Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS AUKŠTOSIOS JŪREIVYSTĖS MOKYKLOS STATUTO PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 1121

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos jūreivystės kolegijos Akademinės tarybos 2008 m. spalio 22 d. Nr. 3P-2 protokolą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos jūreivystės kolegijos pavadinimą – vadinti ją Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla.

2. Patvirtinti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statutą (pridedama).

3. Įgalioti Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorių iki 2008 m. gruodžio 1 d. pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statutą, atlikti kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statuto registravimu ir Lietuvos jūreivystės kolegijos pavadinimo pakeitimu.

4. Šio nutarimo 1 ir 2 punktai įsigalioja nuo 2008 m. gruodžio 1 dienos.

Ministras Pirmininkas                                                            Gediminas Kirkilas

Švietimo ir mokslo ministras                                     Algirdas Monkevičius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1121

lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statutas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (toliau vadinama – Mokykla) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir taikomoji mokslinė veikla. Mokyklos buveinės adresas: Klaipėda, I. Kanto g. 7.

2. Mokyklos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokykla įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl valstybinių Klaipėdos, Lietuvos jūreivystės ir Marijampolės kolegijų steigimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2604).

3. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Mokykla turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Mokykla yra paramos gavėja.

4. Mokykla turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas), kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statuto (toliau vadinama – Statutas). Mokyklos juridinio asmens kodas – 190968670.

5. Mokykla turi vėliavą, ženklus, uniformą ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Mokyklos direktorius, suderinęs su Mokyklos akademine taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba).

6. Mokyklos dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos, kiti darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nuostatų.

7. Mokykla gali būti įvairių asociacijų ir kitų organizacijų narė.

II. mokyklos tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys

8. Mokykla sudaro sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir technologijos, socialinių mokslų sričių profesines kvalifikacijas.

9. Mokykloje plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir konsultacinė veikla. Mokykla turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių studijų ir mokslo programose. Mokykla gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, taip pat piliečiais studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų, kitais klausimais.

10. Mokyklos tikslai:

10.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius laivybos ir uostų, Lietuvos ūkio reikmes, mokslo ir naujausių technologijų lygį, Lietuvos ir tarptautinių konvencijų jūrinėms profesijoms keliamus reikalavimus;

10.2. plėtoti taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, kurių reikia Lietuvos jūrų transportui ir Klaipėdos regionui, konsultuoti savivaldybių institucijas, ūkio subjektus ir asmenis;

10.3. skleisti Lietuvos kaip jūrų valstybės idėją, siekti ją įgyvendinti, propaguoti jaunimui jūrines specialybes;

10.4. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

10.5. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, socializuotis įvairiose visuomenės srityse, integruotis į tarptautinę bendriją.

11. Mokyklos uždaviniai:

11.1. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, neatsižvelgiant į lytį, amžių, etninę priklausomybę, religiją, politines pažiūras ar socialinę padėtį;

11.2. kurti modernią, šiuolaikinę mokymo bazę, plėtoti naujas technologijas;

11.3. skleisti mokslu ir praktika paremtas idėjas, ypač daug dėmesio skirti praktiniam idėjų pritaikymui;

11.4. užtikrinti Mokykloje įdiegtos kokybės vadybos sistemos funkcionavimą ir jos plėtojimą;

11.5. parengti ir įgyvendinti suaugusiųjų mokymo programas;

11.6. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose.

12. Pagrindinė Mokyklos veiklos sritis – švietimas.

13. Mokyklos veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra šios:

13.1. aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas – 85.42.10 (pagrindinė veiklos rūšis);

13.2. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas – 85.32;

13.3. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas – 85.51;

13.4. kultūrinis švietimas, kodas – 85.52;

13.5. kitas niekur kitur nepriskirtas švietimas, kodas – 85.59;

13.6. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas – 85.60;

13.7. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas – 72;

13.8. kita apgyvendinimo veikla, kodas – 55.90;

13.9. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas – 56.29;

13.10. leidybinė veikla, kodas – 58;

13.11. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, kodas – 62;

13.12. informacinių paslaugų veikla, kodas – 63;

13.13. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas – 68.20;

13.14. inžinerinė-technologinė veikla, kodas – 71.12.10;

13.15. kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kodas – 74;

13.16. narystės organizacijų veikla, kodas – 94;

13.17. kita niekur kitur nepriskirta asmenų aptarnavimo veikla, kodas – 96.09.

