suteikiama reikiama pagalba profesinio informavimo ir konsultavimo klausimais. |
3 |
|
| 2. Parengta ir įgyvendinama profesinio informavimo ir konsultavimo programa. Mokykla bendradarbiauja su profesinio orientavimo centrais, teritorinėmis darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybomis, teritorinėmis darbo biržomis, karjeros planavimo ir kitomis tarnybomis. |
3 |
|
| 3. Bendradarbiaujama su pagrindinėmis, profesinėmis mokyklomis, aukštosiomis mokyklomis (dėl programų tęstinumo užtikrinimo, profesijos pasirinkimo ir kt.). Sudarytos bendradarbiavimo sutartys. |
3 |
|
| 4. Bibliotekoje yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams. |
2 |
|
| 5.2.4 |
Teikiama materialinė pagalba socialiai apleistiems ir socialiai remtiniems mokiniams. |
5 |
| 1. Mokykla rengia ir įgyvendina socialinės paramos programas (projektus). |
2 |
|
| 2. Tvarkoma socialiai apleistų ir remtinų mokinių bei jiems teikiamos paramos apskaita. |
1 |
|
| 3. Sudaromos galimybės visiems socialiai remtiniems mokiniams nemokamai dalyvauti ekskursijose, spektakliuose, stovyklose ir pan. |
1 |
|
| 4. Nemokamas maitinimas skiriamas lanksčiai, atsižvelgiant į realius poreikius (profesinėje mokykloje maitinimas organizuojamas pagal mokinių poreikius). |
1 |
|
| 6 |
Ugdymo proceso aprūpinimas. |
31 |
| 6.1 |
Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo ir mokymosi aplinka. |
28 |
| 6.1.1 |
Mokomuosiuose kabinetuose, dirbtuvėse, laboratorijose, bibliotekoje yra reikiama įranga, vadovėliai ir mokymo priemonės, tinkamos įgyvendinti vidurinio ugdymo programą. Mokytojams ir mokiniams sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis. |
22 |
| 1. Mokykloje šimtui 9–12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių sparta yra 256 Mbps ir daugiau. |
1 |
|
| 2. Sutvarkytas mokomųjų kompiuterinių programų fondas. |
1 |
|
| 3. Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos internetinė svetainė. |
3 |
|
| 4. Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis, įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui. |
2 |
|
| 5. Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 20 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4-6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka aprūpinta organizacinėmis priemonėmis pagal mokyklų aprūpinimo standartus. |
3 |
|
| 6. Mokykloje pakankamai vadovėlių, programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios literatūros, periodikos. Mokykloje yra paskirtas darbuotojas, atsakingas už aprūpinimą vadovėliais, parengta aprūpinimo vadovėliais tvarka. |
3 |
|
| 7. Mokomieji kabinetai aprūpinti organizacine technika, reikiama įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą ir pasiekti išsilavinimo standartuose numatytus gebėjimus. |
3 |
|
| 8. Mokykloje, kuri turi technologinę pakraipą, yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos. Mokykloje, kuri turi technologinį profilį, yra įrengta šiuolaikiška mokymo bazė konkrečios profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti. |
3 |
|
| 9. Mokykla įvairiais lygiais (mokyklos taryba, metodinė taryba, metodinės grupės ir kt.) analizuoja ugdymo proceso aprūpinimą vadovėliais, mokymo priemonėmis ir įranga, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, jų naudojimą ir planuoja pirkimą. |
3 |
|
| 6.1.2 |
Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus. |
6 |
| 1. Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti. |
3 |
|
| 2. Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti. |
3 |
|
| 6.2 |
Mokymosi aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti. |
3 |
| 1. Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.). |
2 |
|
| 2. Mokykla turi ugdomosios kompensacinės technikos. |
1 |
|
| 7 |
Mokyklos kultūra. |
26 |
| 7.1 |
Mokyklos bendruomenė geba tobulėti, siekti bendrų tikslų. |
12 |
| 7.1.1 |
Gerai veikia mokyklos bendruomenės informavimo sistema. |
4 |
| 1. Veikia informavimo apie ugdymo turinį, formas, sąlygas ir kita sistema. Informavimui (vidiniam ir išoriniam) panaudojamos komunikacinės priemonės. |
2 |
|
| 2. Nagrinėjama, kaip informavimo sistema veikia, išvados panaudojamos jai tobulinti. |
2 |
|
| 7.1.2 |
Pagrindiniai sprendimai mokyklos veiklos tobulinimo klausimais priimami kartu su mokyklos savivaldos institucijomis. |
8 |
| 1. Mokykloje atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Tyrimų rezultatai aptariami ir naudojami mikroklimatui gerinti. |
3 |
|
| 2. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant mokyklos nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, personalo pareigybių aprašymus ir kt. (yra susitarę dėl veiklos, teisių ir pareigų, elgesio normų, jas žino ir jų laikosi). |
