LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAINŲ IR TARIFŲ LIBERALIZAVIMO IR KAINODAROS REGULIAVIMO RESPUBLIKOJE
1991 m. lapkričio 13 d. Nr. 464
Vilnius
Siekdama liberalizuoti kainodarą, skatinti konkurenciją prekybos srityje ir plėtoti gamybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. nuo 1991 m. lapkričio 19 d. Respublikos įmonių gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos parduodamos rinkos (rinkos pardavimo ir rinkos mažmeninėmis) kainomis, išskyrus prekes ir paslaugas, kurioms taikomas tiesioginis valstybinis kainų ir tarifų reguliavimas vadovaujantis Laikinąja kainų ir tarifų reguliavimo tvarka. Rinkos kainomis parduodamos ir visos ne maisto prekės, kuriomis prekiaujama pagal bendruosius talonus;
2.2. rinkos pardavimo kainos priklauso nuo partnerių ūkinių subjektų laisvo susitarimo ir taikomos įmonių gamintojų atsiskaitymams su pirkėjais.
Nustatant rinkos pardavimo kainas, atsižvelgiama į tai, jog nuo 1991 m. gruodžio 1 d. vietoj diferencijuotų apyvartos mokesčių įvedamas bendras pridėtinis 25 procentų mokestis (bendras akcizas) ir daliai prekių – individualūs akcizai. Akcizų dydį ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti normatyviniai aktai. Numatyti, jog individualūs akcizai, atspindintys dabartines ūkio disproporcijas, bus nuosekliai mažinami;
2.3. rinkos mažmenines kainas (įskaitant prekybą pagal bendruosius talonus) nustato prekybos įmonės, atsižvelgdamos į sutartą su produkcijos gamintoju ar tiekėju didmeninę kainą, prekybos kaštus, prekių pasiūlą ir paklausą, jų išteklius bei prekybos eigą (išskyrus prekes, kurioms taikomas valstybinis kainų reguliavimas);
2.4. prekės, kurioms valstybė nustato fiksuotas mažmenines kainas, parduodamos tomis kainomis. Parduodančioms jas prekybos įmonėms teikiamos nustatyto dydžio prekybos nuolaidos.
Jeigu infliacija per mėnesį didesnė kaip 10 procentų, šių prekių kainos ne rečiau kaip kas ketvirtį indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamais bendraisiais gamybinės techninės produkcijos ir plataus vartojimo prekių (paslaugų) kainų didėjimo indeksais;
2.5. prekėms, kurios parduodamos pagal bendruosius talonus, rinkos mažmeninės kainos nustatomos prie rinkos pardavimo kainos pridedant prekybos antkainį, neviršijantį 25 procentų (įskaitant didmeninės prekybos įmonių antkainį ir prekybos įmonių sumokėtą už materialinius išteklius bendrąjį pridėtinį mokestį (akcizą).
3. Suteikti Ekonomikos ministerijai teisę nustatyti kai kurioms prekėms fiksuotą antkainio arba prekybos nuolaidos dydį.
4. Ekonomikos ministerija kartu su Prekybos ir materialinių išteklių ministerija turi iki 1991 m. lapkričio 15 d. parengti ir patvirtinti laikinąją rinkos kainų įforminimo, o iki 1991 m. lapkričio 20 d. – šio nutarimo 5.2 punkte numatytą konkursų (aukcionų) organizavimo tvarką.
