EUROPOS LAUKINĖS GAMTOS IR GAMTINĖS APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJA^*

Preambulė

Valstybės, Europos Tarybos narės ir kitos šios Konvencijos signatarės,

manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra kuo glaudesnė jos narių vienybė;

atsižvelgdamos į Europos Tarybos valią kooperuotis su kitomis Valstybėmis aplinkos apsaugos srityje;

pripažindamos, kad laukinė flora ir fauna sudaro gamtinio paveldo estetinę, mokslinę, kultūrinę, rekreacinę, ekonominę ir savitą vertybę, kurią svarbu išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms;

pripažindamos esminį laukinės floros ir faunos vaidmenį palaikant biologinę pusiausvyrą;

konstatuodamos daugelio laukinės floros ir faunos rūšių retėjimą ir išnykimo grėsmę, pakibusią virš kai kurių iš jų;

pripažindamos, kad gamtinės gyvenamosios aplinkos išsaugojimas yra vienas iš esminių elementų globojant bei saugant laukinę florą ir fauną;

pripažindamos, kad laukinės floros ir faunos apsaugos klausimai vyriausybių turės būti svarstomi aptariant nacionalinius tikslus bei programas ir kad turės būti sukurtas tarptautinis kooperavimasis, ypač saugant migruojančias rūšis;

atsižvelgdamos į daugelį kvietimų bendroms akcijoms, kilusių iš vyriausybių ir tarptautinių institucijų, ypač išreikštų Jungtinių Tautų Konferencijoje aplinkos klausimais l972 m., Europos Tarybos Konsultacinėje Asamblėjoje;

siekdamos tęsti veiklą gamtos apsaugos srityje sutinkamai su Antrosios Europos ministrų Konferencijos aplinkos apsaugos klausimais rezoliucijos Nr. 2 rekomendacijomis, susitaria:

I skyrius

Pagrindinės nuostatos

1 straipsnis

1. Šios Konvencijos objektas yra užtikrinti laukinės floros ir faunos, jų natūralios gyvenamosios aplinkos apsaugą, ypač rūšių ir buveinių, kurių apsaugai būtinas daugelio valstybių kooperavimasis, ir paskatinti šį kooperavimąsi.

2. Ypatingas dėmesys yra skiriamas rūšims, čia suprantamoms kaip migruojančios, nykstančios ir mažėjančios rūšys.

2 straipsnis

Susitariančiosios Šalys imasi reikiamų priemonių išlaikyti arba palaikyti laukinės floros ir faunos visumą lygyje, kuris reikalingas ekologiniu, moksliniu ir kultūriniu požiūriu, atsižvelgiant taip pat į ekonominį bei rekreacinį reikalingumą ir į lokaliai grėsmėje atsidūrusių porūšių, varietetų ir formų apsaugos reikalavimus.

3 straipsnis

1. Kiekviena susitariančioji Šalis imasi reikiamų priemonių, kad būtų vykdoma laukinės floros ir faunos, jų natūralios gyvenamosios aplinkos apsaugos nacionalinė politika, skiriant ypatingą dėmesį nykstančioms ir mažėjančioms rūšims, ypač endeminėms rūšims ir jų gyvenamosios aplinkos apsaugai, sutinkamai su šios Konvencijos nuostatomis.

2. Kiekviena susitariančioji Šalis įsipareigoja savo tvarkymo ir vystymo, kovos priemonių su teršimu politikoje atsižvelgti į laukinės floros ir faunos apsaugos reikalavimus.

3. Kiekviena susitariančioji Šalis skatina švietimą ir pagrindinės informacijos, susijusios su būtinybe saugoti laukinę florą ir fauną bei jų gyvenamąją aplinką, platinimą.

II skyrius

Buveinių apsauga

4 straipsnis

1. Kiekviena susitariančioji Šalis imasi įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, nukreiptų ir būtinų globoti laukinės floros ir faunos rūšių, ypač išvardytų I ir II priedėliuose, buveines ir išlaikyti gresiančias išnykti jų natūralias buveines.

2. Susitariančiosios Šalys savo tvarkymo ir vystymo politikoje atsižvelgia į būtinybę išsaugoti apsaugines zonas, numatytas ankstesniame paragrafe, kad būtų išvengta arba maksimaliai apribotas visiškas tų zonų sugadinimas.

3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja skirti dėmesį apsaugai ypač zonų, kurios yra svarbios migruojančioms rūšims, išvardytoms II ir III priedėliuose, ir kurios yra išsidėsčiusios būdu, atitinkančiu jų migracijos kelius, žiemojimo, susibūrimo, mitybos, dauginimosi, šėrimosi vietas.

4. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja koordinuoti, kiek tai yra reikalinga, jų pastangas globojant gamtinę gyvenamąją aplinką, apibrėžtą šiuo straipsniu, pasienio regionuose iš vienos ir kitos sienos pusės.

III skyrius

Rūšių apsauga

5 straipsnis

Kiekviena susitariančioji Šalis imasi įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, nukreiptų ir būtinų užtikrinti apsaugą laukinės floros rūšių, išvardytų I priedėlyje. Būtina uždrausti intensyviai skinti, rinkti, kirsti, rauti nurodytus augalus. Kiekviena susitariančioji Šalis uždraudžia, kiek tai reikalinga, šių rūšių augalų įsigijimą ir prekybą.

6 straipsnis

Kiekviena susitariančioji Šalis imasi įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, nukreiptų ir būtinų užtikrinti apsaugą laukinės faunos rūšių, išvardytų II priedėlyje. Būtina uždrausti šių rūšių:

a. intensyvų gaudymą bet kokiu būdu, įsigijimą ir naikinimą;

b. intensyvų dauginimosi vietų ir poilsio plotų ardymą bei naikinimą;

c. intensyvų laukinių gyvūnų trikdymą, ypač dauginimosi, jauniklių vedžiojimosi bei žiemojimo laikotarpiu, juo labiau kad trikdymui labai jautrūs šios Konvencijos objektai;

d. intensyvų kiaušinių naikinimą ar rinkimą gamtoje ar kitose jų perėjimo vietose;

e. įsigijimą ir vidaus prekybą šiais gyvūnais, gyvais bei negyvais, jų dalimis ar produktais iš jų, lengvai identifikuojamais, juo labiau kad ši priemonė yra veiksminga šio skyriaus nuostata.

7 straipsnis

1. Kiekviena susitariančioji Šalis imasi įstatyminių ir reglamentuotų priemonių, nukreiptų ir reikalingų globoti laukinės faunos rūšis, išvardytas III priedėlyje.

