LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2000 m. gegužės 3 d. Nr. 112/50
Vilnius
Siekdami įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės integruotą planavimo ir biudžeto formavimo sistemą bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 21-537), 10.1 punktą, tvirtiname
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro ir
Lietuvos Respublikos valdymo reformų
ir savivaldybių reikalų ministro
2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 112/50
STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKA
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Prioritetai – svarbiausios veiklos kryptys, kurias nustato Vyriausybė ir kuriomis vadovaujamasi rengiant strateginius veiklos planus ir biudžetą.
Strategija – strateginio planavimo rezultatas, apimantis institucijos tikslų suformulavimą ir jų įgyvendinimą.
Strateginis planavimas – ilgalaikių ir sudėtingų problemų sprendimo procesas, per kurį institucija prognozuoja bei numato kryptis bei būdus, kaip efektyviausiai panaudoti turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams/prioritetams pasiekti.
Strateginis veiklos planas – dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į aplinkos analizę, apibrėžiama institucijos misija, tikslai ir programos. Strateginiame veiklos plane aprašoma, kaip institucija įgyvendina Vyriausybės strateginius tikslus/prioritetus, vykdydama programas su turimais biudžeto asignavimais.
Institucijos misija – trumpai aprašyta institucijos paskirtis, įsipareigojimai, pavedimai ir visuomenės poreikiai institucijos atžvilgiu.
Institucijos veikla – konkretus institucijos tikslų realizavimo būdas, apimantis uždavinių bei priemonių jiems įgyvendinti numatymą ir praktinį jų įgyvendinimą.
Institucijos strateginiai tikslai – siektinas institucijos ilgalaikis veiklos rezultatas, susijęs su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis.
Ilgalaikiai tikslai – siektini rezultatai po penkerių ar daugiau metų.
Vidutinės trukmės tikslai – siektini rezultatai nuo trejų iki penkerių metų.
Trumpalaikiai tikslai – siektini rezultatai per vienerius metus.
Aplinkos analizė – procesas, kurio metu išanalizuojami išorės ir vidaus veiksniai – jų pranašumai, trūkumai, galimybės ir kliūtys.
Programa – dokumentas, kuriame yra nustatyti tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir priemonės programai įgyvendinti bei laukiamas jos poveikis visuomenei.
Uždavinys – pavestas pasiekti ar užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai.
Priemonė – pageidautinų tikslų ar užsibrėžtų uždavinių pasiekimo būdas, įvertintas kiekybiškai nustatant intelektualinių ir materialinių išteklių poreikį.
ĮVADAS
Strateginio planavimo poreikis susiformavo siekiant efektyviai įgyvendinti viešojo administravimo, teisinės sistemos ir kitų sričių reformas.
Siekiant institucionalizuoti strateginį planavimą Vyriausybėje 1999 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 434 buvo sudarytas strateginio planavimo komitetas. Strateginio planavimo komitetas yra patariamasis organas, kuris rengia pasiūlymus dėl Vyriausybės politikos strategijos, jos strateginių tikslų/prioritetų bei jų įgyvendinimo, valstybės biudžeto formavimo ir vykdymo. Komitetą sudaro Ministras Pirmininkas, finansų ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras, ūkio ministras bei valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras. Strateginio planavimo komitetą aptarnauja ir medžiagą svarstyti teikia LRV kanceliarija ar jos specialus planavimo padalinys.
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planą, patvirtintą Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 256, ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės valdymo institucijos turi parengti institucijų strateginius veiklos planus.
Siekiant padėti ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ir kitoms valstybės valdymo institucijoms parengti strateginius veiklos planus ir biudžetų projektus, buvo parengta ši strateginio planavimo metodika.
Pateiktoje metodikoje išdėstoma strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo metodologija ir principai.
Ši metodika padės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės integruotą planavimo ir biudžeto formavimo sistemą. Planavimo ir biudžeto formavimo reformą yra įmanoma sėkmingai įgyvendinti tik tada, kai abi reformos vyksta kartu. Kada strateginiai prioritetai pateikiami be patikimo finansinio plano ir be tvirtų finansinių įsipareigojimų, tada jų įgyvendinimas nėra sėkmingas.
Integrali planavimo ir biudžeto formavimo sistema grindžiama šiais principais:
- prioritetai;
- skaidrumas;
- padidinta atsakomybė;
- rezultatai;
- subalansuotas iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų planavimas;
- nuolatinis tobulinimas.
STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ
Strateginis planavimas vykdomas Vyriausybės ir institucijos lygiais. Vyriausybės pradinis planavimo etapas prasideda Vyriausybės strateginių tikslų/prioritetų bei fiskalinių gairių nustatymu.
Vyriausybės strateginiai tikslai/ prioritetai
Kiekvienų metų pradžioje Vyriausybė turėtų peržiūrėti savo strateginius tikslus/prioritetus ir nuspręsti, ar reikalingi pakeitimai.
Strateginiai tikslai/prioritetai nustatomi remiantis Vyriausybės programa ir atsižvelgiant į Lietuvos pasirengimo Europos Sąjungos (ES) narystei programos (NAPP) prioritetus, Pasirengimo narystei veiksmų planą (NATO), nacionalinį socialinės-ekonominės plėtros planą bei kitas ilgalaikes nacionalines programas.
Vyriausybės strateginiai tikslai/prioritetai nusakomi kaip veiklos kryptys (pvz., kova su nusikalstamumu), kaip tikslai (pvz., tapti ES nare), kaip uždaviniai (pvz., pasiekti N% bedarbystės sumažėjimą). Faktiškai veiklos sritys, tikslai arba uždaviniai yra valstybės vizijos dalis arba to laikotarpio valstybės vertybės.
Vyriausybės strateginius tikslus/prioritetus lemia:
- politinė programa, pateikta rinkimų kampanijos metu ir vėliau išreikšta Seimo patvirtintoje Vyriausybės Programoje;
- Vyriausybės iniciatyva atliktų specialių tyrimų rezultatai; tarptautinės sutartys (pvz., su ES, Tarptautiniu valiutos fondu);
- išorinės aplinkos, ypač ekonomikos, pakitimai.
Nustatant Vyriausybės strateginius tikslus/prioritetus yra išlaikomas Vyriausybės politikos tęstinumas. Pavyzdžiui, Lietuvos pastangos prisijungti prie ES ir NATO yra daugiametė nacionalinė strategija.
Vyriausybės strateginiai tikslai/prioritetai atsispindi institucijų strateginiuose veiklos planuose bei vykdomose programose. Institucijų požiūriu Vyriausybės strateginiai tikslai/prioritetai yra svarbūs, nes nurodo, kuria kryptimi ir kaip reikia planuoti institucijų veiklą.
FISKALINIS PLANAS
Prieš pradedant rengti fiskalinį planą, yra rengiama trejų metų ekonominė prognozė dėl pagrindinių ekonominių rodiklių – BVP, infliacijos, užimtumo bei kitų rodiklių, kurie yra ypač svarbūs įvertinant pajamas iš mokesčių. Prognozėje turi būti „optimistinis“ ir „pesimistinis“ variantai bei skirtingų variantų prielaidos. Jeigu įplaukų prognozė, kuria remiasi planas, yra per daug optimistinė, institucijoms gali tekti peržiūrėti veiklos planus sumažinant išlaidas.
Fiskaliniame plane nurodoma, kokia yra ekonominė ir fiskalinė Vyriausybės perspektyva, kokios gali būti pajamos ir išlaidos per ateinančius trejus metus; koks gali būti deficitas ir kiek reikės skolintis. Plane pateikta Vyriausybės pozicija fiskalinių tikslų ir strateginių prioritetų atžvilgiu bei prognozuojama, kaip bus įgyvendinami tikslai. Siekiant užsibrėžtų tikslų siūloma fiskalinė strategija, į kurią įeina siekiamas pajamų ir išlaidų lygis bei nacionalinio biudžeto balansas. Strategijoje taip pat gali būti nurodomi konkretūs tikslai mokesčių politikos ir išlaidų srityje. Paprastai galimos trys alternatyvos: padidinti biudžeto pajamas, sumažinti išlaidas ar padidinti deficitą.
Vyriausybei yra svarbu atsižvelgti į numatomas papildomas išlaidas, susijusias su Vyriausybės strateginių tikslų/prioritetų įgyvendinimu.
Analizuojant informaciją apie šias papildomas išlaidas gali būti siūloma institucijoms žymiai sumažinti kitų programų išlaidas. Institucijos turės pakoreguoti savo strateginius veiklos planus bei programas.
Finansų ministerija įvertina institucijų planavimo rodiklius, į kuriuos įeina:
- institucijų pakoreguotas bazinis biudžetas (bazinis finansavimo lygis arba bazinės išlaidos yra biudžeto finansuojamų institucijų programų bei priemonių lėšų poreikis, užtikrinantis nuolatinių neišplečiamų programų ir funkcijų vykdymą);
- papildomos lėšos, skirtinos Vyriausybės strateginiams tikslams/prioritetams įgyvendinti;
- lėšos, kurias institucijos gali sutaupyti.
Institucijų planavimo rodikliai yra labai svarbūs, nes nurodo turimų lėšų sumas bei išlaidų mažinimo galimybes.
Remiantis fiskaliniu planu numatomos asignavimų apimtys kiekvienai institucijai, jų pagrindu bus sudaromi strateginiai veiklos planai ir programos.
INSTITUCIJOS STRATEGINIS PLANAVIMAS
Vyriausybei nustačius strateginius tikslus/prioritetus bei fiskalines gaires, prasideda kitas strateginio planavimo procesas institucijos lygmeniu. Institucija, remdamasi prognozėmis bei įvertindama aplinką, t. y. esamus politinius, ekonominius-finansinius, socialinius ir technologinius veiksnius, numato savo misiją (paskirtį), ilgalaikius tikslus, jų pasiekimo strategijas bei išteklius tikslams pasiekti bei rengia strateginius veiklos planus.
Strateginis planavimas yra ilgalaikių ir sudėtingų problemų sprendimo procesas, per kurį institucija prognozuoja bei numato kryptis bei būdus, kaip efektyviausiai panaudoti turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Institucijos ištekliai ir veikla planuojama taip, kad būtų pasiektas rezultatas. Strateginio planavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti institucijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad institucija sėkmingai įgyvendintų savo misiją.
