LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖS 2006 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. spalio 13 d. Nr. A1-287
Vilnius
Atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo 16 straipsnį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl atsakingos institucijos paskyrimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3269) 1 punktu:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2006 m. spalio 13 d. įsakymu
Nr. A1-287
| EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO
LIETUVOJE METINĖ 2006 M. PROGRAMA |
LIETUVA
2. Bendros pagal metinę programą finansuojamų projektų atrankos taisyklės
Ar pagal metinę programą finansuojamų projektų atrankos taisyklės atitinka daugiametėje programoje apibrėžtas taisykles? Jei ne, prašome nurodyti skirtumus.
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinė 2006 m. programa (toliau – EPF metinė programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas, Europos Komisijos ir atsakingos institucijos patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, skirtas 2006 metų programai įgyvendinti ir nustatantis EPF paramos investavimo kryptis bei veiklas, jų tikslus ir numatomus rezultatus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-110 „Dėl Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametės (2005-2007 m.) ir Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinės (2005 m.) programų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 45-1634), yra rengiamos EPF projektų teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklės, kurios nustato bendrąsias projektų teikimo, vertinimo ir atrankos procedūras. Projektų atrankos kriterijai yra nustatyti EPF daugiametėje programoje ir yra tikslinami bei detalizuojami aukščiau minėtose taisyklėse ir kiekvieno kvietimo teikti paraiškas Gairėse pareiškėjams.
2. sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje minimų asmenų, kurie ilgai ar nuolat gyvena valstybėje narėje, integracija;
Svarbi pastaba!
Visi projektai, susiję su priėmimu ir integracija, turi būti įgyvendinami Lietuvoje.
Repatriacijos projektų įgyvendinimas turi prasidėti Lietuvoje, bet vėlesni jų etapai gali vykti kilmės šalyje (reintegravimas, savanoriško grįžimo programų stebėjimas ir kt.).
Pabėgėlių priėmimo centras
Pabėgėlių priėmimo centras (toliau – PPC) yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė organizacija, skirta užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams apgyvendinti ir įgyvendinanti kitas veiklas.
Pabėgėlių priėmimo centro steigėjas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 1997 m. kovo 3 d. centre buvo apgyvendinti pirmieji užsieniečiai. Oficialiai centras atidarytas 1998 m. gegužės 14 d. Finansinė parama PPC įkurti buvo gauta iš Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovybės Baltijos ir Šiaurės valstybėms.
Šiuo metu yra glaudžiai bendradarbiaujama su Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos pabėgėlių ar prieglobsčio prašytojų priėmimo centrais bei migracijos tarnybomis; reguliariai keičiamasi patirtimi prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių priėmimo, apgyvendinimo, jų socialinės integracijos tvarkos klausimais.
Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai centre apgyvendinami Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu. Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo centre ir nedelsdamas faksu ir paštu išsiunčia šį sprendimą centrui. Sprendime dėl nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo centre nurodomas asmuo, kuris yra globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas, ir nurodoma, kad jis neprieštarauja nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimui centre. Jeigu nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas prieštarauja nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimui centre, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo globėjo (rūpintojo) ar kito teisėto atstovo nurodytoje vietoje. Tinkamai patvirtinta sprendimo kopija įteikiama nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ir šio nepilnamečio globėjui (rūpintojui) ar kitam teisėtam atstovui. Atvežus nelydimą nepilnametį prieglobsčio prašytoją institucijos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas ir centro administracijos įgaliotas atstovas pasirašo priėmimo aktą.
Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, apgyvendintam centre, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) paskiriamas centras. Centras privalo atstovauti nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo geriausiems interesams nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį. Kiekvienam nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui centras sudaro sąlygas naudotis socialinio darbuotojo, o prireikus – ir psichologo paslaugomis. Centras sudaro galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą pabėgėliams, susisiekti su centre gyvenančiais nelydimais nepilnamečiais prieglobsčio prašytojais ir įgyvendinti socialinio švietimo ir pagalbos projektus.
Daugiau informacijos apie nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygas rasite 2005 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakyme Nr. 1V-31/A1-28 „Dėl Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pabėgėlių priėmimo centre taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 20-641).
Užsieniečių registracijos centras
Užsieniečių registracijos centras (toliau – URC) įkurtas Pabradėje vykdant 1996 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1133 „Dėl užsieniečių registracijos centro įsteigimo“ (Žin., 1996, Nr. 93-2191). Savo veiklą URC pradėjo 1997 m. sausio 1 d., jis buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM). Iki tol URC teritorijoje buvo įsikūręs Pasienio policijos departamento prie VRM Greitojo reagavimo būrys.
Dabar tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas neteisėtai esantiems ir neteisėtai atvykusiems į Lietuvą užsieniečiams laikinai apgyvendinti. URC teritoriją sudaro 8,1 ha. Maksimalus apgyvendintų URC užsieniečių skaičius buvo 1997 m. rugpjūčio 19-21 dienomis – 962 užsieniečiai.