2. Naudojimas laukinės faunos rūšių, išvardytų III priedėlyje, yra reglamentuotas tokiu būdu, kad būtų išlaikytas jų populiacijų egzistavimas už pavojingos ribos, atsižvelgiant į 2 straipsnio nuostatą.

3. Šios priemonės susideda iš:

a. draudimo periodo nustatymo ir/arba kitų eksploatavimo ribojimo priemonių;

b. eksploatacijos laiko ar vietovės draudimo, kad būtų sudarytos sąlygos egzistuojančioms populiacijoms išlikti patenkinamame lygyje;

c. reglamentavimo, jei tai reikalinga, parduoti, siūlyti pirkti, įsigyti, transportuoti laukinius gyvūnus – gyvus ir negyvus.

8 straipsnis

Jei veikla gaudant ar naikinant laukinės faunos rūšis, išvardytas III priedėlyje, arba išimtimis, numatytomis 9 straipsnyje, gali pakenkti rūšims, išvardytoms II priedėlyje, susitariančiosios Šalys uždraudžia naudoti visas neatrankines gaudymo ir naikinimo priemones, taip pat priemones, galinčias sukelti vietinį nykimą arba stiprų rūšių populiacijų trikdymą, taip pat ir priemones, išvardytas IV priedėlyje.

9 straipsnis

Sąlygomis, kai nėra kito patenkinamo sprendimo ir kai pažeidimas negresia populiacijos išlikimui, kiekviena susitariančioji Šalis gali pažeisti 4, 5, 6, 7 straipsnių nuostatas ir draudžiamas naudoti priemones, nurodytas 8 straipsnyje:

floros ir faunos globos interesais;

užkertant kelią dideliems nuostoliams žemės ūkio kultūroms, naminiams gyvuliams, miškams, žuvininkystei, vandenims, kitiems nuosavybės objektams;

žmonių sveikatos ir saugumo interesais, oro linijų /skraidymo/ saugumo ir kitų visuomenės prioritetų interesais;

mokymo ir švietimo, veisimo, reintrodukcijos, taip pat gyvulininkystės tikslais;

leidžiant griežtai kontroliuojamomis sąlygomis atrankos būdu ir tam tikru kiekiu įsigyti, naudoti ar kitaip protingai eksploatuoti nedidelį kiekį kai kurių laukinių gyvūnų ir augalų.

2. Susitariančiosios Šalys pateikia Nuolatiniam Komitetui metinį pranešimą apie padarytas remiantis ankstesniu paragrafu išimtis. Pranešime turi būti pažymėta:

populiacijos, kurios sudaro ar sudarė išimties objektą, ir, jei įmanoma, egzempliorių skaičius;

– leistas sunaikinimo ar sugavimo būdas;

– rizikos sąlygos, vietos ir laiko aplinkybės, kuriomis ši išimtis buvo padaryta;

valdžios teisnumas deklaruoti, kad šios sąlygos buvo realizuotos, ir teisnumas sprendimų, susijusių su priemonėmis, kurios galėjo būti panaudotos, jų limitais ir asmenimis, kuriems patikėta egzekucija;

vykdyta kontrolė.

IV skyrius

Nuostatos, susijusios su migruojančiomis rūšimis

10 straipsnis

1. Be priemonių, įvardytų 4, 6, 7 ir 8 straipsniuose, susitariančiosios Šalys įsipareigoja koordinuoti savo pastangas saugant migruojančias rūšis, išvardytas II ir III priedėliuose, jei jų migracijos keliai kerta šių šalių teritoriją.

2. Susitariančiosios Šalys imasi priemonių užtikrinti, kad draudimo laikotarpis ir/arba kitos naudojimą reglamentuojančios priemonės, nustatytos remiantis 7 straipsnio 3a paragrafu, atitiktų migruojančių rūšių, išvardytų III priedėlyje, poreikius.

V skyrius

Papildomos nuostatos

11 straipsnis

1. Šios Konvencijos nuostatoms vykdyti susitariančiosios Šalys įsipareigoja:

a. kooperuotis kiekvieną kartą, kada tai daryti bus naudinga, ypač kai šis kooperavimasis galės padidinti priemonių šios Konvencijos nuostatoms vykdyti efektyvumą;

b. skatinti ir koordinuoti tyrimo darbus, susijusius su šios Konvencijos tikslais.

2. Kiekviena susitariančioji Šalis įsipareigoja:

a. skatinti vietinių laukinės floros ir faunos rūšių reintrodukciją, jei ši priemonė prisidės prie gresiančių išnykti rūšių išsaugojimo, su sąlyga, kad bus atsižvelgta į kitų susitariančiųjų Šalių patirtį, mokslą siekiant išaiškinti, ar ši reintrodukcija bus veiksminga ir priimtina;

b. griežtai kontroliuoti nevietinių rūšių introdukciją.

3. Kiekviena susitariančioji Šalis turi supažindinti Nuolatinį Komitetą su tos šalies teritorijoje visuotinai saugomomis rūšimis, neįrašytomis į I ir II priedėlius.

12 straipsnis

Susitariančiosios Šalys laukinės floros ir faunos bei jų gyvenamosios aplinkos apsaugai gali nustatyti griežtesnes priemones, nei numatytos šioje Konvencijoje.

VI skyrius

Nuolatinis komitetas

13 straipsnis

1. Šios Konvencijos tikslams yra įsteigiamas Nuolatinis Komitetas.

2. Visos susitariančiosios Šalys gali būti atstovaujamos Nuolatiniame Komitete vieno ar kelių delegatų. Kiekviena delegacija turi vieną balsą. Srityse, susijusiose su jos kompetencija, Europos Ekonominė Bendrija balsuojant turi tiek balsų, kiek yra jos Valstybių – šios Konvencijos susitariančiųjų Šalių; Europos Ekonominė Bendrija nesinaudoja balso teise atvejais, kai su tuo susijusios Valstybės-narės atlieka tai pačios ir tarpusavyje.

3. Visos Valstybės – Europos Tarybos narės, kurios nėra Konvencijos susitariančiosios Šalys, gali dalyvauti Komitete kaip stebėtojos.

Nuolatinis Komitetas gali kviesti visas Valstybes – ne Europos Tarybos nares, kurios nėra Konvencijos susitariančiosios Šalys, dalyvauti stebėtojomis viename iš jo posėdžių.