Strateginis planavimas, susiejantis institucijos dabartinius ir ateities uždavinius, išteklius bei veiklą, teikia institucijai daug privalumų:
- galimybę analizuoti ir vertinti instituciją kaip sistemą ir siekti, kad visi jos padaliniai siektų užsibrėžtų tikslų;
- aiškiau suvokti institucijos tikslus ir racionaliau paskirstyti finansinius, materialinius ir darbo išteklius;
- geriau koordinuoti institucijos padalinių veiklą ir ją koreguoti, atsižvelgiant į institucijos pasikeitimus;
- geriau kontroliuoti, kaip įgyvendinami tikslai ir skatinti institucijos tarnautojus.
Strateginio planavimo įgyvendinimo tikslas – sukurti vieningą planavimo sistemą, integruojančią Vyriausybės sprendimų priėmimo principus į institucijų planavimo ir veiklos sistemas.
Žr.: schemos „Strateginio planavimo ciklas“ ir „Strateginio planavimo etapai“.
INSTITUCIJOS STRATEGINIO PLANAVIMO ETAPAI
Išskiriami šie strateginio planavimo etapai institucijoje:
1. Planavimas:
1. PLANAVIMAS
1.1. Aplinkos (išorės ir vidaus veiksnių) analizė
Aplinkos įvertinimas prasideda išsamia padėties analize, kuri leidžia institucijai nustatyti veiklos pranašumus, trūkumus, galimybes ir kliūtis.
Išorės veiksnių analizės metu nustatomi ir ištiriami institucijos išorės veiksniai ir įvertinamas jų galimas poveikis institucijos veiklai bei prognozuojamos institucijos galimybės ir kliūtys. Išorinius veiksnius sudaro šios veiksnių grupės:
Bendrieji išorės veiksniai:
- ekonominiai;
- socialiniai;
- politiniai;
- technologiniai;
- ekologiniai ir kiti.
Veiklos aplinkos veiksniai:
- darbo ištekliai;
- finansiniai ištekliai.
Bendrųjų išorės veiksnių analizės rezultatai leidžia susidaryti tam tikros šakos ir institucijos kelerių metų veiklos viziją ir suformuluoti institucijos misiją.
Ekonominiai veiksniai, susiję su šalies ūkio raida, turi nemažą įtaką institucijos reguliuojamai sričiai, o tai tiesiogiai atsiliepia institucijos strateginiams tikslams ir veiklai.
Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomeninės raidos etapui.
Politiniai veiksniai nubrėžia institucijos veiklos reguliavimo ribas ir apibrėžia teisinius pagrindus. Tai Vyriausybės politikos, reguliavimo, įstatymų raidos, interesų grupių elgesio pokyčiai, kurie gali priversti instituciją patikrinti ir pertvarkyti strateginius veiklos planus.
1 pav. Krašto apsaugos sistemoje vykdomos aplinkos analizės pavyzdys
Technologijos veiksniai susiję su techninės pažangos procesu. Čia svarbu įvertinti, kaip naujos technologijos, kompiuterizuotos informacijos šaltiniai pakeis institucijos reguliuojamą sritį ir institucijos valdymo organizavimą bei institucijų tarpusavio ryšius.
Ekologiniai veiksniai – tai veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus ir aplinkos sąveikos. Prognozuojami ekologinių reikalavimų pasikeitimai, atsakomybės už aplinkos taršą didinimas, atsižvelgiant į institucijos reguliavimo sritį.
Įvertinus bendruosius išorės veiksnius, reikia išanalizuoti institucijos veiklos aplinką, siekiant nustatyti ir įvertinti reguliuojamos šakos ir institucijos funkcionavimo varomąsias jėgas, apibrėžti sėkmės veiksnius, numatyti kliūtis, kurios gali turėti įtakos ateityje. Be to, įvertinami tarpusavyje susiję veiksniai, t. y. darbo ištekliai ir finansinės galimybės. Išanalizavus išorės veiksnių analizės rezultatus, suformuojama institucijos misija.
Vidaus veiksnių analizė naudojama institucijos veiklos pranašumams ir trūkumams nustatyti. Vidaus veiksnių analizė parodo realias institucijos galimybes ir/ar institucija galės kovoti su kliūtimis, kurios buvo nustatytos išorės veiksnių analizės metu. Vidaus veiksnių analizė leidžia institucijai numatyti tikslus ir atskirų uždavinių įvykdymo galimybes.
Analizuojamos sritys:
- valstybės tarnautojų kvalifikacija;
- valdymas, teisinė bazė;
- institucijos struktūra;
- planavimo sistema;
- vidaus kontrolė (vidaus audito sistema);
- apskaitos tinkamumas;
- ryšių sistema;
- finansiniai ištekliai.
Analizės metu siekiama vertinti praėjusio laikotarpio rezultatus, išskiriant pagrindinius sėkmingą veiklą lemiančius veiksnius, taip pat kitus veiksnius, turėsiančius įtakos veiklos rezultatams.
Išanalizavus vidaus veiksnius atliekamas jų palyginimas su išorės veiksniais, siekiant nustatyti jų tarpusavio suderinamumą ateityje bei institucijos pajėgumą siekti ilgalaikių tikslų.
1.2. Institucijos misijos formulavimas
Misijos (paskirties) formuluotė yra esminis strateginio planavimo etapas. Pakoreguota institucijos veikla, atsižvelgiant į išorės ir vidaus veiksnius, yra pagrindas suformuluoti institucijos misiją.
Misija apibūdina svarbiausią tikslą, kompetencijos sritį ir veiklos kryptį; tai strategijos kūrimo pagrindas. Misija parodo, kokiu tikslu buvo įsteigta institucija, dėl ko ji funkcionuoja, kuo skiriasi nuo kitų valdymo institucijų. Nustatant misiją, atsižvelgiama į tai, kokia yra institucijos dabartinė ir ateities veikla bei tikslai.
 |
2 pav. Krašto apsaugos sistemos misija
1.3. Institucijos strateginių tikslų nustatymas
Kitas strateginio planavimo proceso etapas – nustatyti institucijų strateginius tikslus.
Suformulavus institucijos misiją, nustatomi institucijos strateginiai tikslai. Tikslas – konkretus rezultatas, kurį norima pasiekti.
Tikslo formuluotė turi šiuos reikalavimus:
- tikslas turi būti susijęs su rezultatu;
- tikslas turi būti realus, t. y. įgyvendinamas;
- tikslas turi būti pritaikytas prie institucijos galimybių;
- tikslas turi derintis su institucijos misija.
Pagrindiniai tikslų formulavimo principai yra šie:
- tinkamumas (skatinantis instituciją vykdyti jos misiją);
- apibrėžtumas (nustatytas tam tikram laikotarpiui);
- pasiekiamumas (tikslai turi būti pasiekiami; atsižvelgta į išorinius ir vidaus veiksnius);
- motyvavimas (suprantami, skatinantys veikti);
- suprantamumas (suformuluoti paprastai ir aiškiai);
- įsipareigojimas (tikslas turi sąlygoti įsipareigojimų atsiradimą);
- suderinamumas (institucijos ir jos padalinių tikslai turi būti glaudžiai susiję).
 |
3 pav. Krašto apsaugos sistemos strateginiai tikslai
Išskiriami šie tikslų tipai:
- ilgalaikiai tikslai yra nustatomi pirmiausia. Ilgalaikiai tikslai nustatomi siekiant parodyti, kokių rezultatų laukiama per institucijos ilgiausią planuojamą laikotarpį. Jie platesni ir mažiau konkretūs negu kitų tipų tikslai;
- vidutinės trukmės tikslai nustatomi po to, kai suformuluojami ilgalaikiai tikslai, ir yra jų dalis;
- trumpalaikiai tikslai yra labai konkretūs, apibrėžti ir pasiekiami artimiausiu laikotarpiu.
Institucijų tikslai yra periodiškai peržiūrimi bei suderinami su Vyriausybės strateginiais tikslais, Vyriausybės programa.
Paprastai institucija turi ne daugiau kaip penkis tikslus. Kai tikslai yra aiškiai suformuluoti, sudaromas institucijos strateginis veiklos planas, kad būtų aišku, kaip suformuluoti tikslai bus pasiekti.
1.4. Institucijos strateginio veiklos plano parengimas
Strateginiame veiklos plane nurodoma institucijos misija, strateginiai tikslai, vykdomos programos, finansiniai ir intelektiniai resursai, numatyti kiekvienai programai.
Institucijos strateginiame veiklos plane aprašoma aplinka, kurioje institucija veikia, ir nurodomi veiksniai, kurie turi teigiamą arba neigiamą poveikį institucijai įgyvendinant Vyriausybės strateginius tikslus bei Vyriausybės programos veiklos priemonių įgyvendinimo planą. Institucijos strateginis veiklos planas apima ir ankstesnius pasiekimus, kurie leidžia nustatyti pažangą siekiant nustatytų prioritetų. Institucijos strateginis veiklos planas turi būti peržiūrėtas ir modifikuojamas kiekvienais metais:
- siekiant pakoreguoti misiją bei strateginius tikslus;
- peržiūrėti rezultatus;
- iš naujo įvertinti aplinką.
Institucijos strateginis veiklos planas yra pagrindinė oficialiai įteisinta bendravimo tarp institucijos ir Vyriausybės forma, kuri:
- parodo Vyriausybei, kaip institucija įgyvendina savo strateginius tikslus;
- informuoja valstybės tarnautojus apie institucijos vykdomas programas.
Institucijos turi nuspręsti, kokias programas išskirti kaip prioritetines, kokiais terminais jas įgyvendinti, kokie įgyvendinimui reikalingi asignavimai iš valstybės biudžeto.
Seimui patvirtinus atitinkamų metų biudžeto įstatymą, kiekviena institucija savo strateginius veiklos planus skelbia viešai (internete arba kitu būdu). Informavimo tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su Vyriausybės integruota planavimo ir biudžeto formavimo sistema bei institucijos vieta joje, taip pat institucijos paskirtimi, strateginiais tikslais, vykdomomis programomis ir programų vertinimo metodais.
Institucijos strateginio veiklos plano formos, pateiktos prieduose, yra pildomos žemiau pateikta tvarka.
1a formos „Institucijos misija“ pildymo tvarka:
- Skiltyje „Biudžetiniai metai“ įrašomi metai, kuriems rengiamas projektas, t. y. 2001 m.