Nuo pat URC įkūrimo jame buvo apgyvendinti 50 šalių atstovai. Daugiausia tai Rusijos Federacijos (20,31 proc.), Afganistano (15,22 proc.), Pakistano (10,22 proc.), Indijos (9,93 proc.), Bangladešo (7,42 proc.), Šri Lankos (6,41 proc.), Kinijos (5,71 proc.), Vietnamo (4,78 proc.) ir Baltarusijos (4,20 proc.) piliečiai.
Nuo 2000 m. sausio 1 d. URC tapo tiesiogiai pavaldus tuometiniam Pasienio policijos departamentui prie VRM. 2001 m. centras reorganizuotas ir šiuo metu jame taikomi dviejų rūšių režimai:
a) sulaikymo režimas užsieniečiams, atvykusiems ir (ar) pasilikusiems šalyje nelegaliai, užsieniečiams, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, bei prieglobsčio prašantiems asmenims, sulaikytiems dėl įvairių priežasčių teismo sprendimu;
b) atvirasis režimas prieglobsčio prašantiems asmenims, išskyrus nelydimus nepilnamečius, kurių prašymai dėl prieglobsčio nagrinėjami iš esmės (iki 3 mėnesių; terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams dėl objektyvių priežasčių arba priėmus sprendimą, kad valstybė narė atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kai prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės ir prieglobsčio prašantis asmuo apgyvendinamas URC iki tol, kol jis (ji) bus perduotas valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą). Migracijos departamentas gali spręsti dėl prieglobsčio prašančio asmens apgyvendinimo, jei jis (ji) atvyko į Lietuvos Respubliką legaliai.
Todėl dabar Užsieniečių registracijos centras yra specialioji įstaiga, turinti keletą vidaus teritorijų, skirtų skirtingą teisinį statusą Lietuvoje turintiems užsieniečiams.
Jei užsienietis gauna galutinį neigiamą sprendimą dėl jo (jos) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, parengiami grįžimo į kilmės šalį dokumentai. Jei nustatoma, kad užsienietis negali grįžti į savo kilmės šalį dėl pavojaus jo gyvybei ir laisvei, suteikiama papildoma apsauga, išduodamas leidimas laikinai gyventi ir užsienietis apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre.
ii. Veiklos tikslas
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – tai:
• pabėgėlio statuso suteikimas;
• papildomos apsaugos suteikimas;
• laikinosios apsaugos suteikimas.
Sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) priima Migracijos departamentas prie VRM. Šis sprendimas gali būti:
• suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti leidimą nuolat gyventi;
• nesuteikti pabėgėlio statuso, suteikti papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi;
• nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos.
Šis Migracijos departamento sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo supažindinimo su sprendimu dienos.
Užsieniečiai turi šias teises nagrinėjant prieglobsčio prašymą:
• gyventi URC arba PPC bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
• tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
• naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
• gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
• naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis;
• nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas URC arba PPC;
• kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti;
• kitas teises, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus;
• nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose.
Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu turi šias teises:
• pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
• nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje;
• gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jam suprantama kalba;
• dirbti Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu;
• gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
• gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas;
• kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus;
• nepilnamečiai užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
300 000,00 EUR 1 035 840,00 LTL |
75% |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
100 000,00 EUR 345 280,00 LTL |
25% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios įstaigų lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
100 000,00 EUR 345 280,00 LTL |
25% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
400 000,00 EUR 1 381 120,00 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
400 000,00 EUR 1 381 120,00 LTL |
100 % |
Atsižvelgus į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus, yra galimybė perskirstyti lėšas tarp veiklų nepakeičiant konkrečių rezultatų, numatytų valstybės narės daugiametėje (2005–2007 m.) ir metinėje 2006 m. programose. Perskirsčius lėšas tarp veiklų, būtina tai užfiksuoti pažangos ir galutinėje ataskaitose, siunčiamose Europos Komisijai.
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31
Pabaigos data: nuo 2006-12-31 iki 2007-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Tinkami veiksmai, susiję su priėmimo sąlygų gerinimu ir prieglobsčio suteikimo procedūra, yra:
– apgyvendinimo infrastruktūra ir paslaugos;
– materialinės, medicininės ir psichologinės pagalbos teikimas;
– socialinė parama, informacijos teikimas ir pagalba tvarkant administracinius formalumus;
– teisinė ir su kalba susijusi pagalba;
– švietimas, kalbos mokymas ir kita su prieglobsčio suteikimu susijusi pagalba, pvz., vertimo ir mokymo veikla, skirta priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų efektyvumui bei kokybei pagerinti;
– vietos bendruomenės, bendraujančios su Lietuvos priimtais asmenimis, informavimas ir kita.
Veiklų sąrašas nėra baigtinis. Plačiau jos bus aprašomos 2006 m. Gairėse pareiškėjams.
vi. Tikslinės grupės
1. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą.
vii. Paramos gavėjai
Tinkami pareiškėjai ir partneriai – visi Lietuvos Respublikoje veikiantys ir įregistruoti juridiniai asmenys:
2. agentūros, institucijos ir įmonės, pavaldžios valstybės įstaigoms bei savivaldybių institucijoms;
viii. Dalyvaujančios institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus Atsakingą instituciją, pagal EPF sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 str.
