LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PATIKSLINTOS NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 1996–2000 METAIS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ
1996 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 940
Vilnius
1. Pritarti Energetikos ministerijos parengtai patikslintai Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai ir jos įgyvendinimo 1996–2000 metais pagrindinėms kryptims (pridedama).
2. Įpareigoti ministerijas, departamentus, kitas valstybines tarnybas, įmones, įstaigas ir organizacijas gaminti, tiekti ir vartoti energijos išteklius ir energiją, taip pat rengti ūkio plėtojimo ir perorientavimo kryptis, vadovaujantis 1 punkte nurodytos programos nuostatomis.
3. Pavesti Energetikos ministerijai:
3.1. kartu su Ekonomikos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija bei Pramonės ir prekybos ministerija iki 1996 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti priemones Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti ir organizuoti jų vykdymą;
3.2. kartu su suinteresuotomis ministerijomis ir kitomis institucijomis koordinuoti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimą ir tikslinti ją priklausomai nuo šiam tikslui skiriamų investicijų, teikiamų subsidijų ir lengvatinių kreditų bei kitų sąlygų;
4. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos realizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 12-327) 1 ir 3 punktus.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 940
Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa
(santrumpa) ir jos įgyvendinimo 1996–2000 metais pagrindinės
kryptys
1. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos realizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 12-327), patikslinta atsižvelgiant į Lietuvos ūkio struktūros, ekonomikos ir energetikos sistemos pokyčius.
Nustatyta, kad tam tikrose Lietuvos ūkio šakose galima sutaupyti nuo 20 iki 50 procentų dabar suvartojamų energijos išteklių ir energijos. Visi vartotojai per metus gali sutaupyti daugiau kaip 19 TWh energijos išteklių ir energijos (1995 metais suvartota 57 TWh energijos išteklių ir energijos). Energijos gamintojai ir tiekėjai gali sutaupyti apie 6 TWh energijos išteklių ir energijos. Vartojant vietinius energijos išteklius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, galima pagaminti apie 16 TWh energijos per metus.
Daliai energijos taupymo priemonių įgyvendinti reikia didelių investicijų, o atsipirkimo laikas per ilgas, kad galima būtų tikėtis greito ekonominio efekto, todėl programoje siūlomos priemonės skirstomos pagal atsipirkimo laiką ir reikiamas investicijas.
Patikslintoje Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje nurodytos priemonės bus įgyvendinamos 1996–2000 metais.
2. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo 1996–2000 metais pagrindinės kryptys yra šios:
2.1. rengti teisės aktų, kurių reikia Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti, projektus:
2.1.1. remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, parengti kitus būtinus įstatymus elektros energijos tiekimo, šilumos tiekimo, branduolinės energijos klausimais. Lietuvos Respublikos Seime siūloma įkurti energetikos komitetą arba turėti grupę ekspertų, padedančių rengti naujus įstatymus;
2.1.2. kartu su PHARE programos ekspertais, rengiančiais įstatymų projektus energetikos sektoriui, parengti Energijos taupymo įstatymą ir kitus teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti;
2.2. atnaujinti esamus pastatus, modernizuoti energetikos ūkį, apšiltinti pastatus, statyti pastatus, kuriuose būtų efektyviai naudojami energijos ištekliai ir energija:
2.2.1. organizuoti pastatų atnaujinimą, apšiltinimą, energetikos ūkio modernizavimą, pastatų, kuriuose būtų efektyviai naudojami energijos ištekliai ir energija, statybą, taip pat vykdyti šiuos darbus;
2.3. vartoti vietinius energijos išteklius, antrinius ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius:
2.3.1. skatinti plačiau vartoti vietinius energijos išteklius organizacinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis, vartoti daugiau medienos katilinėse, visų pirma medienos apdirbimo įmonių atliekų, miško ruošos darbų, miško retinimo atliekų ir išvartų;
2.3.2. daugiau vartoti vietinio kuro (ne tik medienos, bet ir durpių, municipalinių atliekų, šiaudų) centralizuoto šilumos tiekimo katilinėse, mažose termofikacinėse elektrinėse;
2.4. restruktūrizuoti statybinių medžiagų pramonę, organizuoti efektyvių, energiją taupančių statybinių ir termoizoliacinių medžiagų gamybą:
2.5. kurti, gaminti ir įrengti vandens, garų, dujų, elektros ir šilumos energijos apskaitos bei kiekio reguliavimo prietaisus ir sistemas, organizuoti ir vykdyti jų metrologinį aprūpinimą:
2.5.1. įvertinti Lietuvoje dirbamą darbą, susijusį su vandens, garų, elektros ir šilumos energijos apskaitos bei kiekio reguliavimo prietaisų ir sistemų gamyba ir diegimu, parengti jų įdiegimo programą, numatant trūkstamų apskaitos ir reguliavimo prietaisų įdiegimo prioritetus bei šių prioritetų ekonominį pagrįstumą;