- Skiltyje „Asignavimų valdytojas“ pateikiamas asignavimų valdytojo pavadinimas ir Finansų ministerijos suteiktas institucijai kodas. Į kodą turi būti įtraukta dviženklis ministerijos kodas, triženklis departamento kodas ir keturženklis asignavimų valdytojo, kaip biudžetinės įstaigos, kodas (pvz., Švietimo ir mokslo ministerija – 229000326).
- Skiltyje „Aplinkos analizė“ pateikiamas trumpas išorinės ir vidaus aplinkos įvertinimas – nurodomos stipriosios, silpnosios veiklos pusės, numatomos galimos grėsmės ir plėtros galimybės.
- Skiltyje „Institucijos misija“ turi būti suformuluota misija.
- Lentelėje „Institucijos tikslai“ institucijos tikslo kodas turi atitikti 1 formos „2000-2003 m. asignavimų valdytojų tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių klasifikatorius“ skilties „Asignavimų valdytojo tikslo kodas“ kodą.
- Lentelėje „Bendras institucijos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai“ pateikiami duomenys apie institucijos esamas lėšas ir finansavimo šaltinius, nurodomi asignavimai 2000 metams, paraiška 2001 metams ir artimiausiems dvejiems metams (tūkst. litų). Skiltyje „Asignavimai 2000 metams“ nurodomi šiems metams patvirtinti asignavimai. Skiltyje „Bazinis biudžetas“ nurodomi asignavimai, patvirtinti 2000 metais vykdomoms programoms ir perskaičiuoti kitiems 2001 metams tęstinoms programoms, atsižvelgiant į programas ir priemones, kurių siūloma atsisakyti (netęstinos programos), ir į numatomą valstybės išteklių taupymą. Skiltyje „Pakeitimai / Naujas“ nurodomi asignavimai, kurie planuojami naujoms 2001 m. iniciatyvoms Vyriausybės strateginiams tikslams įgyvendinti. Skilties „Poreikis iš viso“ eilutėje „Valstybės biudžetas“ nurodyta suma neturi viršyti Finansų ministerijos praneštos maksimalaus asignavimų limito sumos.
- Lentelėje „Pagrindiniai rodikliai“ nurodomas pavaldžių įstaigų skaičius, pateikiamų vertinti programų skaičius, etatų skaičius.
- Formos pabaigoje pasirašo įstaigos vadovas (pareigos, vardas, pavardė). Taip pat pasirašo formą užpildęs asmuo (pareigos, pavardė, telefonas, pildymo data).
Pastaba. Rekomenduojama, kad forma būtų lakoniška – neviršytų trijų puslapių.
1b formos „Programos aprašymas“ pildymo tvarka (forma naudojama tik vienai programai aprašyti):
- Atitinkamose skiltyse nurodomi biudžetiniai metai, asignavimų valdytojas ir jam suteiktas Finansų ministerijoje kodas (koduoti kaip 1a formoje).
- Skiltyje „Programa“ įrašomas programos pavadinimas ir jos kodas (koduoti kaip 1 formoje).
- Skiltyje „Programos aprašymas“ trumpai pateikiama bendra informacija apie programą ir jos būklę. Nurodoma, kiek valstybės darbuotojų įgyvendina šią programą.
- Skiltyje „Vyriausybės strateginis (-ai) prioritetas (-ai)“ nurodoma, ar programa yra siejama su vienu ar keliais Vyriausybės nustatytais prioritetais (prioritetai koduojami Vyriausybės posėdžio protokole nurodyta tvarka).
- Skiltyse „Programos tikslai, prioriteto tvarka“ pateikiami programos tikslų aprašymai ir jų kodai (koduoti kaip 1 formoje).
- Skiltyje „Programos tęstinumas“ nurodoma, ar tai nauja iniciatyva, ar jau vykdoma programa, ar jau baigiama. Taip pat rekomenduojama įvertinti, kaip ši programa padės įgyvendinti Vyriausybės prioritetus, teikiami siūlymai dėl prioritetų tolesnio plėtojimo.
- Į lentelę „Programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai“ yra įtraukiama biudžeto paraiška šiai programai. Biudžeto paraiškoje reikia pateikti detalią informaciją kaip ir 1a formos „Bendras institucijos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai“ dalyje, tik duomenys pateikiami ne visos institucijos mastu, o pagal atskiras programas.
- Lentelės „finansavimo“ eilutėse nurodomas išteklių poreikis programai vykdyti bei galimi finansavimo šaltiniai. Tai reikalinga norint parodyti Europos Sąjungos (ES) remiamų projektų finansavimą iš ES ir kitų galimų išteklių. Pildomos sumos tūkst. litų.
- Skiltyje „Susiję įstatymai“ siūloma nurodyti normatyvinius dokumentus, jei jų esama, kurie darė arba darys įtaką programos parengimui, vykdymui, užbaigimui.
- Skiltyje „Numatomas programos poveikis“ rekomenduojama nurodyti, kokių tikimasi rezultatų, vertinant institucijos, jos atskirų dalių, kitų programų siekiamų tikslų, uždavinių požiūriu. Esant galimybei, rekomenduojama aprašyti programos integralumą ir su kitomis institucijos programomis, ir tarpžinybiniu (horizontaliu) lygiu.
- Skiltyje „Galimos programos vykdymo ir finansavimo alternatyvos“ reikia įvertinti programos vykdymo, finansavimo šaltinių alternatyvas (pvz., privatizavimas, decentralizavimas ir pan.). Taip pat reikia įvertinti savus išteklius ir kitus finansavimo šaltinius. Reikia nurodyti, kokios galimybės įgyvendinti programos tikslus patiriant mažiau sąnaudų. Šioje dalyje sumos pildomos tūkst. litų.
- Skiltyje „Kita svarbi informacija“ reikia pateikti informacijos santrauką, kuri yra detaliau aprašoma kitose biudžeto formose, bei informaciją, kuri yra reikšminga motyvuojant šios programos būtinumą ar pirmumą kitų programų atžvilgiu.
- Formos pabaigoje pasirašo įstaigos vadovas (pareigos, pavardė, pildymo data).
Pastaba. Rekomenduojama, kad forma būtų lakoniška – neviršytų trijų puslapių.
2. INSTITUCIJOS PROGRAMŲ RENGIMAS
2.1. Programų struktūra
Programa – dokumentas, kuriame yra nustatyti tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir priemonės programai įgyvendinti bei laukiamas jos poveikis visuomenei. Programa yra rengiama atlikus aplinkos įvertinimą, suformulavus misiją, nustačius strateginius tikslus ir parengus strateginį planą. Programa gali turėti paprogrames.
Programą sudaro:
- tikslai,
- uždaviniai,
- priemonės,
- vertinimo kriterijai.
 |
4 pav. Krašto apsaugos sistemos plėtros programos
Programos tikslas atitinka šiuos kriterijus:
- nusako bendro pobūdžio rezultatą;
- yra neapibrėžtas laiko atžvilgiu;
- atitinka vykdomą politiką ir veiklą;
- yra susijęs su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis.
Uždavinys yra užduotas ar užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai. Kiekvienas programos tikslas turi turėti bent vieną uždavinį. Jei uždavinių yra daugiau, jie pateikiami prioriteto tvarka. Programos uždavinys atitinka šiuos kriterijus:
- nurodo vieną pagrindinį rezultatą, kuris turi būti pasiektas,
- yra apskaičiuojamas ir išmatuojamas,
- yra rezultatyvus per biudžetinius metus,
- nusako planuojamų rezultatų vertinimo kriterijus,
- yra realiai pasiekiamas su turimomis lėšomis.
Priemonė yra pageidautinų tikslų ar užsibrėžtų uždavinių pasiekimo būdas, įvertintas kiekybiškai nustatant intelektualinių ir materialinių išteklių poreikį. Priemonės apibūdina išsamų veiksmų planą, kuris yra pasirinktas efektyviausiam ir racionaliausiam rezultatui pasiekti.
Uždavinių vertinimo kriterijai yra pagrindiniai programų elementai. Vertinimo kriterijai turi užtikrinti atsiskaitomumą, būti palyginami ir padėti valdyti bei kontroliuoti. Pagal nustatytus vertinimo kriterijus yra vertinami visos programos įgyvendinimo rezultatai.
Programos prieduose gali būti pateikiama išsami analizės medžiaga ir kita, rengėjų nuomone, svarbi informacija: su programos tikslu susijusių teisės aktų sąrašas, su programa susijusių mokslo tiriamųjų darbų sąrašas ir kt.
2.2. Programų sudarymo principai
Programos sudaromos laikantis sistemiškumo, strateginio valdymo, veiklos koordinavimo ir programų plėtojimo galimybės principų.
- Sistemiškumo principas reiškia, kad programa yra vientisa sistema, skirta svarbiausiems nustatytiems tikslams pasiekti.
- Strateginio valdymo principas reiškia, kad programos įgyvendinimo priemonės turi būti orientuotos iškeltiems strateginiams tikslams įgyvendinti.
- Pagal veiklos koordinavimo principą turi būti nustatyti kiekvienos programos įgyvendinimo priemonės atsakingi vykdytojai, nurodytos jų funkcijos bei atsiskaitymo už priemonių vykdymą tvarka.
- Pagal programų plėtojimo galimybės principą programoje turi būti numatyta jos tikslinimo galimybė, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją bei faktinius programos įgyvendinimo rezultatus. Pagal šį principą kiekvienais metais turi būti analizuojamas programų priemonių vykdymas ir įvertinamas faktinis programų įgyvendinimo rezultatas, palyginant faktinius vertinimo kriterijus su planuotais bei nustatant nukrypimų priežastis. Be to, programos gali būti tikslinamos (arba net nutraukiamos), jeigu staiga pasikeičia politinė situacija, valstybės politikos kryptys, teisinė, ekonominė, socialinė arba ekologinė aplinka tose srityse, kuriose įgyvendinamos programos. Gali būti tikslinama visa programa arba tik ta jos dalis, kuri nebeatitinka pasikeitusios situacijos. Tikslinant programą, atliekama pasikeitusios situacijos analizė, pagal kurios išvadas koreguojami programos tikslai, uždaviniai bei jiems įgyvendinti numatytos priemonės.