3 |
|
| 3. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams. |
2 |
|
| 7.2 |
Kuriama atvira mokykla. |
14 |
| 7.2.1 |
Sukurta bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema. |
8 |
| 1. Mokytojai bendrauja ir bendradarbiauja su tėvais spręsdami mokinio ugdymosi klausimus (pvz., sudarant individualius ugdymo planus, yra paskirtos tėvų priėmimo dienos ir kt.). |
3 |
|
| 2. Atliekamos tėvų apklausos, tyrimų medžiaga panaudojama ugdymo procesui ir tėvų švietimui tobulinti. |
3 |
|
| 3. Aktyviai veikia tėvų organizacijos (klubai, komitetai, susivienijimai). |
2 |
|
| 7.2.2 |
Mokykla palaiko partneriškus ryšius su vietos bendruomene, socialiniais partneriais šalyje ir užsienyje. |
6 |
| 1. Mokykla palaiko ilgalaikius partnerystės ryšius su vietos bendruomene, socialiniais partneriais šalyje arba užsienyje, visuomeninėmis organizacijomis. |
2 |
|
| 2. Mokykla yra vietos bendruomenės kultūros centras, organizuoja įvairius renginius, akcijas, parodas, koncertus mokykloje ir regiono įstaigose. |
3 |
|
| 3. Mokykla bendradarbiauja su kitomis šalies mokyklomis. |
1 |
|
| 8 |
Vadovavimas mokyklai. |
34 |
| 8.1 |
Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu. |
18 |
| 8.1.1 |
Strateginio plano paskirtis – gerinti mokinių ugdymo kokybę. |
9 |
| 1. Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų pagrindiniais siekiais, Gimnazijos koncepcijoje keliamais uždaviniais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize. |
3 |
|
| 2. Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti. |
3 |
|
| 3. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir steigėjas. |
3 |
|
| 8.1.2 |
Metinės veiklos programos priemonės, skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai. |
9 |
| 1. Metų veiklos programos priemonės, skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos. |
3 |
|
| 2. Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas, siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais. |
3 |
|
| 3. Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė. |
3 |
|
| 8.2 |
Mokykloje įvairiapusiškai stebimas, vertinamas ugdymo procesas ir mokinių pasiekimai. |
16 |
| 8.2.1 |
Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti. |
9 |
| 1. Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas. |
3 |
|
| 2. Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, mokytojų taryba ir kt.). |
3 |
|
| 3. Kaupiami atsiliepimai apie mokinių mokymosi sėkmę ir profesinę veiklą. |
1 |
|
| 4. Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų. |
2 |
|
| 8.2.2 |
Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai, tėvams už mokyklos teikiamo švietimo kokybę ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą. |
7 |
| 1. Direktorius atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą. |
1 |
|
| 2. Mokyklos direktorius sistemingai atsiskaito tėvams per susirinkimus (supažindina su mokyklos veiklos tikslais, informuoja apie ugdymo organizavimo principus, sveikatingumo, socialinių įgūdžių ugdymą, finansinę padėtį, mokyklos rėmėjus, atsiskaito už mokinių pasiekimus, atliktus mokymo bazės stiprinimo darbus, skatina tėvus aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime ir kt.). |
3 |
|
| 3. Mokyklos direktorius viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus. |
3 |
|
| 9 |
Išorės parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai. |
21 |
| 9.1 |
Mokyklos steigėjo parama. |
15 |
| 9.1.1 |
Steigėjas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numatęs, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą, bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje. |
Privalomas |
| 9.1.2 |
Steigėjas vykdo tikslinę mokyklos rėmimo programą. |
7 |
| 1. Mokyklos steigėjas įgyvendina tikslinę Mokyklos rėmimo programą. |
3 |
|
| 2. Steigėjas skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.). |
3 |
|
| 3. Steigėjas nesumažino pagal įstatymą mokyklai priklausančių mokinio krepšelio lėšų. |
1 |
|
| 9.1.3 |
Steigėjas, steigėjo administracijos švietimo padalinys stebi ir vertina mokyklos veiklą ir jos pasiekimus, konsultuoja veiklos tobulinimo ir pasirengimo akreditacijai klausimais. |
8 |
| 1. Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais. |
3 |
|
| 2. Analizuojamas ir vertinamas mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai. |
2 |
|
| 3. Sukaupta įvairiapusė informacija apie mokyklą, analizuojami mokyklos veiklos pokyčiai ir daromos išvados. |
3 |
|
| 9.2 |
Sutelkta savanoriška rėmėjų parama. |
6 |
| 1. Įsteigtas Labdaros fondas arba mokykla pripažinta paramos gavėja. |