Visos organizacijos ir visos techninės institucijos, veikiančios laukinės floros ir faunos bei jų gyvenamosios aplinkos globos, apsaugos arba valdymo srityje, priskiriamos vienai iš šių kategorijų:

a. tarptautinės organizacijos ir institucijos, tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės, arba nacionalinės valstybinės institucijos;

b. nacionalinės nevyriausybinės organizacijos ir institucijos, kurios pritaria šiems tikslams šalyje, kurioje jos yra įkurtos, gali pranešti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui bent prieš tris mėnesius iki Komiteto posėdžio apie savo norą dalyvauti stebėtoju šiame posėdyje. Jos bus priimtos, jei bent prieš mėnesį iki posėdžio trečdalis susitariančiųjų Šalių neinformuos Generalinio Sekretoriaus, jog jos tam prieštarauja.

4. Nuolatinį Komitetą kviečia Europos Tarybos Generalinis Sekretorius. Jis kviečia pirmąjį posėdį per vienerius metus skaičiuojant nuo Konvencijos įsigaliojimo datos. Komitetas renkasi ne rečiau kaip kas dveji metai arba jei dauguma susitariančiųjų Šalių nustatyta forma to reikalauja.

5. Susitariančiųjų Šalių dauguma nustato Nuolatinio Komiteto posėdžiams rengti reikalingą kvorumą.

6. Su šios Konvencijos nuostatų išlygomis Komitetas sudaro savo vidaus reglamentą.

14 straipsnis

1. Nuolatiniam Komitetui pavesta stebėti šios Konvencijos panaudojimą. Jis gali:

nuolat peržiūrėti šios Konvencijos nuostatas, įskaitant jos priedėlius, ir daryti pakeitimus, jeigu jie reikalingi;

ruošti rekomendacijas susitariančiosioms Šalims dėl priemonių šiai Konvencijai vykdyti;

rekomenduoti būdus užtikrinti viešai informacijai apie darbus, atliekamus šios Konvencijos rėmuose;

ruošti siūlymus Ministrų Komitetui dėl Valstybių – ne Europos Tarybos narių prisijungimo prie šios Konvencijos;

ruošti visus siūlymus siekiant padidinti šios Konvencijos veiksmingumą, taip pat dėl sutarčių su Valstybėmis, kurios nėra Konvencijos susitariančiosios Šalys, sutikti padaryti veiksmingesnę rūšių ir rūšių grupių apsaugą.

2. Savo misijai įvykdyti Nuolatinis Komitetas gali savo iniciatyva numatyti ekspertų grupių posėdžius.

15 straipsnis

Po kiekvieno posėdžio Nuolatinis Komitetas siunčia Europos Tarybos Ministrų Komitetui pranešimą apie savo veiklą ir Konvencijos funkcionavimą.

VII skyrius

Pataisos, pakeitimai

16 straipsnis

1. Visi šios Konvencijos straipsnių pakeitimai, pasiūlyti susitariančiųjų Šalių arba Ministrų Komiteto, yra kaupiami pas Europos Tarybos Generalinį Sekretorių ir bent prieš du mėnesius iki Nuolatinio Komiteto posėdžio siunčiami Valtybėms – Europos Tarybos narėms, visiems signatarams, visoms susitariančiosioms Šalims, visoms Valstybėms, kviečiamoms pasirašyti šią Konvenciją, sutinkamai su l9 straipsnio nuostata, ir visoms Valstybėms, pakviestoms prie jos prisijungti, sutinkamai su 20 straipsnio nuostata.

2. Visi pakeitimai, pasiūlyti sutinkamai su ankstesnio paragrafo nuostata, yra svarstomi Nuolatiniame Komitete, kai:

a. nuo 1 iki 12 straipsnių pakeitimai pateikti pritarus trijų ketvirtadalių balsų daugumai svarstant susitariančiųjų Šalių pasitarime;

b. nuo 13 iki 24 straipsnių pakeitimai pateikti pritarus trijų ketvirtadalių balsų daugumai svarstant Ministrų Komitete. Šis tekstas po pritarimo perduodamas susitariančiosioms Šalims jų priėmimui.

3. Visos pataisos įsigalioja per tris dienas po to, kai visos susitariančiosios Šalys informuoja Generalinį Sekretorių apie jų priėmimą.

4. Šio straipsnio 1, 2a ir 3 paragrafų nuostatos yra taikomos ir priimant naujus šios Konvencijos priedėlius.

17 straipsnis

1. Visos šios Konvencijos priedėlių pataisos, pasiūlytos susitariančiųjų Šalių arba Ministrų Komiteto, yra perduodamos Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir bent prieš du mėnesius iki Nuolatinio Komiteto posėdžio išsiunčiamos Valstybėms – Europos Tarybos narėms, visiems signatarams, visoms susitariančiosioms Šalims, visoms Valstybėms, pakviestoms pasirašyti šią Konvenciją, sutinkamai su l9 straipsnio nuostata, ir visoms Valstybėms, pakviestoms prisijungti prie jos, sutinkamai su 20 straipsnio nuostata.

2. Visos pataisos, pasiūlytos sutinkamai su ankstesnio paragrafo nuostata, yra svarstomos Nuolatiniame Komitete, kuris gali joms pritarti dviejų trečdalių susitariančiųjų Šalių dauguma. Pritartasis tekstas išsiunčiamas susitariančiosioms Šalims.

3. Pasibaigus trijų mėnesių terminui po to, kai Nuolatinis Komitetas pritarė ir, išskyrus jei trečdalis susitariančiųjų Šalių notifikavo (pranešė) prieštaravimus, visos pataisos įsigalioja susitariančiųjų Šalių, nepranešusių apie prieštaravimus, atžvilgiu.

VIII skyrius

Nesutarimų sprendimas

18 straipsnis

1. Nuolatinis Komitetas palengvina, kiek reikalinga, tvarką nesutarimams, iškylantiems vykdant Konvenciją, spręsti.

2. Visi nesutarimai tarp susitariančiųjų Šalių, susiję su šios Konvencijos interpretavimu arba taikymu, kurie nėra reglamentuoti ankstesnio paragrafo nuostatomis arba derybų keliu tarp nesutariančių šalių, išskyrus jei šios šalys yra susitariusios kitaip, vienos iš jų prašymu nagrinėjamos arbitraže. Kiekviena šalis skiria vieną arbitrą ir du arbitrai skiria trečią arbitrą. Jei su šio straipsnio 3 paragrafo išlygomis, per tris mėnesius skaičiuojant nuo pareiškimo arbitražui, viena iš šalių nepaskyrė savo arbitro, Europos Žmogaus Teisių Teismo Prezidentas veikia kitos šalies prašymu dėl jo skyrimo iš naujo per tris mėnesius. Tokia pati procedūra taikoma ir atveju, kai du arbitrai negali sutarti dėl trečiojo arbitro per tris mėnesius, skaičiuojant nuo pirmųjų dviejų arbitrų skyrimo.