14. Atsižvelgiant į jūrų verslo ir jūrininkų darbo tarptautinį pobūdį, Mokykla, kaip jūrininkų rengimo Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, siekia tarptautinio pripažinimo vertinimais ir akreditacijomis.

15. Mokyklos mokymo bazė nuolat plėtojama, kad atitiktų tarptautinius reikalavimus ir šiuolaikines jūrų technologijų vystymosi tendencijas, būtų įgyvendinami Mokyklos strateginiai tikslai.

16. Mokykloje veikia Jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kokybės vadybos sistema, įdiegta pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos (angl. International Organization for Standardization, ISO) standartų reikalavimus. Kokybės sistema remiasi kokybės vadybos principais, pagal kuriuos valdomi kokybės sistemos procesai ir įgyvendinama Mokyklos kokybės politika ir tikslai.

III. Mokyklos struktūra

17. Mokykla, įgyvendindama savo viziją, tikslus ir uždavinius, pasirenka organizacinę ir valdymo struktūrą.

18. Mokyklos struktūrą sudaro katedros (Laivų energetikos, Navigacijos, Uosto ekonomikos ir vadybos, Bendrųjų dalykų), Jūrininkų mokymo centras, pagrindinės laboratorijos (Radiolokacijos ir navigacijos elektronikos sistemų, Globalinio jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemų).

19. Katedra yra pagrindinė studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų organizatorė ir vykdytoja.

20. Katedra:

20.1. planuoja ir organizuoja katedros dėstytojų pedagoginę ir metodinę veiklą, kvalifikacijos tobulinimą;

20.2. organizuoja ir kontroliuoja studijų procesą;

20.3. planuoja, organizuoja ir vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus;

20.4. inicijuoja ir organizuoja studijų kryptį atitinkančius seminarus ar konferencijas ir kitus renginius;

20.5. inicijuoja ir rengia studijų programas, teikia pasiūlymus dėl studijų programų tobulinimo;

20.6. kontroliuoja atskirų dalykų programų rengimą ir vykdymą;

20.7. organizuoja praktines studijas, analizuoja jų rezultatus ir teikia pasiūlymus dėl praktinių studijų kokybės;

20.8. rūpinasi katedros mokymo ir laboratorinės bazės plėtojimu, jos tobulinimu;

20.9. planuoja mokslo ir mokomosios literatūros rengimą, rūpinasi leidinių užsakymu;

20.10. siūlo kandidatus į dėstytojų pareigybes;

20.11. atlieka kitas funkcijas, apibrėžtas katedros nuostatuose.

21. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Katedros vedėjas kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.

22. Katedros vedėją į pareigas skiria Mokyklos direktorius, paprastai katedros siūlymu ir Akademinei tarybai pritarus, ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.

23. Katedros darbuotojų sąrašą kiekvienais mokslo metais katedros vedėjo teikimu tvirtina savo įsakymu Mokyklos direktorius.

24. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai. Katedros nuostatus tvirtina Mokyklos direktorius.

25. Jūrininkų mokymo centre ir laboratorijose formuojami studentų būsimosios profesinės veiklos įgūdžiai, mokomi suaugusieji.

26. Jūrininkų mokymo centro ir laboratorijų veiklą reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Mokyklos direktorius.

