LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS VERTINIMO PLANO PATVIRTINIMO
2008 m. sausio 15 d. Nr. 1K-018
Vilnius
Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 6.8 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018
EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS VERTINIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planas (toliau vadinama – vertinimo planas) yra planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos vertinimo (toliau vadinama – vertinimas) Lietuvoje tikslai ir uždaviniai 2007–2013 metams, suplanuotos priemonės ir finansiniai ištekliai šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
2. Vertinimo planas parengtas vadovaujantis:
2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1260/ 1999 (OL 2006 L 210, p. 25);
2.2. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637).
3. Vertinimo planas apima Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją (toliau vadinama – Strategija) ir ją įgyvendinančias Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programas (toliau vadinama – veiksmų programos) siekiant, kad vertinimas atitiktų nacionalinius poreikius, vertinimo veiksmai būtų koordinuojami, o vertinimo rezultatai naudojami vertinimo tikslams įgyvendinti.
4. Vertinimo plane vartojama programos sąvoka apima Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – BPD) ir veiksmų programas.
5. Vertinimo plane vartojamos sąvokos:
Baigiamasis vertinimas – įgyvendinus programą atliekamas vertinimas, kai analizuojamas programos lėšų panaudojimas, nustatomi planuoti ir neplanuoti programos padariniai, programos veiksmingumas, naudingumas, socialinis ir ekonominis poveikis.
Einamasis vertinimas – įgyvendinant programą atliekamas strateginis ar veiklos vertinimas.
Išankstinis vertinimas – planuojant programą atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama optimizuoti lėšų paskirstymą ir tobulinti programą.
Išorinis vertinimas – vertinimas, atliekamas asmenų, nepriklausančių už programą atsakingai institucijai.
Strateginis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas programos ar kelių programų ryšys su Bendrijos ir nacionalinėmis strategijomis ir vertinamas tos programos ar programų indėlis, siekiant minėtų strategijų tikslų.
Tarpinis vertinimas – įgyvendinant programą atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti programos tikslų pasiekimo tikimybę ir prireikus atlikti tam tikrų programos pakeitimų.
Teminis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas konkretus klausimas ar tema, siekiant tobulinti programą ar įvertinti patirtį, reikalingą rengiant naujas programas.
Veiklos vertinimas – vertinimas, kai analizuojama programos ar jos dalies įgyvendinimo eiga, siekiant papildyti programos stebėseną ir tobulinti programos įgyvendinimą.
Vertinimo koordinavimo grupė – Lietuvos Respublikos finansų ministro sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė ES struktūrinės paramos vertinimui koordinuoti.
Vertinimo galimybės – vertinimui atlikti reikalingų žmonių išteklių, žinių, įgūdžių, taisyklių, procedūrų, normų ir tradicijų derinys.
Vertinimo paklausa – už programą atsakingų institucijų poreikis atlikti vertinimą.
Vertinimo pasiūla – nepriklausomų konsultantų siūlomos vertinimo paslaugos.
Vidinis vertinimas – vertinimas, kurį atlieka už programą atsakingos institucijos darbuotojai, kurių funkcijos nepriklauso nuo reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio b ir c punktuose nurodytų institucijų.
Vidurinis vertinimas – tarpinis vertinimas, atliekamas įpusėjus programos įgyvendinimui.
Kitos šiame vertinimo plane vartojamos sąvokos atitinka Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse vartojamas sąvokas.
II. VERTINIMO NUOSTATOS ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS 2007–2013 METAMS ES REGLAMENTUOSE
6. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 47–49 straipsniai nurodo vertinimo tikslus, vertinimo būdus, nustato ES valstybių narių ir Europos Komisijos atsakomybę vertinimo srityje.
7. Pagal reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 vertinimas turi būti atliekamas:
8. Pagal pobūdį vertinimas skirstomas į strateginį ir veiklos vertinimą. Strateginio pobūdžio yra išankstinis vertinimas, einamasis strateginis vertinimas ir baigiamasis vertinimas. Lietuvoje 2006 m. atliktas visų veiksmų programų išankstinis vertinimas, kuris yra privalomas Konvergencijos tikslo veiksmų programoms. Europos Komisija yra atsakinga už veiksmų programų baigiamąjį vertinimą, kuris yra privalomas ir organizuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybe nare. Einamuosius strateginius vertinimus Lietuva, kaip ir Europos Komisija, organizuos pagal poreikį.