3. Atveju, kai nesutarimai kyla tarp dviejų susitariančiųjų Šalių, iš kurių viena yra Valstybė – Europos Ekonominės Bendrijos narė, kita susitariančioji Šalis prašymą arbitražui adresuoja ir šiai Valstybei-narei, taip pat ir Bendrijai, kurios jį notifikuoja drauge per du mėnesius nuo pareiškimo gavimo, jei Valstybė-narė arba Bendrija, arba Valstybė-narė ir Bendrija drauge sudaro nesutariančią pusę. Stokojant šios notifikacijos anksčiau paminėtu laiku, Valstybė-narė ir Bendrija pripažįsta, kad yra tik viena ir ta pati šalis, nesutarianti nuostatų taikyme, valdanti arbitražinio teismo procedūras ir sudėtį. Tas pats yra, kai Valstybė-narė ir Bendrija sudaro kartu nesutarimų šalį.

4. Arbitražinis teismas nustato savo procedūrų reglamentą. Sprendimai priimami balsų dauguma. Jo nuosprendis yra galutinis ir privalomas.

5. Kiekviena nesutariančioji šalis padengia išlaidas arbitrui, kurį ji skiria, ir šalys lygia dalimi padengia trečiojo arbitro išlaidas, taip pat ir kitas arbitražo turėtas išlaidas.

IX skyrius

Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis

1. Ši Konvencija yra atvira pasirašyti Valstybėms – Europos Tarybos narėms ir šalims – ne narėms, kurios dalyvavo jos parengime, taip pat šalims – Europos Ekonominės Bendrijos narėms.

Iki jos įsigaliojimo ji taip pat atvira pasirašyti visoms kitoms valstybėms, Ministrų Komiteto pakviestoms ją pasirašyti.

Konvencija pateikiama ratifikavimui, priėmimui ir aprobavimui. Ratifikavimo, priėmimo ir aprobavimo dokumentai deponuojami pas Europos Tarybos Generalinį Sekretorių.

2. Konvencija įgyja galią pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui po to, kai penkios valstybės, iš kurių bent keturios – Europos Tarybos narės, bus pareiškusios jų sutikimą būti Konvencijos šalimis sutinkamai su ankstesnio paragrafo nuostata.

3. Ji įgyja galią visų Valstybių signatarių ar Europos Ekonominės Bendrijos požiūriu, kurios vėliau pareikš sutikimą būti jos šalimis, pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui nustačius ratifikavimo, priėmimo ir aprobavimo tvarką.

20 straipsnis

1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų Komitetas gali po konsultacijų su susitariančiosiomis Šalimis kviesti prisijungti prie Konvencijos visas valstybes – ne Bendrijos nares, kurios, pakviestos pasirašyti sutinkamai su 19 straipsnio nuostata, to dar nepadarė, ir visas kitas valstybes – ne nares.

2. Kiekvienai prisijungusiai valstybei Konvencija įsigalios pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui po to, kai pasirašymo dokumentai bus deponuoti prie Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus.

21 straipsnis

1. Kiekviena Valstybė gali pasirašymo arba ratifikavimo, priėmimo, aprobavimo arba prisijungimo dokumentų deponavimo metu nurodyti teritoriją, kur galios ši Konvencija.

2. Kiekviena susitariančioji Šalis gali jos ratifikavimo, priėmimo, aprobavimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo metu arba bet kokiu kitu metu ateityje praplėsti šios Konvencijos naudojimą, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotoje deklaracijoje pažymint visas kitas teritorijas ir kuriuos tarptautinius ryšius ji užtikrina arba kuriems ji yra teisni sąlyginai.

3. Visi pareiškimai, susiję su pareiškime deklaruotomis teritorijomis, remiantis ankstesniu paragrafu, galės būti patenkinti Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu. Pakeitimai įgis galią pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po to, kai pranešimą gavo Generalinis Sekretorius.

22 straipsnis

1. Kiekviena Valstybė gali pasirašydama arba ratifikavimo, priėmimo, aprobavimo arba prisijungimo dokumentų deponavimo metu formuluoti vieną ar daugiau išlygų, susijusių su kai kuriomis I–III priedėliuose išvardytomis rūšimis, ir/arba dėl kai kurių šių rūšių, kurios pažymėtos čia ar išlygose, kai kurių medžioklės ar kitokio naudojimo būdų, nurodytų IV priedėlyje. Generalinio pobūdžio išlygos nepriimamos.

2. Visos Susitariančiosios Šalys, kurios išplečia šios Konvencijos naudojimą teritorijoje pagal 21 straipsnio 2 paragrafo numatytą deklaravimą, gali šioje teritorijoje formuluoti vieną ar daugiau išlygų sutinkamai su ankstesnio paragrafo nuostata.

3. Jokios kitos išlygos nepriimamos.

4. Visos susitariančiosios Šalys, kurios pateikė išlygas pagal šio straipsnio 1 ir 2 paragrafus, gali jas visas ar dalį jų atšaukti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pareiškimu. Atšaukimas bus priimtas nuo datos, kai pareiškimą gaus Generalinis Sekretorius.

23 straipsnis

1. Visos susitariančiosios Šalys gali bet kada denonsuoti šią Konvenciją adresuodamos pareiškimą Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja pirmąją dieną mėnesio, einančio pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po to, kai Generalinis Sekretorius gavo pareiškimą.

24 straipsnis

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius praneša Valstybėms – Europos Tarybos narėms, visoms Valstybėms signatarėms, Europos Ekonominei Bendrijai – šios Konvencijos signatarei ir visoms susitariančiosioms Šalims:

a. visus parašus;

b. visų ratifikavimo, priėmimo ir aprobavimo arba prisijungimo dokumentų duomenis;

c. visas šios Konvencijos įsigaliojimo datas sutinkamai su jos 19 ir 20 straipsniais;

d. visą sukauptą informaciją pagal 13 straipsnio 3 paragrafo nuostatą;

e. visus pranešimus dėl naudojimosi 15 straipsnio nuostata;

f. visas pataisas ir visus naujus priedėlius, priimtus pagal 16 ir 17 straipsnius, ir datas, kada tos pataisos ir nauji priedėliai įsigalioja;

g. visus pareiškimus dėl 21 straipsnio 2 ir 3 paragrafų nuostatų;

h. visas išlygas, pareikštas pagal 22 straipsnio 1 ir 2 paragrafų nuostatas;

i. patenkintus išlygų atšaukimus pagal 22 straipsnio 4 paragrafo nuostatą;

j. visus pareiškimus, padarytus pagal 23 straipsnio, nuostatas, ir datas, kada denonsavimas įsigalios.

