LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2004 m. VASARIO 3 d. ĮSAKYMO Nr. 3-55 „DĖL LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS ĮDIEGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. lapkričio 15 d. Nr. 3-673
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 3-55 „Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 28-921; 2005, Nr. 71-2568, Nr. 92-3444) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS ĮDIEGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974) 3 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12), su pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/17/EB (OL 2009 L 131, p. 101), nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministro 2004 m. vasario 3 d.
įsakymu Nr. 3-55
(Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministro 2010 m. lapkričio 15 d.
įsakymo Nr. 3-673 redakcija)
LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS ĮDIEGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos, kuri pagerintų laivų judėjimo saugumą ir efektyvumą, įdiegimą. Šių taisyklių privalo laikytis atitinkamos kompetentingos tarnybos, kad galėtų tinkamai reaguoti į laivų incidentus, avarijas ar potencialiai pavojingą padėtį jūroje, įskaitant žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad būtų gerinama taršos prevencija ar mažinamas taršos poveikis aplinkai.
2. Šių taisyklių reikalavimų privalo laikytis laivų kapitonai, valdytojai ar agentai, taip pat laivais vežamų pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių siuntėjai.
3. Jei nenustatyta kitaip, šios taisyklės taikomos didesniems kaip 300 bendrojo tonažo laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, ir didesniems kaip 300 bendrojo tonažo užsienio šalių laivams, plaukiantiems į Lietuvos jūrų uostus.
4. Šios taisyklės netaikomos:
4.1. karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams ir kitiems valstybei priklausantiems laivams, naudojamiems nekomercinėms viešosioms paslaugoms teikti;
5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Administracija – Lietuvos saugios laivybos administracija.
Adresas – pavadinimas (vardas, pavardė) ir ryšių linijos, kuriomis, kai reikia, galima susisiekti su valdytoju, agentu, uosto administracija, kompetentinga institucija ar bet kuriuo kitu įgaliotu asmeniu ar institucija, turinčiais išsamios informacijos apie laivo krovinį.
Agentas – asmuo, įgaliotas teikti informaciją laivo valdytojo vardu.
Aplinką teršiantis krovinys – naftos produktai, nurodyti 1973 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo (MARPOL 73/78) pirmame priede, nuodingos skystos medžiagos, nurodytos MARPOL 73/78 antrame priede, kenksmingos medžiagos, nurodytos MARPOL 73/78 trečiame priede.
Centras – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuris atsakingas už paieškos ir gelbėjimo arba kovos su tarša operacijų koordinavimą.
Jūrų uosto administracija – bet kurio jūrų uosto administracija ar jos padalinys, kuriam pavesta priimti ir perduoti pagal šių taisyklių nuostatas teikiamą informaciją.
Kompetentingos institucijos – institucijos ir organizacijos, valstybių narių paskirtos vykdyti funkcijas pagal 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12), su pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/17/EB (OL 2009 L 131, p. 101).
Krovinio siuntėjas – asmuo, kuris su vežėju sudaro sutartį dėl krovinio vežimo arba kurio vardu ar kurio naudai tokia sutartis buvo sudaryta.
Krovinio vežimo priemonė – kroviniams vežti skirta kelių transporto priemonė, geležinkelio vagonas ar konteineris, įskaitant bet kokio tipo mobiliąsias cisternas.
Laivas – bet kokio tipo savaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra naudojamas laivybai jūroje.
Laivas, kuriam reikia pagalbos – laivas, esantis tokioje padėtyje, dėl kurios jis gali būti prarastas arba gali kilti pavojus aplinkai ar laivybai.
Laivybos kompanija – juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens statuso, apibrėžta 1974 m. tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje kartu su jos protokolais ir pakeitimais (SOLAS) IX skyriaus 1 taisyklės 2 dalyje.
Laivo valdytojas – asmuo, eksploatuojantis laivą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu.
Laivų eismo tarnyba (toliau – LET) – jūrų uosto administracijos padalinys, užtikrinantis jūrų laivų eismo saugumą ir efektyvumą, saugantis jūros aplinką, turintis galimybę keistis informacija su eismo dalyviais ir reaguoti į LET zonoje susidarančią eismo padėtį.