5. Nustatyti, kad:
5.1. iki įsigalios veiksmų prieš nesąžiningą konkurenciją ir jos ribojimo (antimonopolinis) įstatymas, laikoma, jog ūkiniai subjektai yra dominuojantys Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, jeigu jų realizuojamos prekės ar paslaugos sudaro 30 ir daugiau procentų bendrosios prekių ar paslaugų realizavimo apimties. Tokių monopolinių įmonių (išskyrus privačių įmonių) produkcijos kainos (paslaugų tarifai) yra valstybės reguliuojamos ir tikslinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamų kainų didėjimo indeksu arba prireikus perskaičiuojamos ir tvirtinamos ministerijos – įmonės steigėjos arba miesto (rajono) valdybos. Ministerija, išimtiniais atvejais tvirtindama naują perskaičiuotą kainą, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Ministerijos – įmonių steigėjos iki 1991 m. lapkričio 18 d. turi informuoti savo įmones, kurioms iš jų taikoma šio punkto nuostata;
5.2. gyventojams parduodamų ne maisto prekių, centralizuotai (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu) įsigytų iš TSRS, taip pat iš Latvijos ir Estijos, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar jos įgaliotų organizacijų) nupirktų už valiutą (arba kitaip centralizuota tvarka), didmeninės prekybos rinkos kainas nustato Prekybos ir materialinių išteklių ministerija ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga, atsižvelgdamos į prekių vidaus rinkoje paklausą. Nuo 1991 m. gruodžio 1 d. didmeninės rinkos kainos nustatomos paprastai konkurso (aukciono) būdu (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų nustatomus atvejus), perduodant centralizuota tvarka (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu) įgytas prekes didmeninėms bazėms ar parduotuvėms. Apie tokio konkurso (aukciono) organizavimą (vietą ir laiką) turi būti ne vėliau kaip prieš 3 dienas raštu pranešta visoms šio profilio didmeninėms bazėms ir didesnėms parduotuvėms, paskelbta „Lietuvos aide“, taip pat Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos viešame biuletenyje (skelbime), kuris platinamas ministerijos nustatytoje vietoje. Konkursą (aukcioną) vykdo nurodytų tarnybų atstovai prekybos ir materialinių išteklių ministro arba Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos pirmininko įsakymu. Prekės parduodamos toms prekybos įmonėms, kurios pasiūlo didžiausią kainą. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, pirmumo teisę turi didmeninė bazė, gavusi prekes centralizuota tvarka. Realizavus šias prekes konkurso (aukciono) būdu, 80 procentų skirtumo tarp konkurse (aukcione) nustatytos ir įsigijimo kainos (atmetus nustatytą prekybos antkainį) sumokama į specialų nebiudžetinį tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondą, o po 10 procentų paliekama disponuoti konkursą (aukcioną laimėjusioms prekybos įmonėms ir prekybos įmonei, kuriai prekės buvo centralizuotai patiektos iš TSRS, taip pat iš Latvijos ar Estijos.
Didmeninės prekybos bazės arba kitos prekybos įmonės, tokio konkurso būdu įsigijusios centralizuotai (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu) gautas prekes, parduoda jas kitoms parduotuvėms (kurios prekiauja pagal bendruosius talonus) arba gyventojams rinkos kainomis;
5.3. valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos prekybos įmonės, įsigijusios prekes dvišalių tiesioginių sutarčių pagrindu vidaus ar užsienio rinkoje, rinkos didmenines ar mažmenines kainas nustato neribodamos antkainio;
5.4. gamybinė techninė produkcija, įsigyta centralizuotai (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu), parduodama įsigijimo kainomis su antkainiu, pridedant Ekonomikos ministerijos bei Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos nustatytus papildomus diferencijuotus antkainius specialiam nebiudžetiniam tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondui sudaryti. Prekių, kurios tiekiamos pagal tiesiogines tarpvalstybines sutartis atsiskaitant rubliais, kainų skirtumui kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali iš specialaus nebiudžetinio tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondo skirti įmonei subsidiją, proporcingą tarpvalstybinio tiekimo apimčiai;
5.5. gamybinė techninė produkcija, taip pat statybos ir montavimo darbai, dėl kurių su Lietuvos įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis sudarytos sutartys, parduodama (atliekami darbai) nustatytąja tvarka indeksuojant patikslintas kainas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą bendrą gamybinės techninės produkcijos kainų didėjimo indeksą. Žemės ūkio technika, automobiliais, lengvaisiais automobiliais 1991 metais prekiaujama nustatytąja tvarka;
5.6. nuo 1991 m. gruodžio 1 d. statybinės medžiagos (šiferis, plytos ir stiklas) parduodamos pagal bendruosius talonus asmenims, nustatytąja tvarka įtrauktiems į eilę šioms medžiagoms įsigyti. Lietuvos bankas turi sudaryti gyventojams galimybes nusipirkti bendruosius talonus.
Miestų ir rajonų valdybos turi nutraukti paskyrų statybinėms medžiagoms įsigyti išdavimą gyventojams, o prekybos įmonės – nesudaryti naujų eilių, numatant, jog nuo 1992 m. sausio 1 d. visos statybinės medžiagos turi būti parduodamos visiems pirkėjams bendra tvarka;
6. Pavesti Ekonomikos ministerijai kartu su Prekybos ir materialinių išteklių ministerija patikslinti prekių, parduodamų pagal bendruosius talonus, sąrašą. Rinktinių prekių parduotuvėse taikyti prekių pardavimo pagal bendruosius talonus tvarką.