Kitos dalyvaujančios institucijos nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. A1-217 „Dėl Europos pabėgėlių fondo administravimo sistemos Lietuvoje patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 93-3480).
Deleguota institucija
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, Lietuva.
Daugiau informacijos rasite socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. A1-110 „Dėl Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametės (2005–2007 m.) ir Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinės (2005 m.) programų patvirtinimo „ (Žin., 2006, Nr. 45-1634).
ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Šiandien kiekybiniai rezultatai gali būti tik numatomi, nes tikslūs galutiniai rezultatai priklauso nuo konkretaus kvietimo teikti paraiškas atrinktuose projektuose numatytų veiklų. Kai kurios veiklos bus susietos su konkrečių centrų, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių darbuotojais (apie 10–50 darbuotojų), kitos veiklos – su trečiųjų šalių piliečiais ar asmenimis be pilietybės (apie 50–200 asmenų):
3. tobulinti informacines technologijas, siekiant geriau vykdyti užsieniečių asmens duomenų valdymą, jų judėjimo apskaitą socialinės integracijos planų sudarymo, socialinės integracijos eigos kontrolę ir įvertinimą;
x. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinkite mechanizmus, skirtus EPF skiriamo finansavimo projektams, jų įgyvendinimo ir susijusios veiklos viešinimui užtikrinti.
EPF paramos informavimo ir viešinimo priemonės yra skirtos tam, kad visuomenė daugiau sužinotų apie EPF paramą, jos teikiamas galimybes ir rezultatus bei siekiant užtikrinti paramos naudojimo skaidrumą. Projekto vykdytojas privalo vykdyti informavimo apie EPF paramą ir suteiktos paramos viešinimo priemones. Šios priemonės gali būti:
xi. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (kaip atsakinga institucija) ir Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (kaip deleguota institucija), įgyvendindamos EPF metines programas, aktyviai siekia užtikrinti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir dvigubo finansavimo tarp EPF metinių programų finansuojamų veiklos sričių nacionalinių priemonių ir kitų Bendrijos programų ar iniciatyvų, pvz., Europos socialinio fondo, Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL, URBAN ir INTERREG finansuojamų veiklų ir pan. Priėmimo sąlygų ir (ar) patalpų kūrimas Lietuvoje, ties ES išorės sienomis; socialinio aktyvumo iniciatyvos; bendros iniciatyvos su vietos bendruomene; reabilitacijos ir su ja susijusių paslaugų plėtra; dėmesio sutelkimas į užimtumą, švietimą, mokymą ir sveikatos priežiūrą – pagrindiniai EPF tikslai. Labai svarbu užtikrinti, kad, esant panašioms remiamoms veiklos sritims, veiktų suderinamumą garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi. Suderinamumas bus pasiektas:
– įtraukiant į Gaires pareiškėjams punktą, kad iš EPF programos lėšų finansuojama veiklos sritis negali tuo pačiu metu būti remiama ir pagal nacionalines, Europos socialinio fondo priemones ar kitas Bendrijos iniciatyvas (ar atvirkščiai);
– konsultuojantis atrankos etape su Europos socialinio fondo ir Bendrijų iniciatyvų programų koordinatoriais, kad būtų išvengta dvigubo projektų finansavimo;
– dalijantis informacija apie patvirtintas paraiškas (pateikiant apibendrintus esminius aprašymus), kad būtų išvengta dubliavimosi;
– daug dėmesio skiriant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų grupėms, dirbančioms ir atsakančioms už EPF, Europos socialinio fondo ir Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL darbo koordinavimą, kad EPF veikla būtų vertinga ir būtų išvengta dubliavimosi.
Pabėgėlių priėmimo centras
Per devynerius veiklos metus PPC gyveno apie 2000 užsieniečių. 2005 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-234 „Dėl Pabėgėlių priėmimo centro nuostatų patvirtinimo“ atnaujinti 2002 m. kovo 29 d. nuostatai, kuriais minėtam centrui pavesta organizuoti užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, socialinę integraciją savivaldybių teritorijose.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 „Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 157-5741) ir 2002 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl užsieniečių apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų ir tvarkos, užsieniečių užimtumo organizavimo bei drausminio poveikio priemonių taikymo jiems tvarkos, užsieniečio teisės kas mėnesį gauti piniginę pašalpą smulkioms išlaidoms tvarkos ir užsieniečio teisės gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“, Pabėgėlių priėmimo centras teikia gyventojams būtiniausias socialines, sveikatos priežiūros bei teisines paslaugas, išmoka gyventojams pinigines pašalpas maistui ir smulkioms išlaidoms, kompensuoja naudojimąsi visuomeniniu transportu, sudaro sąlygas pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, organizuoja jų užimtumą.