Laivų maršrutų parinkimo sistema – bet kuri vieno ar kelių maršrutų arba maršrutų parinkimo priemonių sistema, kuria siekiama sumažinti nelaimių pavojų; ją sudaro eismo atskyrimo schemos, dvikrypčiai maršrutai, rekomenduojami keliai, vengtinos zonos, pakrantės eismo zonos, aplinkiniai keliai, atsargumo zonos ir giliavandeniai maršrutai.
LRIT – laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo sistema pagal SOLAS V/19-1 taisyklę.
Pavojingas krovinys:
- Tarptautiniame pavojingų krovinių vežimo jūra kodekse (IMDG) nurodytas bet kuris krovinys;
- Tarptautinio laivų, skirtų vežti supiltas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos (IBC) kodekso 17 skyriuje išvardyti pavojingi skysčiai, įskaitant krovinius, kuriems vežti nustatyti tam tikri išankstiniai reikalavimai pagal IBC kodekso 1.1.3 punkto nuostatas;
- Tarptautinio laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso (IGC) 19 skyriuje išvardytos suskystintos dujos, įskaitant krovinius, kuriems vežti nustatyti tam tikri išankstiniai reikalavimai pagal IGC kodekso 1.1.6 punkto nuostatas;
- Biriųjų krovinių saugios praktikos kodekso (BC) B priede nurodytos kietosios medžiagos.
Prieglobsčio vieta – susisiekimo ministro nustatyta vieta arba bet kokia kita saugi zona, skirta nelaimės ištiktiems laivams priimti.
Svarbūs tarptautiniai dokumentai – šių teisės aktų naujausia redakcija:
MARPOL – 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolas;
SOLAS – Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje kartu su jos protokolais ir pakeitimais;
1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo;
1969 m. Tarptautinė konvencija dėl priemonių atviroje jūroje avarijos atveju užteršus ją nafta ir jos 1973 m. protokolas dėl priemonių atviroje jūroje užteršus ją kitomis nei nafta medžiagomis;
SAR konvencija – 1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija;
ISM kodeksas – Tarptautinis saugios laivybos valdymo ir aplinkos apsaugos nuo teršimo kodeksas;
IMDG kodeksas – Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas;
IBC kodeksas – Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) tarptautinis laivų, skirtų vežti supiltas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksas;
IGC kodeksas – IMO tarptautinis laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas;
BC kodeksas – IMO biriųjų krovinių saugios praktikos kodeksas;
INF kodeksas – IMO tarptautinis panaudoto branduolinio kuro, plutonio ir didelio radioaktyvumo atliekų flakonuose saugaus vežimo laivais kodeksas;
IMO rezoliucija A.851(20) – IMO rezoliucija 851(20) priimti „Bendrieji principai, taikomi pranešimų iš laivų sistemoms, ir reikalavimai pranešimams iš laivų, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie incidentus, susijusius su pavojingais kroviniais, kenksmingomis medžiagomis ir (arba) jūrų teršalais“;
IMO rezoliucija A.917(22) – IMO rezoliucija 917(22) „Gairės dėl AIS naudojimo laivuose“ su pakeitimais, padarytais IMO rezoliucija A.956(23);
IMO rezoliucija A.949(23) – IMO rezoliucija 949(23) „Gairės dėl prieglobsčio vietų laivams, kuriems reikia pagalbos“;
IMO rezoliucija A.950(23) – IMO rezoliucija 950(23) „Pagalbos jūroje tarnybos (MAS)“;
IMO sąžiningo elgesio su jūrininkais nelaimės jūroje atveju gairės – gairės, pridėtos prie 2006 m. balandžio 27 d. IMO Teisės komiteto rezoliucijos LEG. 3(91) ir patvirtintos TDO valdybos 2006 m. birželio 12 –16 d. 296-osios sesijos metu.
Tradiciniai (istoriniai) laivai – visų rūšių laivai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, technikos ir technologijos istorija, įžymių žmonių gyvenimu, ir tikslios jų kopijos, įskaitant ir tuos, kurie sukurti skatinti tradicinius jūreivystės įgūdžius ir supažindinti su kultūros paveldu ir kurie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokie laivai eksploatuojami tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.
