DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS MIŠKŲ KODEKSO PATVIRTINIMO [1]

 

LIETUVOS TSR 1979 m. birželio 21 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1979, Nr. 19-241; 1980, Nr. 6-69)

 

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos miškų kodeksą, ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1979 m. spalio 1 dienos.


LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ KODEKSAS

 

Nugalėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai ir socialistinei revoliucijai Lietuvoje, miškai, kaip ir kiti mūsų šalies gamtos turtai, buvo nacionalizuoti ir tapo liaudies nuosavybe. Visos Rusijos Centro Vykdomojo Komiteto 1918 metų gegužės 27 (14) dienos Dekretas „Dėl miškų“ nustatė pagrindinius miškų ūkio socialistinio organizavimo principus, kad miškai būtų naudojami visos liaudies interesams.

Tarybų Sąjungoje, į kurią savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindais įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, valstybinė miškų nuosavybė sudaro miškų santykių, tai yra visuomeninių santykių miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos srityje pagrindą, ir yra svarbiausia racionalaus miškų ūkio tvarkymo prielaida.

Miškai Tarybų Sąjungoje vaidina didelį vaidmenį vystant ekonomiką, gerinant aplinką, keliant liaudies gerovę. Jie tenkina šalies poreikius medienai ir kitai miško produkcijai, daro palankią įtaką klimatui, atmosferai, upių ir kitų vandens objektų hidrologiniam režimui, apsaugo dirvožemį nuo vėjo bei vandens erozijos ir turi kitokių naudingų gamtinių savybių. Miškai vis daugiau naudojami sveikatingumo tikslams, gyventojų kultūrinėms ir estetinėms reikmėms tenkinti.

Dėl didelio miškų reikšmingumo ir ilgai trunkančio jų augimo racionalus miškų turtų naudojimas, jų tausojimas ir gausinimas yra visos valstybės uždavinys.

Tarybiniai miškų įstatymai turi aktyviai padėti moksliškai pagrįstai, kompleksiškai naudoti miškus, juos planingai atkurti ir efektyviai išsaugoti dabartinei ir būsimosioms kartoms, ugdyti didelę tarybinių žmonių atsakomybę už rūpestingą, ūkišką pažiūrą į mišką, kaip svarbią mūsų Tėvynės gamtos turtų dalį.

 

I skyrius

 

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

Pirmasis skirsnis

 

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Lietuvos TSR miškų kodekso uždaviniai

 

Lietuvos TSR miškų kodekso uždaviniai yra reguliuoti miškų santykius, siekiant užtikrinti racionalų miškų naudojimą, jų apsaugą, atkūrimą ir produktyvumo didinimą, kad būtų galima patenkinti liaudies ūkio ir gyventojų poreikius medienai, kitai miško produkcijai ir stiprinti miškams būdingas vandenų ir laukų apsaugos, klimato reguliavimo, sanitarines-higienines, sveikatingumo ir kitokias naudingas gamtines savybes, taip pat apsaugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą miškų santykių srityje.

 

2 straipsnis. Miškų įstatymai

 

Miškų santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos miškų įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR miškų įstatymų aktai.

Šis kodeksas sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais reguliuoja miškų santykius tiek pagrinduose numatytais, tiek ir kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

Žemės, vandens ir kalnų santykius reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

3 straipsnis. Valstybinė (visaliaudinė) miškų nuosavybė

 

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija miškai yra valstybės nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas.

Miškai TSR Sąjungoje yra išimtinė valstybės nuosavybė, ir jie suteikiami tik naudotis. Veiksmai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės miškų nuosavybės teisę, draudžiami.

 

4 straipsnis. Vieningas valstybinis miškų fondas. Valstybinio miškų fondo žemė

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais visi miškai TSR Sąjungoje sudaro vieningą valstybinį miškų fondą.

Vieningą valstybinį miškų fondą sudaro:

1) valstybinės reikšmės miškai, tai yra miškai, esantys valstybinių miškų ūkio organų žinioje, miestų miškai, priskirtiniai miškai ir rezervatų miškai;

2) kolūkių miškai, tai yra miškai, esantys žemėje, kuri suteikta kolūkiams neterminuotai naudotis.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais valstybinio miškų fondo žeme laikoma žemė, apaugusi mišku, taip pat neapaugusi mišku, bet skirta miškų ūkio reikalams. Valstybinio miškų fondo žemės ribos, skiriančios ją nuo kitų kategorijų žemės, nustatomos numatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Medžių bei krūmų želdiniai, neįeinantys į valstybinį miškų fondą

 

Į valstybinį miškų fondą neįeina:

medžiai ir medžių grupės, taip pat kita medžių ir krūmų augalija žemės ūkio paskirties žemėje;

apsauginiai želdiniai ruožuose išilgai geležinkelio, automobilių kelių ir kanalų;

medžiai ir medžių grupės, taip pat želdiniai miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse, augantys ne miestų miškų žemėje;

medžiai ir medžių grupės sodybiniuose, vasarnamių ir sodų sklypuose.

Šie želdiniai sodinami, prižiūrimi ir naudojami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

 

6 straipsnis. TSR Sąjungos kompetencija miškų santykių reguliavimo srityje

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai miškų santykių reguliavimo srityje priklauso:

1) disponuoti vieningu valstybiniu miškų fondu, kiek tai reikalinga TSR Sąjungos įgaliojimams įgyvendinti pagal TSRS Konstituciją;

2) nustatyti pagrindinius miškų naudojimo, atkūrimo, produktyvumo didinimo ir miškų apsaugos nuostatus;

3) nustatyti TSRS biržių fondo dydį, jo paskirstymo ir stataus miško skyrimo tvarką;

4) nustatyti pagrindines šalies miškų ūkio vystymo, miškų išteklių ir miško naudingųjų gamtinių savybių naudojimo kryptis ir perspektyvinius planus;

5) planuoti sąjungines miškų racionalaus naudojimo, atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos priemones;

6) nustatyti miškų priskyrimo atitinkamoms grupėms ir apsauginėms kategorijoms, jų perkėlimo iš vienos grupės į kitą tvarką 2;

7) nustatyti vieningas TSR Sąjungai miškotvarkos, miškų apskaitos sistemas ir valstybinio miškų kadastro vedimo tvarką;

8) užtikrinti miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, apsaugos valstybinę kontrolę ir nustatyti jos vykdymo tvarką;

9) reguliuoti kitus sąjunginės reikšmės klausimus racionalaus miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos srityje sutinkamai su TSRS Konstitucija bei TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais [2].

 

7 straipsnis. Lietuvos TSR kompetencija miškų santykių reguliavimo srityje

 

Lietuvos TSR kompetencijai miškų santykių reguliavimo srityje, išskyrus tai, kas priskirta TSR Sąjungos kompetencijai, priklauso:

disponuoti vieningu valstybiniu miškų fondu respublikos teritorijoje;

nustatyti miškų naudojimo, atkūrimo, produktyvumo didinimo, miškų apsaugos tvarką;

nustatyti miškų ūkio vystymo, miškų išteklių ir naudingųjų miško gamtinių savybių naudojimo perspektyvinius planus;

planuoti respublikines miškų racionalaus naudojimo, atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos priemones;

užtikrinti miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat reguliuoti miškų santykius kitais klausimais, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

 

Antrasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMO, ATKŪRIMO IR APSAUGOS VALSTYBINIS VALDYMAS. MIŠKŲ BŪKLĖS, NAUDOJIMO, ATKŪRIMO

IR APSAUGOS VALSTYBINĖ KONTROLĖ

 

8 straipsnis. Miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinis valdymas

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat valstybiniai miškų ūkio organai ir kiti valstybiniai organai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Valstybiniai miškų ūkio organai, vykdantys miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinį valdymą Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, yra Lietuvos TSR miškų ūkio ir miško pramonės ministerija ir jos vietos organai.

 

9 straipsnis.         Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinio valdymo srityje

Rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai įgyvendina teises ir pareigas miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinio valdymo srityje TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomos jiems kompetencijos ribose.

 

10 straipsnis. Miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinė kontrolė

 

Miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinės kontrolės uždavinys yra užtikrinti, kad visos ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai laikytųsi nustatytos miškų naudojimo tvarkos, miškų ūkio tvarkymo, miškų atkūrimo, jų apskaitos ir apsaugos taisyklių, taip pat kitų miškų įstatymų numatytų taisyklių ir normų.

Visų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Liaudies deputatų tarybos, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai, taip pat valstybiniai miškų ūkio organai ir kiti specialiai tam įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

 

Trečiasis skirsnis

 

VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ

IR PILIEČIŲ DALYVAVIMAS ĮGYVENDINANT RACIONALAUS MIŠKŲ NAUDOJIMO, ATKŪRIMO IR APSAUGOS PRIEMONES

 

11 straipsnis.       Visuomeninių organizacijų ir piliečių parama įgyvendinant racionalaus miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemones

 

Profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, gamtos apsaugos draugijos, mokslinės draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai padeda valstybiniams organams ir kolūkiams įgyvendinti racionalaus miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemones.

Valstybiniai organai, įgyvendindami racionalaus miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemones, privalo visokeriopai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus.

 

12 straipsnis.       Visuomeninių organizacijų dalyvavimo racionalaus miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos darbe tvarka

 

Visuomeninės organizacijos dalyvauja veikloje, kuria siekiama užtikrinti racionalų miškų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą sutinkamai su jų įstatais (nuostatais) ir TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR įstatymais.

 

13 straipsnis.       Piliečių dalyvavimo racionalaus miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos darbe tvarka ir formos

 

Piliečiai padeda valstybiniams organams ir kolūkiams įgyvendinti racionalų miškų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą taip:

tiesiogiai dalyvauja miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos gerinimo darbe, padeda gesinti miškų gaisrus ir tvarkyti rekreacinius miškus;

teikia pasiūlymus miškų naudojimui, atkūrimui ir apsaugai gerinti;

praneša apie jiems žinomus miškų įstatymų, taip pat racionalaus miškų naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimus.

 

14 straipsnis. Visuomeninės miškų inspekcijos

 

Visuomeninės miškų inspekcijos steigiamos prie įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį, priešgaisrinių miškų apsaugos taisyklių laikymosi, miškų apsaugos nuo savavališko kirtimo ir kitų miškui kenksmingų veiksmų visuomeninei kontrolei vykdyti.

Visuomeninių miškų inspekcijų nuostatus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

15 straipsnis. Mokyklinės girininkijos

 

Mokyklinės girininkijos steigiamos skiepyti mokiniams meilę gamtai ir mokyti ją tausoti, plėsti ir gilinti biologijos, botanikos, miškininkystės ir kitų gamtos mokslų žinias.