4. Vertinimo kriterijų nustatymas.
Programų rengimo procese institucijų vadovams yra rekomenduojama nustatyti savo išlaidų poreikį pagal taikytinas atitinkamas išlaidų analizes. Programose turi būti pateikiama informacija taip, kad valstybės tarnautojams būtų lengviau priimti su programomis susijusius sprendimus. Sudarant programas dalyvauja ne tik biudžeto ir finansų tarnybų valstybės tarnautojai, bet ir institucijos vadovai bei programas vykdantys valstybės tarnautojai.
2.3.1. tikslai
Nustatydami programų tikslus, institucijų vadovai turi apsvarstyti šiuos klausimus:
- ar tikslas yra susijęs su institucijos paskirtimi;
- ar tikslas yra numatytas pagal objektyvios informacijos analizę;
- ar tikslas atitinka šią analizę;
- ar tikslas atitinka institucijos strateginius tikslus/prioritetus;
- ar tikslas nėra ribojamas laiko požiūriu.
 |
5 pav. Krašto apsaugos sistemos Sausumos pajėgų programos tikslas
Institucijos programos tikslas turi nusakyti platų, neapskaičiuojamą rezultatą, kurį norima pasiekti per neapibrėžtą laikotarpį, ir priežastį, dėl kurios yra siekiama šių rezultatų.
Programų tikslai turi glaustai nusakyti ketinimą ir, jei reikia, cituoti įstatymais suteiktus įgaliojimus ir reikalavimus. Jie yra pateikiami prioriteto tvarka.
2.3.2. uždaviniai
Uždavinys yra užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai. Kiekvienas tikslas turi turėti bent vieną uždavinį, bet jei yra daugiau nei vienas uždavinys, juos reikia nustatyti prioriteto tvarka. Uždavinys turi suteikti visuomenės nariams galimybę nustatyti, kaip institucija atlieka savo funkcijas bei ką ji nori įgyvendinti siekdama programų tikslų. Uždavinys turi būti apskaičiuojamas arba aprašomas.
Nustatant uždavinius, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
- ar uždavinys atitinka tikslą;
- ar uždavinys yra realus laiko ir išteklių požiūriu;
- ar uždavinys numato norimą gauti rezultatą.
 |
6 pav. KAS Sausumos pajėgų programos uždaviniai
2.3.3. priemonės
Priemonė yra pageidautinų tikslų ar užsibrėžtų uždavinių pasiekimo būdas, įvertintas kiekybiškai nustatant intelektualinių ir materialinių išteklių poreikį. Institucijų vadovai turi apsvarstyti daugiau nei vieną priemonę, kad užtikrintų, jog pasirinkta uždavinio įgyvendinimo priemonė yra pats efektyviausias ir racionaliausias būdas norimam rezultatui pasiekti. Priemonės turi būti vertinamos siekiamų metinių rezultatų pagrindu.
Priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:
- nusakyti vieną būdą uždaviniui pasiekti;
- būti apskaičiuojama;
- turi būti įgyvendinama biudžetiniais metais.
Nustatydami priemones, vadovai turi spręsti šiuos klausimus:
- ar priemonė yra pats efektyviausias ir racionaliausias būdas norimam rezultatui pasiekti;
- ar priemonė yra reali turimų arba planuojamų išteklių atžvilgiu;
- ar priemonė gali realiai pasiekti norimų rezultatų;
- ar priemonė tiksliai reziumuoja numatomą darbo planą;
- ar priemonė yra suprantama, teisėta ir praktiška.
Jei yra daugiau nei viena uždavinio įgyvendinimo priemonė, rekomenduojama jas nustatyti prioriteto tvarka.
 |
7 pav. KAS Sausumos pajėgų programos vieno iš uždavinių priemonės
2.3.4. vertinimo kriterijai
Programų uždaviniams įvertinti nustatomi vertinimo kriterijai. Vertinimo kriterijai – tai rodikliai, suteikiantys informaciją apie programas ir jų įgyvendinimo rezultatus. Jie turi būti realūs, tikslūs ir teisingi, naudojami įvertinant programas ir finansinę veiklą, rezultatus bei atliekant auditą.
Vertinimo kriterijai turi būti susieti su programų tikslais, uždaviniais ir priemonėmis. Vertinimo kriterijai turi:
- tiksliai ir su nedidelėmis sąnaudomis bei patikimai ir suprantamai apibrėžti programų rezultatus,
- leisti daryti palyginimus,
- vertinti sąnaudas, darbo krūvį, rezultatus ir naudą,
- būti skelbiami ir už juos turi būti atsiskaitoma institucijos viduje ir už jos ribų,
- būti stebimi ir naudojami sprendimų priėmimo procese,
- būti riboto skaičiaus ir sudėtingumo, kad būtų galima racionaliai įvertinti programų efektyvumą ir našumą.
Vertinimo kriterijai skirstomi į:
- kiekybinius, kurie atsako į klausimą, kiek pasiekta, nurodant paslaugų ar prekių apimtį;
- kokybinius, kurie atsako į klausimą, kaip gerai buvo suteiktos paslaugos, nurodo jų tikslumą, vartotojų pasitenkinimą, išsamumą ir atitikimą paslaugų standartams;
- išlaidų efektyvumo, kurie apibūdina darbo rezultatų ir sunaudotų išteklių/ išlaidų santykį.
Žr.: PRIEDAI, „Vertinimo kriterijų pavyzdžiai“.
 |
8 pav. KAS Sausumos pajėgų programos vertinimo kriterijai
3. BIUDŽETO PARAIŠKŲ FORMAVIMAS
Kiekvienų metų pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina kitų metų valstybės biudžeto projekto rengimo planą, kuriame nustatomi biudžeto paraiškų pateikimo terminai.
Institucijos biudžeto paraiškas teikia pagal nustatytas formas, atsižvelgdamos į patvirtintą valstybės biudžeto išlaidų klasifikaciją. Šios formos (žr.: PRIEDAI, „Standartinės biudžeto paraiškų formos“) pildomos pagal žemiau pateiktą tvarką.
1 formos „2000-2003 m. asignavimų valdytojų tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių klasifikatorius“ pildymo tvarka:
- Skiltyje „Asignavimų valdytojo kodas“ rašomas kodas, kurį institucijai suteikė Finansų ministerija pagal asignavimų valdytojų sąrašą (koduoti kaip 1a formoje).
- Skiltyse „Asignavimų valdytojo tikslo kodas“, „Programos kodas“, „Programos tikslo kodas“, „Uždavinio kodas“, „Priemonių kodas“ nurodomi dviejų ženklų kodai.
- Skiltyje „Pavadinimas“ įrašomi asignavimų valdytojo tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai.
- Papildoma skiltis „Požymis“. Šioje skiltyje, esant poreikiui, atitinkamais kodais bus fiksuojami atskiri požymiai, bendri kelioms programoms. Šioje skiltyje dabartiniu metu įrašykite skaičių 10. Šis požymis yra pildomas nurodant priemones, kurios siejamos su stojimu į Europos Sąjungą. Pageidautina, kad tai būtų priemonės, kurios atitiktų patvirtintą ACQUIS įgyvendinimo priemonių planą 2001–2003 m.
2 formos „2000–2001 m. programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių išlaidų suvestinė“ pildymo tvarka:
- Skiltyse „Asignavimų valdytojo tikslo kodas“, „Programos kodas“, „Programos tikslo kodas“, „Uždavinio kodas“, „Priemonės kodas“ įrašyti dviejų ženklų kodai turi atitikti kodus, įrašytus 1 formoje.
- Skiltyje „Funkcinės klasifikacijos kodas“ įrašomas programos priemonės išlaidų klasifikacijos pagal valstybės funkcijas šešiaženklis kodas.
- Skiltyje „Patvirtintos 2000 m. išlaidos“ rodomos patvirtintos einamųjų metų išlaidos, išskiriant paprastąsias išlaidas, iš jų darbo užmokestį, ir nepaprastąsias išlaidas.
- Skiltyje „2001 m. išlaidų projektas“ rodomos planuojamųjų metų išlaidos, kurios turi atitikti išlaidų asignavimų apimtį, Finansų ministerijos praneštą asignavimų valdytojams.
- Minėtose skiltyse programų išlaidos detalizuojamos pagal programų tikslus, uždavinius ir priemones.
- Skiltis „Priimta FM“ (patamsinti langeliai) nepildoma.
3 formos „Programos uždavinių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo suvestinė“ pildymo tvarka:
- Skiltyse „Asignavimų valdytojo tikslo kodas“, „Programos kodas“, „Programos tikslo kodas“, „Uždavinio kodas“ įrašyti dviženkliai kodai turi atitikti 1 formos analogiškus kodus.
- Skiltyje „Uždavinio vertinimo kriterijaus arba rodiklio pavadinimas“ nurodomi programų uždavinių vertinimo kriterijų arba rodiklių pavadinimai ir jų dviejų ženklų didėjančia eilės tvarka kodai, pradedant ženklu „01“.
- Skiltyse „2000 m.“, „2001 m.“, „2002 m.“, „2003 m.“ atitinkamai nurodomi einamųjų metų ir kiekvienų planuojamųjų metų vertinimo kriterijai (kiekybiniai, kokybiniai arba išlaidų efektyvumo) pagal Strateginio planavimo metodikos 2.3.4 skirsnį „Vertinimo kriterijai“.
- Eilutėje „Etatų skaičius programai“ nurodomas etatų skaičius programai vykdyti.
4 formos „2000–2003 m. programų išlaidų suvestinė“ pildymo tvarka:
- Šioje formoje pagal asignavimų valdytojo programų išlaidų funkcinę klasifikaciją (šešiaženklis skaičius) įrašomos asignavimų valdytojų einamųjų metų ir kiekvienų planuojamų metų programų išlaidos – išskiriamos paprastosios išlaidos, iš jų darbo užmokestis, ir nepaprastosios išlaidos. 4 formos atitinkami kodai ir išlaidų apimtys turi atitikti 1, 2, 3 formų rodiklius.
Planuojamų metų prioritetai kapitalo investicijoms turi atitikti asignavimų valdytojo programų prioritetus. Institucijos, teikdamos paraiškas dėl valstybės biudžeto asignavimų, reikalingų investicijų projektams įgyvendinti, kartu pateikia skaičiavimus, kiek papildomai reikės nepaprastųjų išlaidų arba kiek jų bus sutaupyta įgyvendinus investicinį projektą.