II. PRANEŠIMAI IŠ LAIVŲ IR JŲ STEBĖSENA
7. Į Lietuvos jūrų uostą plaukiančio laivo kapitonas, valdytojas ar agentas pateikia šių taisyklių 1 priedo 1 punkte nurodytą informaciją Lietuvos jūrų uosto administracijai, kuri šią informaciją nedelsdama perduoda Administracijai.
8. Informacijos pateikimo tvarka ir terminai nurodomi atitinkamose Lietuvos jūrų uostų laivybos taisyklėse, tačiau informacija pateikiama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki laivo atplaukimo į paskirties uostą, išskyrus atvejus, kai:
8.1. reisas yra trumpesnis nei 24 valandos, tokiu atveju informacija pateikiama prieš pat laivui išplaukiant iš ankstesniojo uosto;
9. Laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava ir plaukiantys ne iš Europos Sąjungos valstybės narės uosto į Europos Sąjungos valstybės narės uostą, ir laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava ir vežantys pavojinguosius arba aplinką teršiančius krovinius, privalo laikytis šių taisyklių 24 punkte nurodyto įpareigojimo pateikti informaciją.
10. Visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, įplaukiantys į:
10.1. privalomojo laivų maršrutų parinkimo sistemos zoną, nustatytą Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 10 taisyklę, privalo naudotis šia sistema pagal atitinkamus IMO nustatytus nurodymus ir kriterijus;
10.2. privalomųjų pranešimų iš laivų sistemos zoną, nustatytą IMO pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 11 taisyklę ir pagal IMO nurodymus ir kriterijus, privalo laikytis tos sistemos reikalavimų ir pranešti reikalaujamą informaciją, taip pat visą kitą informaciją, kurios pagal IMO rezoliuciją A.851(20) reikalauja pakrantės valstybė;
11. Lietuvos kompetentingos institucijos:
11.1. teikdamos naują privalomąją pranešimų iš laivų sistemą IMO tvirtinti arba siūlymą pakeisti esamą pranešimų sistemą, savo pasiūlyme turi pateikti visą 1 priedo 4 punkte nurodytą informaciją;
11.2. savo atsakomybe įdiegdamos IMO nepatvirtintą laivų maršrutų parinkimo sistemą, kiek įmanoma atsižvelgia į IMO nustatytus nurodymus ir kriterijus ir paskelbia visą būtiną informaciją, kad laivų maršrutų parinkimo sistema būtų galima naudotis saugiai ir veiksmingai, bei įdarbina pakankamą skaičių tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos personalo.
12. Lietuvos jūrų uosto administracija privalo užtikrinti, kad jos jūrų uosto akvatorijoje esančios LET veikimo zonos būtų eksploatuojamos laikantis atitinkamų IMO nuostatų ir šiose zonose būtų pakankamas skaičius tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos personalo.
13. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, ir laivuose, įplaukiančiuose į Lietuvos jūrų uostus, šių taisyklių 2 priedo 1 punkte nustatytais terminais turi būti sumontuota IMO nustatytus standartus atitinkanti Automatinė identifikavimo sistema (toliau – AIS). Šiuose laivuose esanti AIS privalo veikti nuolatos, išskyrus tuos atvejus, kai tarptautiniais susitarimais, taisyklėmis arba standartais numatyta apsaugoti navigacinę informaciją.
14. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, ir laivuose, įplaukiančiuose į Lietuvos jūrų uostus, kuriems taikoma SOLAS V/19-1 taisyklė ir IMO patvirtinti veikimo standartai ir funkciniai reikalavimai, turi būti sumontuota tą taisyklę atitinkanti LRIT įranga.
15. Siekdama nustatyti LRIT informaciją perduodančios įrangos montavimo reikalavimus laivuose, kurie plaukioja valstybių narių AIS stacionarinių stočių veikimo ribose, Administracija bendradarbiauja su Europos Komisija ir pateikia IMO visus atitinkamus dokumentus.