Pabėgėlių priėmimo centras, ruošdamas prieglobstį gavusius užsieniečius socialinei integracijai savivaldybių teritorijose, organizuoja intensyvius lietuvių kalbos kursus (atitinkančius Europos Tarybos kalbos mokėjimo aprašų A1 lygį) ir Lietuvos visuomenės pažinimo kursus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas programas; kartu su teritorine darbo birža ir teritorine darbo rinkos mokymo tarnyba organizuoja tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimą, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursus.
Siekiant užtikrinti efektyvią duomenų apskaitą ir kontrolę, PPC 2004 m. buvo įdiegta prieglobstį gavusių užsieniečių informacinė sistema PAIS – Pabėgėlių administravimo informacinė sistema. Su šia sistema PPC dirba keturi darbuotojai, turintys Pabėgėlių administravimo informacinės sistemos instruktorių pažymėjimus. 2005 m. gruodžio 16 d. Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikėjimo teise perdavė valdyti Pabėgėlių priėmimo centrui PAIS sistemą.
Pabėgėlių priėmimo centras iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų valstybės biudžeto lėšų įgyvendina prieglobstį gavusių užsieniečių ir nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų socialinę integraciją – apgyvendina; teikia būtiniausias švietimo, socialines bei sveikatos priežiūros paslaugas; užtikrina teisinių paslaugų teikimą iki jų išvykimo į integracijos vykdymo vietas savivaldybių teritorijose; tvarko centre gyvenančių užsieniečių registraciją bei apskaitą; vykdo kitas PPC steigėjo pavedamas funkcijas. Pagrindinė šio centro veikla yra užtikrinti užsieniečių integraciją tačiau ne mažiau svarbu garantuoti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą centre bei rūpintis jų gerove.
ii. Veiklos tikslas
Integracijos programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, be ankščiau minėtų dviejų centrų, (Pabėgėlių priėmimo centro ir Užsieniečių integracijos centro) vykdo ir kitos organizacijos, tokios kaip Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir kt.
Lietuvos poreikius šioje srityje lemia būtinybė prisidėti prie sėkmingo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integravimo. Veikla šioje srityje turėtų būti orientuota į pagrindines užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, bendruomenių švietimo ir pabėgėlių socialinių kontaktų su vietos bendruomene skatinimo sritis.
Pirmenybė turėtų būti teikiama žmonių, kurių socialinei integracijai valstybės parama nebeteikiama, tačiau kurie tebėra pažeidžiami ir kuriems reikia pagalbos (nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai, nėščios moterys, vienišos motinos ir tėvai su mažamečiais vaikais, didelės šeimos, neįgalūs, pagyvenę, traumuoti asmenys ir kt.), poreikiams tenkinti. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos laikotarpis, finansuojamas iš valstybės biudžeto, yra per trumpas (vieni metai). Per šį laikotarpį daugelis žmonių nesugeba įsikurti ir integruotis į Lietuvos visuomenę, daugelis nesusiranda darbo ir neužsitikrina nuolatinių pajamų. Todėl akivaizdu, kad reikalingos priemonės, stiprinančios šių asmenų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje. Tai gana sudėtinga – trūksta išsilavinimo, neturima kvalifikacijos, darbo patirties ir pan. Pasibaigus vienų metų integracijos laikotarpiui, dauguma šeimų lieka be jokių pajamų, nes valstybės parama baigiasi, o darbą susirasti sunku. Pagrindinės kliūtys, trukdančios susirasti darbą – lietuvių kalbos nemokėjimas, socialinės patirties ir profesinių įgūdžių stoka.
Be to, darbo biržos, teikdamos paslaugas, neatsižvelgia į specifinę trauminę prieglobstį gavusių asmenų patirtį bei amžiaus, traumines ir kultūrines implikacijas. Taip pat nėra profesinio mokymo ir (ar) mokymo, skirto specialiai prieglobstį gavusiems užsieniečiams, darbo vietoje. Dar viena priežastis, kodėl sunku įsijungti į Lietuvos darbo rinką – psichologinė našta, nes daugelis šeimų yra pabėgę nuo karo, bado ir depresijos. Vienų metų nepakanka visiškai atgauti psichologinę pusiausvyrą. Lietuvos patirtis įgyvendinant integracijos programą parodė, kad vietos bendruomenės nepakankamai aktyviai dalyvauja integravimo procese ir stinga socialinio bendravimo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių bei vietos žmonių.
Tai pagrindinės priežastys, kodėl prieglobstį gavę užsieniečiai priversti palikti Lietuvą pasibaigus integracijos laikotarpiui. Valstybės parama baigiasi, o jie nėra pakankamai integravęsi į Lietuvos visuomenę, neturi darbo ir pajamų.
Prieglobstį gavusių užsieniečių apgyvendinimo ir jų socialinės integracijos SSGG analizė:
Stiprybės:
1. Sukurta kryptingo darbo sistema, sukaupta patirties užsieniečių apgyvendinimo, specialiųjų socialinių paslaugų jiems teikimo, jų integracijos į Lietuvos visuomenę klausimais.