Žemiau pasirašiusieji, tam įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

Pasirašyta Berne 1979 m. rugsėjo 19 d. prancūzų ir anglų kalba, abiems tekstams turint lygią galią, vienintelis egzempliorius, kuris bus deponuotas Europos Tarybos archyve. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius išsiųs atitinkamai paliudytas kopijas kiekvienai Valstybei – Europos Tarybos narei, kiekvienai Valstybei ir Europos Ekonominei Bendrijai – signatarėms, taip pat ir Valstybėms, pakviestoms pasirašyti šią Konvenciją arba prie jos prisijungti.

UŽ AUSTRIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	I. LEODOLTER
UŽ BELGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	LUC DHOORE
UŽ KIPRO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	COSTAS PAPADEMAS

Strasbūras, 1981 m. spalio 21 d.

UŽ DANIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	GUNNAR SEIDENFADEN
UŽ PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	F. DELMAS
UŽ VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	ERTL, H. LEBSANFT
UŽ GRAIKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	J. PALAIOKRASSAS
UŽ ISLANDIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ
UŽ AIRIJOS VYRIAUSYBĘ	BRIAN LENIHAN
UŽ ITALIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	GERARDO ZAMPAGLIONE
UŽ LICHTENŠTEINO VYRIAUSYBĘ	WALTER OEHRY
UŽ LIUKSEMBURGO VYRIAUSYBĘ	JEAN RETTEL
UŽ MALTOS VYRIAUSYBĘ
UŽ OLANDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	G. C. WALLIS DE VRIES, J. F. E. BREMAN
UŽ NORVEGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	TORE-JARL CHRISTENSEN
UŽ PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	MARIO DE AZEVEDO
UŽ ISPANIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	JUAN DIEZ NICOLAS
UŽ ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	PER WRAMNER
UŽ ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS VYRIAUSYBĘ	H. HURLIMANN
UŽ TURKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	SUAT BILGE
UŽ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS
AIRIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĘ	HECTOR MONRO
UŽ EUROPOS EKONOMINĘ BENDRIJĄ	BRIAN LENIHAN, LORENZO NATALI
UŽ SUOMIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ	TAISTO TAHKAMAA
UŽ JUGOSLAVIJOS SOCIALISTINĖS FEDERATYVINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ

Pasirašyta sutinkamai su 20 straipsniu

Senegalas, 1987 m. balandžio 13 d.

______________

EUROPOS LAUKINĖS GAMTOS IR GAMTINĖS APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJOS PRIEDĖLIAI^*

I PRIEDĖLIS

Griežtai saugomos floros rūšys

	Rūšies statusas Lietuvoje
OPHIOGLOSSACEAE
Botrychium simplex – Paprastasis varpenis	LRK^** 0 kat.
ALISMATACEAE
Caldesia parnasifolia – Širdžialapė kaldezija	LRK 0 kat.
DROSERACEAE
Aldrovanda vesiculosa – Pūslėtoji aldrūnė	LRK 0 kat.
ORCHIDACEAE
Cypripedium calceolus – Plačialapė klumpaitė	LRK 2 kat.
Liparis loeselii- Dvilapis purvuolis	LRK 2 kat.
RANUNCULACEAE
Pulsatilla patens – Vėjalandė šilagėlė	LRK 2 kat.
SAXIFRAGACEAE
Saxifraga hirculus – Pelkinė uolaskėlė	LRK 1 kat.
TRAPACEAE
Trapa natans – Plūduriuojantysis agaras	LRK 0 kat.

______________

II PRIEDĖLIS

Griežtai saugomos faunos rūšys

STUBURINIAI

ŽINDUOLIAI

MICROCHIROPTERA – MAŽIEJI ŠIKŠNOSPARNIAI

Visos rūšys, išskyrus

Pipistrellus pipistrellus

Lietuvoje yra:

Myotis dasycneme – Kūdrinis pelėausis	LRK 4 kat.
Myotis daubentoni – Vandeninis pelėausis
Myotis brandtii – Branto pelėausis	LRK 4 kat.
Myotis nattereri – Natererio pelėausis
Plecotus auritus – Rudasis ausylis
Barbastella barbastella – Europinis plačiaausis	LRK 4 kat.
Noctalus noctula – Rudasis nakviša	LRK 4 kat.
Pipistrellus nathusii – Natuzijaus šikšniukas
Eptesicus serotinus – Vėlyvasis šikšnys	LRK 4 kat.
Eptesicus nilssoni – Šiaurinis šikšnys	LRK 4 kat.
Vesterpilio murinus – Dvispalvis plikšnys	LRK 4 kat.
RODENTIA – GRAUŽIKAI
Pteromys volans – Voverė skraiduolė
Sicista betulina – Beržinė sicista	LRK 4 kat.
CARNIVORA – PLĖŠRIEJI
Canis lupus – Vilkas
Mustela lutreola – Europinė audinė	LRK 0 kat.
Lutra lutra – Ūdra LRK 4 kat.
CETACEA – BANGINIAI
Phocaena phocaena – Jūros karvė

PAUKŠČIAI

GAVIIFORMES – NARINIAI PAUKŠČIAI

Gaviidae – Nariniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Gavia stellata – Rudakaklis naras
Gavia arctica – Juodakaklis naras	LRK 1 kat.
Gavia immer – Ledinis naras
PODICIPEDIFORMES – KRAGINIAI PAUKŠČIAI
Podiceps ruficollis – Mažasis kragas
Podiceps nigricollis – Juodakaklis kragas	LRK 2 kat.
Podiceps auritus – Raguotasis kragas
Podiceps griseigena – Rudakaklis kragas	LRK 3 kat.

PELECANIFORMES – IRKLAKOJINIAI PAUKŠČIAI

Pelecanidae

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Pelecanus onocrotalus – Rausvasis pelikanas

CICONIIFORMES – GANDRINIAI PAUKŠČIAI

Botaurus stellaris – Didysis baublys	LRK 3 kat.
Ixobrychus minutus – Mažasis baublys	LRK 4 kat.

Nycticorax nycticorax – Naktikovas

Bulbucus ibis – Ibiškasis garnys

Egretta alba – Baltasis garnys

Egretta garzetta – Mažasis baltasis garnys

Ardea purpurea – Purpurinis garnys

Threskiornithidae – Ibisiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Platalea leucorodia – Girnovė

Plegadis falcinellus – Rudasis ibisas

Threskiornis aethiopicus – Šventasis ibisas

Ciconidae – Gandriniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Ciconia ciconia – Baltasais gandras

Ciconia nigra – Juodasis gandras

LRK 3 kat.