1 |
|
| 2. Rėmėjai padeda mokyklai kurti ir įgyvendinti projektus, programas. |
1 |
|
| 3. Padeda vykdyti mokinių profesinį informavimą ir konsultavimą. |
1 |
|
| 4. Skiria lėšų mokymo bazei stiprinti ir modernizuoti (remontuoti ir pritaikyti patalpoms, sporto aikštynui; mokymo įrangai, priemonėms, sportiniam inventoriui, mokykliniams baldams įsigyti; bibliotekos fondui turtinti, spaudai prenumeruoti ir kt.). |
3 |
|
| Privalomai vykdomi kriterijai |
2 |
|
| Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai |
24 |
|
| Minimalus privalomas balų skaičius |
16 |
|
| Galimų taškų skaičius |
255 |
|
| Minimalus privalomas taškų skaičius |
170 |
|
Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo
2 priedas
Gauta .....................
(data)
................................... apskrities
akreditavimo koordinavimo komisijai
...................................................................................................................................
(steigėjo, švietimo padalinio pavadinimas)
PARAIŠKA
DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS, ĮGYVENDINAMOS
......................................................................... MOKYKLOJE,
AKREDITAVIMO
Informacija apie mokyklą:
Adresas .............................................................................................................................
Telefonas ....................... Faksas .......................... El. paštas ..........................................
Mokyklos vadovo vardas ir pavardė..................................................................................
Mokykla vykdo privalomus kriterijus:
a).........................................................................................................................................
.................................................................................................................................................... ;
b).........................................................................................................................................
.................................................................................................................................................... ;
c).........................................................................................................................................
.................................................................................................................................................... .
Pridedamų dokumentų pagal Vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo 20 p. reikalavimus sąrašas:
a)........................................................................................................................................ ;
b)........................................................................................................................................ ;
c)........................................................................................................................................ ;
d)........................................................................................................................................ ;
Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo
3 priedas
1 lentelė Mokyklos pavadinimas
Vidurinio išsilavinimo įgijimas
| 2005–2006 m. m. |
2006–2007 m. m. |
2007–2008 m. m. |
Iš viso per 3 metus |
||||||||
| Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) |
Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) |
Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų |
Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) |
Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) |
Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų |
Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) |
Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) |
Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų |
Išklausė vidurinio ugdymo programą (sk.) |
Įgijo vidurinį išsilavinimą (sk.) |
Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą proc. nuo baigusiųjų |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė
Mokyklos pavadinimas
Mokinių pažangumas ir kurso kartojimas
|
|
2005–2006 m. m. pabaiga |
2006–2007 m. m. pabaiga |
2007–2008 m. m. pabaiga |
Iš viso per 3 metus |
||||||||||||
|
|
Mokinių skaičius |
Paliktų kartoti kursą mok. sk. |
Pažangių mokinių sk. |
Pažangumas, proc. |
Mokinių skaičius |
Paliktų kartoti kursą mok. sk. |
Pažangių mokinių sk. |
Pažangumas, proc. |
Mokinių skaičius |
Paliktų kartoti kursą mok. sk. |
Pažangių mokinių sk. |
Pažangumas, proc. |
