1949 M. RUGPJŪČIO 12 D. ŽENEVOS KONVENCIJŲ PAPILDOMAS PROTOKOLAS DĖL PAPILDOMOS SKIRIAMOSIOS EMBLEMOS PRIĖMIMO (III PROTOKOLAS)

Preambulė

Aukštosios Susitariančiosios Šalys,

(1PP) dar kartą patvirtindamos 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų nuostatas (visų pirma Pirmosios Ženevos konvencijos 26, 38, 42 ir 44 straipsnius) ir taikytinais atvejais jų 1977 m. birželio 8 d. papildomų protokolų nuostatas (visų pirma I papildomo protokolo 18 ir 38 straipsnius bei II papildomo protokolo 12 straipsnį) dėl skiriamųjų emblemų naudojimo;

(2PP) siekdamos papildyti pirmiau minėtas nuostatas, kad butų sustiprinta jų apsauginė vertė ir visuotinis pobūdis;

(3PP) pažymėdamos, kad šis Protokolas neatmeta Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių pripažintos teisės ir toliau naudoti tas emblemas, kurias jos naudoja laikydamosi savo įsipareigojimų pagal Ženevos konvencijas ir taikytinais atvejais pagal jų papildomus protokolus;

(4PP) prisimindamos, kad pareiga gerbti Ženevos konvencijų ir jų papildomų protokolų saugomus asmenis ir objektus atsiranda iš jų apsaugos statuso pagal tarptautinę teisę ir nepriklauso nuo skiriamųjų emblemų, ženklų arba signalų naudojimo;

(5PP) pabrėždamos, kad skiriamosios emblemos nėra skirtos tam, kad jos turėtų kokią nors religinę, etninę, rasinę, regioninę ar politinę prasmę;

(6PP) pabrėždamas svarbą užtikrinti visišką pagarbą įsipareigojimams, susijusiems su Ženevos konvencijose pripažintomis skiriamosiomis emblemomis ir taikytinais atvejais su jų papildomais protokolais;

(7PP) prisimindamos, kad Pirmosios Ženevos konvencijos 44 straipsnyje yra nustatomas skiriamųjų emblemų apsauginis naudojimas ir žymimasis naudojimas;

(8PP) dar prisimindamos, kad nacionalinės draugijos, kurios imasi veiklos kitos valstybės teritorijoje, privalo užtikrinti, kad emblemos, kurias jos ketina naudoti vykdant tokią veiklą, gali būti naudojamos šalyje, kurioje ta veikla vyksta, ir tranzito šalyje arba šalyse;

(9PP) pripažindamos sunkumus, kuriuos tam tikros valstybės ir nacionalinės draugijos gali patirti naudodamos esamas skiriamąsias emblemas;

(10PP) pažymėdamos, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo pasiryžimą išlaikyti esamus pavadinimus ir emblemas,

susitarė:

1 straipsnis

Šio Protokolo laikymasis ir jo taikymo sritis

1. Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja visomis aplinkybėmis laikytis šio Protokolo ir užtikrinti, kad jo būtų laikomasi.

2. Šis Protokolas dar kartą patvirtina ir papildo 1949 m. rugpjūčio 12 d. keturių Ženevos konvencijų (toliau – Ženevos konvencijos) ir taikytinais atvejais jų 1977 m. birželio 8 d. dviejų papildomų protokolų (toliau – 1977 m. papildomi protokolai) nuostatas dėl skiriamųjų emblemų, būtent – Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio bei Raudonojo Liūto ir Saulės, ir yra taikomas tomis pačiomis situacijomis, kaip ir tomis, kurios nurodytos šiose nuostatose.

2 straipsnis

Skiriamosios emblemos

1. Šis Protokolas pripažįsta dar vieną – Ženevos konvencijų skiriamąsias emblemas papildančią ir tiems patiems tikslams kaip ir jos naudojamą – skiriamąją emblemą. Skiriamosios emblemos turi vienodą statusą.

2. Ši papildoma skiriamoji emblema – baltame fone kampu stovintis kvadrato formos raudonas rėmas – turi atitikti iliustracinį pavyzdį šio Protokolo priede. Ši skiriamoji emblema šiame Protokole yra vadinama trečiojo protokolo emblema.

3. Trečiojo protokolo emblemos naudojimo ir pripažinimo sąlygos yra tos pačios kaip skiriamųjų emblemų, nustatytų Ženevos konvencijomis ir taikytinais atvejais 1977 m. papildomais protokolais.

4. Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnybos ir religinis personalas gali, neatmesdami savo dabartinių emblemų, laikinai naudotis bet kuria šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skiriamąja emblema, kai ji gali sustiprinti apsaugą.

3 straipsnis

Trečiojo protokolo emblemos žymimasis naudojimas

1. Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių nacionalinės draugijos, kurios nusprendžia naudoti trečiojo protokolo emblemą, gali, naudodamos šią emblemą pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus, žymėjimo tikslais pasirinkti inkorporuoti į ją:

a) kurią nors Ženevos konvencijų pripažintą skiriamąją emblemą arba šių emblemų derinį, arba

b) kitą emblemą, kurią Aukštoji Susitariančioji Šalis faktiškai naudojo ir apie kurią per depozitarą iki šio Protokolo priėmimo buvo pranešusi kitoms Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

Inkorporuota emblema turi atitikti šio Protokolo priede pateiktą pavyzdį.

2. Nacionalinė draugija, pasirinkusi pagal šio straipsnio 1 dalį į trečiojo protokolo emblemą inkorporuoti kitą emblemą, pagal savo nacionalinius įstatymus gali naudoti tos emblemos pavadinimą ir tą emblemą savo nacionalinėje teritorijoje.

3. Nacionalinės draugijos gali pagal savo nacionalinius įstatymus ir išskirtinėmis aplinkybėmis bei siekdamos palengvinti savo darbą laikinai naudoti šio Protokolo 2 straipsnyje nurodytą skiriamąją emblemą.

4. Šis straipsnis nepaveikia nei Ženevos konvencijose ir šiame Protokole pripažintų skiriamųjų emblemų teisinio statuso, nei jokios konkrečios emblemos, inkorporuotos žymėjimo tikslais pagal šio straipsnio 1 dalį, teisinio statuso.

4 straipsnis

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija bei jų tinkamai įgaliotas personalas išskirtinėmis aplinkybėmis ir siekdami palengvinti savo darbą gali naudoti šio Protokolo 2 straipsnyje nurodytą skiriamąją emblemą.

5 straipsnis

Jungtinių Tautų globojamos misijos

Medicinos tarnybos ir religinis personalas, dalyvaujantys Jungtinių Tautų globojamose operacijose, susitarę su dalyvaujančiomis valstybėmis gali naudoti vieną iš 1 ir 2 straipsniuose minėtų skiriamųjų emblemų.

6 straipsnis

Netinkamo naudojimo prevencija ir nutraukimas

1. Trečiojo protokolo emblemai vienodu mastu yra taikomos Ženevos konvencijų ir taikytinais atvejais 1977 m. papildomų protokolų nuostatos, reglamentuojančios skiriamosios emblemos netinkamo naudojimo prevenciją ir užkardymą. Aukštosios Susitariančiosios Šalys visais atvejais imasi priemonių, reikalingų visomis aplinkybėmis užkirsti kelią 1 ir 2 straipsniuose minėtų skiriamųjų emblemų bei jų pavadinimų netinkamam naudojimui, įskaitant klastingą naudojimą ir bet kurio juos imituojančio ženklo arba pavadinimo naudojimą, ir jį nutraukti.

2. Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies, Aukštosios Susitariančiosios Šalys gali leisti ankstesniems trečiojo protokolo emblemos arba bet kurio jos imitaciją sudarančio ženklo naudotojams nenutraukti tokio naudojimo, jei minėtas naudojimas nėra toks, kuris galėtų pasirodyti ginkluoto konflikto metu suteikiantis Ženevos konvencijų ir taikytinais atvejais 1977 m. papildomų protokolų apsaugą, ir jei tokio naudojimo teisės buvo įgytos iki šio Protokolo priėmimo.

7 straipsnis

Platinimas

Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja taikos metu ir ginkluoto konflikto metu kuo plačiausiai platinti šį Protokolą savo atitinkamose valstybėse ir visų pirma įtraukti jo nagrinėjimą į savo karinio mokymo programas ir skatinti, kad su juo susipažintų civiliai gyventojai, kad šis dokumentas galėtų tapti žinomas ginkluotosioms pajėgoms ir civiliams gyventojams.

8 straipsnis

Pasirašymas

Šis Protokolas yra teikiamas pasirašyti Ženevos konvencijų Šalims jo priėmimo dieną ir bus toliau teikiamas dvylikos mėnesių laikotarpiu.