Mokyklinės girininkijos padeda įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, tvarkančioms miškų ūkį, įgyvendinti miškų apsaugos priemones, sodinti ir sėti miškus, auginti sodmenis, prižiūrėti jaunuolynus, rinkti vaistažoles, grybus, uogas, medžių ir krūmų sėklas, ruošti pašarines žoles, globoti ir maitinti laukinius gyvūnus ir paukščius.

Mokyklinių girininkijų nuostatus tvirtina Lietuvos TSR miškų ūkio ir miško pramonės ministerija.

 

Ketvirtasis skirsnis

 

BENDRIEJI MIŠKŲ ŪKIO TVARKYMO KLAUSIMAI

 

16 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai miškų ūkiui tvarkyti

 

Valstybiniai organai, įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurios planuoja, organizuoja ir tvarko miškų ūkį, naudoja miškų išteklius, priklausomai nuo miškų reikšmės liaudies ūkiui ir gamtinių sąlygų, privalo:

didinti miškų teigiamą poveikį vandens ir laukų apsaugai, klimato reguliavimui, sveikatingumui ir kitokias jų naudingas gamtines savybes žmonių sveikatos apsaugos, aplinkos gerinimo ir liaudies ūkio vystymo interesais;

užtikrinti nuolatinį ir racionalų miškų naudojimą, jų nealinant, siekiant planingai tenkinti liaudies ūkio ir gyventojų poreikius medienai ir kitai miško produkcijai;

plėsti miškų atkūrimą, gerinti jų rūšinę sudėtį ir kokybę, didinti jų produktyvumą;

tausoti miškus, saugoti juos nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų;

racionaliai naudoti valstybinio miškų fondo žemę ir kitą žemę, kurioje auga miškai;

didinti miškų ūkio gamybos efektyvumą, remiantis vieninga technine politika, mokslo ir technikos laimėjimais.

Miško priežiūra, taip pat jo apsauga nuo kenkėjų ir ligų turi būti vykdoma nedarančiais žalos žmogui ir aplinkai būdais bei metodais.

 

17 straipsnis. Miškų ūkio tvarkymo priemonių planavimas

 

Miškų ūkio tvarkymo priemonės numatomos valstybiniuose ekonominio ir socialinio vystymo planuose, atsižvelgiant į ilgą perspektyvą; jas įgyvendina atitinkamos ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos ir miškų ūkio įmonės.

Miškų ūkio tvarkymo priemonės kolūkių miškuose numatomos kolūkių, tarpūkinių miškų ūkių (girininkijų) metiniuose gamybiniuose-finansiniuose planuose sutinkamai su perspektyviniais miškų ūkio tvarkymo planais ir atsižvelgiant į miškotvarkos projektus.

 

18 straipsnis.       Valstybinių miškų ūkio organų teisės ir pareigos žemės naudojimo ir apsaugos srityje

 

Valstybiniai miškų ūkio organai ir jiems pavaldžios miškų ūkio įmonės organizuoja jiems skirtos žemės naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir užtikrina jos apsaugą, nustato plotus, kuriuose turi būti organizuojamas įvairus miškų naudojimas ir įgyvendinamos miškų atkūrimo bei miškų priežiūros priemonės, skiria sutinkamai su šio kodekso 44 straipsnio pirmąja dalimi žemės sklypus miškų naudojimui ir su tuo susijusioms reikmėms, skiria sklypus miškų daigynams ir medelynams, plantacijoms ir pan. steigti, taip pat gali turėti kitokių teisių ir pareigų šios žemės naudojimo ir apsaugos srityje sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos teisės ir pareigos taikomos taip pat kitokioms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, tvarkančioms miškų ūkį, ir jų aukštesniesiems organams.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR valstybiniai miškų ūkio organai kontroliuoja, kad valstybinio miškų fondo žemė butų naudojama pagal jo tikslinę paskirtį ir saugoma TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

 

Penktasis skirsnis

 

MIŠKŲ ŪKIO TVARKYMAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKUOSE

 

19 straipsnis.       Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose

 

Tvarkyti miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose pavedama:

valstybinių miškų ūkio organų miškų ūkio įmonėms (išskyrus miestų miškus, priskirtinius miškus ir rezervatų miškus);

miestų miškuose – miestų ir miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų miškų ūkio ir kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms. Miškų ūkis miestų miškuose gali būti tvarkomas kartu su valstybinių miškų ūkio organų miškų ūkio įmonėmis;

priskirtiniuose miškuose–ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų miškų ūkio bei kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurioms priskirti šie miškai;

rezervatų miškuose – rezervatams

 

20 straipsnis.       Įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, pareigos

 

Įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, tvarkančioms miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, pavedamas miškų atkūrimas, jų apsauga ir sanitarinės būklės gerinimas, miškų priežiūra, jų produktyvumo ir miškų dirvožemio derlingumo didinimas, miškų naudojimo organizavimas, miškų apskaita ir kitos TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomos miškų tvarkymo pareigos.

 

21 straipsnis.       Valstybinių miškų ūkio organų taisyklių, instrukcijų ir nurodymų privalomumas

 

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR valstybinių miškų ūkio organų taisyklės, instrukcijos ir nurodymai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomų teisių ribose privalomi ministerijoms, valstybiniams komitetams ir žinyboms, įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurioms pavesta tvarkyti miškų ūkį, miško naudotojams, taip pat įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams, atliekantiems miškuose ir valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, darbus, nesusijusius su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu.

 

22 straipsnis.       Įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį valstybinės reikšmes miškuose, nurodymų privalomumas

 

Įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, nurodymai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomų teisių ribose privalomi visiems miškų naudotojams, taip pat įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams, atliekantiems šiuose miškuose ir atitinkamoje valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, darbus, nesusijusius su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu.

 

23 straipsnis.       Įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, teisė naudoti miškus

 

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, gali nustatyta tvarka naudoti miškus pagal šio kodekso 41 straipsnį.

 

Šeštasis skirsnis

 

MIŠKŲ ŪKIO TVARKYMAS KOLŪKIŲ MIŠKUOSE

 

24 straipsnis. Kolūkių miškai

 

Miškai, esantys kolūkiams suteiktoje neterminuotai naudotis žemėje ir įregistruoti nustatyta tvarka žemės apskaitos dokumentuose, laikomi kolūkių miškais.

Kolūkių miškus kolūkiai naudoja neterminuotai.

 

25 straipsnis. Miškų ūkio tvarkymo kolūkių miškuose tvarka

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais miškų ūkį kolūkių miškuose tvarko kolūkiai sutinkamai su TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamais Kolūkių miškų nuostatais. Kolūkiai gali tvarkyti miškų ūkį kartu su kitais kolūkiais, tarybiniais ūkiais ir kitokiomis įmonėmis, organizacijomis bei įstaigomis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

 

26 straipsnis. Vadovavimas miškų ūkio organizavimui ir tvarkymui kolūkių miškuose

 

Miškų ūkio organizavimui ir tvarkymui kolūkių miškuose vadovauja valstybiniai žemės ūkio organai.

 

27 straipsnis.       Valstybinių miškų ūkio organų parama kolūkiams tvarkant miškų ūkį kolūkių miškuose

 

Valstybiniai miškų ūkio organai padeda kolūkiams planuoti ir organizuoti miškų ūkio tvarkymą, o jeigu būtina, organizuoja miškų ūkio, miškų želdinimo ir sanitarinės miškų apsaugos darbus, kuriuos atlieka jiems pavaldžios įmonės pagal sutartis su kolūkiais (organizacijomis, tvarkančiomis miškų ūkį kolūkių miškuose).

 

Septintasis skirsnis

 

MIŠKŲ SKIRSTYMAS Į GRUPES

 

28 straipsnis. Miškų skirstymas į grupes

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais ir pagal miškų reikšmę liaudies ūkiui, jų vietą ir funkcijas, kurias jie atlieka, miškai skirstomi į grupes. Valstybinės reikšmės miškai skirstomi į pirmąją, antrąją ir trečiąją grupes, o kolūkių miškai – į pirmąją ir antrąją grupes.

Pirmajai grupei priklauso miškai, kurie atlieka pirmiausia šias funkcijas:

vandens apsaugos (apsauginės miškų juostos upių, ežerų, vandens telkinių ir kitų vandens objektų pakrantėse, įskaitant apsaugines miškų juostas, saugančias vertingų verslinių žuvų nerštavietes);

apsaugines (priešeroziniai miškai, apsauginės miškų juostos išilgai geležinkelio, valstybinės ir respublikinės reikšmės automobilių kelių, ypač vertingi miškų masyvai);

sanitarines-higienines ir sveikatingumo (miestų miškai, žaliųjų zonų miškai aplink miestus, kitas gyvenamąsias vietoves ir pramonės įmones, vandens tiekimo šaltinių ir kurortų sanitarinės apsaugos zonų miškai. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonų miškais, priskirtinais pirmajai grupei, laikomi vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonų pirmosios ir antrosios juostos miškai).

Pirmajai grupei taip pat priklauso rezervatų, nacionalinių ir gamtos parkų miškai, rezervatiniai miškų plotai, miškai, turintys mokslinę arba istorinę reikšmę, gamtos paminklai, miškų parkai, verslinių riešutynų zonų miškai, miškų vaismedžių želdiniai.

Antrajai grupei priskiriami miškai rajonuose, kur didelis gyventojų tankumas ir platus transporto kelių tinklas, turintys apsauginę ir ribotą eksploatacinę reikšmę, taip pat miškai su mažais miško žaliavos ištekliais, kurių apsauginių funkcijų išsaugojimui, jų nuolatiniam ir juos nealinančiam naudojimui reikalingas griežtesnis miškų naudojimo režimas.

Antrajai grupei taip pat priskiriami visi kolūkių miškai, neįėję į pirmąją grupę.

Trečiajai grupei priskiriami miškingų rajonų miškai, turintys pirmiausia eksploatacinę reikšmę ir skirti nuolatiniam liaudies ūkio aprūpinimui mediena, nepakenkiant šių miškų apsauginėms savybėms.

Trečiosios grupės miškai skirstomi į naudojamus ir rezervinius.

Rezerviniais laikomi miškai, kurie neeksploatuojami dėl jų tolumo nuo transporto kelių ir dėl kitų priežasčių.

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonų trečiosios juostos miškai priskiriami pirmosios, antrosios ir trečiosios grupės miškams pagal šiame straipsnyje nurodytus požymius. Miškai juose naudojami pagal nustatytas grupes ir apsaugines kategorijas.

Priskiriant miškus atitinkamoms grupėms, kartu nustatomos kiekvienos grupės miškais apaugusios žemės ribos. Priklausomai nuo miškų grupės nustatoma ūkininkavimo juose, miškų ir atitinkamos žemės naudojimo tvarka, taip pat šios žemės paėmimo valstybiniams ar visuomeniniams reikalams tvarka.