ANSERIFORMES – ŽĄSINIAI PAUKŠČIAI

Branta leucopsis – Baltaskruostė berniklė

Rufibrenta ruficollis – Rudakaklė berniklė

Anser erythropus – Mažoji žąsis

Cygnus cygnus – Gulbė giesmininkė

Cygnus bewieckii – Mažoji gulbė

Tadorna tadorna – Urvinė antis

LRK 4 kat.

Somateria spectabilis – Skiauterėtoji gaga

Polysticta stelleri – Sibirinė gaga

Mergus albellus – Mažasis dančiasnapis

FALCONIFORMES – PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Pandion haliaetus – Žuvininkas	LRK 3 kat.
Pernis apivorus – Vapsvaėdis	LRK 3 kat.
Milvus nigrans – Juodasis peslys	LRK 2 kat.
Milvus milvus – Rudasis peslys	LRK 1 kat.
Circus aeruginosus – Nendrinė lingė
Circus cyaneus – Javinė lingė
Circus macrourus – Stepinė lingė
Circus pygargus – Pievinė lingė	LRK 3 kat.
Accipier gentilis – Vištvanagis
Accipiter nisus – Paukštvanagis
Buteo buteo – Paprastasis suopis
Buteo lagopus – Tūbuotasis suopis
Circaetus gallicus – Gyvatėdis	LRK 0 kat.
Aquila pomarina – Erelis rėksnys	LRK 3 kat.
Aquila clanga – Didysis erelis rėksnys	LRK 0 kat.
Aquila chrysaetos – Kilnusis erelis	LRK 0 kat.
Haliaetus albicilla – Jūrinis erelis	LRK 1 kat.
Gyps fulvus – Palšasis grifas
Falco peregrinus – Sakalas keleivis	LRK 0 kat.
Falco rusticolus – Medžioklinis sakalas
Falco subbuteo – Sketsakalis
Falco columbarius – Startsakalis	LRK 1 kat.
Falco vespertinus – Raudonkojis sakalas
Falco tinnunculus – Pelėsakalis	LRK 4 kat.

GRUIFORMES – GERVINIAI PAUKŠČIAI

Gruidae – Gerviniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Grus grus – Gervė	LRK 3 kat.
Rallidae – Višteliniai
Porzana porzana – Švygžda	LRK 3 kat.
Porzana parva – Plovinė vištelė	LRK 4 kat.
Crex crex – Griežlė	LRK 4 kat.

Otididae – Eininiai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Otis tarda – Didysis einis

CHARADRIIFORMES – SĖJIKINIAI PAUKŠČIAI

Burhinidae – Storkulniniai

Burhinus oedicnemus – Storkulnis

Charadriidae – Sėjikiniai

Charadrius dubius – Upinis kirlikas

Charadrius hiaticula – Jūrinis kirlikas

Arenaria interpres – Akmenė

Recurvirostridae – Avocetiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Recurvirostra avosetta – Avocetė

Scolopacidae – Tilvikiniai

Tringa ochropus – Brastinis tilvikas

Tringa glareola – Tikutis	LRK 2 kat.
Actitis hypoleucos – Krantinis tilvikas
Calidris minuta – Mažasis bėgikas
Calidris temminckii – Teminko bėgikas
Calidris ferruginea – Riestasnapis bėgikas
Calidris alpina – Juodkrūtis bėgikas	LRK 1 kat.
Calidris maritima – Jūrinis bėgikas
Calidris alba – Smiltinukas
Gallinago media – Stulgys	LRK 1 kat.

Laridae – Kiriniai

Larus minutus – Mažasis kiras

Chlidonias niger – Juodoji žuvėdra

Chlidonias leucopterus – Baltasparnė žuvėdra

Chlidonias hybrida – Baltaskruostė žuvėdra

Hydroprogne caspia – Plėšrioji žuvėdra

Sterna sandvicensis – Margasnapė žuvėdra

Sterna paradisaea – Poliarinė žuvėdra

Sterna hirundo – Upinė žuvėdra

Sterna albifrons – Mažoji žuvėdra

LRK 3 kat.

COLUMBIFORMES – KARVELINIAI PAUKŠČIAI

Pteroclididae – Smiltvištiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Syrrhaptes paradoxus – Stepinė vištelė

STRIGIFORMES – PELĖDINIAI PAUKŠČIAI

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Nyctea scandiaca – Baltoji pelėda
Bubo bubo – Didysis apuokas	LRK 1 kat.
Asio otus – Mažasis apuokas
Asio flammeus – Balinė pelėda	LRK 4 kat.
Aegolius funereus – Lututė	LRK 3 kat.
Athene noctula – Pelėdikė	LRK 4 kat.
Glaucidium passerinum – Žvirblinė pelėda	LRK 4 kat.
Surnia ulula – Raiboji pelėda
Strix uralensis – Uralinė pelėda
Strix aluco – Naminė pelėda
Strix nebulosa – Laplandinė pelėda
Tyto alba – Liepsnotoji pelėda	LRK 3 kat.

CAPRIMULGIFORMES – LĖLINIAI PAUKŠČIAI

Caprimulgidae – Lėliniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Caprimulgus europaeus – Lėlys

CORACIIFORMES – ŽALVARNINIAI PAUKŠČIAI

Coraciidae – Žalvarniniai

Coracias garrulus – Žalvarnis

LRK 2 kat.

Alcedinidae – Tulžiniai

Alcedo atthis – Tulžys

LRK 3 kat.

Meropidae – Bitininkiniai

Merops apiaster – Bitininkas

Upupidae – Kukutiniai

Upupa epops – Kukutis

LRK 2 kat.

PICIFORMES – GENINIAI PAUKŠČIAI

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Jynx torquilla – Grąžiagalvė
Picus viridis – Žalioji meleta	LRK 3 kat.
Picus canus – Pilkoji meleta	LRK 2 kat.
Dryocopus martius – Juodoji meleta
Dendrocopos major – Didysis genys
Dendrocopos medius – Vidutinis genys
Dendrocopos leucotos – Baltnugaris genys	LRK 4 kat.
Dendrocopos minor – Mažasis genys
Picoides tridactylus – Tripirštis genys	LRK 1 kat.

PASSERIFORMES – ŽVIRBLINIAI PAUKŠČIAI

Hirundinidae – Kregždiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Riparia riparia – Urvinė kregždė

Hirundo rustica – Šelmeninė kregždė

Delichon urbica – Langinė kregždė

Alaudidae – Vieversiniai

Eremophila alpestris – Raguotasis vieversys

Motacillidae- Kieliniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Anthus campestris – Dirvoninis kalviukas

LRK 4 kat.