7. Nustatyti, kad:
7.1. įmonėms – gamintojoms pagal šį nutarimą pradėjus taikyti rinkos kainas, valstybinėse prekybos ir vartotojų kooperacijos prekybos įmonėse, valstybinėse tiekimo ir buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėse bei organizacijose esantys prekių likučiai (nustačius tokioms prekėms naujas kainas) perkainojami ir kainų skirtumas paskirstomas Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento atstovams kontroliuoti prekių perkainojimą;
8. Įpareigoti Ekonomikos ministeriją kartu su Teisingumo ministerija ir kitomis suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis per savaitę pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kai kurių Vyriausybės sprendimų pripažinimo netekusiais galios ryšium su šiuo nutarimu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 464
LAIKINOJI KAINŲ IR TARIFŲ REGULIAVIMO TVARKA
BENDRIEJI TEIGINIAI
1. Lietuvos Respublikoje galioja nustatomos pagal ūkinių subjektų tarpusavio susitarimą prekių ir paslaugų rinkos kainos bei tarifai ir valstybės tiesiogiai reguliuojamos kainos bei tarifai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kainų įstatymu ir siekdama užtikrinti rinkos ekonomikos pagrindų kūrimą, stiprinti laisvą konkurenciją, nustato visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems ūkiniams subjektams privalomą kainodaros kontrolės tvarką, kai prekių (paslaugų) kainas reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kiti valstybiniai valdymo organai.
VALSTYBINIS KAINŲ REGULIAVIMAS
3. Prekių ir paslaugų, kurių kainas ir tarifus reguliuoja valstybiniai valdymo organai, sąrašai pateikiami šios tvarkos 1–4 prieduose.
4. Valstybinis kainų reguliavimas vykdomas šiomis priemonėmis:
4.1. nustatoma prekių ir paslaugų, kurioms taikomos valstybės nustatomos arba deklaruojamos kainos, nomenklatūra;
4.2. nustatomos maksimalios arba minimalios prekių ir paslaugų kainos arba jų lygis, kurių laikantis prekės gali būti perkamos ir parduodamos, o paslaugos teikiamos laisvomis sutartinėmis kainomis;
4.4. nustatomi fiksuotieji arba maksimalūs ir minimalūs prekių, realizuojamų per prekybos įmones ar organizacijas, prekybos antkainiai (valstybės kontroliuojamoms kainoms);
4.5. taikomos bendrosios prekių gamybos, apyvartos ir realizavimo kaštų kalkuliavimo taisyklės ir valstybės nustatyta atskaitomybės tvarka, privaloma visiems ūkiniams subjektams;
4.6. nustatoma valstybinių valdymo organų ir ūkinių subjektų kompetencija, taip pat įgaliojimai tvirtinti, derinti kainas ir tartis dėl kainų dydžio, lygio arba jų keitimo;
4.7. taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybinių valdymo organų nustatytos prekių apmokestinimo normos;
4.8. nustatoma paprastai vienoda kai kurių prekių (paslaugų) kainų valstybinio (savivaldybių) reguliavimo tvarka ir sąlygos visiems ūkiniams subjektams nepriklausomai nuo ūkinės veiklos formos;
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KITŲ VALSTYBINIŲ
VALDYMO ORGANŲ BEI ŪKINIŲ SUBJEKTŲ FUNKCIJOS
IR TEISĖS KAINODAROS REGULIAVIMO SRITYJE
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo šias funkcijas:
5.1. tvirtina šios tvarkos 1 priede nurodytų valstybinės reikšmės prekių ir paslaugų kainas ir tarifus arba nustato jų lygį;
5.2. gali sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia arba gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos ūkio ir gyventojų interesus;
6. Ekonomikos ministerija vykdo šias funkcijas:
6.1. rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kainų sistemos ir kainodaros tvarkymo krypčių;
6.2. rengia ir teikia visiems kainodaros dalyviams metodinę medžiagą, rekomendacijas ir informaciją kainodaros klausimais, vadovauja valstybinės kainų kontrolės darbui ir jį koordinuoja;
6.4. panaikina (atšaukia) kainas ir tarifus, kuriuos patvirtindami ūkiniai subjektai pažeidė nustatytąją tvarką arba viršijo savo kompetenciją;
6.6. derina deklaruojamas šios tvarkos 3 priede nurodytų prekių bei paslaugų kainas ir tarifus, nustato maksimalias arba minimalias kainas ir tarifus, taip pat (kartu su ministerija steigėja) kainas ir tarifus, siūlomus ūkinių subjektų, užimančių dominuojančią padėtį Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje tam tikrų prekių ar paslaugų atžvilgiu;
6.7. duoda visiems ūkiniams subjektams privalomus nurodymus dėl Lietuvos Respublikos kainų įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų kai kurių nuostatų taikymo;
7. Ministerijos, departamentai ir kitos valstybinės tarnybos pagal savo kompetenciją rengia pasiūlymus dėl prekių (paslaugų) kainų (tarifų) valstybinio reguliavimo bei šių kainų ir tarifų lygio ir teikia juos Ekonomikos ministerijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat, iki įsigalios veiksmų prieš nesąžiningą konkurenciją ir jos ribojimo (antimonopolinis) įstatymas, nustato ribojančias kainas valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, užimančių dominuojančią padėtį Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, prekėms (paslaugoms).