9. Lietuva, įgyvendindama veiksmų programas, privalės atlikti einamuosius veiklos vertinimus tais atvejais, kai:
9.1. stebėsenos metu nustatomos veiksmų programų įgyvendinimo problemos (esant dideliems nukrypimams nuo pradinių tikslų);
10. Vertinimo plano 9 punkte nurodytais atvejais vertinimo rezultatai turi būti pateikiami Stebėsenos komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl laikinojo Bendro stebėsenos komiteto Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti steigimo“ (Žin., 2007, Nr. 10-396), ir Europos Komisijai.
III. NACIONALINIAI VERTINIMO POREIKIAI
11. Vertinimas turi atitikti ne tik reglamento (EB) Nr. 1083/2006 47–49 straipsnių nuostatas, bet ir nacionalinius vertinimo poreikius, kadangi vertinimas yra viena iš priemonių ES struktūrinės paramos panaudojimo veiksmingumui didinti.
12. Pagal reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 nereikalaujama atlikti visų veiksmų programų vertinimo jų įgyvendinimo metu. Lietuvoje bus atliekami einamieji strateginiai ir veiklos vertinimai pagal poreikį, sutelkiant dėmesį investicijoms, kur vertinimas gali sukurti pridėtinę vertę. Todėl koordinuojančioji, vadovaujančioji ir tarpinės institucijos (toliau vadinama – atsakingos už vertinimą institucijos), atsižvelgdamos į nacionalinius vertinimo poreikius, turės inicijuoti einamuosius strateginius ir veiklos vertinimus.
13. Nacionaliniai vertinimo poreikiai bus nustatomi:
IV. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
14. Vertinimo vizija – ES reglamentų reikalavimus ir nacionalinius vertinimo poreikius atitinkantys vertinimo rezultatai, naudojami visuose Strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimo etapuose kaip svarbi sprendimų priėmimo proceso dalis, kad būtų tobulinama Strategija ir veiksmų programos bei jų valdymas ir užtikrinama ES struktūrinės paramos pridėtinė vertė.
15. Vertinimo tikslas – gerinti ES struktūrinės paramos panaudojimo kokybę, veiksmingumą ir nuoseklumą, Strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą.
16. Siekiant vertinimo tikslo, 2007–2013 metais turi būti įgyvendinti šie uždaviniai:
16.1. organizuoti ir atlikti vertinimą, atitinkantį ES reglamentų reikalavimus bei nacionalinius vertinimo poreikius, ir naudoti jo rezultatus;
17. Įgyvendinant 16.1 punkte nurodytą uždavinį bus atliekami einamieji veiklos ir einamieji strateginiai vertinimai.
18. Einamieji veiklos vertinimai bus atliekami per visą 2007–2013 m. laikotarpį siekiant prisidėti prie tinkamo veiksmų programų įgyvendinimo, lėšų įsisavinimo ir efektyvaus jų panaudojimo (daugiausia vertinant produkto ir rezultato rodiklius).
19. Pagrindinės einamųjų veiklos vertinimų sritys:
19.1. stebėsenos nustatytų veiksmų programų (prioritetų) įgyvendinimo problemų (esant dideliems nukrypimams nuo pradinių tikslų) vertinimai. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinimų metu bus analizuojami veiksmų programų įgyvendinimo kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, yra šie:
19.2. veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) įgyvendinimo eigos vertinimai, susiję su kokybiškų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų rengimu. Vertinimų metu bus analizuojamas veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) įgyvendinimas, atsižvelgiant į:
19.3. veiksmų programų rodiklių vertinimai. Šių vertinimų metu bus analizuojamas veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) rodiklių tinkamumas, stebėsenos duomenų kokybė ir patikimumas, renkami papildomi duomenys, reikalingi veiksmų programų rodikliams įvertinti ir kita;
19.4. veiksmų programų administravimo efektyvumo vertinimai. Vertinimų metu bus analizuojamos ES struktūrinę paramą administruojančių institucijų atliekamos funkcijos, veiksmų programų administravimo bei finansavimo procesas ir nustatytos procedūros;
20. Einamieji strateginiai vertinimai bus organizuojami pagal poreikį, siekiant įvertinti, kaip ES struktūrinė parama prisideda prie Europos Bendrijos ir nacionalinių tikslų. Bus atliekami ne tik veiksmų programų, bet ir Strategijos vertinimai, be to, einamieji strateginiai vertinimai gali apimti ir kitas ES finansuojamas programas, taip pat programas, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto.