4. MONITORINGAS IR ATSISKAITYMAS UŽ REZULTATUS
Seimui patvirtinus valstybės biudžetą, prasideda jo įgyvendinimas, o kartu ir monitoringas. Vyriausybė ir institucijos analizuoja biudžeto įgyvendinimo procesą bei pasiektus rezultatus už atitinkamą laikotarpį.
Planuojant kitų metų biudžetą bus atsižvelgta į einamųjų metų biudžeto vykdymo pakeitimus.
Vyriausybė atsiskaito Seimui ir visuomenei už savo politinių įsipareigojimų vykdymą. Todėl Vyriausybei teikiama reguliari informacija apie institucijų veiklą. Institucijos kas ketvirtį Vyriausybės strateginiam planavimo komitetui pateikia ataskaitas apie vykdomų programų įgyvendinimą.
Kiekviena institucija, įgyvendindama savo veiklos strateginį planą bei patvirtintą biudžetą, privalo analizuoti ir vertinti vykdymo procesą bei pasiektus rezultatus. Institucija privalo turėti savo monitoringo sistemą. Tam tikslui institucijose reikia suformuoti veiklos planavimo ir priežiūros sistemą bei paskirti atsakingus asmenis, siekiant užtikrinti ne tik institucijos įsipareigojimų Vyriausybei vykdymą, bet ir planų, kuriais pati institucija siekia pagerinti darbo kokybę, įgyvendinimą.
Kiekvieną mėnesį institucijos vadovybė turės susitikti ir peržiūrėti pažangą, siekdama įgyvendinti institucijų tikslus. Artimiausiu metu institucijose veiklos (bei finansinių išteklių naudojimo) vertinimo funkcijas galėtų pradėti vykdyti vidaus audito tarnybos (vidaus auditorius).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ valstybės institucijos įpareigotos iki 2000 m. liepos 31 d. įsteigti vidaus audito tarnybas (arba vidaus auditorių pareigybes, jeigu dirba mažiau kaip 300 valstybės tarnautojų). Šios tarnybos bus tiesiogiai pavaldžios ir atskaitingos institucijų vadovams, kurie teiks Finansų ministerijai informaciją apie institucijos atliekamų iždo procedūrų būklę.
Pagrindinis vidaus audito tarnybos tikslas – didinti institucijos veiklos efektyvumą. Vienos iš svarbiausių šios tarnybos funkcijų – tikrinti ir vertinti institucijos veiklos atitikimą jos tikslams bei uždaviniams, finansinių ataskaitų duomenis, materialinių ir finansinių išteklių naudojimo efektyvumą, darbo organizavimą ir intelekto panaudojimo efektyvumą bei institucinės struktūros optimalumą. Vidaus audito tarnybos vadovas (arba vidaus auditorius) turi užtikrinti, kad institucijos vadovui būtų teikiama objektyvi informacija apie institucijos veiklą, galimą veiklos riziką bei vidaus kontrolės sistemos būklę.
Sėkmingas institucijų monitoringas priklausys nuo efektyvios projektų vadybos sistemos, kurią rems vadybinė informacijos sistema. Šios dvi priemonės užtikrins, kad kas mėnesį institucijos vadovybė gautų tikslią naujausią informaciją.
Tipiniai vadybos sistemos elementai yra šie:
- aiškus pareigų pasiskirstymas;
- užduočių apibūdinimas;
- grafikas (terminai);
- turimos finansinės lėšos ir intelekto ištekliai;
- laukiami rezultatai (su data);
- atsiskaitymo reikalavimai (apie pasiektus rezultatus).
Vadybinė informacijos sistema atlieka svarbų vaidmenį, vykdant institucijos planavimo ir monitoringo funkcijas. Jos duomenų bazė teikia informaciją, kuri padeda institucijos vadovybei planuoti ir stebėti.
Nėra vienintelio bendro būdo įdiegti projekto vadybos ir vadybinę informacijos sistemas. Jų pagrindiniai principai:
- sukurti bendrą informacijos tinklą, kad visos institucijos galėtų sužinoti apie atskiros institucijos patirtį ir pasiekimus;
- užtikrinti, kad sistemos ir duomenų bazės sukūrimas atskirose institucijose būtų techniškai suderintas tarp institucijų.
Atsiskaitymas už rezultatus
Atsiskaitymas už rezultatus yra pagrindinis aiškumo ir atsiskaitomybės pagrindas. Jis turi vykti visais lygiais ir per visus proceso etapus:
- Visuomenė turi žinoti, ar suteiktos kokybiškos paslaugos (ar įvykdyti Vyriausybės pažadai).
- Seimas turi žinoti, ar Vyriausybė deramai tvarkė biudžetą ir vykdė įstatymus.
- Vyriausybė turi žinoti, ar institucijos pasiekė strateginių tikslų ir ar įvykdytas fiskalinis planas.
- Finansų ministerija turi žinoti, ar institucijos efektyviai naudojo biudžetines lėšas ir ar asignavimų valdytojai laikėsi reikalingos finansinės kontrolės (drausmės).
- Institucijų vadovai turi žinoti, ar institucijos įgyvendino strateginius veiklos planus ir programų įsipareigojimus.
- Institucijų vadovybė turi žinoti, ar jų darbuotojai įvykdė tikslus ir uždavinius.
Monitoringo sistemos, suformuotos stebėti kiekvieno lygio duomenis ir pažangą, turės įtraukti nuolatinius rezultatų paskelbimo mechanizmus. Įgyvendinant strateginę planavimo sistemą ir įtvirtinant veiklos rezultatų vertinimo sistemą, institucijoms svarbu užtikrinti būtinos informacijos duomenų bazės kaupimą.
5. PROGRAMŲ REZULTATŲ VERTINIMAS
Programų rezultatų vertinimas vykdomas siekiant užtikrinti, kad ateityje sprendimai būtų priimami vadovaujantis sukaupta patirtimi. Programų rezultatus galima vertinti metų gale, vertinant galutinį darbo rezultatą, kas pusmetį (ar dažniau), jei to reikia savikontrolei ar reikalauja Finansų ministerija bei kitos atitinkamos institucijos, nuolat (t. y. kasdieninis vertinimas), jei buvo pasirinktas vertinimo metodas nuolatinei darbo proceso kontrolei užtikrinti.
Vertinimas gali būti atliekamas naudojant daug vertinimo būdų, tarp jų:
- Strateginį vertinimą – nagrinėjamos susijusios priežastys ir socialinės problemos (ar programa padeda išspręsti tam tikras valstybės socialines, ekonomines problemas).
- Efektyvumo vertinimą – nagrinėjamas programų paslaugų ir programų rezultatų ryšys.
- Teisėtumo vertinimą – nagrinėjama, kaip programos uždaviniai atitinka Seimo ir Vyriausybės sprendimus.
- Programos sudarymo vertinimą – tikrinama, kaip galima būtų išmatuoti programų prielaidas, logiką, kaip paskirstoma atsakomybė ir atsiskaitoma už programų rezultatus, kaip laikomasi nustatytų nuorodų.
- Valdymo vertinimą – vertinamas našumas (ryšys tarp sąnaudų ir rezultatų arba darbo krūvio).
Vertinimas gali turėti tris skirtingus, bet tarpusavyje susijusius tikslus:
- Efektyvumo tikslą (įvertinama, ar pasiekti programoje numatyti tikslai).
- Našumo tikslą (įvertinama, ar programa įgyvendinta vieneto kainos ir kitų išlaidų analizių išvadų atžvilgiu, naudojamasi statistiniais duomenimis, pagal kuriuos rezultatas lyginamas su sąnaudomis).
- Taupumo tikslą (nustatoma, ar buvo siekiama sumažinti/optimizuoti programos sąnaudas).
Ataskaitos
Vertinimui atlikti ataskaitos gali būti teikiamos kartą per metus. Metinės ataskaitos gali būti pateikiamos kartu su būsimų metų programų projektu, kuriame turi būti ne tik lentelės, bet ir išsamiai aprašomi praeitų metų darbo rezultatai, analizuojami statistiniai rodikliai ir vertinamos ateities tendencijos.
Žr.: PRIEDAI, „Standartinės biudžeto paraiškų formos“; 3 forma „Programos uždavinių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo suvestinė“.
Vertinimo nuostatos
Siekiant, kad vertinimo procesas būtų efektyvus, būtina:
Tinkamai parinkti vertinimo kriterijus. Vieno vertinimo kriterijaus panaudojimas nėra pakankamas; tik kompleksas suderintų skirtingų vertinimo kriterijų gali sukurti išsamų vertinamos veiklos vaizdą. Be to, reikia parinkti tokius ir tiek kriterijų, kurie būtų prasmingi įvairiais programų vykdymo etapais.
Tinkamai naudoti kriterijus. Pradžioje naudoti nedaug vertinimo kriterijų, nes jų parinkimas ir programų rezultatų įvertinimas yra ilgas procesas, kuris laikui bėgant tobulėja. Be to, reikia įvertinti, ar ataskaitų paruošimui galima naudoti turimus vertinimo kriterijus, ar jų pakanka, ar tinkamai renkami duomenys.
Vertinti užduotis. Užduotys turi būti įvertinamos.
Duomenis tikrinti periodiškai.
Tinkamai teikti komentarus. Vadovai turi teikti komentarus (t. y. aiškinamąją medžiagą) apie surenkamus duomenis ir ataskaitų formas bei išsamiai paaiškinti, jei reikia, kodėl programų rezultatai neatitinka užsibrėžtų tikslų.
Tinkamai naudoti informaciją. Reikia užtikrinti, kad informacija būtų naudojama visais lygiais.