9. Prekybos ir materialinių išteklių ministerija nustato maksimalius prekybos antkainius, jų taikymo bei likučių perkainojimo tvarką prekėms, kurių kainas reguliuoja valstybiniai valdymo organai.
11. Statybos ir urbanistikos ministerija nustato statybos objektų, taip pat statybos ir montavimo darbų kainų formavimo tvarką, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei statybos ir montavimo darbų pabrangimo indeksus.
12. Susisiekimo ministerija tvirtina naudojimosi valstybiniu transportu tarifų taikymo taisykles ir paslaugų, kurias teikia respublikinės transporto įmonės bei organizacijos, tarifus.
13. Energetikos ministerija formuoja pagal savo kompetenciją prekių ir paslaugų kainų bei tarifų sistemą, nustato Respublikos energetikos sistemos įmonių šiluminės energijos (išskyrus gyvenamųjų namų apšildymo tarifus, kuriuos nuo 1992 m. sausio 1 d. nustato miestų (rajonų) valdybos) kainas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl elektros energijos, naftos ir jos produktų, dujų ir kietojo kuro kainų, nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto kainų lygio, nustato kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką.
14. Ryšių ir informatikos ministerija nustato Respublikos valstybinių įmonių teikiamų ryšių paslaugų kainas bei tarifus ir derina įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų, turinčių nuosavybės teise ryšių priemones, deklaruojamas kainas ir tarifus, kai šios įmonės teikia visuomenines paslaugas (nekonkurencinė gamyba).
15. Miškų ūkio ministerija rengia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl stačiojo miško ir išvežtos medienos kainų nustatymo, tvirtina miškų urėdijų ir įmonių paslaugų tarifus bei kainas, taip pat tarifus už antrinių miško medžiagų ruošą ir šalutinį miško naudojimą.
16. Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų valdybos vykdo šias funkcijas:
16.1. nustato vietos savivaldybėms priklausančių įmonių gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų kainų ir tarifų deklaravimo ir reguliavimo tvarką (išskyrus prekes ir paslaugas, kurių kainas ir tarifus formuoja rinka arba reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kiti valstybiniai valdymo organai);
16.2. nustato, kurioms prekėms, taip pat buitinėms ir komunalinėms paslaugoms, numatytoms šios tvarkos 4 priede, jos gali tvirtinti arba deklaruoti kainas bei tarifus ir kurioms paslaugoms taikomi rinkos tarifai.
Miestų ir rajonų valdybos, suderinusios su Ekonomikos ministerija, kai kuriais atvejais gali tikslinti šios tvarkos 4 priede nurodytų prekių ir paslaugų sąrašą.
17. Ūkiniai subjektai privalo atsižvelgti į tai, jog:
17.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių ūkinių subjektų gaminamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių kainoms netaikomas tiesioginis valstybinis reguliavimas, rinkos kainos ir tarifai nustatomi pagal jų susitarimą, atsižvelgiant į nustatytąja tvarka patvirtintą bendrąjį pridėtinį mokestį (akcizą) ir individualų akcizą.
18. Vykdydamos tiesiogines tarpvalstybines sutartis pagal suderintus garantuoto tiekimo sąrašus (pirmiausia į TSRS), atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus turinčios organizacijos prekes superka (paslaugas apmoka) laikydamosi vidaus rinkai nustatytos kainų ir tarifų formavimo tvarkos. Tokia tvarka suformuotų kainų (gamybos kaštų) ir suderintų tarpvalstybinėse sutartyse eksporto kainų skirtumui dengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu naudojamos specialios nebiudžetinio tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondo lėšos.