21. Pagrindinės einamųjų strateginių vertinimų sritys:
21.1. vertinimai, susiję su ES politikos strateginiais prioritetais: moksliniais tyrimais ir inovacijomis, verslo aplinka ir smulkiojo bei vidutinio verslo plėtra, užimtumu, socialine aprėptimi, švietimu, mokymusi visą gyvenimą, ekonomine infrastruktūra ir kitais. Be to, bus aktualūs vertinimai, susiję su nauja administracinių gebėjimų ir viešojo administravimo efektyvumo sritimi, kuri bus finansuojama 2007–2013 m. laikotarpiu;
21.2. vertinimai, susiję su ES politikos „horizontaliaisiais“ prioritetais: lygiomis galimybėmis, informacine visuomene, regionine plėtra, darniu vystymusi, kurios numatytos Strategijoje ir veiksmų programose. Taip pat bus aktualūs vertinimai novatoriškų veiksmų ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;
21.3. vertinimai, susiję su Strategijos ir veiksmų programų tęstinio tinkamumo bei nuoseklumo analize, besikeičiant socialinei ir ekonominei situacijai, taip pat vertinimai, susiję su struktūrinių fondų poveikio makroekonominiams rodikliams prognozėmis ir įvertinimu. Bus svarbu įvertinti investicijų, bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų (BPD ir veiksmų programų lėšų), poveikį Lietuvos ūkio plėtrai, atskiriems ūkio sektoriams ir regionams;
21.4. vertinimai, prisidedantys prie strateginių ataskaitų parengimo. Pagal reglamento (EB) Nr. 1083/2006 29 straipsnį Lietuva turės kasmet rengti ir Europos Komisijai pateikti nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos Lietuvoje ataskaitą, kurioje turės būti trumpa dalis apie veiksmų programų indėlį į minėtos programos įgyvendinimą; vėliausiai iki 2009 m. ir 2012 m. pabaigos turės būti pateiktos trumpos ataskaitos, kuriose turi būti nurodomas veiksmų programų indėlis įgyvendinant ES sanglaudos politikos tikslus, ES fondų užduotis, Strategijos prioritetus, Lisabonos strategijos tikslus;
22. Visi vertinimai bus atliekami atsižvelgiant į vertinimo kriterijus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai, pagal kuriuos formuluojami vertinimo klausimai, yra:
22.1. tinkamumas, pagal kurį vertinama programos (ar jos dalies) tikslų atitiktis socialinėms ir ekonominėms šalies ar regiono problemoms bei tikslinių grupių poreikiams;
22.2. nuoseklumas, pagal kurį vertinamas ryšys tarp programos dalių ir jų indėlis siekiant Europos Bendrijos ir nacionalinių tikslų;
22.3. efektyvumas, pagal kurį vertinamas programos (ar jos dalies) finansinių ir kitų sąnaudų santykis su rezultatais;
22.5. poveikis, pagal kurį vertinamas socialinis ir ekonominis pokytis, pasireiškiantis dėl programos (ar jos dalies) įgyvendinimo;
23. Įgyvendinant 16.2 punkte nurodytą uždavinį bus įgyvendinamos vertinimo galimybių stiprinimo priemonės, būtinos užtikrinti vertinimo veiksmingumą, kokybę ir naudą.
24. Atsižvelgiant į esamos situacijos analizę bei Finansų ministerijos atliktos apklausos duomenis, vertinimo galimybių stiprinimo srityje bus įgyvendinamos priemonės tiek vertinimo paklausai, tiek vertinimo pasiūlai stiprinti.
