LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

 

DĖL PATIKSLINTOS NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 1996–2000 METAIS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ

 

1996 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 940

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Energetikos ministerijos parengtai patikslintai Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai ir jos įgyvendinimo 1996–2000 metais pagrindinėms kryptims (pridedama).

2. Įpareigoti ministerijas, departamentus, kitas valstybines tarnybas, įmones, įstaigas ir organizacijas gaminti, tiekti ir vartoti energijos išteklius ir energiją, taip pat rengti ūkio plėtojimo ir perorientavimo kryptis, vadovaujantis 1 punkte nurodytos programos nuostatomis.

3. Pavesti Energetikos ministerijai:

3.1. kartu su Ekonomikos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija bei Pramonės ir prekybos ministerija iki 1996 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti priemones Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti ir organizuoti jų vykdymą;

3.2. kartu su suinteresuotomis ministerijomis ir kitomis institucijomis koordinuoti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimą ir tikslinti ją priklausomai nuo šiam tikslui skiriamų investicijų, teikiamų subsidijų ir lengvatinių kreditų bei kitų sąlygų;

3.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu ir šiuo nutarimu, patikslinti, nustatytąja tvarka suderinti ir patvirtinti energijos taupymo komisijos nuostatus.

4. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos realizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 12-327) 1 ir 3 punktus.

 

 

TEISINGUMO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ                                             ALBERTAS VALYS

 

ENERGETIKOS MINISTRAS                                                                              SAULIUS KUTAS

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 940

 

Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa

(santrumpa) ir jos įgyvendinimo 1996–2000 metais pagrindinės

kryptys

 

1. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos realizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 12-327), patikslinta atsižvelgiant į Lietuvos ūkio struktūros, ekonomikos ir energetikos sistemos pokyčius.

Nustatyta, kad tam tikrose Lietuvos ūkio šakose galima sutaupyti nuo 20 iki 50 procentų dabar suvartojamų energijos išteklių ir energijos. Visi vartotojai per metus gali sutaupyti daugiau kaip 19 TWh energijos išteklių ir energijos (1995 metais suvartota 57 TWh energijos išteklių ir energijos). Energijos gamintojai ir tiekėjai gali sutaupyti apie 6 TWh energijos išteklių ir energijos. Vartojant vietinius energijos išteklius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, galima pagaminti apie 16 TWh energijos per metus.

Daliai energijos taupymo priemonių įgyvendinti reikia didelių investicijų, o atsipirkimo laikas per ilgas, kad galima būtų tikėtis greito ekonominio efekto, todėl programoje siūlomos priemonės skirstomos pagal atsipirkimo laiką ir reikiamas investicijas.

Patikslintoje Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje nurodytos priemonės bus įgyvendinamos 1996–2000 metais.

2. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo 1996–2000 metais pagrindinės kryptys yra šios:

2.1. rengti teisės aktų, kurių reikia Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti, projektus:

2.1.1. remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, parengti kitus būtinus įstatymus elektros energijos tiekimo, šilumos tiekimo, branduolinės energijos klausimais. Lietuvos Respublikos Seime siūloma įkurti energetikos komitetą arba turėti grupę ekspertų, padedančių rengti naujus įstatymus;

2.1.2. kartu su PHARE programos ekspertais, rengiančiais įstatymų projektus energetikos sektoriui, parengti Energijos taupymo įstatymą ir kitus teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti;

2.1.3. nustatyti taupyti energiją skatinančius tarifus;

2.1.4. parengti energetikos standartus Lietuvoje gaminamiems buitiniams prietaisams (šaldytuvams, dulkių siurbliams, skalbimo mašinoms) ir organizuoti jų taikymą. Įvežti užsienyje pagaminti gaminiai turės atitikti šiuos standartus;

2.2. atnaujinti esamus pastatus, modernizuoti energetikos ūkį, apšiltinti pastatus, statyti pastatus, kuriuose būtų efektyviai naudojami energijos ištekliai ir energija:

2.2.1. organizuoti pastatų atnaujinimą, apšiltinimą, energetikos ūkio modernizavimą, pastatų, kuriuose būtų efektyviai naudojami energijos ištekliai ir energija, statybą, taip pat vykdyti šiuos darbus;

2.2.2. parengti normas šiltinamiems ir rekonstruojamiems pastatams, įvesti pastatų energetinius pasus, kuriuose būtų nurodytos visos namo energetinės charakteristikos, pagal programoje nustatytą eiliškumą įgyvendinti šilumos taupymo pastatuose priemones;

2.3. vartoti vietinius energijos išteklius, antrinius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius:

2.3.1. skatinti plačiau vartoti vietinius energijos išteklius organizacinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis, vartoti daugiau medienos katilinėse, visų pirma medienos apdirbimo įmonių atliekų, miško ruošos darbų, miško retinimo atliekų ir išvartų;

2.3.2. daugiau vartoti vietinio kuro (ne tik medienos, bet ir durpių, municipalinių atliekų, šiaudų) centralizuoto šilumos tiekimo katilinėse, mažose termofikacinėse elektrinėse;

2.3.3. statyti saulės, vėjo, geoterminės energijos bei biologinių dujų gamybos demonstracinius objektus, kaupti ir apibendrinti jų statybos ir eksploatavimo patirtį;

2.4. restruktūrizuoti statybinių medžiagų pramonę, organizuoti efektyvių, energiją taupančių statybinių ir termoizoliacinių medžiagų gamybą:

2.4.1. parengti statybinių medžiagų pramonės restruktūrizavimo programą;

2.4.2. taikyti naujausias statybinių ir termoizoliacinių medžiagų gamybos technologijas;

2.4.3. skatinti vietinių konkurencingų termoizoliacinių medžiagų gamybą, taip pat iš gamybos atliekų, organizuoti ir skatinti apdailos medžiagų gamybą Lietuvoje;

2.5. kurti, gaminti ir įrengti vandens, garų, dujų, elektros ir šilumos energijos apskaitos bei kiekio reguliavimo prietaisus ir sistemas, organizuoti ir vykdyti jų metrologinį aprūpinimą:

2.5.1. įvertinti Lietuvoje dirbamą darbą, susijusį su vandens, garų, elektros ir šilumos energijos apskaitos bei kiekio reguliavimo prietaisų ir sistemų gamyba ir diegimu, parengti jų įdiegimo programą, numatant trūkstamų apskaitos ir reguliavimo prietaisų įdiegimo prioritetus bei šių prioritetų ekonominį pagrįstumą;

2.5.2. organizuoti nurodytųjų prietaisų standartų, reglamentuojančių jų įrengimo ir darbo sąlygas bei pirminės ir periodinės patikrų priemones ir metodus, rengimą, akredituoti laboratorijas šioms patikroms atlikti.

______________