LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽALIAVINĖS MEDIENOS APSKAITOS IR ŽENKLINIMO TVARKOS
1996 m. sausio 29 d. Nr. 155
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Žaliavinės medienos apskaitos tvarka ir Žaliavinės medienos ženklinimo tvarka taikoma nuo 1996 m. kovo 1 dienos.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 412 „Dėl medienos vienodos apskaitos Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1991, Nr. 31-844).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 155
Žaliavinės medienos apskaitos tvarka
2. Žaliavinė mediena – nupjauti medžiai, jų stiebai, apvalioji, skaldytoji, kelminė bei smulkintoji mediena ir jos ruošos atliekos, skirtos perdirbti arba kurui. Žaliavinė mediena matuojama pagal metrinę sistemą ir jos tūris nustatomas kub.metrais.
3. Žaliavinės medienos – kiekvienos parduodamos arba pirkėjo nupirktos siuntos ir vežamo atskira transporto priemone (geležinkelio vagonu, autotransporto priemone, laivu arba barža) kiekio – tūris nustatomas pardavimui skirtose vietose.
4. Gabendami žaliavinę medieną, miško savininkai ir miško ruošėjai (fiziniai asmenys) privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir leidimus kirsti mišką, išskyrus tuos atvejus, kai mediena pagaminta ugdant jaunuolynus (iki 20 metų) ir sanitariniais kirtimais, o miško ruošėjai – miško kirtimo bilietus arba orderius-sutartis.
Miško savininkai ir medienos ruošėjai (fiziniai asmenys) gabenti parduotą žaliavinę medieną arba ją parduoti gali tik turėdami su pirkėjais sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis.
5. Įmonės, miškų urėdijos, valstybiniai parkai ir kitos organizacijos, gabendami žaliavinę medieną, privalo užpildyti lydimuosius dokumentus (medienos gabenimo važtaraščius), kuriuose, be kitų duomenų, turi būti nurodytas medienos savininkas, sortimentų pavadinimas, medžių rūšys, tūris, iš kur ir į kur mediena gabenama.
6. Medienos perdirbimo įmonės, teikiančios medienos apdirbimo paslaugas, žaliavinę medieną apskaito pagal savininkus. Žaliavinė mediena saugojimo vietose turi būti taip sukraunama, kad galima būtų išmatuoti kiekvienam savininkui priklausantį jos kiekį.
Nurodytosios įmonės privalo sudaryti medienos savininkų sąrašus, kuriuose nurodomas savininko adresas, medienos sortimentų pavadinimai ir jų rūšys, tūris, pateikiami duomenys apie medienos įsigijimą (medienos pirkimo dokumentai, leidimai kirsti mišką).
7. Jeigu žaliavinė mediena (rąstai) ženklinama inventorizacijos numeriais, turi būti rašomas žiniaraštis, kuriame nurodomas kiekvieno atskiru numeriu pažymėto rąsto ilgis, storis, tūris ir kokybė (rūšis), o jeigu šie sortimentai skirstomi į rūšis pagal kokybę – ir sortimento pavadinimas (paskirtis), medžių rūšies ir normatyvinio techninio dokumento žymuo.
8. Žaliavinės medienos tūriui nustatyti taikomi šie matavimo metodai: vienetinis, kai išmatuojamas kiekvieno rąsto ar stiebo ilgis bei storis, ir grupinis, kai apmatuojama medienos rietuvė, ryšulys ar paketas.
Vienetiniu matavimo metodu nustatomas ilgesnių kaip 2 metrai rąstų ir stiebų tūris (ąžuolų, uosių ir klevų medienos – nepriklausomai nuo ilgio).
Grupinis matavimo metodas taikomas medienai iki 2 metrų ilgio, išskyrus ąžuolų, uosių ir klevų medieną.
Malkų, popiermedžių ir plokščių medienos tūris gali būti nustatomas grupiniu metodu nepriklausomai nuo ilgio.
9. Rąstų ir karčių storis matuojamas laibgalyje (iki 14 centimetrų storio – 1 centimetro tikslumu, storesnių – 2 centimetrų tikslumu).
Stiebų storis matuojamas 1,2 metro atstumu nuo kamblinio pjūvio (iki 20 centimetrų storio - 2 centimetrų tikslumu, storesnių – 4 centimetrų tikslumu).
Stiebų ir karčių storis matuojamas su žieve, o rąstų – be žievės.
10. Kiti žaliavinės medienos matavimo ir tūrio nustatymo darbai atliekami pagal atitinkamų standartų reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 155
Žaliavinės medienos ženklinimo tvarka
2. Privaloma ženklinti skirtą parduoti žaliavinę medieną (apvaliąją padarinę medieną bei medžių stiebus).
Ženklinama žaliavinė mediena, kurios storis – 14 centimetrų ir daugiau laibgalyje, o sortimentų ilgis – daugiau kaip 2 metrai. Uosių ir ąžuolų mediena ženklinama nepriklausomai nuo sortimentų ilgio. Jos tūris nustatomas vienetiniu matavimo metodu.
3. Rąstai ženklinami laibgalyje, o stiebai – storgalyje. Rąsto arba stiebo ženklinamo galo plokštuma dalijama į 4 dalis. Kairiojoje viršutinėje dalyje pažymimas sortimento inventorizacijos numeris, dešinėje viršuje miškų urėdijų ar nacionalinių parkų spaudais arba asmeniniais kirstinų medžių žymėjimo žymekliais įspaudžiamas ženklas, kairėje apačioje pažymima rūšis (pagal kokybę), dešinėje apačioje – rąsto arba stiebo skersmuo. Miško savininkai neprivalo žaliavinės medienos ženklinti žymekliais.
4. Žaliavinė mediena gali būti ženklinama mechaniškai – spaudais bei žymekliais – arba nenuplaunamais specialiais dažais. Ženklai turi būti gerai matomi ir išlikti ant sortimentų, vežamų į pirkėjų ir vartotojų medienos saugojimo vietas.
5. Inventorizacijos numeriais ženklinama ąžuolų, uosių ir pušų I rūšies mediena. Medienos ženklinimo inventorizacijos numeriais tvarką miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams nustato Miškų ūkio ministerija.
6. Sortimentų rūšys (pagal kokybę) žymimos romėniškais skaitmenimis – I, II, III.
Rąstų ir stiebų storis žymimas arabiškais skaitmenimis (įrašomas paskutinis storio matavimo skaitmuo):
| 20, 30, 40 ir t.t. |
– |
0; |
| 22, 32, 42 ir t.t. |
– |
2; |
| 14, 24, 34 ir t.t. |
– |
4; |
| 16, 26, 36 ir t.t. |
– |
6; |
| 18, 28, 38 ir t.t. |
– |
8. |
Skaitmenų aukštis gali būti nuo 30 iki 80 milimetrų.
7. Žaliavinės medienos ruošėjai spaudus Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoja Valstybinėje miškų inspekcijoje.
8. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šios tvarkos reikalavimus, traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.