Pirmosios ir antrosios grupės miškuose gali būti išskirti ypatingi apsauginiai riboto miškų naudojimo sklypai.

Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindų 15 straipsnyje nustatytus požymius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje miškai priskiriami pirmosios ir antrosios grupės miškams.

 

29 straipsnis.       Miškų priskyrimo grupėms ir apsauginėms kategorijoms, jų perkėlimo Iš vienos grupės į kitą ir ypatingų apsauginių miškų sklypų skyrimo tvarka

 

Miškai priskiriami grupėms ir apsauginėms kategorijoms įskaitant draudžiamųjų ir apsauginių juostų pločio nustatymą, perkeliami iš vienos grupės į kitą, taip pat ypatingi apsauginiai miškų sklypai išskiriami, atsižvelgiant į miškų reikšmę liaudies ūkiui, jų vietą, funkcijas ir ekonominius motyvus, TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka. Miškai perkeliami iš vienos grupės į kitą ir priskiriami apsauginėms kategorijoms ryšium su stambių liaudies ūkio objektų statyba iki objekto statybos pradžios [3].

 

Aštuntasis skirsnis

 

MIŠKŲ PLOTŲ PAVERTIMAS NE MIŠKŲ PLOTAIS

 

30 straipsnis. Valstybinio miškų fondo žemės sudėtis

 

Valstybinio miškų fondo žemėje išskiriami:

miškų plotai (apaugę mišku, taip pat neapaugę mišku – neatžėlusios biržės, degimai, retmės, laukymės, dykynės ir pan.);

ne miškų plotai (žemės ūkio naudmenos, keliai, proskynos ir pan.).

 

 

31 straipsnis.       Miškų plotų pavertimas ne miškų plotais naudoti tikslams, nesusijusiems su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu

 

Miškų plotai paverčiami ne miškų plotais naudoti tikslams, nesusijusiems su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu:

pirmosios grupės miškuose – išimtiniais atvejais, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu;

antrosios ir trečiosios grupės miškuose – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

Prašymų paversti miškų plotus ne miškų plotais naudoti tikslams, nesusijusiems su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

32 straipsnis. Miško panaudojimas paimant miškais apaugusius žemės sklypus

 

Paimdami miškais apaugusius žemės sklypus valstybiniams ar visuomeniniams reikalams, valstybiniai organai, priimantys nutarimus dėl paėmimo, kartu sprendžia klausimą dėl miško išsaugojimo arba iškirtimo ir dėl gaunamos medienos panaudojimo tvarkos.

įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms suteikiami pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyti žemės sklypai be teisės kirsti mišką, privalo išsaugoti šiuose sklypuose medžių bei krūmų želdinius ir juos prižiūrėti.

Šių želdinių išsaugojimą kontroliuoja vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai ir valstybiniai miškų ūkio organai.

 

Devintasis skirsnis

 

ŽEMĖS NAUDOJIMAS STATYTI GAMYBINIAMS OBJEKTAMS,

SUSIJUSIEMS SU MIŠKŲ ŪKIO TVARKYMU

 

33 straipsnis.       Gamybinių objektų, susijusių su miškų ūkio tvarkymu valstybinės reikšmės miškuose, statymas

 

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, gali nustatyta tvarka statyti miškuose ir valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, gamybinius objektus, susijusius su miškų ūkio tvarkymu, su miškų plotų pavertimu, jeigu būtina (leidus organams, kuriems pavaldžios šios įmonės, organizacijos ir įstaigos), ne miškų plotais.

 

34 straipsnis.       Gamybinių objektų, susijusių su miškų ūkio tvarkymu kolūkių miškuose, statymas

 

Kolūkiai, kurie turi miškų, gali statyti jiems suteiktoje neterminuotai naudotis valstybinio miškų fondo žemėje gamybinius objektus, susijusius su miškų ūkio tvarkymu, leidus rajonų arba miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams.

 

Dešimtasis skirsnis

 

MIŠKŲ BŪKLEI IR ATKŪRIMUI ĮTAKOS DARANČIŲ ĮMONIŲ,

ĮRENGINIŲ IR KITŲ OBJEKTŲ IŠDĖSTYMAS, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR ATIDAVIMAS NAUDOTI

 

35 straipsnis.       Miškų būklei ir atkūrimui įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų Išdėstymo, projektavimo, statybos ir atidavimo naudoti sąlygos

 

Išdėstant, projektuojant, statant ir atiduodant naudoti naujas bei rekonstruotas įmones, įrenginius ir kitus objektus, taip pat diegiant naujus technologinius procesus, darančius įtakos miškų būklei ir atkūrimui, turi būti numatytos ir įgyvendintos priemonės, užtikrinančios miškų apsaugą nuo nutekamojo vandens, cheminių medžiagų, pramoninių bei komunalinių-buitinių teršulių, atliekų ir atmatų neigiamo poveikio jiems.

 

36 straipsnis.       Miškų būklei ir atkūrimui įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos vietos ir projektų derinimas

 

Miškų būklei ir atkūrimui įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kilų objektų statybos vieta nustatoma, derinant su vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais, sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais. Šių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos projektai turi būti suderinti su valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.

 

37 straipsnis.       Įmonių, įrenginių ir kitų objektų, kurie neaprūpinti įrengimais, apsaugančiais nuo kenksmingo poveikio miškų būklei ir atkūrimui, atidavimo naudoti sąlygos

 

Draudžiama atiduoti naudoti naujas ir rekonstruotas įmones, cechus, agregatus, transporto kelius, komunalinius bei kitus objektus, kurie neaprūpinti įrengimais, apsaugančiais nuo kenksmingo poveikio miškų būklei ir atkūrimui.

 

Vienuoliktasis skirsnis

 

NESUSIJUSIŲ SU MIŠKŲ ŪKIO TVARKYMU

IR MIŠKŲ NAUDOJIMU DARBŲ VYKDYMO MIŠKUOSE TVARKA

 

38 straipsnis.       Nesusijusių su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu darbų vykdymo miškuose derinimas

 

Statybos ir sprogdinimo darbai, naudingųjų iškasenų gavyba, kabelių, vamzdynų ir kitokių komunikacijų tiesimas, gręžimo ir kiti nesusiję su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu darbai miškuose, taip pat valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, atliekami suderinus su vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

 

39 straipsnis.       Reikalavimai miškuose vykdomiems darbams, nesusijusiems su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu

 

Šio kodekso 38 straipsnyje nurodyti darbai turi būti vykdomi taip, kad nepablogėtų miškų priešgaisrinė ir sanitarinė būklė bei jų atkūrimo sąlygos.

 

II skyrius

 

MIŠKŲ NAUDOJIMAS

 

Dvyliktasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOTOJAI. MIŠKŲ NAUDOJIMO RŪŠYS IR TERMINAI

 

40 straipsnis. Miškų naudotojai

 

Miškų naudotojais gali būti valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, taip pat TSRS piliečiai.

TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais miškų naudotojais gali būti ir kitos organizacijos bei asmenys.

 

41 straipsnis. Miškų naudojimo rūšys

 

Miškuose, taip pat valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir sąlygų, gali būti vykdomos tokios miškų naudojimo rūšys:

1) medienos ruoša;

2) sakų ruoša;

3) antrinių miško medžiagų (kelmų, karnų, žievės ir pan.) ruoša;

4) šalutinis miškų naudojimas – šienavimas, gyvulių ganymas, avilių ir bitynų išdėstymas, sulos ruoša, laukinių vaisių, riešutų, grybų, uogų, vaistažolių ir techninės žaliavos ruoša ir rinkimas. Į valstybinio miškų fondo žemės sudėtį įeinančiose žemės ūkio naudmenose šienaujama
ir gyvuliai ganomi sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR žemės įstatymų reikalavimais atsižvelgiant į miškų ūkio interesus. Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti ir kitokį šalutinį miškų naudojimą;

5) miškų naudojimas moksliniams tyrimams;

6) miškų naudojimas kultūriniams ir sveikatingumo tikslams;

7) miškų naudojimas medžioklės ūkio reikmėms.

 

42 straipsnis. Miškų naudojimo terminai

 

Miškų naudojimo terminus nustato: medienos ir sakų ruošai – TSR Sąjungos įstatymai; kitoms miškų naudojimo rūšims – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

Tryliktasis skirsnis

 

TEISĖS NAUDOTI MIŠKUS SUTEIKIMO TVARKA

 

43 straipsnis. Sklypų miškų naudotojams sutelkimas naudoti miškus

 

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, suteikia nustatyta tvarka miškų naudotojams sklypus medienos, sakų ir antrinių miško medžiagų ruošai, šienavimui, gyvuliams ganyti ir kitokiam miškų naudojimui.

 

44 straipsnis. Dokumentai, patvirtinantys teisę naudoti miškus

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais naudoti miškus (išskyrus šio kodekso 89 straipsnyje numatytas naudojimo rūšis) leidžiama tik turint specialų leidimą – miško kirtimo bilietą (orderį) arba miško bilietą, kurių formos tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka. Miško kirtimo bilietas (orderis) arba miško bilietas suteikia teisę eksploatuoti žemės sklypą, reikalingą miškų naudojimui. Miškų naudotojai turi teisę naudotis atitinkamais plotais tik

toms miškų naudojimo rūšims, kurioms išduotas miško kirtimo bilietas (orderis) arba miško bilietas.

Miško kirtimo bilietą (orderį) ir miško bilietą išduoda įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį.

 

45 straipsnis. Įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį, miškų naudojimas

 

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, naudodamos mišką, privalo įforminti miško naudojimo teisę bendrais pagrindais.

 

46 straipsnis.       Leidimų išdėstyti turizmo stovyklas, poilsio bazes ir kitus panašius objektus išdavimo tvarka

 

Leidimų išdėstyti miškuose ir valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, turizmo stovyklas, poilsio bazes ir kitus panašius objektus, statant nekapitalinio tipo statinius, išdavimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

47 straipsnis. Teisės naudoti miškus moksliniams tyrimams suteikimo tvarka

 

Teisės naudoti miškus moksliniams tyrimams suteikimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Teisę naudoti miškus moksliniams tyrimams įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurioms pagal jų įstatus, nuostatus arba aukštesniųjų organų nutarimus pavesta atlikti nurodytus darbus, suteikia Lietuvos TSR miškų ūkio ir miško pramonės ministerija, Lietuvos TSR ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, kurioms priskirti miškai, jeigu kitaip nenumatyta TSR Sąjungos įstatymuose.

Šiems tikslams suteikti miškų sklypai lieka įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį, žinioje.

