LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GABIŲ VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMO PROGRAMOS

 

2006 m. vasario 13 d. Nr. ISAK-258

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 567 punktą,

tvirtinu Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programą (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu

Nr. ISAK-258

 

GABIŲ VAIKŲ IR JAUNIMO UGDYMO PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gabių vaikų ir jaunimo programos (toliau – Programos) paskirtis – užtikrinti gabių vaikų ir jaunimo gabumų atskleidimą ir visavertį ugdymą, plėtojantį gebėjimus ir polinkius bei sudarantį geresnes socialines ir edukacines ugdymosi sąlygas ir laiduojantį ugdymosi tęstinumą profesinio rengimo ir aukštųjų studijų grandyse.

2. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Gabių vaikų programų rėmimo kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-2551 (Žin., 2005, 147-5375).

3. Šios Programos įgyvendinimo pradžia – 2006 m., pabaiga – 2008 m.

4. Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

 

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

 

5. Šiuo metu gabumų atskleidimą vykdo formalųjį ir neformalųjį švietimą vykdančios institucijos. Gabumų atskleidimas vykdomas diferencijuojant ugdymą, palaikant kryptingas neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančių mokyklų tinklą, organizuojant ir remiant tikslinės paskirties renginius gabiems vaikams.

6. Ugdymo diferencijavimas įgyvendinamas suteikiant galimybę vaikams pagal amžių, gebėjimus ir polinkius rinktis šias programas:

6.1. ankstyvo užsienio kalbos mokymo;

6.2. pagilinto dalykų mokymosi;

6.3. kryptingo dalykų mokymosi;

6.4. pasirenkamųjų dalykų.

7. Šalyje veikia humanitarinio, realinio, technologinio profilio ir menų gimnazijos, konservatorijos.

8. Šalyje veikiantis neformaliojo vaikų švietimo mokyklų tinklas (110 meno, muzikos, dailės, choreografijos, 103 sporto mokyklos ir centrai, 10 techninės ir gamtinės krypties centrų), apimdamas per 80 tūkstančių mokinių visose šalies savivaldybėse, atlieka pradinio gabumų atskleidimo funkciją. Veikia 5 šalies neformaliojo vaikų švietimo centrai. Gabūs mokiniai šiose mokyklose gali pasirinkti ilgalaikes (iki 10 metų trukmės) kryptingo ugdymo programas.

9. Šalies neformaliojo vaikų švietimo centrai, kitos institucijos organizuoja per 10 įvairioms mokslo sritims gabių vaikų neakivaizdinių mokyklų veiklą.

10. Kauno J. Gruodžio, Klaipėdos St. Šimkaus, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos valstybinės konservatorijos vykdo savivaldybių muzikos ir meno mokyklose išugdytų vaikų gabumų plėtojimą. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Klaipėdos E. Balsio, Kauno J. Naujalio muzikos ir Kauno dailės gimnazijose mokosi mokiniai, pasižymintys ypatingais gabumais meninei veiklai. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla pradėjo įgyvendinti menui itin gabių vaikų ugdymo nacionalinę programą.

11. Švietimo ir mokslo ministerija, kitos institucijos nuolat organizuoja šiuos tikslinės paskirties renginius gabiems vaikams:

11.1. šalies mokomųjų dalykų olimpiadas ir konkursus;

11.2. jaunųjų mokslininkų konkursą;

11.3. jaunųjų menininkų parodas, muzikos atlikėjų konkursus, sportininkų varžybas ir pan.

12. Nuo 2005 m. Švietimo ir mokslo ministerija rengia Kryptingo vaikų užimtumo programų rėmimo konkursą.

13. Lietuvos mokiniai dalyvauja ir sėkmingai pasirodo tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose, tarptautiniuose meno ir sporto renginiuose.

14. Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo perspektyvas nustato švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. patvirtinta Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija. Strategijoje numatyti ilgalaikiai gabių vaikų ir jaunimo ugdymo uždaviniai, pagrindinės gabių ir itin gabių vaikų paieškos ir ugdymo sistemos tobulinimo savivaldybėse ir šalyje kryptys.

15. Lyginant kitų šalių edukacinio darbo su gabiais vaikais patirtį ir Lietuvos gabių vaikų ugdymo dabartinę situaciją, ryškėja tokios problemos:

15.1. nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos. Per menkai formuojama nuomonė, kad itin gabūs ir talentingi vaikai – tai visos tautos turtas. Dalis visuomenės pirmenybę teikia elitiniam atrinktų vaikų ugdymui, kiti laikosi nuomonės, kad vienodai būtina ugdyti visus vaikus;

15.2. gabių ir itin gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas savivaldybėse stokoja sistemiškumo;

15.3. tobulintina šalies gabių ir itin gabių vaikų ir jaunimo ugdymo sistema: mokyklų vykdomų programų stebėsena, tyrimai, bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas;

15.4. vis dar neapsispręsta dėl vaikų gabumų nustatymo metodikos, leidžiančios įvertinti bendrąjį intelektą, specialiuosius ir kūrybinius gabumus, taip pat asmenybės – lyderio savybes;

15.5. nėra pakankamas ir sistemingas tikslinės paskirties renginių, programų gabiems vaikams finansavimas;

15.6. nepakankamai pristatomi gabių vaikų ir jaunimo pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje, neužtikrinti nuolatiniai ryšiai su Europos Sąjungos ir kitų šalių švietimo institucijomis, organizacijomis;

15.7. plėtoti gabumus trukdo ne tik gabių vaikų poreikių ir siekių neatitinkančios ugdymo programos, ugdymo bazė ar nepakankama pedagogų kompetencija, bet ir socialinio dėmesio, finansinės paramos stoka gabiems ir talentingiems vaikams. Tai didina psichologines gabių vaikų problemas, mažina ugdymosi motyvaciją;

15.8. tobulintina parama gabiems ir ypač gabiems konservatorijų ir menų gimnazijų, kitų mokyklų mokiniams.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

16. Šios programos tikslas – sukurti veiksmingą gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo sistemą, sudarant edukacines, psichologines, socialines, finansines sąlygas gabiems vaikams ir jaunuoliams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos tipo, amžiaus, lyties, kalbinės aplinkos, rinktis jų poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(-si) ir lygias saviugdos galimybes.

17. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

17.1. tobulinti gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą savivaldybėse;

17.2. tobulinti šalies gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą;

17.3. remti šalies gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymui skirtus projektus;

17.4. remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus.

18. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

 

IV. NUMATOMI REZULTATAI

 

19. Numatoma, kad įgyvendinus programą:

19.1. bus parengtos rekomendacijos savivaldybėms dėl gabių ir itin gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo programų;

19.2. teisės aktų nustatyta tvarka bus remiamos gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programos savivaldybėse;

19.3. organizuota nuolatinė gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo stebėsena, įvykdyti tyrimai;

19.4. inicijuoti gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo programas vykdančių mokyklų bendradarbiavimo projektai su mokslo ir studijų institucijomis, nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis;

19.5. parengti ar adaptuoti itin gabių vaikų bei jaunimo atpažinimo metodikų pavyzdžiai;

19.6. organizuotos ir teisės aktų nustatyta tvarka finansuotos dalykinės olimpiados ir konkursai, jaunųjų mokslininkų ugdymo projektai;

19.7. organizuoti ir finansuoti menui, sportui, techninei kūrybai ir kitoms sritims gabių ir itin gabių vaikų renginiai;

19.8. teisės aktų nustatyta tvarka finansuotas delegacijų pasirengimas ir dalyvavimas tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose;

19.9. teisės aktų nustatyta tvarka finansuotas jaunųjų mokslininkų delegacijų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose;

19.10. plačiau pristatyti gabių vaikų ir jaunimo pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinti nuolatiniai ryšiai su Europos Sąjungos ir kitų šalių švietimo institucijomis, organizacijomis.

 

V. LĖŠŲ POREIKIS

 

20. Ši Programa finansuojama, atsižvelgiant į valstybės galimybes, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių. Programos tikslams įgyvendinti kooperuojamos privačios, fondų, investicijų lėšos. Skatinami jaunimo verslumo projektai ir nevyriausybinio sektoriaus motyvacija, padedantys įgyvendinti atskirus programos elementus bei spręsti iškeltus uždavinius.

21. Preliminarus lėšų poreikis programai įgyvendinti 2006–2008 metais sudaro 8 110 000 litų.

______________

 


Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programos

priedas

 

Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programos vykdymo priemonės

 

Tikslai (siektini rezultatai)

Priemonės

Vykdymo terminai

Preliminarus lėšų poreikis tūkst. litų

1. Tobulinti gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą savivaldybėse

1.1. Parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl gabių ir itin gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo programų

2006 m.

10

1.2. Teisės aktų nustatyta tvarka remti gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programas savivaldybėse

2006–2008 m

1000*

kasmet

2. Tobulinti šalies gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą

2.1. Organizuoti nuolatinę gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo stebėseną vykdyti tyrimus

2006–2008 m.

20

kasmet

2.2. Inicijuoti gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo programas vykdančių mokyklų bendradarbiavimo projektus su mokslo ir studijų institucijomis

2006–2008 m.

50*

kasmet

2.3. Inicijuoti gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo programas vykdančių mokyklų bendradarbiavimo projektus su nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis

2006–2008 m.

50

kasmet

2.4. Parengti ar adaptuoti itin gabių vaikų ir jaunimo atpažinimo metodikų pavyzdžius

2006–2008 m.

15

kasmet

2.5. Organizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas

2006–2008 m.

40

kasmet

2.6. Tobulinti teisės aktus, apibrėžiančius socialinę paramą gabiems ir itin gabiems vaikams

2006–2008 m.

10

kasmet

2.7. Reguliariai informuoti visuomenę apie gabių vaikų ir jaunimo ugdymo projektus ir renginius

2006–2008 m.

10

kasmet

3. Remti šalies gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymui skirtus projektus

3.1. Organizuoti ir finansuoti dalykines olimpiadas ir konkursus

2006–2008 m.

300

kasmet

3.2. Organizuoti ir finansuoti jaunųjų mokslininkų ugdymo projektus

2006–2008 m.

30

kasmet

3.3. Organizuoti ir finansuoti menui, sportui, techninei kūrybai ir kitoms sritims gabių ir itin gabių vaikų renginius

2006–2008 m.

200

kasmet

3.4. Remti gabius konservatorijų ir menų gimnazijų mokinius

2006–2008 m.

500*

kasmet

4. Remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus

4.1. Organizuoti mokslinių darbų parengimą tarptautinėms konferencijoms, seminarams

2006–2008 m.

30*

kasmet

4.2. Finansuoti delegacijų pasirengimą ir dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose

2006–2008 m.

400*

kasmet

4.3. Finansuoti jaunųjų mokslininkų delegacijų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose

2006–2008 m.

20*

kasmet

4.4. Remti tarptautinius mokytojų kvalifikacijos projektus

2006–2008 m.

25

kasmet

5. Bendras lėšų poreikis 2006–2008 m.

 

 

8110

 

Paaiškinimas. * žymi papildomų lėšų iš valstybės biudžeto poreikį.

______________