IV. Mokyklos savivalda ir valdymas

27. Mokyklos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija).

28. Mokykla rengia perspektyvinius 5 metų savo plėtros planų projektus ir teikia Ministerijai.

29. Mokyklos aukščiausioji akademinės savivaldos institucija yra Akademinė taryba.

30. Akademinė taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui.

31. Akademinė taryba sudaroma iš 15 narių:

31.1. 10 Akademinės tarybos narių, atstovaujančių Mokyklos katedroms ir mokymo centrams, renkama visuotiniame dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkime (toliau vadinama – dėstytojų susirinkimas). Akademinės tarybos narių, atstovaujančių skirtingoms katedroms ir centrams, skaičius turi būti proporcingas dėstytojų ir mokslo darbuotojų etatų juose skaičiui. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai apie dėstytojų susirinkimą informuojami viešai skelbiant ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki dėstytojų susirinkimo. Dėstytojų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Mokykloje dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų.

31.2. 2 Akademinės tarybos nariai iš kitų mokslo ir studijų institucijų pasiūlomi bendru katedrų sutarimu ir renkami visuotiniame dėstytojų susirinkime.

31.3. 2 Akademinės tarybos narius deleguoja Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).

31.4. Mokyklos direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.

31.5. Rinkimų procedūra nustatoma Akademinės tarybos rinkimų reglamente ir tvirtinama Akademinės tarybos. Akademinės tarybos nariai renkami slaptu balsavimu.

32. Kiekvienai studijų sričiai Akademinėje taryboje turi atstovauti bent po vieną mokslininką.

33. Akademinė taryba renka Akademinės tarybos pirmininką iš Akademinės tarybos narių paprasta balsų dauguma Akademinės tarybos kadencijos laikotarpiui. Mokyklos direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku.

34. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

35. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1 / 3 Akademinės tarybos narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys. Neeilinis posėdis gali būti šaukiamas ir Mokyklos direktoriaus siūlymu.

36. Akademinė taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:

36.1. priima ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statutą ir jo pakeitimus;

36.2. skiria atstovus į Mokyklos tarybą;

36.3. Mokyklos direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina padalinių vadovus;

36.4. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką;

36.5. teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas;

36.6. nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;

36.7. svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios mokslinės veiklos plėtros programas;

36.8. nagrinėja Mokyklos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, Mokyklos tarybai pritarus, teikia jį Ministerijai;

36.9. svarsto metines Mokyklos direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, Mokyklos tarybai pritarus, jas tvirtina;

36.10. tvirtina Mokyklos studijų nuostatus ir kitus studijų procesą reglamentuojančius dokumentus;

36.11. tvirtina Mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų etikos kodeksą;

36.12. kartą per metus rengia ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos teikia Mokyklos akademinei bendruomenei (akademinę bendruomenę sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti studijų procese dalyvaujantys darbuotojai) savo veiklos ataskaitą;

36.13. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute numatytas funkcijas.

37. Akademinės tarybos pareigos:

37.1. informuoti akademinę bendruomenę apie savo sprendimus Mokyklos informacinėje sistemoje per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;

37.2. tvirtinti Ginčų komisiją;

37.3. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Akademinės tarybos darbo reglamente.

38. Akademinės tarybos teisės:

38.1. gauti iš Mokyklos bendruomenės narių informaciją, kurios reikia Akademinės tarybos funkcijoms atlikti;

38.2. rengti neeilinį dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimą;

38.3. svarstyti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ar mokslo darbuotojų galimybę dirbti Mokykloje pagal terminuotą darbo sutartį;

38.4. svarstyti vyresnių kaip 65 metų asmenų galimybę eiti Mokyklos direktoriaus pavaduotojų ar padalinių vadovų pareigas.

39. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:

39.1. jeigu nutraukia darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jis paskirtas arba išrinktas Akademinės tarybos nariu, sutartį (studentai – jeigu nutraukia studijas Mokykloje);

39.2. jeigu pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius Akademinės tarybos narių veiklą ir elgesį;

39.3. 2 / 3 Akademinės tarybos narių siūlymu;

39.4. savo noru.