25. Vertinimo galimybių stiprinimo priemonės bus įgyvendinamos, atsižvelgiant į skirtingus vertinimo galimybių lygius:
25.3. tarpinstitucinį lygį (įvairūs bendradarbiavimo tinklai, darbo grupės ir procedūros, kurios užtikrina viešojo sektoriaus institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bendradarbiavimą vertinimo srityje);
26. Siekiant stiprinti asmenines vertinimo galimybes, bus organizuojami individualius poreikius atitinkantys mokymai (paskaitos, seminarai, pažintiniai vizitai kitų šalių institucijose, apsikeitimo patirtimi renginiai), rengiama ir tobulinama metodinė medžiaga (gairės, vadovai, taisyklės).
27. Siekiant stiprinti institucines vertinimo galimybes, reikės aiškiai apibrėžti vertinimo funkciją ES struktūrinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei atsakingų už vertinimą institucijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (atsakingų padalinių nuostatuose, darbuotojų pareigybių aprašymuose ir kita), paskirti darbuotojus, atsakingus už vertinimą.
28. Siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vertinimo srityje bus plėtojama Vertinimo koordinavimo grupės veikla (pasitarimai, diskusijos, mokymai ir kitos bendradarbiavimo formos), bus organizuojami vertinimo ataskaitų ir kitų vertinimo klausimų aptarimai, į kuriuos bus kviečiamos ne tik ES struktūrinę paramą administruojančių institucijų atstovai, bet ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Įgyvendinant vertinimo projektus, apimančius kelių institucijų kompetencijos sritis, bus plėtojamas institucijų bendradarbiavimas, sudarant tarpinstitucines projektų priežiūros darbo grupes, organizuojant bendrus pasitarimus ir panašiai.
29. Visuomenės vertinimo galimybių lygis apima vertinamąjį požiūrį visuomenėje, profesinėse organizacijose ir viešajame sektoriuje. Siekiant stiprinti visuomenės suinteresuotumą vertinimu ir suaktyvinti vertinimo rinką (vertinimo pasiūlą), bus organizuojamos įvairios vertinimo sklaidos priemonės, plačiau supažindinama su vertinimu, kaip valdymo priemone, plėtojamas bendradarbiavimas su aukštųjų mokyklų studentais ir dėstytojais, nepriklausomais vertintojais, organizuojant įvairius apsikeitimo patirtimi, viešo vertinimo rezultatų pristatymo ir kitus sklaidos renginius. Taip bus stiprinamas dialogas su atitinkamomis visuomenės grupėmis ir mokomasi iš sukauptos patirties.
V. VERTINIMO PRINCIPAI
30. Planuojant, organizuojant ir atliekant vertinimą, svarbu laikytis proporcingumo, nepriklausomumo, partnerystės ir skaidrumo principų. Šie principai ypač aktualūs atliekant einamuosius vertinimus.
31. Proporcingumas. Šis principas, kurį reglamentuoja reglamento (EB) Nr. 1083/2006 13 straipsnis, reikalauja, kad finansiniai ir administraciniai ištekliai, naudojami vertinimams atlikti, būtų paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į veiksmų programoms įgyvendinti numatytas lėšų sumas. Vertinimo planui įgyvendinti rengiamuose metiniuose planuose turi būti laikomasi šio principo, t. y. vertinimo projektų skaičius ir apimtis numatomi proporcingai, atsižvelgiant į veiksmų programų finansinę proporciją ir potencialias rizikos sritis įgyvendinant veiksmų programas.
32. Nepriklausomumas. Nors ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos turi aktyviai dalyvauti vertinimo procese ir bendradarbiauti su vertinimo ekspertais, vertinimas turi būti nepriklausomas, kad būtų užtikrintas vertinimo rezultatų objektyvumas ir patikimumas. Tuo tikslu planuojama, kad vertinimus atliks nepriklausomi ekspertai, parinkti taikant viešųjų pirkimų procedūras, arba koordinuojančiosios ir tarpinių institucijų darbuotojai, kurių funkcijos, kaip reikalauja reglamento (EB) Nr. 1083/2006 47 straipsnio 3 dalis, nepriklauso nuo reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio b ir c punktuose nurodytų institucijų. Europos Komisija rekomenduoja, kad vertintojai būtų nepriklausomi ir nuo vadovaujančiosios institucijos. Vertinimas turi būti planuojamas, organizuojamas ir atliekamas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas nepriklausomumo principo įgyvendinimas.