 

48 straipsnis. Teisės naudoti miškus medžiokles ūkio reikmėms suteikimo tvarka

 

Teisės naudoti miškus medžioklės ūkio reikmėms suteikimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Teisė naudoti miškus medžioklės ūkio reikmėms suteikiama valstybinėms, kooperatinėms ir visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurioms pagal jų įstatus, nuostatus arba aukštesniųjų organų nutarimus pavesta tvarkyti medžioklės ūkį. Šiems tikslams nurodytoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms skiriami medžioklės plotai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais medžioklės plotai skiriami Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

Keturioliktasis skirsnis

 

MEDIENOS RUOŠOS TVARKA

 

49 straipsnis. Miško kirtimo rūšys ruošiant medieną

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais mediena miškuose ruošiama vykdant pagrindinio naudojimo kirtimus (įskaitant miškų atkuriamuosius kirtimus) brandžiuose medynuose. Vykdyti šiuos kirtimus gali būti leista reikalui esant pribręstančiuose medynuose trečiosios ir antrosios grupės miškuose TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka [4].

Mediena taip pat ruošiama vykdant tarpinio naudojimo kirtimus (miško ugdomuosius kirtimus, sanitarinius kirtimus ir kirtimus, susijusius su mažai vertingų miško želdinių rekonstravimu) ir kitus kirtimus (valant miškų plotus ryšium su hidromazgų statyba, vamzdynų, kelių tiesimu, taip pat kertant proskynas, sudarant priešgaisrinius barjerus ir pan.). Vykdant tarpinio naudojimo ir kitus kirtimus, mediena ruošiama visų grupių miškuose.

 

50 straipsnis. Kirtimo būdai ir rūšys priklausomai nuo miškų grupės

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais trečiosios grupės miškuose pagrindinio naudojimo kirtimai vykdomi būdais, įgalinančiais efektyviai eksploatuoti miškus ir padedančiais atkurti juos ūkiui vertingų rūšių medžiais.

Antrosios grupės miškuose vykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai būdais, įgalinančiais atkurti miškus ūkiui vertingų rūšių medžiais, išsaugoti miškams būdingas laukų ir vandens apsaugos savybes ir leidžiančiais juos efektyviai eksploatuoti.

Pirmosios grupės miškuose vykdomi TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka miškų atkuriamieji kirtimai būdais, įgalinančiais pagerinti miško aplinką, medynų būklę, miškams būdingas vandens ir laukų apsaugos bei kitas savybes ir laiku bei racionaliai panaudoti brandžius medynus.

Rezervatų, nacionalinių ir gamtos parkų miškuose, rezervatiniuose miškų plotuose, turinčiuose mokslinę arba istorinę reikšmę, gamtos paminklais paskelbtuose miškuose, miško parkuose, verslinių riešutynų zonose, miško vaismedžių želdiniuose, miestų miškuose, žaliųjų zonų parkų pobūdžio dalyse, vandens tiekimo šaltinių ir kurortų sanitarinės apsaugos zonų miškuose, priešeroziniuose miškuose ir ypač vertinguose miškų masyvuose leidžiami tik miško ugdomieji kirtimai ir sanitariniai kirtimai. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais ši taisyklė taikoma: vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonų miškų atžvilgiu tik pirmosios ir antrosios juostos miškams, o kurortų sanitarinės apsaugos zonų miškų atžvilgiu – šių zonų pirmosios ir antrosios juostos miškams.

Miškų draudžiamosiose juostose, saugančiose vertingų verslinių žuvų nerštavietes, vykdomi miško ugdomieji bei sanitariniai kirtimai ir TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka leidžiami miškų atkuriamieji neplyni kirtimai.

Ypatinguose apsauginiuose miško sklypuose gali būti visiškai arba iš dalies uždrausti plynieji biržių kirtimai, o reikalui esant, taip pat kiti pagrindinio naudojimo kirtimų būdai.

 

51 straipsnis. Medienos ruošos tvarka. Miško kirtimo taisyklės

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais medienos ruošos tvarką nustato TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamos Stataus miško skyrimo TSRS miškuose taisyklės.

Miško kirtimo taisyklės tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

Penkioliktasis skirsnis

 

MEDIENOS RUOŠOS DYDŽIO NUSTATYMAS

 

52 straipsnis.       Medienos ruošos dydžio nustatymas vykdant pagrindinio naudojimo kirtimus

 

Medienos ruoša, vykdant pagrindinio naudojimo kirtimus, planuojama ir vykdoma, vadovaujantis būtinumu patenkinti liaudies ūkio poreikius medienai apskaičiuotos biržės ribose.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais būtinais atvejais TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka trečiosios ir antrosios grupės miškuose gali būti leista, kad pagrindinio naudojimo kirtimai viršytų apskaičiuotą biržę.

 

53 straipsnis.       Medienos ruošos dydžio nustatymas vykdant tarpinio naudojimo ir kitus kirtimus

 

Medienos ruošos dydis, vykdant tarpinio naudojimo kirtimus, nustatomas priklausomai nuo būtinumo pagerinti miškų rūšinę sudėtį ir kokybę, o medienos ruošos dydis, vykdant kitus kirtimus, – priklausomai nuo darbų apimties valant miškų plotus, kertant trasas ir pan.

 

Šešioliktasis skirsnis

 

BIRŽIŲ FONDAS

 

54 straipsnis. Biržių fondo dydis

 

Biržių fondas sudaromas iš brandžių medynų, skirtų medienos ruošai. Kasmet skiriamo biržių fondo dydis nustatomas valstybiniuose ekonominio ir socialinio vystymo planuose atskirai pagal miškų grupes.

 

55 straipsnis. Biržių fondo perdavimas miškų naudotojams

 

Biržių fondą miškų naudotojams (miško ruošėjams) perduoda (biržes atrėžia) įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį.

Biržių fondo perdavimo miškų naudotojams tvarką nustato Stataus miško skyrimo TSRS miškuose taisyklės.

 

Septynioliktasis skirsnis

 

STATAUS MIŠKO ATSARGŲ PRISKYRIMAS MIŠKO RUOŠOS ĮMONĖMS

 

56 straipsnis. Miško žaliavos bazės ir ilgalaikio naudojimo biržių fondas

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais, siekiant užtikrinti planingą ir ilgalaikį pramoninį miškų eksploatavimą, miško ruošos įmonėms trečiosios ir antrosios grupės miškuose, ekonominiu požiūriu pagrįstam laikui priskiriamos stataus miško atsargos tam tikrame plote (miško žaliavos bazės), taip pat ilgalaikio naudojimo biržių fondas.

TSRS Ministrų Tarybos nustatomais atvejais stataus miško atsargos – ilgalaikio naudojimo biržių fondas – priskiriamos miško ruošos įmonėms taip pat pirmosios grupės miškuose (išskyrus rezervatų, nacionalinių ir gamtos parkų miškus, rezervatinius miškų plotus, mokslinę arba istorinę reikšmę turinčius miškus, gamtos paminklus, miško parkus, verslinių riešutynų zonų miškus, miško vaismedžių želdinius, miestų miškus, žaliųjų zonų parkų pobūdžio dalis, vandens tiekimo šaltinių ir kurortų sanitarinės apsaugos zonų miškus, valstybines miškų juostas, priešerozinius miškus, ypač vertingus miškų masyvus, draudžiamąsias miškų juostas, saugančias vertingų verslinių žuvų nerštavietes. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais taisyklė, draudžianti priskirti ilgalaikio naudojimo biržių fondą miškų ruošos įmonėms, taikoma vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonų pirmosios ir antrosios juostos miškams).

 

57 straipsnis. Stataus miško atsargų priskyrimo ir naudojimo tvarka

 

Miško žaliavų bazės ir ilgalaikio naudojimo biržių fondas priskiriamas pirmiausia miško pramonės miško ruošos įmonėms.

Stataus miško atsargų priskyrimo ir naudojimo tvarka nustatoma priklausomai nuo miškų grupės.

Priskiriant miško ruošos įmonėms stataus miško atsargas, turi būti numatomas vietinių poreikių medienai patenkinimas.

Miško ruošos įmonės joms priskirtose miško žaliavos bazėse ir ilgalaikio naudojimo biržių fonde vykdo medienos ruošos darbus sutinkamai su šio kodekso 43, 44, 49-55 straipsniais.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais miško žaliavos bazės ir ilgalaikio naudojimo biržių fondas priskiriamas, perskirstomas ir atimamas TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

Aštuonioliktasis skirsnis

 

STATAUS MIŠKO SKYRIMAS

 

58 straipsnis. Užmokestis už skiriamą statų mišką

 

Status miškas skiriamas už užmokestį pagal nustatytas taksas. Status miškas kolūkių miškuose kolūkių visuomeninio ūkio reikalams skiriamas nemokamai.

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, atleidžiamos nuo užmokesčio už medieną, gaunamą vykdant miško priežiūros darbus ir kitas miško ūkio priemones.

 

59 straipsnis. Apmokėjimo už skiriamą statų mišką tvarka

 

Stataus miško apmokėjimo, taksos nustatymo, valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių. įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių dalinio arba visiško atleidimo atskirais atvejais nuo užmokesčio už statų mišką tvarka nustatoma TSR Sąjungos įstatymais.

 

Devynioliktasis skirsnis

 

SAKŲ RUOŠOS TVARKA

 

60 straipsnis. Sakus ruošiančios įmonės, organizacijos ir įstaigos

 

Sakus miškuose gali ruošti tik valstybinės ir kooperatinės įmonės, organizacijos ir įstaigos.

 

61 straipsnis. Apmokėjimo už sakų ruošą tvarka

 

Apmokėjimo už sakų ruošą tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai.

 

62 straipsnis.       Draudimas kirsti spygliuočių medynus, skirtus sakų ruošai, nepasibaigus sakinimo laikui

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais draudžiama vykdyti pagrindinio naudojimo kirtimus, nepasibaigus sakinimo laikui, tuose spygliuočių medynuose, kurie nustatyta tvarka skirti sakų ruošai. Kirsti šiuos medynus, jų nenusakinus, taip pat pirma laiko nutraukti medynų sakinimą kaip išimtis gali būti leidžiama TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

Dvidešimtasis skirsnis

 

ANTRINIŲ MIŠKO MEDŽIAGŲ RUOŠA

 

63 straipsnis. Antrinių miško medžiagų ruošos tvarka

 

Antrinės miško medžiagos pramoniniam perdirbimui, miško verslų plėtojimui ir gyventojų poreikių tenkinimui turi būti ruošiamos nedarant žalos miškui.

Antrinių miško medžiagų ruošos tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

64 straipsnis. Kelmų ruoša

 

Kelmų ruoša leidžiama neapsiželdžiusiuose kirtimuose ir jaunuolynuose. Ruošos būdus priklausomai nuo jaunuolynų amžiaus ir būklės nustato valstybiniai miškų ūkio organai.

Kelmų ruoša draudžiama sklypuose, kur tai gali sukelti erozinius procesus arba padaryti miškui žalos.

 

65 straipsnis. Karnų ir žievės ruoša

 

Ruošti karnas ir žievę leidžiama tik nuo nukirstų medžių, išlaužu, išvartų. Žievės ir karnų ruošai kirsti medžius draudžiama.