19. Gyventojams parduodamų ne maisto prekių, centralizuotai (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu) įsigytų iš TSRS, taip pat iš Latvijos ir Estijos, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar jos įgaliotų organizacijų) nupirktų už valiutą (arba kitaip centralizuota tvarka), didmeninės prekybos rinkos kainas nustato Prekybos ir materialinių išteklių ministerija ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga, atsižvelgdamos į prekių vidaus rinkoje paklausą. Nuo 1991 m. gruodžio 1 d. didmeninės rinkos kainos nustatomos paprastai konkurso (aukciono) būdu (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nustatomus atvejus), perduodant centralizuota tvarka (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu) įgytas prekes didmeninėms bazėms ar parduotuvėms. Apie tokio konkurso (aukciono) organizavimą (vietą ir laiką) turi būti ne vėliau kaip prieš 3 dienas raštu pranešta visoms šio profilio didmeninėms bazėms ir didesnėms parduotuvėms, paskelbta „Lietuvos aide“, taip pat Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos viešame biuletenyje (skelbime), kuris platinamas ministerijos nustatytoje vietoje. Konkursą (aukcioną) vykdo nurodytų tarnybų atstovai prekybos ir materialinių išteklių ministro arba Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos pirmininko įsakymu. Prekės parduodamos toms prekybos įmonėms, kurios pasiūlo didžiausią kainą. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, pirmumo teisę turi didmeninė bazė, gavusi prekes centralizuota tvarka. Realizavus šias prekes konkurso (aukciono) būdu, 80 procentų skirtumo tarp konkurse (aukcione) nustatytos ir įsigijimo kainos (atmetus nustatytą prekybos antkainį) sumokama į specialų nebiudžetinį tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondą, o po 10 procentų paliekama disponuoti konkursą (aukcioną) laimėjusioms prekybos įmonėms ir tai prekybos įmonei, kuriai prekės buvo centralizuotai patiektos iš TSRS, taip pat iš Latvijos ar Estijos.
Didmeninės prekybos bazės arba kitos prekybos įmonės, tokio konkurso (aukciono) būdu įsigijusios centralizuotai (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu) gautas prekes, parduoda jas kitoms parduotuvėms (kurios prekiauja pagal bendruosius talonus) arba gyventojams rinkos kainomis.
20. Valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos prekybos įmonės, įsigijusios prekes dvišalių tiesioginių sutarčių pagrindu vidaus ar užsienio rinkoje, rinkos didmenines ar mažmenines kainas nustato neribodamos antkainio.
21. Gamybinė techninė produkcija, įsigyta centralizuotai (tiesioginių tarpvalstybinių sutarčių pagrindu), parduodama įsigijimo kainomis su antkainiu, pridedant Ekonomikos ministerijos bei Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos nustatytus papildomus diferencijuotus antkainius specialiam nebiudžetiniam tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondui sudaryti. Prekių, kurios tiekiamos pagal tiesiogines tarpvalstybines sutartis atsiskaitant rubliais, kainų skirtumui kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali iš specialaus nebiudžetinio tarpvalstybinio kainų reguliavimo fondo skirti įmonei subsidiją, proporcingą tarpvalstybinio tiekimo apimčiai.
PREKIŲ PERKAINOJIMAS IR INVENTORIZAVIMAS
23. 1991 m. lapkričio 18 d. prekės inventorizuojamos ir nustatomos kainos, kuriomis jos bus parduodamos nuo 1991 m. lapkričio 19 dienos.
Jeigu jau susitarta su įmone – tiekėja arba Prekybos ir materialinių išteklių ministerija (ar Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga) jau nustatė naujas centralizuotai įvežtų prekių rinkos kainas, prekiaujama taikant naujas kainas, o skirtumas tarp jų ir galiojusių perskaičiuotų kainų panaudojamas Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Jeigu negauta prekių naujomis kainomis ir dėl jų nesusitarta, turimos prekės nuo 1991 m. lapkričio 19 d. parduodamos Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos (ar Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos) arba prekybos įmonės nustatytomis (atsižvelgiant į prekių paklausą) rinkos kainomis. Skirtumas tarp naujų ir senų kainų panaudojamas Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Pradėjus prekiauti su gamintoju (tiekėju) sutartinėmis kainomis, didesnėmis už anksčiau prekybos įmonių nustatytąsias (pagal šį punktą), naujai susidarantis skirtumas taip pat panaudojamas Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
NESĄŽININGA KONKURENCIJA IR JOS RIBOJIMAS
24. Iki įsigalios veiksmų prieš nesąžiningą konkurenciją ir jos ribojimo (antimonopolinis) įstatymas, laikoma, kad ūkiniai subjektai yra dominuojantys Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, jeigu jų realizuojamos prekės ar paslaugos sudaro 30 ir daugiau procentų bendrosios prekių ar paslaugų realizavimo apimties.