______________
| Institucijos tikslai |
|
| Kodas |
Institucijos tikslo pavadinimas |
|
|
|
| Institucijos tikslo aprašymas |
|
|
|
|
| Institucijos tikslo aprašymas |
|
|
|
|
| Institucijos tikslo aprašymas |
|
Bendras institucijos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. Lt)
| Ekonominės klasif. grupės |
Asignavimai 2000 m. |
Paraiška biudžetiniams 2001 m. |
Projektas 2002 m. |
Projektas 2003 m. |
||
| Bazinis biudžetas |
Pakeitimai/naujas |
Poreikis iš viso |
||||
| Išlaidos iš viso |
|
|
|
|
|
|
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
| Paprastosios išlaidos |
|
|
|
|
|
|
| iš jų darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
| Nepaprastosios išlaidos |
|
|
|
|
|
|
| Finansavimas: |
|
|
|
|
|
|
| Valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
| Europos Sąjungos lėšos |
|
|
|
|
|
|
| Kiti šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
______________
INSTITUCIJOS STRATEGINĖS VEIKLOS PLANAS
INSTITUCIJOS MISIJA
1b forma
| Biudžetiniai metai |
2001 |
|
||
| Asignavimų valdytojas |
|
Kodas: |
|
|
| Vyriausybės strateginis (-ai) prioritetas(-ai) |
|
Kodas: |
|
|
| Programos tikslai prioriteto tvarka |
||||
| Kodas |
Programos tikslo pavadinimas |
|||
|
|
|
|||
| Aprašymas |
||||
|
|
|
|||
| Aprašymas |
||||
|
|
|
|||
| Aprašymas |
||||
| Programos tęstinumas (nauja, pradėta, baigiama) |
||||
Programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. Lt)
| Ekonominės klasif. grupės |
Asignavimai 2000 m. |
Paraiška biudžetiniams 2001 m. |
Projektas 2002 m. |
Projektas 2003 m. |
||||
| Bazinis biudžetas |
Pakeitimai / naujas |
Poreikis iš viso |
||||||
| Išlaidos iš viso |
|
|
|
|
|
|
||
| Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
||
| Paprastosios išlaidos |
|
|
|
|
|
|
||
| iš jų darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
||
| Nepaprastosios išlaidos |
|
|
|
|
|
|
||
| Finansavimas: |
|
|
|
|
|
|
||
| Valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
||
| Europos Sąjungos lėšos |
|
|
|
|
|
|
||
| Kiti šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
||
|
Susiję įstatymai:
Numatomos programos poveikis:
Galimos programos vykdymo ir finansavimo alternatyvos:
Kita svarbi informacija:
|
||||||||
1 forma
_______________________________________________________________________________________
(Ministerija, departamentas, Vyriausybės įstaiga, valstybės valdymo institucija – asignavimų valdytojas)
2000–2003 m. asignavimų valdytojų tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių klasifikatorius
| Asignavimų valdytojų kodas |
Asignavimų valdytojų tikslo kodas |
Programos kodas |
Programos tikslo kodas |
Uždavinio kodas |
Priemonės kodas |
Pavadinimas |
Požymis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 forma
|
|
|
|
(Ministerija, departamentas, Vyriausybės įstaiga, valstybės valdymo institucija – asignavimų valdytojas)
2000–2001 m. programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių išlaidų suvestinė
| Asignavimų valdytojų tikslo kodas |
Programos kodas |
Programos tikslo kodas |
Uždavinio kodas |
Priemonės kodas |
Funkcinės klasifikacijos kodas |
Patvirtintos 2000 m. išlaidos |
2001 m. išlaidų projektas |
Priimtas FM |
|||||||||
| iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
||||||||||||
| paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
iš viso uždaviniui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
iš viso uždaviniui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso programos tikslui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
iš viso uždaviniui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
iš viso uždaviniui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso priemonei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
iš viso uždaviniui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš viso programos tikslui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
iš viso programai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| IŠ VISO |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
3 forma
|
|
|
|
(Ministerija, departamentas, Vyriausybės įstaiga, valstybės valdymo institucija – asignavimų valdytojas)
_____________________________________________________________________________________________
(Programos pavadinimas)
Programos uždavinių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo suvestinė
| Asignavimų valdytojų tikslo kodas |
Programos kodas |
Programos |
Uždavinio vertinimo kriterijus arba rodiklio |
2000 m. |
2001 m. |
2002 m. |
2003 m. |
||
| tikslo kodas |
uždavinio kodas |
pavadinimas |
kodas |
planas |
planas |
planas |
planas |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Etatų skaičius programai |
|
|
|
|
|||||
4 forma
|
|
|
|
(Ministerija, departamentas, Vyriausybės įstaiga, valstybės valdymo institucija – asignavimų valdytojas)
2000–2003 m. programų išlaidų suvestinė
| Asignavimų valdytojų tikslo kodas |
Programos kodas |
Programos pavadinimas |
Funkcinės klasifikacijos kodas |
Patvirtintos 2000 m. išlaidos |
2001 m. išlaidų projektas |
numatomos 2002 m. išlaidos |
numatomos 2003 m. išlaidos |
||||||||||||
| iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
||||||||||||
| paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
paprastosios |
iš jų darbo užmokesčiui |
nepaprastosios |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VERTINIMO KRITERIJŲ PAVYZDŽIAI
Pateiktas vertinimo kriterijų pavyzdžių sąrašas pagal funkcijas nėra baigtinis ir turėtų būti naudojamas kaip pagalbinė medžiaga asignavimų valdytojams, formuluojant konkrečių programų uždavinių vertinimo kriterijus.
Bendrasis valstybės valdymas
- Atitinkamos rūšies atliktų įvertinimų (patikrinimų, ekspertizių) skaičius;
- Atliktų finansinių (ar kitokių) operacijų, išmokų ir pan. per tam tikrą laiką rodiklis;
- Atliktų nepriklausomo finansinio audito patikrinimų skaičius;
- Vieno ministerijos, departamento ar kitos valstybės institucijos specialisto išlaikymo kaštai;
- Atsakymų į atsiųstus į ministeriją laiškus, užklausimus ir pan. skaičius;
- Dienų skaičius, skirtas finansiniam auditui;
- Į valstybės biudžetą išieškotų sumų (baudų) kiekis (apimtimi ar procentiškai nuo visų surinktų mokesčių, pan.);
- Įrašytų duomenų kiekis (apimtis lapais, megabaitais ir pan.);
- Išduotų licencijų, leidimų ir pan. kiekis, savalaikiškumas;
- Paruoštų normatyvinių dokumentų kiekis (įstatymų ir kitų teisės aktų), atitinkančių reikalavimus stojant į Europos Sąjungą (procentas nuo būtinų paruošti dokumentų kiekio);
- Mokesčių surinkimo procentinis padidėjimas, palyginus su praėjusiais metais;
- Parengtų finansinių ataskaitų skaičius;
- Pateiktų prioritetinių politinių rekomendacijų, konsultacijų ar ekspertinių vertinimų skaičius ir savalaikiškumas;
- Per viešuosius konkursus vykdomų pirkimų valstybės lėšomis nuo visų pirkimų procentas;
- Sumokėtų sumų į biudžetą procentas nuo visų išieškotų sumų;
- Vieno išieškoto ir sumokėto biudžetui lito kaštai;
- Vykdomų ir vadovaujamų projektų (programų, užduočių) kiekis, įvykdytas pagal numatytus darbo rezultatus;
- Išanalizuotų ir įvertintų programų kiekis;
- Įvertintų ir pakeistų (pataisytų) programų kiekis (procentas nuo visų programų);
- Naujų (papildomų ar specialių) programų kiekis (apimtimi ir finansine išraiška, tiek litais, tiek procentais nuo visų programų apimties);
- Valstybės biudžeto procentas, kuriam vertinimo kriterijai yra išsamiai paruošti;
- Lėšų, gautų į privatizavimo fondą, kiekis (arba procentas nuo bendrojo valstybės biudžeto, BVP, kt.);
- Privatizuotų objektų procentas (pagal skaičių ar pinigine išraiška) nuo visų numatytų privatizuoti objektų;
- Finansinių lėšų taupymas (pereikvojimas), užsakant atskirų užduočių atlikimą per kontraktus su kitomis įstaigomis;
- Lėšų, skirtų spręsti N+1 metais galinčiai iškilti problemai dėl kompiuterių ir kompiuterinių programų sutrikimų, kiekis;
- Personalo mokymai ir kvalifikacijos kėlimas (dienomis, proc.);
- Gyventojų, kurie galvoja, kad valstybės išmokos gyventojams atitinka surenkamus mokesčius, procentas;
- Statistinių leidinių (duomenų) metinis pateikimas, kiekis, leidimo terminų laikymasis;
- Surengtų seminarų, mokymų, konferencijų skaičius.
Krašto apsauga
- Nustatytų taikos meto karinių pajėgų padalinių etatų užpildymas procentais;
- Karinių pajėgų reguliariosios tarnybos ir rezervo personalo, turinčio tinkamą kvalifikaciją vykdyti kovines užduotis, dalis procentais;
- Asmenų, parengtų pagal bazinio privalomosios karo tarnybos karių rengimo programą procentas, palyginti su numatytu kiekiu;
- Karinių pajėgų personalo disciplinos ir moralės lygis: statutų ir įstatymų pažeidimų skaičius;
- Ginkluotės ir karinės technikos, esančios karinėse pajėgose, kiekis procentais, palyginti su nustatytu pagal ginkluotės tabelius;
- Sukomplektuotos ir veikiančios ginkluotės bei karinės technikos dalis procentais, palyginti su turima karinėse pajėgose;
- Karinių pajėgų ginkluotės ir karinės technikos, suderinamos su NATO pajėgomis, kiekis procentais;
- Karinių pajėgų dalis procentais, parengta pagal NATO kolektyvinių operacijų doktrinos reikalavimus;
- Karinių pajėgų dalis procentais, kurią planuojama dislokuoti ir išskleisti su turimomis transporto priemonėmis;
- Karinių pajėgų dalis procentais, kuri gali būti sukomplektuota pagal karo meto struktūrą per nustatytą laiką;
- Nustatytos infrastruktūros karinių pajėgų pastiprinimams priimti parengimas procentais;
- Amunicijos, kuro, maisto ir medžiagų rezervas, esantis karinių pajėgų daliniuose, procentais, palyginti su būtinu jo kiekiu nustatytos trukmės ir apimties operacijoms vykdyti.