 

66 straipsnis. Pušies ir eglės šakelių ruoša

 

Ruošti pušies ir eglės šakeles leidžiama tik nuo nukirstų medžių, išlaužų ir išvartų. Pušies ir eglės šakelių ruošai kirsti medžius draudžiama.

 

67 straipsnis. Naujametinių eglučių ir kitų dekoratyvinių medžiagų ruoša

 

Naujametinės eglutės, beržo ir ąžuolo šakelės ir kita dekoratyvinė miško medžiaga ruošiama miško sklypuose, perduodamuose valstybiniams ir visuomeniniams reikalams su teise visiškai iškirsti mišką, vamzdynų, ryšių ir elektros tiekimo linijų trasose ir kitose proskynose, taip pat kitokiuose plotuose, kur tokia ruoša nedaro miškui žalos.

Naujametinės eglutės kertamos taip pat specialiai joms auginti skirtose plantacijose.

 

68 straipsnis. Užmokestis už antraeiles miško medžiagas

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais užmokestis už antraeiles miško medžiagas imamas pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinamą taksą.

Atleidimo nuo užmokesčio už antraeiles miško medžiagas tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

Dvidešimt pirmasis skirsnis

 

ŠALUTINIS MIŠKŲ NAUDOJIMAS

 

69 straipsnis. Šalutinio miškų naudojimo sąlygos

 

Šalutinis miškų naudojimas yra nemokamas, išskyrus medžių sulos, laukinių vaisių, riešutų, grybų, uogų ir techninių žaliavų verslinę ruošą. Taksą už šią produkciją nustato Lietuvos TSR įstatymai.

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, už visų rūšių šalutinį miškų naudojimą užmokesčio nemoka.

 

70 straipsnis. Reikalavimai šalutiniam miškų naudojimui

 

Visas šalutinis miškų naudojimas neturi daryti žalos miškui.

 

71 straipsnis. Šalutinio miškų naudojimo tvarka ir sąlygos

 

Šalutinio miškų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

72 straipsnis. Šienavimas ir gyvulių ganymas

 

Miškuose ir neapaugusioje mišku valstybinio miškų fondo žemėje draudžiama šienauti ir ganyti gyvulius tuose sklypuose, kur gali būti padaryta žala miškui.  

Valstybinės reikšmės miškuose šienaujamos pievos ir ganyklos, nenaudojamos miškų ūkio ir miško ruošos pramonės reikalams, suteikiamos kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams laikinai naudotis, jeigu toks naudojimas suderinamas su miškų ūkio interesais. Šienaujamos pievos ir ganyklos skiriamos laikantis žemės įstatymų reikalavimų.

 

73 straipsnis.       Avilių ir bitynų išdėstymas miškuose ir valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku

 

Miškuose ir neapaugusioje mišku valstybinio miškų fondo žemėje kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams gali būti suteikti sklypai aviliams ir bitynams išdėstyti be teisės kirsti mišką, valyti jį, arti miško plotus ir statyti suteiktuose sklypuose kapitalinio tipo statinius. Sklypus aviliams ir bitynams išdėstyti nustatyta tvarka suteikia įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį.

 

74 straipsnis. Medžių sulos ruoša

 

Medžių sula gali būti ruošiama brandaus miško sklypuose, numatytuose pagrindinio naudojimo kirtimams, ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kirtimo ir laikantis Lietuvos TSR miškų ūkio ir miško pramonės ministerijos nustatytų specialių taisyklių ir normų.

Vykdyti verslinę medžių sulos ruošą leidžiama kolūkiams, valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms.

Šio kodekso 50 straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardytuose miškuose medžių sulos ruoša draudžiama.

 

75 straipsnis. Grybų ir uogų ruoša

 

Verslinei grybų ir uogų ruošai įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta tvarka gali skirti valstybinėms, kooperatinėms ir visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurioms pavesta ši ruoša, miško arba neapaugusios mišku valstybinio miškų fondo žemės sklypus iki penkerių metų laikotarpiui.

 

76 straipsnis. Vaistažolių ir techninės žaliavos ruoša ir rinkimas

 

Vaistažolių ir techninės žaliavos versline ruoša ir rinkimu gali užsiimti valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms pavesta ši užduotis.

Šioms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta tvarka gali būti skiriami atitinkami miško ir neapaugusios mišku valstybinio miškų fondo žemės sklypai iki penkerių metų laikotarpiui.

Gyventojai vaistažoles rinkti ne verslo tikslams gali šio kodekso 89-91 straipsniuose numatyta tvarka.

 

77 straipsnis. Nendrių pjovimas

 

Pjauti miškuose ir neapaugusioje mišku valstybinio miškų fondo žemėje nendres paklotei gyvuliams, statybos ir kitiems kolūkių, tarybinių ūkių, valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių, organizacijų ir įstaigų, taip pat gyventojų reikmėms leidžia įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį.

 

78 straipsnis. Miško paklotės ir lapų rinkimas

 

Rinkti miško paklotę ir lapus miškuose leidžia įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį.

 

79 straipsnis. Kitos šalutinio miškų naudojimo rūšys

 

Lietuvos TSR Ministrų Taryba priklausomai nuo liaudies ūkio poreikių ir vietos sąlygų gali numatyti ir kitas, be šio kodekso 72-78 straipsniuose išvardytų, šalutinio miškų naudojimo rūšis.

 

80 straipsnis. Šalutinio miškų naudojimo sutartis

Suteikiant įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms ilgalaikiam naudojimui miško ir neapaugusius mišku valstybinio miškų fondo žemės sklypus šalutiniam miškų naudojimui, įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, sudaro su miškų naudotojais sutartis. Jose numatomos sąlygos, kuriomis leidžiamas šalutinis miškų naudojimas. Sutarties forma tvirtinama Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

Sudarius šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą sutartį, miško bilietai šalutiniam miškų naudojimui išrašomi kiekvienam sezonui.

 

Dvidešimt antrasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMAS MOKSLINIAMS TYRIMAMS

 

81 straipsnis. Miškų naudojimo moksliniams tyrimams tvarka

 

Mokslinio tyrimo darbams vykdyti miškuose atitinkamoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms gali būti skiriami specialūs sklypai. Skirtuose sklypuose kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, taip pat piliečiams gali būti apribotas arba visiškai uždraustas miškų naudojimas, jeigu tai nesuderinama su mokslinio tyrimo darbais.

Nutarimus apriboti arba uždrausti kitokį miškų naudojimą priima organai, kurie suteikė teisę naudoti mišką moksliniams tyrimams.

Miškų naudojimo moksliniams tyrimams tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

Dvidešimt trečiasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMAS KULTŪRINIAMS IR SVEIKATINGUMO TIKSLAMS

 

82 straipsnis. Gyventojų poilsio organizavimas miškuose

 

Siekdami organizuoti gyventojų poilsį, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, valstybinių miškų ūkio organų miškų ūkio įmonės, taip pat suderinę su jomis kitokios įmonės, organizacijos ir įstaigos žaliųjų zonų miškuose ir kituose miškuose, naudojamuose gyventojų poilsiui, įgyvendina miško sklypų tvarkymo ir kultūrinio bei buitinio gyventojų aptarnavimo priemones, atsižvelgdamos į būtinumą išsaugoti miško aplinką ir gamtovaizdį, laikydamosi priemiesčių zonų architektūrinio išplanavimo ir sanitarinių reikalavimų.

 

83 straipsnis. Miškų naudojimo kultūriniams ir sveikatingumo tikslams tvarka

 

Miškų naudojimo kultūriniams ir sveikatingumo tikslams tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, jeigu kitaip nenumatyta TSR Sąjungos įstatymuose.

 

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMAS MEDŽIOKLES ŪKIO REIKMĖMS

 

84 straipsnis.       Palankių sąlygų laukiniams gyvūnams sudarymas ir jų skaičiaus reguliavimas

 

Miškai naudojami ir miškų ūkio priemonės miškuose turi būti vykdomos, atsižvelgiant į būtinumą išsaugoti palankias sąlygas laukiniams gyvūnams.

Gyvūnų skaičius miškuose reguliuojamas, neviršijant miško naudmenoms leistino gausumo, kad gyvūnai nedarytų žalos miškų ir žemės ūkiui.

Sutinkamai su šio straipsnio antrosios dalies reikalavimais gyvūnų skaičių miškuose reguliuoja Lietuvos TSR valstybinis gamtos apsaugos komitetas, suderinęs su Lietuvos TSR miškų ūkio ir miško pramonės ministerija ir Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija.

Valstybinės, kooperatinės ir visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms miškuose priskirtos medžioklės naudmenos, turi teisę, suderinusios su įmonėmis, organizacijomis ir įstaigomis, tvarkančiomis miškų ūkį, sėti pašarinius ir apsauginius augalus ir vykdyti kitas priemones, būtinas medžioklės ūkio reikmėms.

 

85 straipsnis. Miškų naudojimo medžioklės ūkio reikmėms tvarka

 

Miškų naudojimo medžioklės ūkio reikmėms tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

Dvidešimt penktasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

86 straipsnis. Miškų naudotojų teisės

 

Miškų naudotojai turi teisę ir privalo vykdyti tik tuos miškų naudojimo darbus, kurie jiems leisti.

Miškų naudotojai, kurie vykdo medienos ruošos darbus, turi teisę gauti nustatytu laiku biržių fondą, būtiną valstybinio ekonominio ir socialinio vystymo planų užduotims įvykdyti.

Priklausomai nuo miškų naudojimo rūšies miškų naudotojai turi teisę nustatyta tvarka tiesti kelius, įrengti aikšteles miško produkcijai sukrauti, statyti gamybinius ir ūkinius pastatus, montuoti įrengimus ir įtaisus medienai pjaustyti ir perdirbti, įrengti transporto stovėjimo vietas ir pan.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais miškų naudotojų teisės gali būti apribotos valstybės interesais, taip pat kitų miškų naudotojų interesais.

Naudoti miškus ne darbo pajamoms gauti draudžiama.