2. Sukurta teisinė sistema, išvystyta partnerystė, nuolat siekiama tobulinti prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumo organizavimą ir socialinės integracijos tvarką (pagrindinės sritys – užsieniečių mokymas, užimtumas (įdarbinimas), socialinė ir sveikatos apsauga).
3. 2004 m. įdiegta prieglobstį gavusių užsieniečių informacinė sistema (PAIS – Pabėgėlių administravimo informacinė sistema), užtikrinanti duomenų apie užsieniečius aktualumą kompleksiškumą, nuoseklumą bei asmens duomenų saugumą. 2005 m. gruodžio mėn. ši sistema buvo perduota administruoti Pabėgėlių priėmimo centrui.
Silpnybės:
1. Būtinybė nuolat tobulinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarkos klausimais turimą teisinę bazę, labiau apibrėžti sąvokas, terminus ir procedūras.
3. Nepakankama materialinė techninė bazė, užtikrinanti tinkamas užsieniečių priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas URC.
Galimybės:
1. Informacinių technologijų panaudojimas gali leisti geriau vykdyti užsieniečių asmens duomenų valdymą jų judėjimo apskaitą socialinės integracijos į visuomenę planų sudarymą, socialinės integracijos kontrolę, įvertinimą efektyvesnį priemonių panaudojimą.
2. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje gali teigiamai paveikti prieglobstį gavusių užsieniečių apgyvendinimo, užimtumo, jų socialinės integracijos bendrąja prasme plėtrą atverti galimybes racionaliai panaudoti EPF finansinę paramą.
Grėsmės:
1. Prognozuojama, kad ir toliau tarp užsieniečių, prašančių prieglobsčio, bus mažai išsilavinusių, kvalifikuotų žmonių.
2. Užsieniečių socialinės integracijos teisinės bazės sąvokų, terminų ir procedūrų neapibrėžtumas gali mažinti arba stabdyti užsieniečių priėmimo, jų socialinės integracijos sistemų vystymą.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
200 000,00 EUR 690 560,00 LTL |
75% |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
66 666,67 EUR 230 186,67 LTL |
25% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
66 666,67 EUR 230 186,67 LTL |
25% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
266 666,67 EUR 920 746,67 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
266 666,67 EUR 920 746,67 LTL |
100 % |
Atsižvelgus į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus, yra galimybė perskirstyti lėšas tarp veiklų nepakeičiant konkrečių rezultatų, numatytų valstybės narės daugiametėje (2005–2007 m.) ir metinėje 2006 m. programose. Perskirsčius lėšas tarp veiklų, būtina tai užfiksuoti pažangos ir galutinėje ataskaitose, siunčiamose Europos Komisijai.
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31
Pabaigos data: nuo 2006-12-13 iki 2007-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Pagal šią veiklą galimi tokie veiksmai:
– patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integravimosi į darbo rinką, medicininės, psichologinės ir socialinės priežiūros srityje;
– švietimo, profesinio mokymo, kvalifikacijos ir diplomų pripažinimo priemonės;
– priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;
– priemonės, skatinančios šių asmenų lygybę jiems bendraujant su valdžios įstaigomis tiek šių įstaigų prieinamumo, tiek rezultatų požiūriu;
– informacijos vietos bendruomenėms, kurios bendraus su priimamais asmenimis, skleidimas;
– lyties ir amžiaus tolerancijos skatinimas bei prieglobsčio prašytojų gynimas nuo seksualinio ar smurtinio išnaudojimo ir pan.
Veiklų sąrašas nėra baigtinis. Plačiau veiklos bus aprašomos 2006 m. Gairėse pareiškėjams.
vi. Tikslinės grupės
1. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus.
vii. Paramos gavėjai
Tinkami pareiškėjai ir partneriai – visi Lietuvos Respublikoje veikiantys ir įregistruoti juridiniai asmenys:
2. agentūros, institucijos ir įmonės, pavaldžios valstybės įstaigoms bei savivaldybės institucijoms;
viii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus Atsakingą instituciją, pagal EPF sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 str.
Žr. 3.1 skyriaus VIII dalį, 8 psl.
ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Projektų tikslas turi būti svarus indėlis į sėkmingą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integraciją. Todėl projektai turi būti orientuoti į veiklą užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos, apgyvendinimo, bendruomenės sąmoningumo didinimo, pabėgėlių socialinių kontaktų su vietos bendruomene skatinimo srityje.
Tikslinė grupė – asmenys, kuriems Lietuvos Respublikoje suteikta kurios nors rūšies tarptautinė apsauga pagal galiojančius įstatymus. Pirmenybė bus teikiama projektams, skirtiems asmenų, kurių integracijai skirta valstybės parama nebeteikiama, bet kurie tebėra pažeidžiami ir kuriems būtina pagalba, problemoms spręsti (suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai, nėščios moterys, vieniši tėvai su mažamečiais vaikais, didelės šeimos, neįgalūs, pagyvenę ar traumuoti asmenys ir pan.).