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga
- Sulaikytų asmenų skaičius (iš jų nepilnamečių);
- Suimtų asmenų skaičius (iš jų nepilnamečių);
- Asmenų, dalyvaujančių nusikaltimų prevencijoje, skaičius (atskirai pateikiant informaciją apie pagalbininkus-savanorius);
- Benamių, gyvenančių prieglaudose, skaičius;
- Budėjimo valandų (pavyzdžiui, tam tikros rizikos zonose) skaičius;
- Dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo padarytų nusikaltimų skaičius (procentas);
- Dėl nusikaltimų (o taip pat gaisrų ir kitų nelaimių) padarytos turtinės žalos mastas;
- Dienų priverstinio izoliavimo vietose rodiklis (minimumas, vidurkis, maksimumas) pagal saugumo lygį ir tipą (kaliniai, psichiniai ligoniai, nelegalūs imigrantai, kita);
- Faktinis dienų izoliavimo vietose skaičius;
- Gaisrų pažeisti plotai (km2);
- Gaisrų/padegimų skaičius;
- Įkalinimo ir kitų sulaikymo įstaigų pajėgumai (procentinis užpildymas);
- Iškvietimų į įvykio vietą skaičius (taip pat vidutinis atvykimo laikas);
- Baudžiamųjų bylų, kurių tyrimas viršija vidutinę trukmę, procentas;
- Nusikaltimų, įvykdytų teisėtvarkos ir policijos pareigūnų, skaičius (atskirai išskiriant savižudybes), procentas, palyginimas su bendrąja statistika;
- Maksimalaus įsilaužimų į izoliuotas zonas rodiklis;
- Maksimalus asmenų pabėgimų iš izoliavimo vietų rodiklis (pagal saugumo lygį);
- Maksimalus nusiskundimų skaičius po nepriklausomų įvertinimų;
- Maksimalus rimtų incidentų izoliavimo vietose skaičius;
- Minimalus pervežamų asmenų proc. į atitinkamas izoliavimo vietas;
- Minimalus proc. izoliavimo vietose esančių patalpų, atitinkančių tarptautinius standartus;
- Nusikalstamumo rodiklis 100 000 gyventojų;
- Nusikaltimų išaiškinimo procentas;
- Nuteistųjų iki 1, 3, 5, 7 ir daugiau metų procentas;
- Pabėgimų iš priverstinio sulaikymo vietų skaičius;
- Pastatų (patalpų) statybos, remonto ir išlaikymo kaštai (Lt/m2);
- Taikytų įstatymo numatytų prevencinio poveikio priemonių skaičius (pagal rūšis);
- Alkoholį ar narkotikus nuolat vartojančių vaikų/paauglių procentas;
- Gyventojų, kurie galvoja, kad jų gyvenamoji aplinka saugi, procentas;
- Nuteistųjų (ar sulaikytųjų), laikomų namų arešte, kitose ne griežto režimo ir darbo zonose ar įstaigose (atskirai pateikti duomenis apie paauglius) procentas;
- Nuteistųjų, dalyvaujančių mokymo ar perkvalifikavimo kursuose ar programose (atskirai pateikti duomenis apie paauglius), procentas;
- Nuteistųjų, dirbančių viešuosius darbus ar dalyvaujančių kitoje darbinėje veikloje, procentas;
- Nuteistųjų, laikomų griežto režimo zonose, procentas;
- Pakartotinai nuteistų asmenų (recidyvų) procentas;
- Saugomų ar pervežamų asmenų skaičius;
- Saugomų objektų skaičius (pagal tipą);
- Smurtinių ar dėl sužeidimų įvykusių mirčių skaičius 1000 gyventojų;
- Smurtinių nusikaltimų skaičius;
- Asmenų, kuriems taikytos įstatymo numatytos prevencinio poveikio priemonės, skaičius;
- Turto prievartavimo atvejų skaičius;
- Vidutinis valandų (dienų) skaičius, tenkantis vienos baudžiamosios bylos ištyrimui;
- Vieno nuteistojo išlaikymo kaštai (per vieną dieną, pateikiant pagal priežiūros lygius, atskirai pateikti duomenis apie paauglius);
- Vieno operatyvinio darbuotojo išlaikymo (mokymo) kaštai;
- Vienos baudžiamosios bylos ištyrimo kaštai;
- Bylų skaičius teismuose;
- Teismuose išnagrinėtų bylų skaičius;
- Vienos teisminės bylos nagrinėjimo kaštai (vidutinė trukmė, procentas viršijančių vidutinę trukmę);
- Bylų prieš Lietuvos Respubliką Europos žmogaus teisių teisme skaičius.
Švietimas
Švietimo rezultatų kokybės kriterijai:
- Darbdavių pasitenkinimas studentų išsimokslinimu;
- Mokslus baigusių studentų, dirbančių pagal specialybę, procentas.
Dalyvavimo švietime kriterijai:
- Baigusiųjų studentų skaičius (pagal įstaigas) (lyginant valstybines įstaigas su privačiomis);
- Lankančių mokymo įstaigas procentas nuo visų galinčių lankyti tokias mokymo įstaigas;
- Mokymo įstaigų skaičius, kur iškrintančių mokinių, studentų skaičius viršija tam tikrą procentą;
- Viešųjų (valstybinių) mokymo įstaigų lankomumo procentas.
Investicijų į švietimą kriterijai:
- Išlaidos vienam mokiniui ar studentui;
- Išlaidos vienam mokslinį laipsnį gaunančiam studentui;
- Mokymo įstaigos pastatymo, remonto ar išlaikymo kaštai (m2);
- Mokymo įstaigų, dirbančių dviem ar trimis pamainomis, procentas;
- Vienam mokiniui (ar studentui) tenkantis plotas mokymo įstaigoje (m2);
- Darbdavių pasitenkinimas kvalifikaciniais standartais;
- Besimokančiųjų pasiekimų atitikimas valstybės nustatytiems standartams;
- Pedagogų kvalifikacijos atitikimas valstybės standartams;
- Besimokančiųjų skaičius vienam kompiuteriui;
- Besimokančiųjų užsienyje ir Lietuvoje besimokančių užsieniečių skaičius;
- Darbo užmokesčio dalis švietimo išlaidų struktūroje;
- Kompiuterizavimo išlaidų dalis švietimo išlaidų struktūroje;
- Moksleivių ir pedagogų skaičiaus santykis;
- Laisvų vietų klasėje skaičius;
- Norinčių mokytis ir mokymosi vietų santykis;
- Atstumas nuo gyvenamosios vietos iki mokymosi įstaigos;
- Atstumas tarp tos pačios paskirties ugdymo įstaigų;
- Besimokančiojo mokymosi išlaidų ir šeimos pajamų santykis.
Sveikatos apsauga
- AIDS (ir kt. ligų) plitimo rodikliai (sergamumas, ligotumas, mirtingumas);
- Bendrosios praktikos gydytojų (ar terapeutų, ar pediatrų), tenkančių 10000 gyventojų, skaičius;
- Skubios medicinos pagalbos reikalingų atvejų skaičius;
- Hospitalinių infekcijų paplitimas;
- Išlaidos vienam gydytam pacientui;
- Vidutinė gulėjimo trukmė;
- Lovų skaičius;
- Vidutinis diagnostikos laikas (hospitalizacijos trukmė);
- Narkotikų paplitimas populiacijoje;
- Sveiko gyvenimo laikotarpis;
- Vaistų išlaidos vienam gyventojui;
- Greitosios medicinos pagalbos atvykimų į įvykio vietą, viršijančių nustatytą maksimalią atvykimo laiko normą, procentas;
- Greitosios medicinos pagalbos išvykimų į poilsio vietą žemiau nustatyto minimalaus išvykimų dažnio rodiklių procentas;
- Mirtingumo ir sergamumo rodikliai;
- Kūdikių mirtingumo rodikliai;
- Neišnešiotų naujagimių skaičius;
- Rūkimo paplitimas populiacijoje (pagal amžių, lytį ir t. t.);
- Pakartotinės hospitalizacijos rodikliai;
- Gyventojų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, procentas;
- Kūdikių ir vaikų, paskiepytų nuo pagrindinių susirgimų, procentas;
- Reikiamų greitosios medicinos pagalbos pajėgumų buvimas (kiekis, apimtis, geras techninis ir apmokymo lygis, kt.);
- Strateginių ir operatyvinių planų numatomiems kritinių situacijų atvejams buvimas;
- Vandens, maisto ir kt. užterštumo bei teršalų aplinkoje paskleidimo rodikliai.
Socialinė apsauga, globa ir rūpyba
- Naujai užregistruotų bedarbių procentas;
- Nedarbo lygis;
- Įsidarbinančių asmenų, iki šiol gavusių bedarbio pašalpas, procentas;
- Bedarbio pašalpų, pensijų dydis (realus pasikeitimas proc.);
- Personalo mokymai ir kvalifikacijos kėlimas (dienomis, proc.);
- Bedarbių, nedirbančių ilgiau nei tam tikrą laiką, procentas;
- Bedarbių, kurie 3 mėn. laikotarpiu po mokymo įsidarbino, procentas;
- Gyventojų, kurių pajamos asmeniui mažesnės nei vidutinės gyventojų pajamos šalyje, procentas;
- Įsidarbinusių neįgaliųjų nuo visų galinčių dirbti neįgaliųjų asmenų procentas;
- Šeimų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, procentas;
- Vaikų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, procentas;
- Viešųjų įstaigų, kurios yra prieinamos fiziškai neįgaliems, procentas;
- Benamių, gyvenančių nakvynės namuose ir kitose socialinės globos įstaigose, procentas;
- Globos įstaigos pastatymo, remonto ar išlaikymo kaštai (kv. m.);
- Globos namų ir kitokių globos įstaigų pajėgumai bei užpildymas procentais;
- Vienam globos namuose gyvenančiam asmeniui tenkantis plotas (kv. m.);
- Vaikų namų pajėgumai bei užpildymas procentais;
- Vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius (pasikeitimas procentais);
- Vidutinės šeimos pajamos;
- Vieno globos namuose gyvenančio asmens išlaikymo metiniai kaštai;
- Vieno vaikų namuose gyvenančio asmens išlaikymo metiniai kaštai;
- Asmenų, norinčių patekti į darbo rinką, kuriems buvo suteiktos konsultacijos ar profesinis orientavimas, procentas;
- Neįgaliųjų asmenų, aprūpintų proteziniais ortopediniais gaminiais ar kompensacine technika, procentas;
- Moksleivių, gaunančių nemokamą maitinimą, procentas.