16. Administracija bendradarbiauja su Europos Komisija siekdama įsteigti LRIT Europos duomenų centrą, kuriam pavesta tvarkyti tolimojo identifikavimo ir sekimo informaciją.
17. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, ir laivuose, įplaukiančiuose į Lietuvos jūrų uostus, šių taisyklių 2 priedo 2 punkte nustatytais terminais turi būti sumontuota IMO nustatytus standartus atitinkanti Reiso duomenų registravimo (toliau – VDR) sistema.
18. Atliekant jūrų avarijų tyrimą Lietuvos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, Lietuvos kompetentingai institucijai pateikiami iš VDR sistemos surinkti duomenys. Jūrų laivo avarijos tyrimą atliekanti Lietuvos kompetentinga institucija užtikrina, kad tokie duomenys būtų naudojami atliekant tyrimą ir tinkamai analizuojami ir kad tyrimo rezultatai būtų paskelbti iškart juos gavus.
19. Lietuvos kompetentinga institucija, atlikdama laivo, kuriam taikomos šios taisyklės, avarijos ar incidento tyrimą, ir nepažeisdama 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 296), 12 straipsnio, laikosi IMO jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimo kodekso nuostatų. Lietuvos kompetentingos institucijos privalo dalyvauti atliekant laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, avarijų ar incidentų tyrimus.
20. Lietuvos jūrų uostuose visiems laivams krovinio siuntėjas gali siūlyti vežti arba pakrauti į juos pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius tik iki krovinių pakrovimo į laivą pateikęs jo kapitonui ar valdytojui deklaraciją, kurioje yra:
20.2. vežant MARPOL konvencijos 1 priede nurodytas medžiagas – saugos duomenų lapas, kuriame išsamiai išdėstytos produktų fizinės ir cheminės savybės, įskaitant (kai taikoma) jų klampumą, išreikštą cSt 50 °C temperatūroje, ir jų tankį 15 °C temperatūroje bei kitus duomenis, pateikiamus saugos duomenų lape pagal IMO rezoliuciją MSC. 150(77);
21. Laivuose, kurie atplaukia iš ne Europos Sąjungoje esančio uosto ir įplaukia į Lietuvos jūrų uostą, vežančiuose pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti krovinio siuntėjo pateikta deklaracija su šių taisyklių 20 punkte reikalaujama informacija.
22. Krovinio siuntėjas privalo pateikti tokią deklaraciją kapitonui ar valdytojui ir užtikrinti, kad siūlomas vežti krovinys iš tikrųjų yra tas, kuris buvo deklaruotas pagal šių taisyklių 20 punkto nuostatas.
23. Iš Lietuvos jūrų uosto išplaukiančio laivo, kuriuo vežamas pavojingasis arba aplinką teršiantis krovinys, kapitonas, valdytojas ar agentas ne vėliau kaip prieš laivui išplaukiant pateikia Lietuvos jūrų uosto administracijai šių taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją.
24. Ne iš Europos Sąjungos valstybės narės uosto išplaukiančio laivo, plaukiančio į Lietuvos jūrų uostą arba į teritoriniuose vandenyse esančią stovėjimo (inkaravimo) vietą, kuriuo vežamas pavojingasis arba aplinką teršiantis krovinys, kapitonas, valdytojas ar agentas, ne vėliau kaip prieš pat laivui išplaukiant iš pakrovimo uosto arba tik sužinojęs paskirties uostą ar stovėjimo (inkaravimo) vietą, Lietuvos jūrų uosto administracijai pateikia šių taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją.
III. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ LAIVŲ STEBĖSENA IR INTERVENCIJA JŪROJE ĮVYKUS INCIDENTAMS AR AVARIJOMS
25. Laivai laikomi keliančiais potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui, jei jie:
25.1. reiso metu:
25.1.1. patyrė šių taisyklių 29 punkte nurodytus incidentus arba pateko į šių taisyklių 29 punkte nurodytas avarijas jūroje;
25.2. pagal Europos Sąjungos kompetentingų institucijų sukauptus įrodymus ar įkalčius tyčia išpylė naftos produktus ar kitaip pažeidė MARPOL 73/78 nuostatas;
25.3. neįleidžiami į Europos Sąjungos valstybių narių jūrų uostus arba apie kuriuos Europos Sąjungos kompetentinga institucija pranešė ar pateikė ataskaitą pagal 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 263), 1 priedo 1 punktą;
25.4. neturi draudimo pažymėjimo arba finansinių garantijų, reikalingų pagal bet kurį Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktą arba tarptautines taisykles, arba nepranešė apie tokio pažymėjimo ar finansinių garantijų turėjimą;
26. Lietuvos jūrų uosto administracija ar kita kompetentinga institucija, vykdanti stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, gavusios informaciją apie šių taisyklių 25 punkte nurodytus laivus, esančius Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje ar išplaukiančio iš Lietuvos jūrų uosto, privalo nedelsdama perduoti ją Administracijai, kuri nedelsdama ją perduoda kitoms kompetentingoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms pagal planuojamą ar numatomą laivo maršrutą.
27. Lietuvos jūrų uosto administracija ar kompetentinga institucija, vykdanti stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, iš kitos valstybės gavusi informaciją apie šių taisyklių 25 punkte nurodytus laivus, kurie plaukia į Lietuvos jūrų uostus, privalo nedelsdama pranešti Administracijai.
28. Administracija savo iniciatyva arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymu vykdo tokių laivų patikrinimus, nepažeisdama Lietuvos Respublikos įsipareigojimų dėl uosto valstybės kontrolės. Apie tokių patikrinimų rezultatus Administracija informuoja kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas.
29. Įvykus laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, laivo kapitonas nedelsdamas privalo pranešti Centrui apie:
29.1. bet kokį incidentą ar avariją, pakenkusius laivo saugumui, pavyzdžiui, susidūrimą, užplaukimą ant seklumos, apgadinimą, sutrikimą ar gedimą, krovinio užliejimą ar pasislinkimą, bet kokius korpuso pažeidimus ar konstrukcijos gedimą;
29.2. bet kokį incidentą ar avariją, kurie turi įtakos laivybos saugumui, pavyzdžiui, gedimus, kurie galėtų pakenkti laivo manevringumui ar tinkamumui navigacijai, arba apie eigos ar vairo sistemos, elektros generavimo sistemos, navigacijos ar ryšio įrangos pažeidimus;
29.3. bet kokią padėtį, dėl kurios gali būti užteršti vandenys ar pakrantė, pavyzdžiui, apie pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių išsiliejimą arba patekimo į jūros aplinką galimybę;
30. Pagal šių taisyklių 29 punkto nuostatas pateikiamame pranešime būtina nurodyti laivo duomenis, jo koordinates, išvykimo uostą, paskirties uostą, adresą, kuriuo galima gauti informaciją apie vežamus pavojinguosius ir aplinką teršiančius krovinius, laive esančių asmenų skaičių, informaciją apie incidentą ir bet kurią kitą reikalingą informaciją, nurodytą IMO rezoliucijoje A.851(20).
31. Kai Lietuvos jūrų uosto administracija, vadovaudamasi atitinkamo jūrų uosto laivybos taisyklių nuostatomis, nusprendžia, kad, esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms jūroje, kyla grėsmė laivybos saugumui, pavojus žmonių gyvybei ar jūros aplinkai:
31.1. LET nedelsdama informuoja Lietuvos jūrų uosto zonoje esančio ar ketinančio įplaukti ar išplaukti iš jūrų uosto laivo kapitoną apie meteorologines sąlygas ir apie pavojų, kuris gali kilti žmonėms, laivui ar jo kroviniui;
31.2. LET gali imtis bet kokių kitų reikiamų priemonių, pavyzdžiui, rekomenduoti arba uždrausti kuriam nors laivui ar visiems laivams įplaukti į atitinkamą jūrų uostą ar išplaukti iš jo tol, kol bus nustatyta, kad žmonių gyvybei, laivui ir (arba) jūros aplinkai pavojus nebegresia;
32. Administracija, gavusi informaciją iš Centro apie laivo avariją ar incidentus, nurodytus šių taisyklių 29 punkte, prireikus ir ypač iškilus grėsmei saugiai laivybai ir jūros aplinkai, imasi bet kurių iš toliau nurodytų priemonių:
32.1. apriboja laivo judėjimą ar nurodo jam laikytis tam tikro kurso. Toks reikalavimas nepanaikina laivo kapitono atsakomybės už saugų savo laivo valdymą;
32.3. nusiunčia į laivą vertinimo grupę rizikos dydžiui įvertinti, padeda kapitonui pagerinti padėtį ir apie tai praneša Centrui;
33. Laivo kapitonas apie šių taisyklių 29 punkte nurodytas priemones ar rekomendacijas praneša laivybos kompanijai. Tačiau tai nedraudžia kapitonui priimti sprendimo remiantis savo profesine nuovoka ir laikantis SOLAS konvencijos. Jei laivo kapitono priimtas sprendimas prieštarauja šių taisyklių 29 punkte nurodytoms priemonėms, jis praneša LET apie tokio savo sprendimo priežastis.