Anthus trivialis – Miškinis kalviukas

Anthus pratensis – Pievinis kalviukas

Anthus spinoletta – Vandeninis kalviukas

Motacilla flava – Geltonoji kielė

Motacilla citreola – Geltongalvė kielė

Motacilla cinerea – Kalninė kielė

Motacilla alba – Baltoji kielė

Laniidae – Medšarkiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Lanius collurio – Paprastoji medšarkė

Lanius minor – Juodakaktė medšarkė	LRK 4 kat.
Lanius excubitor – Plėšrioji medšarkė	LRK 3 kat.

Bombycillidae – Svirbeliniai

Bombycilla garrulus – Svirbelis

Cinclidae – Vandeniniai strazdai

Cinclus cinclus – Vandeninis strazdas

Troglodytidae – Karetaitiniai

Troglodytes troglodytes – Karetaitė

Prunellidae – Erškėtžvirbliniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Prunella modularis – Erškėtžvirblis

Sylvidae – Devynbalsiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Locustella luscinioides – Nendrinis žiogelis

Locustella fluviatilis – Upinis žiogelis

Locustella naevia – Margasis žiogelis

Acrocephalus paludicola – Meldinė nendrinukė

LRK 4 kat.

Acrocephalus schoenobaenus – Ežerinė nendrinukė

Acrocephalus dumetorum – Sodinė nendrinukė

Acrocephalus palustris – Karklinė nendrinukė

Acrocephalus scirpaceus – Mažoji krakšlė

Acrocephalus arundinaceus – Didžioji krakšlė

Hippolais icterina – Tošinukė

Sylvia nisoria – Raiboji devynbalsė

Sylvia atricapilla – Juodgalvė devynbalsė

Sylvia borin – Sodinė devynbalsė

Sylvia communis – Rudoji devynbalsė

Sylvia curruca – Pilkoji devynbalsė

Phylloscopus trochilus – Ankstyvoji pečialinda

Phylloscopus collybita – Pilkoji pečialinda

Phylloscopus sibilatrix – Žalioji pečialinda

Phylloscopus trochiloides – Šiaurinė pečialinda

Phylloscopus inornatus – Geltonbruvė pečialinda

Phylloscopus proregulus – Nykštukinė pečialinda

Regulidae – Nykštukiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Regulus regulus – Nykštukas

Regulus ignicapillus – Baltbruvis nykštukas

Muscicapidae – Musinukiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Ficedula hypoleuca – Margasparnė musinukė

Ficedula albicollis – Baltakaklė musinukė

Ficedula parva – Mažoji musinukė

Muscicapa striata – Pilkoji musinukė

Turdidae – Strazdiniai

Saxicola rubetra – Kiauliukė

Saxicola torauata – Juodgalvė kiauliukė

Oenanthe oenanthe – Kultupys

Phoenicurus phoenicurus – Paprastoji raudonuodegė

Phoenicurus ochruros – Dūminė raudouodegė

Erithacus rubecula – Liepsnelė

Luscinia luscinia – Lakštingala

Luscinia svecica – Mėlyngurklė

LRK 4 kat.

Turdus torquatus – Baltagurklis strazdas

Paridae – Zyliniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Remiz pendulinus – Remeza

Parus palustris – Pilkoji zylė

Parus montanus – Šiaurinė pilkoji zylė

Parus cristatus – Kuoduotoji zylė

Parus ater – Juodoji zylė

Parus cyanus – Žydroji zylė

Parus caerulus – Mėlynoji zylė

Parus major – Didžioji zylė

Sittidae – Bukutiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Sitta europaea – Bukutis

Certhiidae – Liputiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Certhia familiaris – Liputis

Fringillidae – Kikiliniai

Serinus serinus – Svilikėlis

Carduelis carduelis – Dagilis

Acanthis cannabina – Čivylis

Acanthis flammea – Čimčiakas

Acanthis hornemanni – Poliarinis čimčiakas

Carpodacus erythrinus – Raudongalvė sniegena

Pinicola enucleator – Pušinė sniegena

Loxia pytyopsittacus – Pušinis kryžiasnapis

Loxia curvirostra – Eglinis kryžiasnapis

Loxia leucoptera – Margaspalvis kryžiasnapis

Coccothraustes coccothraustes – Svilikas

Emberizidae – Startiniai

Emberiza citrinella – Geltonoji starta

Emberiza schoeniclus – Nendrinė starta

Calcarius lapponicus – Pentinuotoji starta

Plectrophenax nivalis – Sniegstartė

Sturnidae – Varnėniniai

Sturnus roseus – Rožinis varnėnas

Oriolidae – Volunginiai

Oriolus oriolus – Volungė

Corvidae – Varniniai

Nucifraga caryocatactes – Riešutinė

ROPLIAI

TESTUDINES – VĖŽLIAI

Emys orbicularis – Balinis vėžlys

LRK 1 kat.

SAURIA – ŽVYNAROPLIAI

Lacerta agilis – Vikrusis driežas

Coronella austriaca – Lygusis žaltys LRK 1 kat.

VARLIAGYVIAI

CAUDATA – UODEGUOTIEJI VARLIAGYVIAI

Triturus cristatus – Skiauterėtasis tritonas

LRK 4 kat.

ANURA – BEUODEGIAI VARLIAGYVIAI

Bombina bombina – Kūmutė	LRK 4 kat.
Pelobates fuscus – Česnakė
Bufo calamita – Nendrinė rupūžė	LRK 5 kat.

Bufo viridis – Žalioji rupūžė

Rana arvalis – Smailiasnukė varlė

Hyla arborea – Medvarlė

BESTUBURIAI

VABZDŽIAI

COLEOPTERA – VABALAI

Osmoderma eremita – Niūraspalvis auksavabalis	LRK 2 kat.
Cerambyx cerdo – Didysis ąžuolinis ūsuotis	LRK 1 kat.

LEPIDOPTERA – DRUGIAI

Parnassius mnemosyne – Juodasis apolonas

LRK 5 kat.

Euphydryas aurinia – Auksuotoji šaškytė

Coenonympha hero – Rudaakis satyriukas

Lopinga achine – Akiuotasis satyras

Maculinea arion – Juodataškis melsvys

Maculinea teleius – Kraujalakinis melsvys

LRK 2 kat.

______________

III PRIEDĖLIS

Globojamos faunos rūšys

STUBURINIAI

INSECTIVORA – VABZDŽIAĖDŽIAI

Soricidae – Kirstukiniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Sorex araneus – Paprastasis kirstukas

Sorex minutulus – Kirstukas nykštukas

Neomys fodiens – Vandeninis kirstukas

MICROCHIROPTERA – MAŽIEJI ŠIKŠNOSPARNIAI

Pipistrellus pipistrellus – Šikšniukas nykštukas

DUPLICIDENTATA – KIŠKIAŽVĖRIAI

Lepus europaeus – Pilkasis kiškis

Lepus timidus – Baltasis kiškis LRK 3 kat.