25. Ūkiniams subjektams, užimantiems dominuojančią padėtį Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, draudžiama tuo piktnaudžiauti ir neleistina veikla monopolizuoti arba siekti monopolizuoti rinką. Draudžiama veikla yra:
25.1. prekių gamybos ir supirkimo apimties mažinimas, pardavimo sulaikymas, gamybinių pajėgumų ribojimas siekiant mažinti pasiūlą bei didinti monopolines kainas;
25.3. diskriminuojantis kitus ūkinius subjektus atsisakymas parduoti arba supirkti prekes, kai nėra kitų aprūpinimo ir realizavimo šaltinių;
26. Ekonomikos ministerija, vykdydama nesąžiningos ir konkurenciją ribojančios veiklos kontrolę:
26.1. apibendrina šios tvarkos taikymo praktiką, rengia pasiūlymus dėl teisinių aktų monopolinės veiklos bei konkurencijos klausimais projektų ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
26.2. registruoja ūkinius subjektus, užimančius dominuojančią padėtį Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, domisi, kaip kinta šių subjektų rinkos jėgą atspindintys rodikliai;
26.3. registruoja ūkinių subjektų bei vartotojų atsiliepimus ir skundus dėl nesąžiningos ir konkurenciją ribojančios veiklos, vartotojų teisių pažeidimų;
26.4. šios tvarkos nustatytais atvejais priima sprendimus dėl priemonių, užkertančių kelią draudžiamiems veiksmams bei skatinančių konkurenciją, naudojimo, reguliuoja monopolines kainas, teikia teismui (valstybinių įmonių atžvilgiu – arbitražui arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei) pasiūlymus nutraukti monopolinius sandorius, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;
26.6. viešai skelbia duomenis apie kainas ir konkurencijos būklę, jeigu tai gali turėti įtakos verslininkystei ir vartojimui;
27. Ūkiniai subjektai (užimantys dominuojančią padėtį Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje), valstybiniai valdymo organai bei pareigūnai Ekonomikos ministerijos Kainų departamento atstovų reikalavimu privalo:
27.1. pateikti finansinę ir kitą dokumentaciją (išskyrus privačių įmonių dokumentaciją, sudarančią komercinę paslaptį), taip pat sutarčių, nutarimų nuorašus, jeigu jų reikia antimonopolinei kontrolei atlikti;
28. Ekonomikos ministerija ir jos įgalioti asmenys:
29. Ekonomikos ministerija, nustačiusi, jog nesilaikoma šios tvarkos 25 ir 27 punktuose numatytų reikalavimų, turi teisę:
29.1. derybomis su ūkiniu subjektu siekti, kad būtų nutraukta neteisėta veikla. Neteisėtos veiklos nutraukimo sąlygos nustatomos raštiškame susitarime;
29.3. įpareigoti ūkinius subjektus atšaukti susitarimus ir nutraukti veiksmus, pažeidžiančius šios tvarkos reikalavimus;
30. Ūkiniai subjektai, kuriems taikomos ekonominės sankcijos, moka nustatytas sumas į Lietuvos valstybės biudžetą.
31. Ūkinių subjektų ar vartotojų nuostolius dėl veiklos, pažeidžiančios šios tvarkos reikalavimus, atsakovas kompensuoja bendra teismine (arba arbitražo) tvarka.
KAINŲ DEKLARAVIMAS
33. Kainų deklaravimu laikomas ūkinių subjektų parengtų kainų ir tarifų projektų derinimas su atitinkamais valstybiniais valdymo organais ir tvirtinimas nustatytąja tvarka.
Be to, valstybės reguliuojamos kainos infliacijos sąlygomis bus nuolat tikslinamos taikant bendruosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kainų didėjimo indeksus.
34. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą ūkinę, socialinę-ekonominę politiką, gamybos kaštų bei rinkos kainų lygį ir būtinumą apriboti nepagrįstai dideles kainas, Ekonomikos ministerijoje arba miestų (rajonų) valdybose kainos deklaruojamos;
34.1. nustatant atskiroms prekėms ir paslaugoms fiksuotas kainas ir tarifus arba tvirtinant įmonės deklaruojamas prekių (paslaugų) kainas;
35. Ūkiniai subjektai deklaruoja Ekonomikos ministerijoje ir miestų (rajonų) valdybose realizuojamų Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje prekių ir paslaugų, nurodytų šios tvarkos 3 ir 4 prieduose, kainas ir tarifus.