Pažeistos miškų naudotojų teisės turi būti atstatomos, o jiems padaryti nuostoliai – atlyginami TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindų, kilų TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

 

87 straipsnis. Miškų naudotojų pareigos

 

Priklausomai nuo miško naudojimo rūšies miškų naudotojai privalo:

pilnutinai ir kuo racionaliausiai naudoti jiems priskirtas biržes, miško medynus, skirtus nusakinimui, miškų šienaujamus plotus ir kitas miško naudmenas;

nepalikti nepriekirtų (pradėtų kirsti biržių), taip pat paruoštos medienos kirtimų vietose ir miške, pasibaigus jos ruošos ir išvežimo terminams, kuriuos nustato Stataus miško skyrimo TSRS miškuose taisyklės;

dirbti tokiais būdais, kad negalėtų kilti dirvožemio erozija, būtų užkirstas arba apribotas neigiamas miškų naudojimo poveikis miškų būklei ir jų atkūrimui, taip pat vandens talpyklų ir kitų gamtinių objektų būklei;

laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, vykdyti darbų vietose priešgaisrines priemones, o kilus miškų gaisrams, juos gesinti;

vengti medienos nuostolių, negaminti iš padarinės medienos malkų, taip pat nenaudoti padarinės medienos ne pagal paskirtį;

valyti biržes nuo kirtimo liekanų ir savo lėšomis taip sutvarkyti žemės sklypus, sugadintus naudojant mišką, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį;

vykdyti kitus Stataus miško skyrimo TSRS miškuose taisyklių ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimus.

 

88 straipsnis. Techninės politikos nustatymas miškų naudotojams

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais TSR Sąjungos valstybinis miško pramonės organas, laikydamasis pagrindų reikalavimų, nustato visiems miškų naudotojams privalomą techninę politiką, pagrįstą pažangių technologinių procesų, mašinų ir mechanizmų taikymu.

 

Dvidešimt šeštasis skirsnis

 

PILIEČIŲ BUVOJIMAS MIŠKUOSE

 

89 straipsnis. Piliečių teisė buvoti miškuose

 

Piliečiai turi teisę laisvai buvoti miškuose, rinkti laukinius vaisius, riešutauti, grybauti, uogauti ir pan.

 

90 straipsnis. Piliečių pareigos buvojant miškuose

 

Piliečiai privalo laikytis miškuose priešgaisrinės apsaugos taisyklių, nelaužyti ir nekirsti medžių bei krūmų, negadinti miško želdinių, neteršti miškų, nenaikinti skruzdėlynų, paukščių lizdų ir pan.

Piliečiai privalo laikytis rezervatų, nacionalinių ir gamtinių parkų, draustinių lankymo taisyklių, taip pat nustatytos naudojimosi poilsio vietomis miške tvarkos.

 

91 straipsnis. Piliečių naudojimosi mišku ribojimo sąlygos

 

Piliečių buvojimas miškuose, laukinių vaisių rinkimas, riešutavimas, grybavimas, uogavimas ir pan. gali būti apribotas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka priešgaisrinės apsaugos, verslinio riešutavimo, miško vaismedžių arba miškų sėklininkystės ūkio tvarkymo interesais, o rezervatų miškuose ir kituose miškuose – ryšium su juose nustatyta specialia naudojimo tvarka.

 

Dvidešimt septintasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMO TEISĖS NUTRAUKIMAS

 

92 straipsnis.       Įmonių, organizacijų ir įstaigų teisės naudoti miškus nutraukimo pagrindai

 

Įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudoti miškus nutraukiama, atitinkamai visiškai arba iš dalies, šiais atvejais:

1) atkritus miškų naudojimo reikalui;

2) pasibaigus miškų naudojimo terminui;

3) likvidavus įmonę, organizaciją ar įstaigą.

Įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudoti miškus taip pat gali būti nutraukta, jeigu valstybinio miškų fondo žemė arba kitokia mišku apaugusi žemė paimama kitiems valstybės arba visuomenės reikalams, arba jeigu miškai naudojami, nesilaikant tikslų arba reikalavimų, numatytų miško kirtimo biliete (orderyje) arba miško biliete.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose gali būti numatyti ir kiti pagrindai nutraukti įmonių, organizacijų ir įstaigų teisę naudoti miškus.

 

93 straipsnis. Įmonių, organizacijų ir įstaigų teisės naudoti miškus nutraukimo tvarka

 

įmonių, organizacijų ir įstaigų teisę naudoti miškus šio kodekso 92 straipsnyje numatytais atvejais (išskyrus šio straipsnio pirmosios dalies 2 punktą) nutraukia, anuliuodamos miško kirtimo bilietą (orderį) arba miško bilietą, įmonės, organizacijos, įstaigos, išdavusios miško kirtimo bilietą (orderį) arba miško bilietą.

Nutraukiant miškų naudojimo teisę, kai valstybinio miškų fondo žemė arba kitokia apaugusi mišku žemė paimama valstybės ar visuomenės reikalams, naudoti miškus gali būti leista kituose sklypuose.

Miškų naudojimo teisės nutraukimas neatleidžia miško naudotojo nuo atsakomybės už padarytus miškų naudojimo taisyklių ir tvarkos pažeidimus.

 

94 straipsnis. Piliečių teisės naudoti miškus nutraukimo pagrindai

 

Piliečių teisė naudoti miškus nutraukiama, atitinkamai visiškai arba iš dalies, šiais atvejais:

1) savo noru atsisakius naudoti miškus;

2) pasibaigus miškų naudojimo terminui;

3) kai miškai naudojami, nesilaikant tikslų arba reikalavimų, numatytų miško kirtimo biliete (orderyje) arba miško biliete.

Piliečių teisė naudoti miškus taip pat gali būti nutraukta, jeigu valstybinio miškų fondo žemė arba kitokia apaugusi mišku žemė paimama valstybės ar visuomenės reikalams.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose gali būti numatyti ir kiti pagrindai nutraukti piliečių teisę naudoti miškus.

 

95 straipsnis. Piliečių teisės naudoti miškus nutraukimo tvarka

Piliečių teisę naudoti miškus šio kodekso 94 straipsnyje numatytais atvejais (išskyrus šio straipsnio pirmosios dalies 2 punktą) nutraukia, anuliuodamos miško kirtimo bilietą (orderį) arba miško bilietą, įmonės, organizacijos ir įstaigos, išdavusios miško kirtimo bilietą (orderį) arba miško bilietą.

Nutraukiant miškų naudojimo teisę, kai valstybinio miškų fondo žemė arba kitokia apaugusi mišku žemė paimama valstybės ar visuomenės reikalams, naudoti miškus gali būti leista kituose sklypuose.

Miškų naudojimo teisės nutraukimas neatleidžia miško naudotojo nuo atsakomybės už padarytus miškų naudojimo taisyklių ir tvarkos pažeidimus.

 

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

 

MIESTŲ MIŠKŲ NAUDOJIMO YPATYBĖS

 

96 straipsnis. Pagrindinė miestų miškų paskirtis

 

Miestų miškai naudojami pirmiausia kultūriniams bei sveikatingumo tikslams ir gyventojų poilsiui.

 

97 straipsnis. Kai kurių miškų naudojimo rūšių apribojimas miestų miškuose

 

Ruošti medieną, vykdant pagrindinio naudojimo kirtimus, ruošti sakus ir sulą miestų miškuose draudžiama.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba miestų miškuose gali uždrausti ir kitų rūšių miškų naudojimą, jeigu jis nesuderinamas su kultūrinėmis bei sveikatingumo priemonėmis ir su gyventojų poilsio organizavimu.

 

98 straipsnis.       Miesto tipo gyvenviečių kategorijai priskirtų gyvenamųjų vietovių miškų naudojimo ypatybės

 

Šio kodekso 96 ir 97 straipsnio nuostatai taip pat taikomi miškams gyvenamųjų vietovių, kurios pagal Lietuvos TSR įstatymus priskirtos miesto tipo gyvenviečių kategorijai.

 

Dvidešimt devintasis skirsnis

 

PRISKIRTINIŲ MIŠKŲ NAUDOJIMO YPATYBĖS

 

99 straipsnis.       Ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų įmonių, organizacijų ir įstaigų, kurioms priskirti miškai, pirmenybės teisė naudoti tuos miškus

 

Ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurioms miškai priskirti joms pavestiems moksliniams, mokomiesiems ir kitokiems uždaviniams vykdyti, turi pirmenybės teisę nustatyta tvarka vykdyti tuose miškuose atitinkamų rūšių miškų naudojimo darbus.

 

100 straipsnis.     Miškų naudojimo apribojimas priskirtiniuose miškuose ir valstybinė kontrolė

 

Priskirtiniuose miškuose gali būti apribotas arba visiškai uždraustas miško naudojimas kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, taip pat piliečiams, jeigu tai nesuderinama su miškų priskyrimo tikslais.

Apribojimo arba visiško uždraudimo naudoti miškus kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, taip pat piliečiams priskirtiniuose miškuose tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, jeigu kitaip nenumatyta TSR Sąjungos įstatymuose.

 

101 straipsnis. Miškų priskyrimo ir jų naudojimo tvarka

 

Miškų priskyrimo tvarką, taip pat miškų naudojimo tvarką priskirtiniuose miškuose nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

Trisdešimtasis skirsnis

 

REZERVATŲ, DRAUSTINIŲ, NACIONALINIŲ IR GAMTOS PARKŲ MIŠKŲ NAUDOJIMO YPATYBĖS

 

102 straipsnis. Miškų naudojimo apribojimas rezervatų miškuose

 

Rezervatų miškuose draudžiami pagrindinio naudojimo kirtimai, medžių sakinimas, taip pat kitos miškų naudojimo rūšys, nesuderinamos su rezervatų tikslais.

 

103 straipsnis. Rezervatų miškų naudojimo tvarka

 

Rezervatų miškų naudojimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Rezervatų miškuose priklausomai nuo rezervatų tikslų galima vykdyti miško ugdomuosius kirtimus, sanitarinius kirtimus, valyti mišką nuo užšlemštimo, gerinti laukinių gyvūnų pašarų bazę, taip pat gali būti nustatytas visiško žmogaus nesikišimo į natūralų miško augimą režimas, uždraustos visos miškų naudojimo rūšys.

Rezervatų miškų režimą nustato rezervatų nuostatai.

 

104 straipsnis. Nacionalinių ir gamtos parkų miškų naudojimo tvarka

 

Nacionalinių ir gamtos parkų miškų naudojimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, jeigu kitaip nenumatyta TSR Sąjungos įstatymuose.

Nacionalinių ir gamtos parkų naudojimo ir apsaugos režimą nustato nacionalinių ir gamtos parkų nuostatai.

 

105 straipsnis. Draustinių miškų naudojimo tvarka

 

Draustinių miškų naudojimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, jeigu kitaip nenumatyta TSR Sąjungos įstatymuose.

 

Trisdešimt pirmasis skirsnis

 

KOLŪKIŲ MIŠKŲ NAUDOJIMO YPATYBĖS

 

106 straipsnis. Kolūkių ir kolūkiečių naudojimasis kolūkių miškais

 

Kolūkių miškais pirmiausia naudojasi kolūkiai ir kolūkiečiai.

Kolūkiai (tarpkolūkinės miškų ūkio organizacijos) už visų rūšių naudojimąsi kolūkių miškais visuomeninio ūkio reikalams užmokesčio nemoka. Kolūkio nariai šiais miškais naudojasi lengvatinėmis sąlygomis arba nemokamai.