34. Šių taisyklių 29 punkte nurodytos priemonės ar rekomendacijos turi būti grindžiamos ta jūros būklės ir oro prognoze, kurią pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
35. Centras, gavęs informaciją apie laivo incidentą ar avariją jūroje, minimą šių taisyklių 29 punkte, imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta žmonių gyvybė, jūros ir pakrančių apsauga.
36. Siekiant, kad incidento ar avarijos jūroje pasekmės būtų minimalios, laivo kapitonas, valdytojas ar agentas ir tokiu laivu vežamų pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių savininkas privalo glaudžiai bendradarbiauti su Centru. Šiuo tikslu išvardyti asmenys Centro prašymu pateikia šių taisyklių 20 punkte nurodytą informaciją.
37. Laivo, kuriam taikomos ISM kodekso nuostatos, kapitonas, laikydamasis šio kodekso reikalavimų, praneša laivybos kompanijai apie bet kokį įvykusį incidentą arba avariją jūroje, nurodytus šių taisyklių 29 punkte. Gavusi tokią informaciją, laivybos kompanija privalo nedelsdama susisiekti su Administracija ir, jei reikia, teikti visokeriopą pagalbą.
38. Centras, kitos institucijos, dalyvaujančios paieškos ir gelbėjimo operacijose, ir Administracija atsižvelgia į atitinkamas IMO sąžiningo elgesio su jūrininkais nelaimės jūroje atveju gairių nuostatas.
39. Administracija, jei reikia, išplatina informaciją Baltijos jūros valstybėms apie tokį incidentą arba avariją, apie kuriuos pranešta pagal šių taisyklių 29 punkto nuostatas, ir informaciją apie bet kokį pavojų žmonių gyvybei, laivo saugumui, jūros ir jos pakrančių aplinkai.
40. Administracija, remdamasi pagal šių taisyklių 23, 24, ir 29 punktus gauta informacija, imasi reikiamų priemonių suteikti tokią informaciją bet kuriuo metu, jei to, saugumo sumetimais, paprašytų kita Europos Sąjungos kompetentinga institucija.
41. Jei Administracija pagal šių taisyklių nuostatas arba kokiu nors kitu būdu informuojama apie tam tikriems laivybos rajonams jūroje ir pakrantės zonoms iškilusį pavojų, ji turi imtis reikiamų priemonių kuo greičiau apie tai informuoti visas suinteresuotas Europos Sąjungos valstybes nares ir konsultuotis su jomis dėl planuojamų veiksmų. Jeigu reikia, Administracija numato bendrus veiksmus su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis.
42. Jūrų uosto administracija privalo tinkamai skelbti naujausią informaciją apie privalomus pateikti pranešimus pagal šių taisyklių reikalavimus.
43. Administracija teikia ir atnaujina IMO kontaktinius Centro duomenis, nurodydama Centrui priskirtus paieškos ir gelbėjimo ir taršos iš laivų likvidavimo geografinius rajonus.
44. Administracija teikia ir atnaujina informaciją Europos Komisijai apie paskirtų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis, o šiems duomenims pasikeitus juos atnaujina.
