LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 19391990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO PREAMBULĖS IR 4, 5, 7, 71, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-8992
2002 m. birželio 7 d. Nr. 843
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 823 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4, 5, 7, 7-1, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-899(2), nes:
1. keičiamo įstatymo preambulės papildymas pakartoja preambulės nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta Lietuvos Respublikos teisę ir pareigą rūpintis savo piliečiais, nukentėjusiais nuo okupacinių režimų padarytų nusikaltimų;
2. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies papildymas pakartoja keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas;
3. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas ir papildymas neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamo tikslo – suderinti šio punkto nuostatas su Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o projekte vartojamos sąvokos „kitus straipsnius“, „analogiškus straipsnius“ savo turiniu gali aprėpti įvairias veikas, nesusijusias su pasipriešinimu agresijai ir okupaciniams režimams;
4. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimas ir papildymas tikslintinas, nes galiojusiuose baudžiamuosiuose kodeksuose buvo numatytos savarankiškos nusikaltimų sudėtys, nustatančios „pasitraukimą“, „pasišalinimą“ ir „dezertyravimą“ iš ginkluotųjų pajėgų;
5. keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas ir papildymas netikslingas, nes galiojančioje įstatymo redakcijoje pavartota sąvoka „tremtinių šeimos nariai“ yra pakankama, aiški ir išsami, jos papildomai plėsti ar aiškinti nereikia, o pildyti straipsnį formuluote „asmenys, tapę tremtinių IE IE sutuoktiniais, vaikais (įvaikiais)“ netikslinga, nes šiuo atveju tremtinio statusas būtų pripažįstamas tremtinio sutuoktiniui ir jo turėtam iki santuokos su tremtiniu vaikui, jeigu santuoka sudaryta tremties metu su vietos gyventoju (-a), kuris (-i) nebuvo ištremtas (-a), o tai prieštarautų įstatymo tikslams;
6. keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo ir papildymo formuluotė tikslintina, nes dėl siūlomos formuluotės galėtų nepagrįstai gausėti asmenų, kuriems bus pripažįstamas asmens – politinio kalinio ir nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas;
7. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitime ir papildyme pavartota sąvoka „provokacinės akcijos“ yra neaiški, ji nei keičiamame, nei kitame galiojančiame įstatyme ar teisės akte nėra paaiškinta;
8. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas ir papildymas netikslingas, nes iš galiojančio įstatymo redakcijos išbraukus sąlygą „žuvusių kovos lauke, suėmimo ar trėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar įkalinimo metu, nuteistų mirties bausme (bausmė įvykdyta)“ gausėtų asmenų, turinčių teisę reikalauti pripažinti jiems nukentėjusiųjų statusą;
9. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto b ir d papunkčių išbraukimas prieštarauja įstatymo tikslams, nes tiek prievartinė tarnyba karinėse formuotėse, tiek priverstiniai darbai pripažintini žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių suvaržymu;
10. keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto d papunkčio keisti nereikia, nes prievartinis paėmimas į karines formuotes, kaip pagrindas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju nuo okupacijos, numatytas galiojančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktyje, tuo tarpu mobilizacija į okupacinės kariuomenės ginkluotąsias pajėgas buvo vykdoma okupacinės valdžios paskelbtų ir okupuotoje teritorijoje galiojusių įstatymų pagrindu. Asmens patirtos represijos dėl vengimo tarnauti okupuotoje kariuomenėje, kaip pagrindas pripažinti šį asmenį nukentėjusiuoju, numatytos galiojančio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;
11. keičiamo įstatymo 7-1 straipsnio 1 dalies 4 punkto išbraukti netikslinga, nes išlieka pagrindas ištremtų šeimų vaikus, likusius Lietuvoje be abiejų tėvų, laikyti beglobiais;
12. keičiamo įstatymo 7-1 straipsnio 1 dalies 5 punkto papildyti netikslinga dėl šio nutarimo 7 punkte išdėstytų motyvų;
13. keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies papildyti netikslinga, nes turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 272 straipsnis.