Pagal Ekonomikos ministerijos sprendimą kainų ir tarifų deklaravimo prievolė gali būti uždėta ūkiniams subjektams, užimantiems dominuojančią padėtį Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje.
Deklaruojamos kainos ir tarifai gali būti didinami pasikeitus žaliavų, kuro, elektros ir šiluminės energijos, transporto, vandentiekio ir kanalizacijos, komplektuojamųjų gaminių, taros, įpakavimo medžiagų kainoms ir tarifams, darbo užmokesčio, valiutos kursui, apmokestinimo dydžiui bei tvarkai ir kitais Ekonomikos ministerijos arba vietos savivaldybių pripažintais pagrįstais atvejais, jeigu valstybės reguliuojamų kainų bendras indeksavimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus neatstato pažeisto kainų lygio.
Ūkiniai subjektai, siekdami keisti esamas deklaruotas prekių ir paslaugų kainas bei tarifus, turi nustatytąja tvarka deklaruoti naujas kainas bei tarifus Ekonomikos ministerijoje bei miestų (rajonų) valdybose. Parduoti prekes (paslaugas) naujomis kainomis (tarifais) galima tik nustatytąja tvarka jas patvirtinus valstybiniams valdžios organams.
36. Laikoma, jog deklaruojamos kainos ir tarifai yra suderinti ir įregistruoti, jeigu per 15 dienų nuo dokumentų įteikimo dienos iš Ekonomikos ministerijos arba vietos savivaldybių negaunama pranešimo dėl kainų ar tarifų taikymo.
37. Tuo atveju, kai kainos yra reguliuojamos dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių dominuojančios padėties ribojimo, jos yra deklaruojamos (tvirtinamos) ministerijoje – valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjoje.
38. Ekonomikos ministerija ir kitos ministerijos, peržiūrėdamos deklaruojamas kainas ir tarifus, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
39. Jeigu ūkiniai subjektai savavališkai, nesuderinę su Ekonomikos ministerija, ministerija – steigėja ar miesto (rajono) valdyba, padidino deklaruotą arba galiojančią kainą, nors toks derinimas yra numatytas, kaina ar tarifas mažinami iki buvusiųjų ir gali būti nedidinami iki 12 mėnesių. Be to, šiems ūkiniams subjektams turi būti taikomos ekonominės sankcijos įstatymų numatyta tvarka.
VALSTYBINĖ KAINŲ KONTROLĖ
41. Valstybinė kainų kontrolė apima kainų sistemos, jų formavimo pagrindų, priežasčių ir veiksnių, kurie turi įtakos kainų lygiui bei jo pasikeitimams, tyrimus, taip pat tikrinimą, kaip ūkinėje veikloje laikomasi Lietuvos Respublikos kainų įstatymo ir kitų normatyvinių aktų.
42. Valstybinę kainų kontrolę Respublikoje organizuoja ir vykdo Ekonomikos ministerija, kainų kontrolės inspekcijos, taip pat vietos savivaldybių įgalioti asmenys.
43. Ūkiniai subjektai turi sudaryti sąlygas vykdyti valstybinę kainų kontrolę bei tyrimus ir nustatytąja tvarka teikti reikiamą informaciją.
44. Duomenys, gauti iš ūkinių subjektų, neturi būti naudojami asmeninei naudai arba skelbiami be jų sutikimo viešai.
45. Iš ūkinių subjektų, pažeidusių kainų ir tarifų nustatymo bei taikymo tvarką, išieškoma neginčo tvarka triguba neteisėtai gautų papildomų pajamų suma, bet ne mažesnė kaip 1000 rublių.
INFORMACIJA APIE KAINAS
47. Patvirtintos kainos ir tarifai skelbiami viešai, leidžiami kainoraščiai, biuleteniai, rinkiniai, žinynai, katalogai ir kt.
48. Informaciją apie kainas ir tarifus skelbia Ekonomikos ministerija (apie centralizuotai Respublikoje patvirtintas ir deklaruotas kainas), valstybiniai valdymo organai, kuriems suteiktos teisės tvirtinti kainas ir tarifus (apie jų patvirtintas kainas ir tarifus), Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (apie vidutines kainas, kainų indeksus ir jų pasikeitimus), miestų (rajonų) valdybos (apie jų patvirtintas ir reguliuojamas kainas).