Mokėsi mokinių |
Paliktų kartoti kursą mok. sk. |
Pažangių mokinių sk. |
Pažangumas, proc. |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
| 11–12 kl. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 lentelė
11–12 klasių mokiniai, nutraukę mokymąsi
| Mokslo metai |
11–12 kl. mokinių skaičius 09.07 |
Išvyko iš |
Perėjo į kitas mokyklas |
Nutraukė mokymąsi |
Pašalinta mokinių iš 11–12 kl. |
Bendras nutraukusiųjų mokymąsi proc. |
| 2005–2006 |
|
|
|
|
|
|
| 2006–2007 |
|
|
|
|
|
|
| 2007–2008 |
|
|
|
|
|
|
| Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
Pamokų lankomumas
|
|
2005–2006 m. m. |
2006–2007 m. m. |
2007–2008 m. m |
|||||||||
| Mokinių skaičius |
Praleista pamokų |
Mokinių skaičius |
Praleista pamokų |
Mokinių skaičius |
Praleista pamokų |
|||||||
| Iš viso |
Dėl ligos |
Vidut. praleistų pamokų sk. 1 mokiniui |
Iš viso |
Dėl ligos |
Vidut. praleistų pamokų sk. 1 mokiniui |
Iš viso |
Dėl ligos |
Vidut. praleistų pamokų sk. 1 mokiniui |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
| 11–12 kl. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5 lentelė
Olimpiadų, varžybų, konkursų, projektų, mokslinių konferencijų rezultatai
| Mokslo metai |
Šalies ir tarptautiniai renginiai |
Laimėjimai |
Savivaldybės, apskrities renginiai |
Laimėjimai |
| 2005–2006 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2006–2007 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2007–2008 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 lentelė
Valstybiniai brandos egzaminai
|
|
2005–2006 m. m. |
2006–2007 m. m. |
2007–2008 m. m. |
||||||
| Laikiusiųjų valstybinius egzaminus skaičius |
Išlaikyta valstybinių egzaminų |
Išlaikyta 50–100 balų įvertinimais (nuo išlaikiusiųjų sk.) |
Laikiusiųjų valstybinius egzaminus skaičius |
Išlaikyta valstybinių egzaminų |
Išlaikyta 50–100 balų įvertinimais (nuo išlaikiusiųjų sk.) |
Laikiusiųjų valstybinius egzaminus skaičius |
Išlaikyta valstybinių egzaminų |
Išlaikyta 50–100 balų įvertinimais (nuo išlaikiusiųjų sk.) |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| Matematika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių gimtoji k. (testas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių valstybinė k. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių gimtoji k. (teksto interpretacija) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Biologija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vokiečių k. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Anglų k. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Rusų k. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prancūzų k. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Chemija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Fizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Informacinės technologijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Muzika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Muzikologija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 lentelė
11–12 kl. ugdymo planas ir mokytojų kvalifikacija (mokomojo dalyko ir pedagoginė)
|
|
Dalykai |
Dalykų mokytojų sk. |
Bendras dalyko pam. sk |
Moko specialistai |
Moko nespecialistai |
||
| Pamokų sk. |
Proc. nuo bendro dalyko pamokų skaičiaus |
Pamokų sk. |
Proc. nuo bendro dalyko pamokų skaičiaus |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1 |
Dorinis ugdymas: tikyba |
|
|
|
|
|
|
| 2 |
etika |
|
|
|
|
|
|
| 3 |
Gimtoji kalba |
|
|
|
|
|
|
| 4 |
Lietuvių kalba (valstybinė) |
|
|
|
|
|
|
| 5 |
Užsienio kalba ( ) |
|
|
|
|
|
|
| 6 |
Užsienio kalba ( ) |
|
|
|
|
|
|
| 7 |
Istorija |
|
|
|
|
|
|
| 8 |
Geografija |
|
|
|
|
|
|
| 9 |
Integruotas socialinių mokslų kursas |
|
|
|
|
|
|
| 10 |
Matematika |
|
|
|
|
|
|
| 11 |
Informacinės technologijos |
|
|
|
|
|
|
| 12 |
Biologija |
|
|
|
|
|
|
| 13 |
Fizika |
|
|
|
|
|
|
| 14 |
Chemija |
|
|
|
|
|
|
| 15 |
Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
|
|
|
|
|
| 16 |
Dailė |
|
|
|
|
|
|
| 17 |
Muzika |
|
|
|
|
|
|
| 18 |
Technologijos |
|
|
|
|
|
|
| 19 |
Bendroji kūno kultūra |
|
|
|
|
|
|
| 20 |
|
|
|
|
|
|
|
| 21 |
|
|
|
|
|
|
|
| 22 |
|
|
|
|
|
|
|
| 23 |
|
|
|
|
|
|
|
| 24 |
|
|
|
|
|
|
|
| 25 |
|
|
|
|
|
|
|
| 26 |
|
|
|
|
|
|
|
| 27 |
|
|
|
|
|
|
|
| 28 |
|
|
|
|
|
|
|
| 29 |
|
|
|
|
|
|
|
| 30 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
8 lentelė
11–12 klasių mokytojų kvalifikacinės kategorijos (informacijos rinkimo dienai)
| Bendras mokytojų skaičius (11–12 kl..) |
Atestuotų mokytojų skaičius |
Mokytojų ekspertų sk. |
Mokytojų ekspertų proc. nuo bendro sk. |
Mokytojų metodininkų sk. |