33. Partnerystė. Partnerystės principo taikymas vertinimo srityje turi užtikrinti vertinimo proceso atvirumą, skaidrumą, sudaryti sąlygas vertinimo galimybių stiprinimui ir vertinimo kultūros ugdymui. Siekiant užtikrinti partnerystės principo laikymąsi, vertinimo veiklai koordinuoti bus sudaryta Vertinimo koordinavimo grupė, pagal poreikį bus sudaromos tarpinstitucinės vertinimo projektų priežiūros darbo grupės. Vertinimo planas bus pristatomas visuomenei, atliekant vertinimus bus įtraukiami socialiniai ir ekonominiai partneriai.
34. Skaidrumas. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą ir paskatinti viešas diskusijas, vertinimo ataskaitos bus skelbiamos internete ir viešai prieinamos visiems, kas domisi vertinimo rezultatais. Vertinimo rezultatai bus viešai aptariami tuo tikslu organizuojamų seminarų metu, be to, kasmet, rengiant metines veiksmų programų įgyvendinimo ataskaitas, bus teikiama informacija apie vertinimo veiklą ir jos rezultatus.
VI. VERTINIMO FINANSAVIMAS
35. Pagal reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatas vertinimas bus finansuojamas iš ES fondų lėšų, numatytų veiksmų programų techninės paramos prioritetuose bei Techninės paramos veiksmų programoje, ir valstybės biudžeto lėšų (1 priedas).
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Vertinimo planui įgyvendinti bus sudaromi jį detalizuojantys metiniai vertinimo planai. Į metinius vertinimo planus bus įtraukiami visi atsakingų už vertinimą institucijų inicijuoti vertinimo ir vertinimo gebėjimų stiprinimo projektai, finansuotini iš ES fondų lėšų, numatytų veiksmų programų techninės paramos prioritetuose bei Techninės paramos veiksmų programoje.
38. Vertinimo koordinavimo grupė reguliariai svarstys metinių vertinimo planų įgyvendinimą, teiks pasiūlymus atsakingoms už vertinimą institucijoms, vykdys kitą su vertinimo koordinavimu susijusią veiklą.
Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano
1 priedas
Planuojamos lėšos Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimui 2007–2013 metais
| Veiksmų programos pavadinimas |
ES fondų lėšos vertinimui ir viešinimui eurais |
Planuojamos lėšos vertinimui 2007–2013 m. |
|||
| ES fondų dalis, mln. eurų |
ES fondų dalis, mln. litų |
Valstybės biudžeto lėšų dalis, mln. litų |
Iš viso, mln. litų |
||
| Žmonių išteklių plėtros veiksmų programos 5 prioritetas |
4 065 295,00 |
1,22 |
4,21 |
0,74 |
4,95 |
| Ekonomikos augimo veiksmų programos 6 prioritetas |
8 964 959,00 |
2,69 |
9,28 |
1,64 |
10,92 |
| Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 4 prioritetas |
8 964 959,00 |
2,69 |
9,28 |
1,64 |
10,92 |
| Techninės paramos veiksmų programa |
9 328 872,00 |
2,80 |
9,66 |
1,70 |
11,36 |
| Iš viso |
31 324 085,00 |
9,40 |
32,43 |
5,72 |
38,15 |
Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano
2 priedas
Priemonės Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo uždaviniams įgyvendinti 2007–2013 metais
|
|
Uždavinys/Priemonė |
Rezultatas |
Terminas |
Planuojami finansiniai ištekliai |
| 1. |
Uždavinys – organizuoti ir atlikti ES struktūrinės paramos vertinimą, atitinkantį ES teisės reikalavimus bei nacionalinius vertinimo poreikius, ir naudoti jo rezultatus |
|||
| 1.1. |
Organizuoti ir atlikti einamuosius strateginius vertinimus. |
Atlikta vidutiniškai po 3 einamuosius strateginius vertinimus kasmet; 2007–2013 m. laikotarpiu atlikta ne mažiau kaip 3 ES struktūrinės paramos poveikio makroekonominiams rodikliams vertinimai. Pateiktos vertinimo ataskaitos su išvadomis ir rekomendacijomis. |
2008–2015 m. |
Iki 12 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. |
| 1.2. |
Organizuoti ir atlikti einamuosius veiklos vertinimus. |