Laikinosios kainų ir tarifų
reguliavimo tvarkos
1 priedas
VALSTYBINĖS REIKŠMĖS PREKĖS IR PASLAUGOS, KURIŲ KAINAS IR TARIFUS TVIRTINA ARBA JŲ LYGĮ NUSTATO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
Nafta, jos produktai, gamtinės ir suskystintos dujos, kietasis kuras
Elektros energija
Stačiasis miškas ir išvežta mediena
Žemė ir gelmių turtas
Valstybiniam užsakymui skirta žemės ūkio produkcija (grūdai, linai, cukriniai runkeliai, bulvės (išskyrus ankstyvąsias), galvijai, kiaulės, pienas
Valstybinio transporto paslaugos (iki 1991 m. gruodžio 1 d., vėliau – Susisiekimo ministerija), išskyrus miesto transporto paslaugas – Valstybinio butų fondo nuoma (iki 1992 m. sausio 1 d.)
Negyvenamųjų patalpų nuoma biudžetinėms įstaigoms, visuomeninėms ir kitoms pelno nesiekiančioms organizacijoms, gyventojams, taip pat visoms įmonėms ir organizacijoms už patalpas, naudojamas bendrabučiams
Vandentiekio ir kanalizacijos paslaugos gyventojams
Brangieji metalai ir akmenys, esantys valstybės dispozicijoje, brangiųjų metalų ir akmenų laužas, superkamas iš gyventojų
______________
Laikinosios kainų ir tarifų
reguliavimo tvarkos
2 priedas
PREKĖS, KURIŲ KAINAS TVIRTINA EKONOMIKOS MINISTERIJA
Kauno, Palangos, Dzūkų ir Dainavos duona
Miltai (pramoniniam perdirbimui)
Mėsa (galvijų, kiaulių, skerdiena), kiauliniai taukai
Pienas (normalizuotas)
Cukrus
Spiritas, degtinė, degtinės ir likerio gaminiai, tabakas ir tabako gaminiai
______________
Laikinosios kainų ir tarifų
reguliavimo tvarkos
3 priedas
PREKĖS IR PASLAUGOS, KURIŲ KAINOS IR TARIFAI DEKLARUOJAMI EKONOMIKOS MINISTERIJOJE
Mėsos pusfabrikačiai (išskyrus naminių paukščių), virtos dešros, dešrelės, sardelės, koldūnai, subprodukčiai
Nenugriebto pieno produkcija (išskyrus pieną), sviestas, fermentiniai sūriai
Šampanas, vynas
Apyvartinė stiklo tara
Pastaba. Prekių, gaminamų pagal valstybinį užsakymą tiesioginėms tarpvalstybinėms sutartims tenkinti, sąrašas, suformavus valstybinį užsakymą ir sudarius šias tarpvalstybines sutartis, Ekonomikos ministerijos gali būti papildomos atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas
______________
Laikinosios kainų ir tarifų
reguliavimo tvarkos
4 priedas
PREKĖS IR PASLAUGOS, KURIŲ KAINOS IR TARIFAI TVIRTINAMI ARBA DEKLARUOJAMI MIESTŲ (RAJONŲ) VALDYBOSE ARBA JOMS TAIKOMOS RINKOS KAINOS IR TARIFAI
Buitinės ir komunalinės paslaugos
Miestų ir rajonų savivaldybių reguliavimo sferoje esančių buitinių ir komunalinių įmonių paslaugos, teikiamos visiems vartotojams
Miestų ir rajonų savivaldybių reguliavimo sferoje esančių vandentiekio ir kanalizacijos įmonių paslaugos:
gyventojams (nuo 1992 m. sausio 1 d.)
kitiems vartotojams
Valstybinio (vietos savivaldos) butų fondo nuoma (nuo 1992 m. sausio 1 d.)
MIESTŲ IR KELEIVINIO TRANSPORTO PASLAUGOS PREKYBOS ORGANIZACIJŲ PASLAUGOS
Viešojo maitinimo įmonių paslaugos (antkainiai)
Butų ūkio paslaugos (paslaugų, teikiamų gyventojams, konkretūs tarifai, neviršijantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių šiluminės energijos, karšto vandens tiekimo tarifų, papildomų patarnavimų, neįtraukiamų į buto nuomos mokestį, bei kitų patarnavimų tarifų).