Mokytojų metodininkų proc. nuo bendro sk. |
Vyresniųjų mokytojų sk. |
Vyresniųjų mokytojų proc. nuo bendro sk. |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9 lentelė
11–12 kl. dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimas
| 2005–2006 m. m. |
2006–2007 m. m. |
2007–2008 m. m. |
Iš viso per 3 metus |
Iš viso per 3 metus vidutiniškai 1 pedagogas tobulino kvalifikaciją (dienų) |
||||||||||||
| 11–12 klasėse dirbančių mokytojų sk. |
Iš 1 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją sk. |
Iš 1 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją sk. |
Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius |
11–12 klasėse dirbančių mokytojų sk. |
Iš 5 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją sk. |
Iš 5 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją sk. |
Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius |
11–12 klasėse dirbančių mokytojų sk. |
Iš 9 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją sk. |
Iš 9 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją sk. |
Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius |
11–12 kl. dirbančių mokytojų skaičius |
Iš 13 skilties tobulinusiųjų kvalifikaciją skaičius |
Iš 13 skilties netobulinusiųjų kvalifikaciją skaičius |
Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10 lentelė
11–12 kl. mokinių papildomojo ugdymo poreikių tenkinimas paskutiniais m. m.
| Mokinių skaičius 11–12 kl. |
Mokinių, lankančių būrelius, sk. |
Mokinių, lankančių būrelius, proc. |
Būreliams skirta val. |
Vidutiniškai 1 besimokančiam mok. tenka val. |
Būrelių rūšių skaičius |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo
4 priedas
Vidurinio ugdymo programos
akreditacijos komisijai
PAŽYMA
DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĖS .......................................................................... MOKYKLOJE
Mokyklos kodas juridinių asmenų registre:.................................................................................
Mokyklos įgyvendinamų programų kodai:..................................................................................
Mokyklos direktoriaus vardas ir pavardė.....................................................................................
Mokinių skaičius mokykloje ir 11–12 klasėse:.............................................................................
Mokytojų skaičius mokykloje ir 11–12 klasėse:...........................................................................
Programos vertinimas atliktas ........ m. .............................. d. vykdant ........ m. ................................ d..................................................................................... apskrities viršininko įsakymą Nr. ...........
„Dėl........................................................................................................................................... “.
Vertinimo grupė, atlikusi vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo įvertinimą mokykloje, Vidurinio ugdymo programos
akreditacijos komisijai siūlo.......................................................................... mokyklos vykdomą
vidurinio ugdymo programą........................................................................................................
Du privalomi kriterijai...................................................... , mokykla surinko ............. balų
ir ............. taškus iš ............. galimų taškų skaičiaus.
Mokyklos privalumai:.........................................................................................................
.....................................................................................................................................................
Tobulintinos sritys:.............................................................................................................
.....................................................................................................................................................
PRIDEDAMA. Ataskaita, ............. lapų.
Data
Vertinimo grupės vadovas ..................................................
Vertinimo grupės nariai: ..................................................
..................................................
..................................................
..................................................
..................................................
..................................................
Susipažinau ............................. ..................................................
(parašas) (direktoriaus vardas ir pavardė)