 

107 straipsnis. Kitų miškų naudotojų naudojimasis kolūkių miškais

 

Patenkinus kolūkio visuomeninio ūkio ir kolūkiečių poreikius medienai ir kitokiai miško produkcijai, kolūkis gali leisti naudoti miškus kitiems miškų naudotojams. Užmokestį už produkciją, kurią paruošia šie miškų naudotojai kolūkių miškuose, kolūkis ima pagal taksą, nustatytą valstybinės reikšmės miškams. Lėšos, gautos už kolūkių miškų naudojimą, skiriamos miškų ūkiui tvarkyti.

Realizuoti medieną už respublikos ribų galima tik Lietuvos TSR Ministrų Tarybai leidus.

 

108 straipsnis. Kolūkių miškų perdavimas valstybinės reikšmės miškams

 

Visuotiniams kolūkių narių susirinkimams arba įgaliotinių susirinkimams sutinkant, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu visi kolūkių miškai arba jų dalis gali būti perduota valstybinės reikšmės miškams.

 

Trisdešimt antrasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMAS PASIENIO ZONOJE

 

109 straipsnis. Įstatymai, reguliuojantys miškų naudojimą pasienio zonoje

 

Pasienio zonoje miškai naudojami TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindų ir kitų TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

 

110 straipsnis. Miškų naudojimo pasienio zonoje ypatybės

 

Miškų naudojimo pasienio zonoje ypatybes, suderiną su pasienio kariuomenės vadovybe, nustato kompetentingi organai.

 

Trisdešimt trečiasis skirsnis

 

MIŠKŲ NAUDOJIMO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA

 

111 straipsnis. Organai, sprendžiantys miškų naudojimo ginčus

 

Miškų naudojimo ginčus tarp įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių sprendžia Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat valstybiniai miškų ūkio organai ir kiti specialiai tam įgalioti valstybės organai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

 

112 straipsnis. Turtiniai ginčai, susiję su miškų santykiais

 

Turtiniai ginčai, susiję su miškų santykiais, nagrinėjami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

 

/// skyrius

 

MIŠKŲ ATKŪRIMAS IR JŲ PRODUKTYVUMO DIDINIMAS

 

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

 

MIŠKŲ ATKŪRIMAS IR MIŠKŲ UŽVEISIMAS

 

113 straipsnis. Miškų atkūrimo ir miškų užveisimo tvarka

 

Kirtimuose, degimuose ir kituose plotuose, kuriuose augo miškas, vykdomi miškų atkūrimo darbai, o kitoje žemėje, kurioje numatyta užveisti naujus miškus, želdinamas miškas.

Miškų atkūrimo ir miškų užveisimo darbų dydis numatomas valstybiniuose ekonominio ir socialinio vystymo planuose.

Miškus atkuria ir veisia, miško sėklas ruošia ir sodmenis augina valstybinių miškų ūkio organų įmonės, taip pat kitokios įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais vykdyti šiuos darbus gali būti pavesta ir kitoms organizacijoms.

 

114 straipsnis. Miškų atkūrimo darbų būdai

 

Miškų atkūrimo darbai vykdomi būdais, įgalinančiais trumpiausiu laiku sukurti produktyvius miškus iš ūkiui vertingų medžių rūšių, valstybinių miškų ūkio organų nustatoma tvarka.

 

115 straipsnis.     Miško ruošėjų pareiga laikytis reikalavimų, kurių tikslas išsaugoti palankias miškų atkūrimo sąlygas

 

Ruošdami ir traukdami medieną, miško ruošėjai privalo laikytis reikalavimų, kurių tikslas išsaugoti kirtimuose palankias sąlygas miškams atkurti. Į šiuos reikalavimus taip pat turi būti atsižvelgiama, kuriant naują medienos ruošos ir traukimo techniką.

 

116 straipsnis.     Kitokių kategorijų žemės perkėlimas į valstybinio miškų fondo žemę apželdinimui

 

Siekiant užtikrinti optimalų miškingumą, apželdinti upių, vandens telkinių krantus ir kitais reikiamais atvejais į valstybinio miškų fondo žemę gali būti perkeliama kitokių kategorijų žemė, pirmiausia žemės sklypai, netinkantys naudoti žemės ūkiui (griovos, daubos, smėlynai ir pan.), taip pat valstybinio rezervo žemė, apaugusi medžiais ir krūmais. Kitokių kategorijų žemė perkeliama į valstybinio miškų fondo žemę TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR žemės įstatymų nustatyta tvarka.

 

Trisdešimt penktasis skirsnis

 

MIŠKŲ PRODUKTYVUMO DIDINIMAS IR MIŠKŲ PRIEŽIŪRA

 

117 straipsnis. Kokybinės miškų sudėties gerinimas ir jų produktyvumo didinimas

 

Siekiant gerinti kokybinę miškų sudėtį, turi būti vykdomi miško ugdomieji, sanitariniai ir kitokie kirtimai, susiję su mažai vertingų miško želdinių rekonstravimu, turi būti įgyvendinamos priemonės miškų amžiaus struktūrai gerinti, jų tarpe priemonės, kad nesusikauptų perbrendę medynai, taip pat priemonės dirvožemio derlingumui didinti ir kiti darbai, kurie padeda didinti miškų produktyvumą.

 

118 straipsnis.     Įmonių, organizacijų ir įstaigų, tvarkančių miškų ūkį, pareiga gerinti miškų kokybinę sudėtį, didinti jų produktyvumą ir prižiūrėti miškus

 

Valstybinių miškų ūkio organų miškų ūkio įmonės, kitos įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, privalo:

prižiūrėti mišką, vykdyti selekcijos, miško sėklininkystės ir ūkiui vertingiausių medžių rūšių tyrimo darbus, imtis priemonių dirvožemio derlingumui didinti, pernelyg drėgnai žemei sausinti, užkirsti kelią vėjo ir vandens sukeliamai dirvožemio erozijai, pelkėjimui, druskėjimui ir kitiems procesams, bloginantiems dirvožemio būklę, taip pat įgyvendinti kitokias priemones miškų rūšinei sudėčiai, kokybei gerinti, jų produktyvumui didinti ir apsauginėms savybėms stiprinti;

imtis priemonių, kad valstybinio miškų fondo žemė būtų kuo geriausiai ir efektyviausiai naudojama miškams atkurti ir naujiems užveisti tam skirtuose plotuose;

vykdyti vertingų miško rūšių introdukciją;

saugoti ir teisingai naudoti miškų atkūrimui vertingą miško medžių genetinį fondą.

 

IV skyrius

 

MIŠKŲ APSAUGA

 

Trisdešimt šeštasis skirsnis

 

MIŠKŲ APSAUGA

 

119 straipsnis. Miškų apsaugos reikalavimai

 

Visi miškai turi būti saugomi nuo gaisrų, neteisėto kirtimo, nustatytos miškų naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui, taip pat nuo kenkėjų ir ligų.

 

120 straipsnis. Miškų apsaugos priemonių vykdymas

 

Vykdyti miškų apsaugos priemones pavedama:

valstybinės reikšmės miškuose – valstybinių miškų ūkio organų miškų ūkio įmonėms, kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurioms pavesta tvarkyti miškų ūkį šiuose miškuose, taip pat atitinkamoms ministerijoms, valstybiniams komitetams bei žinyboms ir miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams;

kolūkių miškuose – kolūkiams, kitoms organizacijoms, kurioms pavesta tvarkyti miškų ūkį šiuose miškuose, taip pat atitinkamiems žemės ūkio organams.

Šios įmonės, organizacijos ir įstaigos:

tvarko miškus priešgaisriniu požiūriu, rengia priemones, kad būtų užkirstas kelias miškų gaisrams, laiku jie būtų pastebėti ir kovojama su jais;

organizuoja miškų apsaugą nuo neteisėtų kirtimų, žalojimo, miškų naudojimo taisyklių pažeidimų ir kitų veiksmų, kenksmingų miškams ir darančių miškų ūkiui nuostolius, taip pat saugo valstybinio miškų fondo žemę;

vykdo pataloginę miškų priežiūrą ir kovoja su žalingais vabzdžiais bei miško ligomis.

 

121 straipsnis. Valstybinių valdymo organų uždaviniai miškų apsaugos srityje

 

Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais užtikrina, kad būtų įgyvendinamos miškų apsaugos, kovos su miškų gaisrais priemonės, jiems gesinti telkia gyventojus, priešgaisrinę techniką ir transporto priemones, laikotarpiu, kai gresia didelis gaisrų pavojus, reikalingais atvejais uždraudžia gyventojams lankytis miškuose ir transporto priemonėms į juos įvažiuoti.

 

122 straipsnis.     Įmonių, organizacijų ir įstaigų, kurių veikla daro įtaką miškų būklei ir atkūrimui, pareigos

 

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, kurių veikla daro įtaką miškų būklei ir atkūrimui, privalo vykdyti suderintas su valstybiniais miškų ūkio organais, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais ir kitais valstybiniais organais sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais technologines, sanitarines ir kitas miškų apsaugos priemones.

 

123 straipsnis.     Laukų apsaugos miško juostų ir kitų apsauginių želdinių bei medžiais ir krūmais apželdintų plotų, neįeinančių į valstybinį miškų fondą, apsauga

 

Laukų apsaugos miško juostų kolūkių ir tarybinių ūkių žemėje ir kitokių apsauginių želdinių bei medžiais ir krūmais apželdintų plotų, neįeinančių į valstybinį miškų fondą, apsaugą užtikrina žemės naudotojai, atitinkamos ministerijos, valstybiniai komitetai bei žinybos ir vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

 

124 straipsnis.     Skatinimo priemonės, padedančios racionaliai tvarkyti miškų ūkį, gerinti miškų naudojimą, stiprinti jų apsaugą

 

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose gali būti nustatytos įmonių, organizacijų, įstaigų, tvarkančių miškų ūkį, ir miškų naudotojų materialinio ir moralinio skatinimo priemonės, padedančios racionaliai tvarkyti miškų ūkį, gerinti miškų naudojimą, stiprinti jų apsaugą.

 

Trisdešimt septintasis skirsnis

 

MIŠKŲ APSAUGA

 

125 straipsnis. Miškų apsaugos tarnyba

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais miškus saugo: TSRS valstybinė miškų apsauga; ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų, į kurių sistemą įeina įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį, miškų apsauga; miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų miškų apsauga; kolūkių miškų apsauga.

 

126 straipsnis. Miškų apsaugos teisės

 

TSRS valstybinei miškų apsaugai, ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų miškų apsaugai, taip pat kolūkių miškų apsaugai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais suteikiamos teisės nutraukti miškų apsaugos taisyklių, nustatytos miškų naudojimo tvarkos, valstybinio miškų fondo žemės naudojimo sutinkamai su jų paskirtimi pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat nutraukti kitus veiksmus, darančius žalą miškui, ir užkirsti jiems kelią.