40. Mokyklos taryba yra Mokyklos visuomeninės priežiūros ir globos institucija.

41. Mokyklos taryba:

41.1. rengia išvadas dėl Mokyklos plėtros perspektyvinio plano projekto;

41.2. teikia pasiūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;

41.3. rūpinasi paramos teikimu Mokyklai;

41.4. svarsto ir parengia išvadas dėl Mokyklos direktoriaus metinių ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų;

41.5. vertina, kaip Mokykla vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

41.6. vertina, kaip naudojamas Mokyklos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

41.7. viešai skelbia visuomenei Mokyklos veiklos vertinimo rezultatus;

41.8. Mokyklos direktoriaus teikimu tvirtina Mokyklos direktoriaus pavaduotojų kandidatūras, svarsto ir teikia pasiūlymus dėl jų atleidimo;

41.9. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo ir (ar) Statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams, nepasibaigus kadencijai, skelbia Akademinės tarybos, Mokyklos direktoriaus rinkimus;

41.10. atlieka kitas teisės aktuose ir Statute numatytas funkcijas.

42. Mokyklos taryba renka Mokyklos direktorių.

43. Mokyklos taryba turi teisę gauti iš Mokyklos ir Ministerijos informaciją, kurios reikia Mokyklos tarybos funkcijoms atlikti. Mokyklos tarybos nariai gali dalyvauti visų aukštosios mokyklos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Mokykla turi suteikti Mokyklos tarybai patalpas ir garantuoti techninį aprūpinimą.

44. Mokyklos taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 12 narių. Mokyklos taryba formuojama iš trijų dalių: 1 / 3 Mokyklos tarybos narių Statuto nustatyta tvarka skiria Akademinė taryba; 1 / 3 Mokyklos tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; dar 1 / 3 Mokyklos tarybos narių skiriamas bendru Mokyklos direktoriaus ir švietimo ir mokslo ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų Mokyklos tarybos narių turi būti Mokyklos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas Studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Švietimo ir mokslo ministras įsakymu skelbia Mokyklos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į Mokyklos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Mokyklos tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.

45. Mokyklos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

46. Mokyklos taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Mokyklos tarybos sprendimai priimami visų jos narių balsų dauguma. Mokyklos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2 / 3 jos narių.

47. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Mokyklos tarybos išvadoms ir pasiūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, Mokyklos taryba juos svarsto pakartotinai ir, jeigu tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa akademinei tarybai privalomas.

48. Jeigu Mokyklos tarybos narys netinkamai vykdo jos darbo reglamente numatytas pareigas taryboje, Mokyklos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą, akademinę tarybą ar Mokyklos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Mokyklos tarybos narį. Mokyklos direktorius, pritarus Akademinei tarybai, turi teisę teikti švietimo ir mokslo ministrui prašymą pakeisti Mokyklos tarybos pirmininką.

49. Apie savo veiklą Mokyklos taryba savo darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas švietimo ir mokslo ministrui.

50. Mokyklos vienasmenis valdymo organas yra Mokyklos direktorius.

51. Mokyklos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Mokyklos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Mokyklos tarybos narių. Konkurse Mokyklos direktoriaus pareigoms gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.

52. Mokyklos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina švietimo ir mokslo ministras. Jeigu švietimo ir mokslo ministras nepatvirtina išrinkto Mokyklos direktoriaus, Mokyklos taryba skelbia naujus Mokyklos direktoriaus rinkimus.

53. Mokyklos direktorius atlieka šias funkcijas:

53.1. priima į darbą ir atleidžia iš jo Mokyklos darbuotojus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka;

53.2. tvirtina Darbo tvarkos taisykles;

53.3. tvirtina Mokyklos direktoriaus pavaduotojų ir padalinių vadovų metines ataskaitas;

53.4. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

53.5. sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir katedrų vedėjų teikimu šalina studentus;

53.6. rūpinasi studijų kokybe ir Mokyklos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

53.7. inicijuoja Mokyklos perspektyvinio plėtros plano projekto parengimą;

53.8. užtikrina Mokyklos perspektyvinio plėtros plano įgyvendinimą;

53.9. atsako už tai, kad Mokyklos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Statutą, kitus teisės aktus;