9 straipsnis

Ratifikavimas

Šis Protokolas turi būti kuo greičiau ratifikuojamas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Šveicarijos Federalinei Tarybai, Ženevos konvencijų ir 1977 m. papildomų protokolų depozitarei.

10 straipsnis

Prisijungimas

Prie šio Protokolo gali prisijungti bet kuri jo nepasirašiusi Ženevos konvencijų Šalis. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai deponuojami du ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai.

2. Kiekvienai Ženevos konvencijų Šaliai, po to ratifikavusiai šį Protokolą arba prie jo prisijungusiai, jis įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai tokia Šalis deponuoja savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą.

12 straipsnis

Sutartiniai santykiai įsigaliojus šiam Protokolui

1. Kai Ženevos konvencijų Šalys yra ir šio Protokolo Šalys, Konvencijos yra taikomos su šiuo Protokolu padarytais papildymais.

2. Kai viena iš konflikto Šalių nėra saistoma šio Protokolo, šio Protokolo Šalys ir toliau lieka jo saistomos savo savitarpio santykiuose. Be to, jos yra šio Protokolo saistomos kiekvienos iš Šalių, kurios nėra jo saistomos, atžvilgiu, jei pastaroji pripažįsta ir taiko jo nuostatas.

13 straipsnis

Pakeitimas

1. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus. Kiekvieno siūlomo pakeitimo tekstas perduodamas depozitarui; jis, pasikonsultavęs su visomis Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis, Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu ir Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, nusprendžia, ar turėtų būti šaukiama konferencija siūlomam pakeitimui apsvarstyti.

2. Į tą konferenciją depozitaras pakviečia visas Aukštąsias Susitariančiąsias Šalis, taip pat Ženevos konvencijų Šalis, nepaisant to, ar šios yra pasirašiusios šį Protokolą, ar ne.

14 straipsnis

Denonsavimas

1. Jei Aukštoji Susitariančioji Šalis denonsuotų šį Protokolą, denonsavimas įsigalioja tik praėjus vieneriems metams nuo denonsavimo dokumento gavimo. Tačiau jei baigiantis tiems metams denonsuojančiojoje Šalyje kyla ginkluotas konfliktas arba jai gresia okupacija, denonsavimas neįsigalioja iki to ginkluoto konflikto arba okupacijos pabaigos.

2. Apie denonsavimą raštu pranešama depozitarui, o šis apie tai praneša visoms Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims.

3. Denonsavimas įsigalioja tik denonsuojančiajai Šaliai.

4. Kiekvienas denonsavimas pagal šio straipsnio 1 dalį neturi poveikio tokios denonsuojančiosios Šalies dėl ginkluoto konflikto ar okupacijos pagal šį Protokolą jau prisiimtiems įsipareigojimams bet kurio veiksmo, padaryto iki įsigaliojant šiam denonsavimui, atžvilgiu.

15 straipsnis

Pranešimai

Depozitaras Aukštąsias Susitariančiąsias Šalis, taip pat Ženevos konvencijų Šalis, nepaisant to, ar jos yra šio Protokolo Šalys, ar ne, informuoja apie:

a) Šio Protokolo pasirašymus ir ratifikavimo bei prisijungimo dokumentų deponavimą pagal 8, 9 ir 10 straipsnius;

b) šio Protokolo įsigaliojimo pagal 11 straipsnį datą per dešimt dienų nuo minėto įsigaliojimo;

c) pranešimus, gautus pagal 13 straipsnį;

d) denonsavimus pagal 14 straipsnį.

16 straipsnis

Registravimas

1. Šiam Protokolui įsigaliojus, depozitaras jį siunčia Jungtinių Tautų Sekretoriatui, kad jis būtų pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį įregistruotas ir paskelbtas.

2. Depozitaras Jungtinių Tautų Sekretoriatą taip pat informuoja apie visus dėl šio Protokolo gautus ratifikavimus, prisijungimus ir denonsavimus.

17 straipsnis

Autentiški tekstai

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas depozitarui, šis patvirtintas Protokolo kopijas siunčia visoms Ženevos konvencijų Šalims.

______________

PRIEDAS

TREČIOJO PROTOKOLO EMBLEMA

(Protokolo 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis)

1 straipsnis. Skiriamoji emblema

2 straipsnis. Trečiojo protokolo emblemos žymimasis naudojimas

______________