RODENTIA – GRAUŽIKAI

Sciurus vulgaris – Paprastoji voverė

Gliridae – Miegapeliniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Muscardinus avellanarius – Lazdyninė miegapelė

Eliomys quercinus – Ąžuolinė miegapelė LRK 4 kat.

Dryomys nitedula – Miškinė miegapelė LRK 4 kat.

Glis glis – Didžioji miegapelė LRK 1 kat.

Castoridae – Bebriniai

Castor fiber – Upinis bebras

Microtidae – Pelėniniai

Microtus oeconomus – Pelkinis pelėnas

CETACEA – BANGINIAI

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Delphinapterus leucas – Baltijinis banginis

CARNIVORA – PLĖŠRIEJI

Martes martes – Miškinė kiaunė

Martes foina – Akmeninė kiaunė

Mustela erminea – Šermuonėlis

Mustela nivalis – Žebenkštis

Mustela putorius – Juodasis šeškas

Meles meles – Barsukas

Lynx lynx – Lūšis

Phoca hispida – Žieduotasis ruonis

Phoca vitulina – Paprastasis ruonis

Halichoerus grypus – Ilgasnukis ruonis LRK 1 kat.

ARCTIODACTYLA – PORAKANOPIAI

Cervidae – Elniniai

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Cervus elaphus – Taurusis elnias

Cervus dama – Danielius

Cervus nippon – Dėmėtasis elnias

Capreolus capreolus – Stirna

Alces alces – Briedis

Bovidae – Dykaraginiai

Ovis ammon musimon – Muflonas Įveistas

PAUKŠČIAI

Visos rūšys, neįrašytos į II priedėlį, išskyrus:

Larus marinus – Balnotasis kiras

Larus fuscus – Silkinis kiras

Larus argentatus – Sidabrinis kiras

Columba palumbus – Keršulis

Passer domesticus – Naminis žvirblis

Sturdus vulgaris – Varnėnas

Garrulus glandarius – Kėkštas

Pica pica – Šarka

Corvus monedula – Kuosa

Corvus frugilegus – Kovas

Corvus cornix – Varna

ROPLIAI

Visos rūšys, neįrašytos į II priedėlį

VARLIAGYVIAI

Visos rūšys, neįrašytos į II priedėlį

ŽUVYS

PETROMYSONIFORMES – NĖGINĖS

Petromyson marinus – Jūrinė nėgė

Lampetra fluviatilis – Upinė nėgė

Lampetra planeri – Mažoji nėgė

ACIPENSERIFORMES – ERŠKETŽUVĖS

Acipenser sturio – Sturys LRK 0 kat.

Acipenser ruthenus – Sterlė

CLUPEIFORMES – SILKIAŽUVĖS

Alosa alosa – Alsė

SALMONIFORMES – LAŠIŠAŽUVĖS

Coregonidae – Sykinės

Visos rūšys

Lietuvoje yra:

Coregonus lavaretus – Sykas

Coregonus lavaretus holsatus – Platelių sykas LRK 3 kat.

Coregonus nasus – Čyras Įveistas

Coregonus albula – Seliava

Coregonus peled – Peledė Įveista

Coregonus muksun – Muksunas Įveistas

Thymallidae – Kiršlinės

Thymallus thymallus – Kiršlys

Salmonidae – Lašišinės

Salmo salar – Lašiša LRK 4 kat.

/ši Konvencija netaikoma lašišoms jūrose/

CYPRINIFORMES – KARPŽUVĖS

Aspius aspius – Salatis

Leucaspius delineatus – Saulažuvė

Chondrostoma nasus – Skersnukis

Alburnoides bipunctatus – Srovinė aukšlė

Abramis ballerus – Sparis LRK 0 kat.

Pelecus cultratus – Ožka

Rhodeus sericeus – Kartuolė

Cobitis taenia – Kirtiklis

Misgurnus fossilis – Vijūnas

SILURIFORMES – ŠAMAŽUVĖS

Silurus glanis – Šamas

PERCIFORMES – EŠERŽUVĖS

Pomatoshistus minutus – Smėlinis grundalas

Pomatoshistus microps – Paplūdimių grundalas

BESTUBURIAI

VABZDŽIAI

Lucanus cervus – Elniavabalis LRK 1 kat.

VĖŽIAGYVIAI

Astacus astacus – Plačiažnyplis vėžys

MOLIUSKAI

Helix pomatia – Vynuoginė sraigė

Margaritifera margaritifera – Gėlavandenė perluotė LRK 0 kat.

DĖLĖS

Hirudo medicinalis – Medicininė dėlė LRK 2 kat.

______________

IV PRIEDĖLIS

Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės

Žinduoliai:

Kilpos.

Masalui naudojami gyvi apakinti ar suluošinti gyvūnai.

Magnetofonai.

Skirti užmušti elektros aparatai.

Dirbtiniai šviesos šaltiniai.

Veidrodžiai ir kiti akinantys daiktai.

Taikinių apšvietimo priemonės.

Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją

šaudant naktį.

Sprogmenys ^*.

Tinklai ^**.

Spąstai-žabangos.

Užnuodytos arba imobilizuotos žuvys ir jaukai.

Dujos ir dūmai.

Pusautomačiai ir automatiniai ginklai, kurių apkaboje telpa daugiau kaip du

šoviniai.

Aviacija.

Automobilių transporto priemonės.

Paukščiai:

Kilpos*.

Klijai.

Meškerių kabliukai.

Masalui naudojami gyvi apakinti ar suluošinti paukščiai.

Magnetofonai.

Skirti užmušti elektros aparatai.

Dirbtinės šviesos šaltiniai.

Veidrodžiai ir kiti akinantys daiktai.

Taikinių apšvietimo priemonės.

Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį

vaizdo padidintoją šaudant naktį.

Sprogmenys.

Tinklai.

Spąstai-žabangos.

Užnuodytos ar imobilizuotos žuvys ir jaukai.

Pusautomačiai ir automatiniai ginklai, kurių apkaboje telpa

daugiau kaip du šoviniai.

Aviacija.

Automobilių transporto priemonės.

____________

* išskyrus šiaurės kurapkas aukščiau 580 ŠP.

_____________

______________

^* I–III priedėliuose išvardytos tik tos augalų/gyvūnų rūšys, kurios auga/veisiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Baltijos jūros šelfe prie šios teritorijos.

^** rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (nurodant jų kategoriją – apsaugos statusą).

^** naudojimas masiniam ir neselektyviam gaudymui.