53.10. atsako už Mokyklos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

53.11. dalyvauja formuojant Mokyklos tarybą;

53.12. leidžia įsakymus;

53.13. nustato Mokyklos padalinių ir tarnybų veiklos principus ir skiria jų vadovus;

53.14. teikia Mokyklos tarybai tvirtinti Mokyklos direktoriaus pavaduotojų kandidatūras;

53.15. teikia Mokyklos tarybai, Akademinei tarybai ir Ministerijai Mokyklos veiklos metinę ataskaitą, metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, viešai jas skelbia Mokyklos informacinėje sistemoje per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos;

53.16. atlieka kitas jam teisės aktų ir Statuto priskirtas funkcijas.

54. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Mokyklos veiklos metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, arba nustatoma, kad Mokyklos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar Statutą, Akademinės tarybos siūlymu švietimo ir mokslo ministras gali atleisti Mokyklos direktorių iš pareigų. Iki naujo Mokyklos direktoriaus išrinkimo švietimo ir mokslo ministras paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.

55. Mokyklos direktorius dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias gali atlikti tik pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.

56. Mokyklos direktoriaus pavaduotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, padeda Mokyklos direktoriui įgyvendinti Mokyklos tikslus ir uždavinius.

57. Mokyklos direktoriaus pavaduotojų kandidatūras Mokyklos direktoriaus teikimu tvirtina Mokyklos taryba.

58. Su Mokyklos direktoriaus pavaduotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys Mokyklos direktoriaus įgaliojimų laikotarpiui (kadencijai).

59. Mokyklos direktoriaus pavaduotojai nustatytąja tvarka teikia ataskaitas Mokyklos direktoriui. Jeigu Mokyklos direktorius nepatvirtina savo pavaduotojo metinės ataskaitos arba nustatoma, kad Mokyklos direktoriaus pavaduotojas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar Statutą, Mokyklos direktorius, Mokyklos tarybai pritarus, gali atleisti savo pavaduotoją iš pareigų.

60. Direktoratas yra Mokyklos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, svarstanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktorato sudėtį savo įsakymu tvirtina Mokyklos direktorius.

V. MOKYKLOS PERSONALAS

61. Mokyklos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai. Su Mokyklos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo santykių, darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos.

62. Mokykla turi administraciją, būtiną Mokyklos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, kurių reikia Mokyklos akademinės ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Mokyklos darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Mokyklos administracijos sudėtį tvirtina Mokyklos direktorius.

63. Mokyklos darbuotojai, be administracinių pareigų, gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.

64. Kitų (ne administracijos) darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Mokyklos direktorius.

65. Į Mokyklos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ar padalinių vadovų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į Mokyklos direktoriaus pavaduotojų ar padalinių vadovų pareigas, jeigu tam pritaria Mokyklos taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina aukštųjų mokyklų ar jų padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti pedagoginį darbą iki kadencijos pabaigos.

66. Mokyklos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ar taikomojoje mokslinėje veikloje, metodinėje veikloje.

67. Į Mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas (išskyrus mokslininkus stažuotojus) asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiajai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas toje aukštojoje mokykloje, iki jam sueis 65 metai.

68. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konkursų šioms pareigoms organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

69. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigų reikalavimus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

70. Docento pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis docento pareigų reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu docento pareigoms Mokykloje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Docentas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

71. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

72. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus.

73. Mokyklos dėstytojai ir mokslo darbuotojai savo darbe vadovaujasi Akademinės tarybos patvirtintu Mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų etikos kodeksu.

74. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.

75. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiamas neeilinis Mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestavimas. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

76. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Mokykloje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

77. Mokyklos direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį.

78. Mokykla gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.

79. Mokyklos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir savo mokslinei profesinei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

80. Mokyklos dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:

80.1. tobulinti kvalifikaciją;

80.2. rengtis doktorantūros studijoms;

80.3. išvykti laikinai stažuotis, dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;

80.4. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

80.5. naudotis Mokyklos materialine technine baze;

80.6. teikti pasiūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

80.7. dalyvauti Mokyklos savivaldoje;

80.8. burtis į profesines sąjungas, asociacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

81. Mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:

81.1. tobulinti dalykinę ir pedagoginę kvalifikaciją;

81.2. dalyvauti taikomojoje mokslinėje, konsultacinėje ar projektinėje veikloje;

81.3. rengti dėstomų dalykų modulius, metodinę medžiagą, tobulinti jų turinį;

81.4. teikti studentams būtinas žinias, formuoti jų praktinius įgūdžius;

81.5. objektyviai vertinti studentų žinias;

81.6. laikytis Statuto ir Darbo tvarkos taisyklių, Mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų etikos kodekso, kurį tvirtina Akademinė taryba;

81.7. gerbti Mokyklos bendruomenės narius (Mokyklos bendruomenę sudaro visi Mokyklos darbuotojai ir studentai).

82. Mokyklos dėstytojų teises ir pareigas Mokykloje nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Statutas ir Mokyklos direktoriaus patvirtinti Dėstytojo pareigybės nuostatai.

83. Už Aukštojo mokslo įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Mokyklos darbuotojai atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

VI. STUDIJOS

84. Studijų tvarką Mokykloje reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, Statutas, Mokyklos studijų nuostatai ir kiti teisės aktai.

85. Mokykloje organizuojamos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos.

86. Nuosekliosios studijos Mokykloje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.

87. Nuosekliųjų studijų pagrindinės formos yra šios: dieninė, vakarinė, neakivaizdinė.

88. Mokykla gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinį kvalifikacinį laipsnį arba jungtinę profesinę kvalifikaciją. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato Ministerija.

89. Mokykloje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualiąją studijų programą, sudarytą Mokyklos nustatyta tvarka.

90. Mokykloje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti šiais atvejais: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kitų užsienio organizacijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.

91. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Mokykloje gali būti organizuojamas tęstinis mokymas asmeniui persikvalifikuoti ir kvalifikacijai tobulinti pagal nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų programas.

92. Į Mokyklą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į Mokyklą taisykles tvirtina Mokyklos direktorius.

93. Mokykloje nustatyta tvarka įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

94. Asmenims, baigusiems Mokykloje studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis bei profesinė kvalifikacija ir išduodamas aukštojo mokslo diplomas.

95. Asmenims, studijavusiems Mokykloje pavienius dalykus ar dalykų ciklą, bet neišėjusiems visos studijų programos, Mokyklos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

VII. STUDENTai ir klausytojai

96. Mokyklos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas.

97. Mokyklos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas.

98. Studentų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos studijų sutartyse su Mokykla.

99. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.

100. Mokyklos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Aukštojo mokslo įstatymas nenustato kitaip.

101. Studentų atstovybė turi teisę gauti su studijomis susijusią informaciją iš Mokyklos, jos padalinių ir Mokyklos savivaldos institucijų, reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais studijų klausimais ir Statuto nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti Mokyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.

102. Studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

103. Mokykla remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes skiria lėšų Studentų atstovybės veiklai, susijusiai su Mokyklos tikslų įgyvendinimu.

104. Mokyklos studentai turi teisę:

104.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;

104.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

104.3. vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę, kreiptis į katedros (prireikus ir į Mokyklos) administraciją žinių vertinimo klausimais;

104.4. nutraukti studijas savo pačių prašymu ar tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių studijos negalimos;

104.5. atnaujinti studijas, jeigu ketinamoje studijuoti studijų programoje yra laisvų vietų ir įvykdomos kitos Mokyklos studijų nuostatuose nustatytos studijų atnaujinimo sąlygos;

104.6. gauti su studijomis susijusią informaciją;

104.7. dalyvauti Mokyklos savivaldoje;

104.8. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

104.9. laisvai burtis į asociacijas;

104.10. kreiptis į Ginčų komisiją dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

104.11. naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis;

104.12. gauti stipendiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

104.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paskolas studijų įmokoms mokėti (jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės), gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus;

104.14. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų.