Šiandien kiekybiniai rezultatai gali būti tik numatomi, nes tikslūs galutiniai rezultatai priklauso nuo konkretaus kvietimo teikti paraiškas atrinktuose projektuose numatytų veiklų. Dauguma veiklų bus susijusios su bet kuriais trečiosios šalies piliečiais arba asmenimis be pilietybės, turinčiais statusą apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, taip pat tie, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma ar laikina apsauga Lietuvos Respublikoje (apie 100–300 asmenų).
x. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinkite mechanizmus, skirtus EPF skiriamo finansavimo projektams, jų įgyvendinimo ir susijusios veiklos viešinimui užtikrinti.
Žr. 3.1 skyriaus X dalį, 8 psl.
xi. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome Įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Žr. 3.1 skyriaus XI dalį, 9 psl.
i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos įgyvendinimą
Savanoriško grįžimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo Tarptautinis migracijos biuras (toliau – TMO). Nors TMO biuras Vilniuje įsteigtas tik 1998 m., tačiau šios organizacijos veikla Lietuvoje prasidėjo anksčiau. Ją vykdė TMO regioninis biuras Helsinkyje. Nuo 1995 m. įvairioms programoms įgyvendinti Lietuvoje TMO skyrė beveik 10 mln. litų. Viena veiklos krypčių – savanoriškas nelegalių migrantų grįžimas į kilmės šalis. Su TMO pagalba iš Baltijos šalių į kilmės šalis grąžinta per 2 tūkst. nelegalių migrantų. Iš jų apie 1,5 tūkst, išvyko iš Lietuvos, daugiausia į Azijos šalis – Indiją, Bangladešą, Šri Lanką, Pakistaną, taip pat Čečėniją. Ši organizacija užsiima ir migracijos procesų tyrimais, rengia seminarus, mokymus, skirtus ir pareigūnams, ir žurnalistams. TMO įgyvendina nemažai aktualių projektų.
Iki Lietuvai tampant Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, TMO projektus rėmė užsienio šalių vyriausybės, kiti donorai. Įstojus į ES, keičiasi ir TMO situacija, todėl ieškota sprendimų dėl tolimesnės TMO veiklos finansavimo galimybių.
Lietuva iš šalies pagalbos gavėjos jau virsta šalimi donore, tiesa, ne finansine prasme. TMO specialistai, kaip ekspertai, gali pasidalyti patirtimi kovos su nelegalia migracija, pabėgėlių priėmimo ir integravimo klausimais su kaimyninėmis šalimis – Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija ir kt. Šiuo metu juntamas ypač didelis susidomėjimas Lietuvos laimėjimais.
Lietuvai svarbus dalyvavimas TMO veikloje, nes tai – svarbiausia tarptautinė organizacija, sprendžianti migracijos klausimus, padedanti tarptautinei bendruomenei spręsti gausėjančias migracijos valdymo problemas, skatinanti migracijos klausimų suvokimą ginanti migrantų orumą ir gerovę. Su TMO bendradarbiauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir Policijos departamentas prie VRM.
ii. Veiklos tikslas
Repatriacija – tai išvykimas į etninę tėvynę ir apsigyvenimas joje.
Lietuvos strategija repatriacijos srityje – kurti ir stiprinti savanoriško grįžimo programas prieglobsčio prašantiems asmenims. Tai turi būti integruotas trijų etapų procesas:
2) logistinis tinklas, kuris apima grįžimą į tėvynę ir kelionę iki galutinės vietos jos teritorijoje;
3) kitos priemonės, užtikrinančios orią garbingą ir saugią prieglobsčio prašytojų grįžimo namo procedūrą.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
35 231,56 EUR 121 647,53 LTL |
75% |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
11 743,85 EUR 40 549,18 LTL |
25% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinis finansavimas (iš viso) |
E=B+C+D |
11 743,85 EUR 40 549,18 LTL |
25% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
46 975,41 EUR 162 196,71 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
46 975,41 EUR 162 196,71 LTL |
100 % |
Atsižvelgus į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus, yra galimybė perskirstyti lėšas tarp veiklų nepakeičiant konkrečių rezultatų, numatytų valstybės narės daugiametėje (2005–2007 m.) ir metinėje 2006 m. programose. Perskirsčius lėšas tarp veiklų, būtina tai užfiksuoti pažangos ir galutinėje ataskaitose, siunčiamose Europos Komisijai.
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31
Pabaigos data: nuo 2006-12-31 iki 2007-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Ypač skatinama remti šias veiklas, susijusias su savanorišku grįžimu:
– informavimas apie padėtį kilmės šalyje, regione ar ankstesnėje gyvenamojoje vietoje;
– bendro pobūdžio ar profesinis mokymas, pagalba reintegruojantis;
– ES gyvenančių kilmės bendruomenių veiksmai, kuriais palengvinamas ET sprendime Nr. 2004/904/EB minimų asmenų savanoriškas grįžimas;
– informacinės ir konsultacinės paslaugos, susijusios su savanoriško grįžimo iniciatyvomis ar programomis;
– veikla, padedanti organizuoti ir įgyvendinti nacionalines savanoriško grįžimo programas ir kt.
