LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 9 D. ĮSAKYMO Nr. 496 „DĖL MIŠKO SĖKLINIŲ MEDYNŲ NUOSTATŲ“ PAKEITIMO

 

2010 m. vasario 5 d. Nr. D1-118

Vilnius

 

P a k e i č i u Miško sėklinių medynų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 496 „Dėl Miško sėklinių medynų nuostatų“ (Žin., 2003, Nr. 99-4475; 2004, Nr. 188-7036):

1. Išdėstau 4 punktą taip:

4. Sėklinius medynus atrenka ir įvertina Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Tarnyba).“

2. Išdėstau 6 punktą taip:

6. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:

sėklinė miško bazė – į Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą įtraukti sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, genetiniai miško draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi genetiniai miško objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga;

sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėklai ruošti;

sėkliniai metai – medžių gausaus derėjimo metai (kai gausiai dera daugiau kaip 70 proc. medyno medžių);

sėklinis miško medis – sėklų gavybai pagal selekcinius požymius atrinktas medis;

vietinis medynas – medynas, išaugintas arba išaugęs iš miško dauginamosios medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono.“

3. Išdėstau 8 punktą taip:

8. Sėkliniai medynai gali būti atrenkami valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Sėkliniai medynai privačiuose miškuose atrenkami tik gavus raštišką miško savininkų sutikimą ir raštu supažindinus juos su šiais Nuostatais. Sėklinius medynus gali siūlyti atrinkti miško savininkai ir valdytojai, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas, kitos mokslo ir mokymo institucijos.“

4. Išdėstau 10 punktą taip:

10. Sėklinis medynas atrenkamas iš ne žemesnės kaip I selekcinės grupės medynų, jame turi augti ne mažiau kaip 150 derančių medžių. Jei medynas pasižymi išskirtinėmis savybėmis ar tikslinė medžių rūšis išsidėsčiusi grupėmis, jame turi augti ne mažiau kaip 50 derančių, tarpusavyje besikryžminančių tikslinės medžių rūšies medžių. Sėklinis medynas turi būti nutolęs ne mažesniu kaip 150 m atstumu nuo blogos kokybės tos pačios medžių rūšies medynų.“

5. Išdėstau 15 punktą taip:

15. Sėkliniai medynai kertami vadovaujantis kiekvienam medynui parengtomis Tarnybos rekomendacijomis, kuriose nurodomas ir kirtimo amžius. Kirsti galima ne anksčiau kaip medynų pribręstančiame amžiuje. Unksminių medžių rūšių Sėkliniuose medynuose geriau taikyti rinktinius arba atvejinius kirtimus, kad susidarytų pomiškis, o šviesinių medžių rūšių Sėkliniuose medynuose – atvejinius kirtimus arba plynuosius kirtimus siauromis biržėmis.“

6. Išdėstau 16 punktą taip:

16. Brandžiame arba perbrendusiame Sėkliniame medyne, siekiant nuo medžių surinkti visas sėklas, sėkliniais metais galima nukirsti pavienius ypač gausiai derančius medžius, nepadarant žalos medynui ir netrukdant jam atželti.“

 

 

Aplinkos ministras                                                         Gediminas Kazlauskas