105. Studentas, neišlaikęs egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitęs už studijų programoje numatytus dalykus, turi teisę juos perlaikyti (kitaip atsiskaityti už studijų programoje numatytus dalykus) Mokyklos nustatyta tvarka, kuri tvirtinama Akademinės tarybos, atsižvelgus į Studentų atstovybės pasiūlymus.

106. Lietuvos Respublikos piliečiams Mokykloje sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.

107. Studentai privalo:

107.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Aukštojo mokslo įstatymo, Statuto, Mokyklos studijų nuostatų, Mokyklos studentų uniformos dėvėjimo taisyklių, Bendrabučio taisyklių ir kitų Mokyklos dokumentų nuostatų;

107.2. vykdyti Mokyklos dėstytojų teisėtus reikalavimus, Mokyklos savivaldos institucijų sprendimus ir Mokyklos direktoriaus įsakymus;

107.3. gerbti Mokyklos bendruomenės narius ir deramai atstovauti Mokyklai, laikytis moralės ir etikos normų;

107.4. tausoti Mokyklos turtą;

107.5. vykdyti sutartis, sudarytas su Mokykla;

107.6. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

108. Už studentų pareigų nevykdymą Mokykla ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinti iš Mokyklos. Drausminės nuobaudos skiriamos Mokyklos direktoriaus įsakymu.

109. Prieš skiriant studentui drausminę nuobaudą turi būti pareikalauta, kad šis pasiaiškintų raštu. Jeigu per nustatytąjį terminą studentas be svarbių priežasčių atsisako pasiaiškinti arba pasiaiškinimo nepateikia, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.

110. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti Studentų atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.

VIII. Ginčų NAGRINĖJIMAS

111. Mokyklos direktorius ar jo įgalioti asmenys, gavę Mokyklos studentų rašytinius prašymus dėl Statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti, jeigu kiti teisės aktai nenustato trumpesnių terminų.

112. Mokykloje veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:

112.1. Darbo ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp Mokyklos administracijos ir darbuotojų;

112.2. Ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp Mokyklos darbuotojų ir studentų.

113. Darbo ginčų komisija sudaroma ir veikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka.

114. Ginčų komisija sudaroma ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui iš 6 narių: vienodo Mokyklos administracijos atstovų ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų skaičiaus. Komisijos sudėtį tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką renka Ginčų komisijos nariai. Ginčų komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.

IX. TURTAS IR LĖŠOS

115. Mokyklos turtą sudaro nekilnojamasis turtas (statiniai ir žemė), kitos materialinės vertybės, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas.

116. Mokykla turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

117. Mokyklos lėšas sudaro:

117.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos:

117.1.1. pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

117.1.2. studentų stipendijoms;

117.1.3. Valstybės investicijų programai ir kitoms programoms įgyvendinti;

117.1.4. tarptautiniams mainams plėtoti;

117.2. kitos valstybės lėšos;

117.3. pajamos iš mokslinės veiklos;

117.4. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

117.5. lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų;

117.6. studentų studijų įmokos;

117.7. lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą;

117.8. gauta parama;

117.9. kitos teisėtai įgytos lėšos.

118. Studijų įmoka yra Aukštojo mokslo įstatyme nustatyto dydžio.

119. Mokyklos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, ir pajamos iš taikomosios mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apskaitą ir naudojamos Mokyklos specialiosioms programoms finansuoti. Mokykla specialiųjų programų lėšas Statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti valdo, naudoja ir disponuoja jomis teisės aktų nustatyta tvarka.

120. Mokykla sudaro iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.

121. Už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Mokykla atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.

122. Mokykla kasmet iki gegužės 1 d. viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

123. Mokykla, vadovaudamasi Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato studentų studijų įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, mokamų studijų mokėjimo tvarką ir dydžius.

X. baigiamosios nuostatos

124. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Mokyklos taryba, Akademinė taryba ir Mokyklos direktorius.

125. Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba jos narių balsų dauguma, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

126. Statute neaptarti Mokyklos veiklos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________