Viso įgyvendinimo laikotarpio metu atliekami einamieji veiklos vertinimai (vidutiniškai apie 20 vertinimų kasmet); atliktas veiksmų programų (ar jų dalių) tarpinis vertinimas (2010–2011 m. ne mažiau kaip 3 vertinimai). Pateiktos vertinimo ataskaitos su išvadomis ir rekomendacijomis. |
2008–2015 m. |
Iki 23 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. |
| 2. |
Uždavinys – stiprinti ES struktūrinės paramos vertinimo galimybes Lietuvoje |
|||
| 2.1. |
Sukurti tinkamą ES struktūrinės paramos vertinimo institucinę sąrangą Lietuvoje bei skirti tam atitinkamus žmonių išteklius. |
Sudaryta Vertinimo koordinavimo grupė; padidintas Finansų ministerijos Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamento Vertinimo skyriaus darbuotojų skaičius (iki penkių); vadovaujančioje institucijoje ir kiekvienoje tarpinėje institucijoje paskirtas ne mažiau kaip 1 darbuotojas, atsakingas už ES struktūrinės paramos vertinimą. |
2007 m. IV ketvirtis – 2008 m. IV ketvirtis. |
Reikalingi finansiniai ištekliai darbuotojų atlyginimui finansuoti*. |
| 2.2. |
Sustiprinti koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir tarpinių institucijų darbuotojų ES struktūrinės paramos vertinimo gebėjimus. |
Kasmet įgyvendinamas ne mažiau kaip vienas mokymo (konsultavimo) renginys, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 už vertinimą atsakingų darbuotojų. |
2007–2015 m. |
Iki 1,9 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. |
| Parengta (papildyta ar atnaujinta) metodinė medžiaga. |
Vertinimo gairės – iki 2007 m. IV ketvirčio (vėliau – pagal poreikį) |
Iki 0,6 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. |
||
| 2.3. |
Plėtoti ir aktyvinti Lietuvos vertinimo paslaugų rinką, bendradarbiaujant su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. |
ES struktūrinės paramos vertinimo veiklos pristatymai atitinkamų aukštųjų mokyklų studentams ir dėstytojams (ne mažiau kaip 1 per metus); sudaryta galimybė besidomintiems studentams atlikti praktiką Finansų ministerijos Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamento Vertinimo skyriuje (ne mažiau kaip 1 studentui per metus). |
2008–2015 m. |
Iki 0,2 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų |
| 2.4. |
Padidinti visų suinteresuotų asmenų žinias apie ES struktūrinės paramos vertinimo galimybes ir naudą. |
ES struktūrinės paramos vertinimo planas paskelbtas internete. |
Per 1 mėn. nuo patvirtinimo datos |
|
| Kiekvienais metais įvykdyta ne mažiau kaip viena vertinimo sklaidos priemonė. |
2007–2015 m. |
Iki 0,3 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. |
||
| 2.5. |
Skatinti socialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimą ES struktūrinės paramos vertinimo veikloje. |
Kviesti socialinius ir ekonominius partnerius dalyvauti Vertinimo koordinavimo grupės posėdžiuose, vertinimo rezultatų aptarimuose, Europos Komisijos vertinimo tinklo darbe ir kt. |
2007–2015 m. |
Iki 0,1 mln. litų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. |
| 2.6. |
Sukurti tinkamą teisinį pagrindą ES struktūrinės paramos vertinimui. |
Apibrėžti ES struktūrinės paramos vertinimo funkciją ES struktūrinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir tarpinių institucijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (atsakingų padalinių nuostatai, darbuotojų pareigybių aprašymai ir kt.). |
iki 2008 m. I ketvirčio. |
** |
| 2.7. |
Suplanuoti ES struktūrinės paramos vertinimui skirtų finansinių ir žmonių išteklių naudojimą. |
Parengtas metinis vertinimo planas pagal patvirtintą ES struktūrinės paramos vertinimo planą. |
Nuo 2008 m. iki 2015 m (kasmet) |
** |
* – lėšų poreikis, reikalingas darbuotojų atlyginimui finansuoti, neįskaičiuotas į lėšų, reikalingų ES struktūrinės paramos vertinimui ir vertinimo galimybių stiprinimui, poreikį
** – einamoji koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir tarpinių institucijų veikla.