Veiklų sąrašas nėra baigtinis. Plačiau jos bus aprašomos 2006 m. Gairėse pareiškėjams.
Tolesnė kontrolė asmenims savanoriškai sugrįžus
Apibūdinkite stebėjimo ir tolesnės kontrolės asmenims savanoriškai sugrįžus sistemą.
Institucijoms, kurios rengia savanoriško grįžimo veiklos projektus, vienas iš pagrindinių uždavinių yra užtikrinti tolesnę kontrolę asmenims savanoriškai sugrįžus į savo kilmės šalį. Pagrindinis tikslas – bendradarbiauti su trečiosios šalies pasienio, policijos, tarptautinės migracijos organizacijos atstovybių darbuotojais, kurie galėtų suteikti būtiną informaciją apie trečiosios šalies pilietį ir jo buvimą savo kilmės šalyje.
vi. Tikslinės grupės
1. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems leidžiama kaip pabėgėliams gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus.
3. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga Lietuvos Respublikoje.
vii. Paramos gavėjai
Tinkami pareiškėjai ir partneriai – visi Lietuvos Respublikoje veikiantys ir įregistruoti juridiniai asmenys:
2. agentūros, institucijos ir įmonės, pavaldžios valstybės įstaigoms bei savivaldybės institucijoms;
viii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus Atsakingą instituciją, pagal EPF sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 str.
Žr. 3.1 skyriaus VIII dalį 8 psl.
ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Šiandien kiekybiniai rezultatai gali būti tik numatomi, nes tikslūs galutiniai rezultatai priklauso nuo konkretaus kvietimo teikti paraiškas atrinktuose projektuose numatytų veiklų:
– konsultavimas dėl grįžimo tvarkos ir galimo reintegravimo (apie 100 asmenų);
– praktinė pagalba organizuojant kelionę (apie 5–15 asmenų);
– galimos reintegravimo priemonės kilmės šalyje ir pan.(apie 5–15 asmenų).
x. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinkite mechanizmus, skirtus EPF skiriamo finansavimo projektams, jų įgyvendinimo ir susijusios veiklos viešinimui užtikrinti.
Žr. 3.1 skyriaus X dalį, 8 psl.
xi. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Žr. 3.1 skyriaus XI dalį, 9 psl.
i. Sąlygos, pagrindžiančios techninės pagalbos būtinumą
Išsamus turimų išteklių ir papildomų poreikių įgyvendinant EPF programą aprašymas. EPF programai įgyvendinti bus teikiama techninė pagalba.
Techninės pagalbos pagrindinis uždavinys yra remti EPF Lietuvoje metinių programų įgyvendinimą, suteikiant galimybę atsakingai institucijai, deleguotai institucijai ir pareiškėjams pasinaudoti reikalingomis profesionaliomis paslaugomis. Kiti techninės pagalbos uždaviniai yra užtikrinti:
4. visuomenės informavimą.
Techninė pagalba yra finansuojama 100 procentų iš EPF lėšų. Už techninės pagalbos lėšų naudojimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 773 „Dėl atsakingos institucijos paskyrimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3269) pavedė vykdyti Europos pabėgėlių fondo atsakingos institucijos funkcijas.
ii. Techninės pagalbos tikslas (sprendimo Nr. 2004/904/EB 18 straipsnis)
Techninės pagalbos lėšos skirtos veiksmingai įgyvendinti EPF programą Lietuvoje, vadovaujantis EPF Lietuvoje metine 2006 m. programa.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais*)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
72 544,31 EUR 250 480,99 LTL |
100 % |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinis finansavimas (iš viso) |
E=B+C+D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
72 544,31 EUR 250 480,99 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
72 544,31 EUR 250 480,99 LTL |
100 % |
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31
Pabaigos data: nuo 2006-12-31 iki 2007-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Išlaidų grupės, kurios gali būti finansuojamos:
2. Priežiūros komiteto, susijusio su programos įgyvendinimu, posėdžių išlaidos. Šios išlaidos taip pat gali apimti ekspertų ir kitų šio komiteto dalyvių, įskaitant trečiųjų šalių dalyvių, išlaidas, jeigu tokio komiteto pirmininkas mano, kad jų dalyvavimas yra būtinas, siekiant veiksmingo programos įgyvendinimo;
3. patarimams ir pagalbai kiekvienam atskiram pareiškėjui techninėje ir metodologinėje srityse skirtos išlaidos;
6. išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu (įskaitant socialinio draudimo įmokas), yra tinkamos finansuoti tik tokiu atveju, kai darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atlieka žemiau išvardytas veiklas.
Atsižvelgiant į numatytas išlaidų grupes, yra remiamos šios veiklos:
2. pagalba Priežiūros komitetui tvarkant, vertinant paraiškas ir komiteto posėdžių organizavimas (sekretoriato ir ekspertizės išlaidos);
5. parama pareiškėjams rengiant, planuojant, kontroliuojant ir vertinant savo veiklą bei jos rezultatus;
12. kita.