Butų ir komunalinis ūkis
- Savivaldybės būsto fondas (m2) ir jo lyginamoji dalis procentais;
- Asmenų, įregistruotų savivaldybėse socialiniam būstui išsinuomoti, skaičius ir jų lyginamoji dalis 1000 gyventojų;
- Vienam slaugos (globos) namuose gyvenančiam asmeniui tenkantis plotas (m2);
- Savivaldybės (valstybės) avarinės būklės gyvenamųjų namų, butų procentas;
- Savivaldybės būsto fondo priežiūros ir remonto išlaidos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui;
- Savivaldybės būsto fondo plėtros (statybos, rekonstrukcijos ar pirkimo) kaštai, skaičiuojant naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui;
- Komunalinio ūkio objektų išlaikymo (priežiūros ar remonto) išlaidos, lyginamajam vienetui (m2, m3, m ir pan.);
- Komunalinio ūkio plėtros kaštai lyginamajam vienetui;
- Komunalinio ūkio lyginamoji dalis, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei;
- Gatvių apšvietimo įrengimo, remonto ar išlaikymo kaštai;
- Geriamojo vandens kokybė;
- Komunalinių atliekų surinkimas;
- Antrinių žaliavų surinkimas;
- Atliekų šalinimas sąvartynuose;
- Išvalytų nuotėkų išleidimas;
- Užterštų geriamo vandens šulinių kiekis;
- Maudyklių sanitarinė-higieninė būklė.
Aplinkos apsauga
Kokybės srityje:
- Atvejų skaičius per metus, kai viršijamos aplinkos oro kokybės ribinės vertės;
- Stacionarių ir mobilių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekis;
- Paviršinio vandens telkinių kokybė;
- Teršalų kiekis, patenkantis į paviršinius vandens telkinius;
- Požeminio vandens kokybė;
- Teršalų kiekis, patenkantis į Baltijos jūrą;
- Atliekų susidarymas;
- Nepavojingų ir pavojingų atliekų naudojimas;
- Atliekas tvarkančių įmonių skaičius ir pajėgumai;
- Specifinių atliekų tvarkymas;
- Sąvartynų skaičius;
- Jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje intensyvumas;
- Radioaktyviųjų medžiagų naudojimas;
- Radioaktyvių atliekų susidarymas;
- Tarša radionuklidais;
- Švaresnės gamybos ir aplinkos apsaugos valdybos sistemų diegimas;
Miškininkystės srityje:
- Atkurtų miškų plotas, ha;
- Naujai pasodintų miškų eroduojamose ir žemės ūkiui netinkamose žemėse plotas, ha;
- Miško želdinių ir žėlinių priežiūra, ha;
- Jaunuolynų ugdymas, erdm./ha;
- Miško želdinių ir žėlinių apsauga nuo žvėrių, ha;
- Standartinių miško sodmenų išauginimas, tūkst. vnt.;
- Miškų, užkrėstų ligomis ir kenkėjais plotas, ha;
- Miškų, kuriuose taikytos biologinės, cheminės apsaugos priemonės prieš ligas ir kenkėjus, plotas, ha;
- Gaisrų pažeisti plotai, ha;
- Taikytos miško priešgaisrinės apsaugos priemonės, ha;
- Kirtimų apimtys pagal kirtimų rūšis, ktm;
- Gaunamos pajamos iš miško, Lt/ha;
- Privačių miškų tarnybų ir jų darbuotojų skaičius, vnt;
Saugomų teritorijų, rekreacijos srityje:
- Išsaugotų gamtinių ir kultūros paveldo vertybių objektų skaičius, vnt.;
- Atkurtų gamtinių ir kultūros paveldo vertybių skaičius, vnt.;
- Sutvarkytų rekreacinių teritorijų ir kitų visuomenės naudojamų bei lankomų objektų saugomose teritorijose, vnt;
- Parengtų ir patikslintų planavimo schemų skaičius, vnt.;
- Parengtų saugomų teritorijų tvarkymo projektų skaičius, vnt.;
- Atkurtų, išsaugotų ir sutvarkytų teritorijų draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose plotas, ha;
- Sutvarkytų saugomų teritorijų skaičius, vnt.;
Gamtos išteklių srityje:
- Šalies gamtos ir dvarų parkų, kuriuos reikia inventorizuoti ir įvertinti bioekologiniu požiūriu, skaičius;
- Laukinės augalijos išteklių, kuriuos reikia apskaityti, plotas, procentais (nuo bendro išteklių ploto);
- Laukinės augalijos išteklių naudojimo rodikliai;
- Augalų genetinių išteklių naudojimas ir apsauga;
- Žemdirbystei netinkamos žemės plotas, skirtas naujiems miškams įveisti;
- Išžvalgytų ir naudingų iškasenų telkinių skaičius ir plotas;
- Pažeistų žemių, kasant naudingąsias iškasenas, plotas;
- Pažeistų žemių rekultivavimo programa ir jos vykdymas;
- Apsausintų durpynų renatūralizavimas;
Biologinės įvairovės srityje:
- Retųjų rūšių skaitlingumas ir jų kitimas;
- Retųjų rūšių apsaugos programų metiniai kaštai;
- Gyvūnijos išteklių naudojimo faktiniai rodikliai;
- Gyvūnų, nešiojančių pavojingų ligų sukėlėjus, skaičiaus rodiklis;
- Gyvūnų padarytos žalos žemės ir miškų ūkiui rodikliai;
- Modifikuotų organizmų naudojimo registracijos rodikliai;
- Gyvūnų eksporto, importo ir prekybos jais rodikliai.
Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultūra
- Visuomenei skirtų renginių skaičius, išlaidos, dalyvių skaičius (arba kaštai vienam dalyviui);
- Sveikatingumo kompleksų, rekreacijos ar kultūros įstaigų pastatymo, remonto ar išlaikymo kaštai (m2);
- Parkų, maudymosi vietų, poilsiaviečių ir draustinių kiekis (arba plotas (m2));
- Turistų skaičius;
- Kino teatrų, teatrų, muziejų, bibliotekų ir kitų kultūros įstaigų lankytojų skaičius.
Kuro ir energijos tiekimo paslaugos
- Pramonės, komunalinio ir butų ūkio objektų apšildymo kaštų rodikliai;
- Pramonės, komunalinio ir butų ūkio objektų įsiskolinimų apimtis energijos ir kuro tiekėjams;
- Procentas nuo vidutinių šalies gyventojų pajamų, tenkantis išlaidų už energijos, kuro ir šilumos suvartojimą apmokėjimui;
- Vidutinis energijos, kuro ir šiluminės energijos suvartojimas pagal pramonės šakas;
- Vidutinis energijos, kuro suvartojimas vienam šalies gyventojui;
- Vidutinis šiluminės energijos suvartojimo kiekis vienam šalies gyventojui.
Žemės ūkis
- Žemės ūkio produkcijos gamybos kiekiai (vertine išraiška ir natūriniais vienetais);
- Gamybos intensyvumas (žemės ūkio augalų derlingumas, penimų gyvulių priesvoriai, primilžis iš karvės);
- Eksportuotos žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kiekiai;
- Dirbančiųjų žemės ūkyje dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus;
- Valstybės remiamų investicijų dydis vertine išraiška;
- Pajamos 1 dirbančiajam žemės ūkyje;
- Registruotų ūkininkų ūkių skaičius;
- Besikuriančių ūkininkų skaičius;
- Vidutinis ūkininko ūkio dydis;
- Alternatyvios veiklos plėtra (nustojusių ūkininkauti skaičius ir procentas);
- Demografiniai rodikliai kaimo vietovėse;
- Ekologinės žemės ūkio produkcijos gamyba (ekologinių ūkių skaičius, produkcijos kiekiai);
- Perdirbamosios pramonės įmonių (pieno, mėsos), kurioms suteikti ISO sertifikatai, ES veterinariniai numeriai, skaičius;
- Veislinių gyvulių (pagal rūšis) procentas nuo visų tos rūšies gyvulių skaičiaus;
- Suženklintų gyvulių (pagal rūšis) procentas nuo visų tos rūšies gyvulių skaičiaus;
- Žuvų sugavimo ir išauginimo kiekiai;
- Konsultavimo ir mokymo paslaugomis pasinaudojusių žmonių procentas nuo bendro žemės, miškų ūkyje ir žuvininkystėje dirbančiųjų skaičiaus;
- Melioracijos darbų (sausinimo, drėkinimo, polderių sistemų remonto, rekonstravimo ir įrengimo) mastas;
- Žemės nuosavybės teisių atkūrimui parengtų žemės nuosavybės projektų įgyvendinimo mastas.
Transportas ir ryšiai
- Autoavarijų ar sulaikytųjų dėl alkoholio vartojimo skaičius;
- Gyventojų, turinčių telefoną, rodiklis;
- Kelio kilometro statybos, remonto ar išlaikymo kaštai;
- Kelių su atitinkančia kokybės standartus danga procentas;
- Mobiliųjų telefonų, tenkančių 100 000 šalies gyventojų, skaičius;
- Vairuotojų nusiskundimų dėl kelių saugumo ir kokybės skaičius;
- Pervežamų atitinkamomis transporto rūšimis gyventojų skaičius;
- Darbuotojų, tiesiogiai dirbančių kelių priežiūros ir kelių tiesimo bei remonto darbus, procentas, palyginus su visų šioje šakoje dirbančių darbuotojų skaičiumi;
- Procentas nuo vidutinių šalies gyventojų pajamų, tenkantis išlaidų už ryšių paslaugas apmokėjimui;
- Vidutinis benzino/dyzelinio kuro suvartojimo vienam šalies gyventojui kiekis;
- Visų transporto šakų saugaus eismo užtikrinimas (avarijų, žuvusių ir sužeistų skaičius, krovinių sugadinimo kaštai ir poveikio aplinkai lygis);
- Transporto sistemos darbuotojų skaičius (dalis nuo visų Lietuvos Respublikos dirbančiųjų pagal atskiras transporto šakas);
- Transporto infrastruktūros išlaikymo kaštai;
- Investicijų į transporto infrastruktūrą dalis bendrajame vidaus produkte;
- Vežimų greitis ir infrastruktūros pralaidumas (užtikrinant greitą ir patikimą krovinių ir keleivių pristatymą);
- Krovinių ir keleivių (iš jų – tranzitinių) vežimų apimtys;
- Galimybė diegti šiuolaikines vežimų technologijas (informacinių-logistinių sistemų, kombinuotųjų vežimų diegimas, transportavimo, naudojant šias technologijas, apimtys);
- Telefonų linijų, tenkančių 100 gyventojui, skaičius;
- Transporto paslaugų pajamos vienam dirbančiajam;
- Vartotojų nusiskundimų dėl infrastruktūros techninio lygio, neužtikrinančio saugaus eismo, skaičius;
- Universaliųjų pašto paslaugų skaičius, palyginus su nustatytais mažesniais už realias kainas tarifais;
- Tiltų ir viadukų techninės būklės ir jų priežiūros patikrinimų skaičius.
______________