 

127 straipsnis. Valstybinių miškų ūkio organų pareiga kontroliuoti miškų apsaugą

 

Valstybiniams miškų ūkio organams pavedama kontroliuoti, kaip organizuojama Lietuvos TSR teritorijoje visų miškų apsauga.

 

V skyrius

 

VALSTYBINĖ MIŠKŲ APSKAITA IR VALSTYBINIS MIŠKŲ KADASTRAS. MIŠKOTVARKA

 

Trisdešimt aštuntasis skirsnis

 

VALSTYBINĖ MIŠKŲ APSKAITA IR VALSTYBINIS MIŠKŲ KADASTRAS

 

128 straipsnis. Valstybinės miškų apskaitos ir valstybinio miškų kadastro vedimas

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais racionaliam miškų naudojimui, jų atkūrimui ir apsaugai organizuoti, miškų ūkio vystymui planuoti ir biržių fondui išdėstyti valstybės lėšomis vykdoma valstybinė miškų apskaita ir vedamas valstybinis miškų kadastras pagal vieningas TSR Sąjungoje sistemas.

Valstybinė miškų apskaita ir valstybinis miškų kadastras vedami TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

29 straipsnis. Valstybinio miškų fondo žemes šakinė apskaita

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais valstybinio miškų fondo žemės būklės ir naudojimo šakinė apskaita vykdoma TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

Trisdešimt devintasis skirsnis

 

MIŠKOTVARKA

 

130 straipsnis. Miškotvarkos turinys

 

Miškotvarka apima sistemą valstybinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti racionalų miškų naudojimą, didinti jų produktyvumą, gerinti atkūrimą, apsaugą, taip pat kelti miškų ūkio tvarkymo kultūrą.

Miškotvarka atlieka šiuos miškų tvarkymo veiksmus:

nustato miškų ūkio įmonių teritorijų ribas, atlieka valstybinių miškų ūkio organų miškų ūkio įmonių teritorijų, taip pat miškais apaugusiose teritorijose, kuriose miškų ūkį pavesta tvarkyti kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, vidinį ūkinį organizavimą;

nustato miškų išteklius, miškų rūšinę sudėtį ir amžių, kad būtų galima apskaičiuoti pagrindinio naudojimo kirtimų biržę ir kitų miškų naudojimo rūšių dydį, taip pat nustatyti kirtimo būdus;

nustato plotus, kuriuose reikalingi ugdomieji, sanitariniai kirtimai ir kirtimai, susiję su menkaverčių miškų rekonstravimu, sausinimas ir kitos miškų ūkio priemonės;

patikslina plotus, skirtus miškų atkūrimui ir užveisimui, ir nustato miškų atkūrimo būdus;

nustato miškų apsaugines kategorijas ir, esant reikalui, pagrindžia jų perkėlimą iš vienos grupės į kitą;

vykdo topografinius-geodezinius, miškų biologinius ir kitus tyrimus, taip pat kitokius miškotvarkos darbus;

vykdo miškotvarkos autorinę priežiūrą.

 

131 straipsnis. Projektai, sudaromi pagal miškotvarkos medžiagą

 

Pagal miškotvarkos medžiagą įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, tvarkančioms miškų ūkį, valstybiniai miškų ūkio organai arba, suderinę su jais, kiti valstybiniai organai sudaro ir tvirtina atitinkamus projektus, kurie yra pagrindas miškų ūkiui tvarkyti, miškui naudoti ir kartu pradinė medžiaga perspektyviniam bei einamajam planavimui.

 

132 straipsnis. Apskaičiuota kirtimų biržė

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais vykdant miškotvarkos darbus, kiekvienoje įmonėje, organizacijoje ir įstaigoje, tvarkančioje miškų ūkį, apskaičiuojama ilgalaikė pagrindinio naudojimo kirtimų biržė, atskirai pagal miškų grupes ir poūkius (spygliuočius, kietuosius lapuočius ir minkštuosius lapuočius) ir nustatoma respublikai. Apskaičiuotos kirtimų biržės tvirtinimo tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba.

 

133 straipsnis. Miškotvarkos darbų vykdymas

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais miškotvarkos darbus visuose miškuose vykdo valstybinės miškotvarkos įmonės pagal vieningą TSR Sąjungoje sistemą, kurią nustato TSR Sąjungos valstybinis miškų ūkio organas.

 

VI skyrius

 

ATSAKOMYBĖ UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

 

Keturiasdešimtasis skirsnis

 

ATSAKOMYBĖ UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

 

134 straipsnis.     Sandorių, kuriais pažeidžiama valstybinės miškų nuosavybės teisė, negaliojimas

 

Savavališkas miško naudojimo teisės perleidimas, taip pat kiti sandoriai, tiesiogine arba netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės miškų nuosavybės teisę, negalioja.

 

135 straipsnis. Miškų įstatymų pažeidimų rūšys

 

Asmenims, kurie kalti sudarę sandorius, nurodytus šio kodekso 134 straipsnyje, taip pat dėl to, kad:

neteisėtai kirto mišką, sužalojo medžius ir krūmus;

sunaikino arba sužalojo mišką, padegdami arba nerūpestingai elgdamiesi su ugnimi;

pažeidė priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus;

sužalojo mišką nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, pramonės bei komunaliniais buitiniais teršuliais, atliekomis ir atmatomis, dėl kurių jis džiūsta arba suserga;

sunaikino arba sužalojo miškų želdinius, sėjinukus arba sodinukus miškų daigynuose ir medelynuose bei plantacijose, taip pat savaiminės kilmės jaunuolynus ir atželiantį mišką plotuose, skirtuose miškui atkurti;

rovė kelmus valstybinio miškų fondo žemėje, statė ten pastatus, perdirbinėjo medieną, įrengė sandėlius ir pan. be atitinkamo leidimo naudotis šiais sklypais;

savavališkai šienavo ir ganė gyvulius miškuose ir mišku neapaugusioje valstybinio miškų fondo žemėje;

savavališkai rinko laukinius vaisius, riešutavo, grybavo, uogavo ir pan. plotuose, kur tai uždrausta arba leidžiama tik su miško bilietais;

pažeidė nustatytą biržių fondo naudojimo, medienos ruošos bei išvežimo ir sakų ruošos tvarką;

naikino ir sugadino riboženklius miškuose;

naikino miškui naudingą gyvūniją;

naikino arba sužalojo skruzdėlynus;

naikino miškui naudingą augmeniją;

rinko miško paklotę, pažeisdami nustatytas taisykles;

naikino arba sugadino miško sausinimo griovius, taip pat drenažo sistemas valstybinio miškų fondo žemėje;

pradėjo eksploatuoti naujas ir rekonstruotas įmones, cechus, agregatus, transporto kelius, hidrotechnikos įrenginius, komunalinius ir kitus objektus, kurie neaprūpinti įrengimais, padedančiais išvengti kenksmingo poveikio miškų būklei ir atkūrimui;

važiavo transportu miškais, statė transportą ir palapines, laikinus statinius ten, kur tai uždrausta;

gadino šienaujamas pievas ir ganyklas;

teršė mišką;

gadino įrenginius;

pažeidė rezervatų, nacionalinių ir gamtos parkų, draustinių ir kitų miško objektų, kuriems nustatyta speciali tvarka, lankymo taisykles;

pasisavino nukirstus medžius, taip pat išlaužas ir išvartas,

tenka baudžiamoji, administracinė arba kitokia atsakomybė sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose gali būti nustatyta atsakomybė ir už kitus miškų įstatymų pažeidimus.

 

136 straipsnis. Materialinė atsakomybė už žalą, padarytą miškų įstatymų pažeidimu

 

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai privalo atlyginti miškų įstatymų pažeidimu padarytą žalą TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais dydžiais ir tvarka.

 

137 straipsnis. Neteisėtai gautos medienos ir kitos miško produkcijos paėmimas

 

Neteisėtai gauta mediena ir kita miško produkcija turi būti paimama ir perduodama atitinkamai įmonei, organizacijai arba įstaigai, tvarkančiai miškų ūkį, arba miškų naudotojui, jeigu pažeistos jo teisės. Jeigu nėra galimybės paimli neteisėtai gautą produkciją, išieškoma jos vertė.

 

138 straipsnis. Miško naudojimo sustabdymas, pažeidus miškų naudojimo tvarką

 

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų miškų įstatymų pagrindais miškų naudotojams pažeidus nustatytą miškų naudojimo tvarką, miško naudojimas gali būti sustabdytas TSRS Ministrų Tarybos nustatomais atvejais ir tvarka.

 

139 straipsnis. Pavojingų miškų būklei ir atkūrimui darbų sustabdymas

 

TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka gali būti sustabdomi įmonių, organizacijų, įstaigų darbai, jeigu jie pavojingi miškų būklei ir atkūrimui, kai, atliekant šiuos darbus, nevykdomos technologinės, sanitarinės ir kitos priemonės, užtikrinančios miškų apsaugą nuo gaisrų ir šalinančios žalingą poveikį miškų būklei ir atkūrimui.

 

140 straipsnis.     Atsakomybė už apsauginių ir dekoratyvinių medžių bei krūmų želdinių, neįeinančių į valstybinį miškų fondą, sunaikinimą arba sužalojimą

 

Asmenims, kaltiems neteisėtai sunaikinus arba sužalojus laukų apsaugos miško juostas kolūkių ir tarybinių ūkių žemėje arba kitokius apsauginius bei dekoratyvinių medžių ir krūmų želdinius, neįeinančius į valstybinį miškų fondą, tenka atsakomybė, įstatymų nustatyta už itin saugomų pirmosios grupės miškų sunaikinimą arba sužalojimą, jeigu TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose nenustatyta griežtesnė atsakomybė už šiuos veiksmus.

 

141 straipsnis.     Atsakomybė už privalomų priemonių miškams atkurti, jų būklei ir rūšinei sudėčiai gerinti, produktyvumui didinti, taip pat brandaus miško ištekliams naudoti nevykdymą

 

Už nevykdymą privalomų priemonių miškams atkurti, jų būklei ir rūšinei sudėčiai gerinti, produktyvumui didinti, taip pat brandaus miško ištekliams naudoti kaltiems dėl to asmenims tenka atsakomybė pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymus.

 

VII skyrius

 

TARPTAUTINĖS SUTARTYS [5]

 

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

 

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

 

142 straipsnis. Tarptautinės sutartys

 

Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato tarybiniai miškų įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Ta pati tvarka taikoma Lietuvos TSR miškų įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR miškų įstatymuose.

 


[1] Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.

[2] 6 straipsnio 6 punktas – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-69). Tuo pačiu įsaku 6 straipsnis papildytas 9 punktu.

[3] 29 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-69).

[4] 49 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-09).

[5] VII kodekso skyrius – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-69).