Visos išlaidos turi būti pagrindžiamos jas pateisinančiais dokumentais (pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos čekiais bei darbo sąnaudas patvirtinančiais dokumentais ir kt.), kurie turi būti tiesiogiai susiję su techninės pagalbos veikla, ir jų apmokėjimą įrodančiais dokumentais (pavyzdžiui, banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtintais išrašais iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiais ir kt. dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas).
vi. Pirkimų tvarka
Nurodykite, kokios pirkimų procedūros bus taikomos techninės pagalbos išlaidoms.
EPF programa Lietuvoje bus įgyvendinama pagal ES ir šalies pirkimų taisykles. Jos bus taikomos:
– nepriklausomo programos vertintojo atrankai;
– visoms kitoms paslaugoms, kurias pirks atsakinga institucija ir deleguota institucija, jei išlaidų dydžiai reikalauja organizuoti konkursą.
Atsakinga institucija yra perkančioji organizacija, todėl organizuos pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2006, Nr. 4-102), socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 155 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo“, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-202 „Dėl Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių patvirtinimo“ ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymus.
vii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus Atsakingą instituciją, pagal EPF sprendimo Nr. 2004/904/EB 13 str.
Žr. 3.1 skyriaus VIII dalį, 8 psl.
viii. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Kiekybiškai išreikštas EPF programos įgyvendinimo pagerėjimas:
– programavimas;
– teisinės bazės sukūrimas (metinės programos, nacionalinės taisyklės: atrankos, priežiūros, mokėjimo, viešinimo, techninės pagalbos naudojimo ir pan.);
– kvietimo teikti paraiškas parengimas (Gairės pareiškėjams);
– priežiūros sistemos įgyvendinimas;
– patikrų vietose atlikimas (priklausomai nuo atrinktų projektų skaičiaus apie 5–10 patikrų);
– viešinimo priemonių įgyvendinimas (apie 50 – lankstinukų, plakatų, rašiklių, krepšių ir pan.);
– dokumentų, susijusių su EPF programa, tikrinimas (1 nepriklausomas vertinimas ir auditas);
– išlaidų planavimas;
– nusižengimų ir sukčiavimų situacijų valdymas ir pan.
ix. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinti mechanizmus, užtikrinančius, kad EPF finansavimas būtų aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą.
Pagrindinis šios veiklos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie EPF programos teikiamą paramą. Pagrindiniai uždaviniai:
2. teikti informaciją apie EPF programą užtikrinti maksimaliam tinkamų pareiškėjų ratui galimybes naudotis šio fondo parama;
5. skatinti tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.
EPF įgyvendinimo sėkmė priklauso ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą tikslų ir uždavinių suvokimo lygio, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendina šios programos remiamas veiklas ir vykdo projektus, bei nuo institucijų, kurios administruoja šią programą. Be šio suvokimo, EPF programos įgyvendinimas būtų lėtas ir neveiksmingas procesas. Taip pat svarbu, kad EPF pranašumai ir laimėjimai būtų plačiai skelbiami. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie EPF skelbimo ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo mechanizmus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais EPF programos įgyvendinimo klausimais.
Kitas labai aktualus veiksmingumo ir produktyvumo veiksnys yra EPF programos vertinimas. Potenciali veikla, kuri galės būti finansuojama pagal šią veiklos sritį, apima seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras vietoje, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta Europos Komisijos sprendimo Nr. 20/1/2006 4 dalyje dėl išlaidų tinkamumo.
Institucijos, atsakingos už šios veiklos įgyvendinimą:
Atsakinga institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Deleguota institucija – Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra.
x. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Vadovaujantis 2004 m. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2004/904/EB 18 straipsniu, dalis metinio Lietuvai skiriamo finansavimo yra atidedama padengti techninės pagalbos, skirtos veiksmams parengti, stebėti ir įvertinti, išlaidoms. Šios lėšos išskirtinai skiriamos tik EPF programą administruojančioms institucijoms. Minėtų institucijų darbuotojai, atsakingi už EPF programos įgyvendinimą privalo užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir tinkamai. Šiam uždaviniui įgyvendinti yra rengiamos EPF programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo taisyklės, tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros yra pasirašoma metinė sutartis dėl Europos pabėgėlių fondo konkrečių metų techninės pagalbos lėšų biudžeto patvirtinimo. Sutartyje yra nurodomos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė. Kartu su sutartimi yra tvirtinamos ir konkrečių metų techninės pagalbos lėšų sąmatos.
5. PRELIMINARUS METINIS FINANSAVIMO PLANAS (Veiklos + techninė pagalba)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
607 775,87 EUR 2 098 528,52 LTL |
75 % (veiklos) 100 % (techninė pagalba) |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
178 410,52 EUR 616 015,85 LTL |
25 % (veiklos) 0 % (techninė pagalba) |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
178 410,52 EUR 616 015,85 LTL |
25 % (veiklos) 0 % (techninė pagalba) |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
786 186,39 EUR 2 714 544,37 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
786 186,39 EUR 2 714 544,37 LTL |
100 % |
______________