45. Administracija bendradarbiauja su Komisija, siekdama tokių tikslų:
45.1. optimaliai išnaudoti pagal šių taisyklių nuostatas praneštą informaciją, ypač kuriant reikiamus telematinius ryšius, kuriais būtų keičiamasi informacija apie laivų judėjimą, numatomą jų atvykimo į uostus laiką ir krovinius;
45.2. plėtoti ir tobulinti telematinius ryšius tarp valstybių uostų administracijų, kad būtų gaunama daugiau žinių apie eismą, kad pagerėtų tranzitinių laivų stebėsena ir kad būtų suderintas ir kuo labiau modernizuotas reikalaujamų pranešimų iš plaukiojančių laivų siuntimas;
45.3. atsižvelgiant į informacinių ir ryšių technologijų raidą, plėsti Europos Sąjungos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos aprėptį ir (arba) šią sistemą atnaujinti, kad laivai būtų geriau identifikuojami ir stebimi. Tuo tikslu Administracija kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos Komisija kuria privalomąsias pranešimų sistemas, privalomąsias laivų eismo tarnybas ir atitinkamas laivų maršrutų parinkimo sistemas ir teikia jas tvirtinti IMO. Administracija kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos Komisija bendradarbiauja atitinkamose regioninėse arba tarptautinėse institucijose kuriant tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo sistemas;
46. Administracija, Lietuvos jūrų uosto administracija ir kitos institucijos Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti pagal šių taisyklių nuostatas gaunamos informacijos konfidencialumą ir naudoti tokią informaciją tik šių taisyklių tikslais.
47. Administracija, gavusi reikiamą informaciją iš Lietuvos kompetentingų institucijų, nedelsdama praneša valstybei, su kurios vėliava laivas plaukioja, arba bet kuriai suinteresuotai valstybei apie priemones, kurių imtasi pagal šių taisyklių 28 ar 32 punktą, ir apie taikytas sankcijas.
48. Kai, įvykus incidentui arba avarijai jūroje, nurodytiems šių taisyklių 29 punkte, Administracija nustato, kad laivybos kompanija negali užmegzti ir palaikyti ryšio su reikiamu laivu, ji praneša valstybei, kuri išdavė ISM atitikties liudijimą ir laivo saugaus valdymo liudijimą, arba valstybei, kurios vardu jie buvo išduoti.
49. Administracija, gavusi informaciją, kad Lietuvoje įregistruota laivybos kompanija negali užmegzti ir palaikyti ryšio su jai priklausančiu laivu ir nustačiusi, jog šiurkščiai pažeista laivybos kompanijos saugaus valdymo sistema, nedelsdama imasi būtinų priemonių tam, kad laivybos kompanijai išduotas atitikties liudijimas ir laivo saugaus valdymo liudijimas būtų paskelbti negaliojančiais.
50. Administracija Lietuvos jūrų uostuose pasirinktinai tikrina krovinio vežimo priemones, kuriomis vežami pavojingieji kroviniai. Šiuo atveju tikrinama:
Laivų eismo stebėsenos ir
informacijos sistemos įdiegimo taisyklių
1 priedas
INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI LAIVO KAPITONUI AR LIETUVOS JŪRŲ UOSTO ADMINISTRACIJAI
1. Bendroji informacija, kurią laivo kapitonas, valdytojas ar agentas turi pateikti Lietuvos jūrų uosto administracijai:
1.1. laivo identifikacija (pavadinimas, šaukinys, IMO identifikacijos numeris arba palydovinis mobilus laivo identifikavimo (MMSI) numeris);
1.3. numatomas atvykimo į paskirties uostą arba locmano punktą laikas ir numatomas išvykimo iš to uosto laikas;
2. Informacija apie krovinį, kurią krovinio siuntėjas turi pateikti laivo kapitonui:
2.1. tikslūs pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, Jungtinių Tautų (JT) numeriai (jei priskirti), pavojaus klasė pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus ir, jeigu reikia, laivo klasė pagal INF kodeksą, tokių krovinių kiekis ir jų vieta laive ir, jeigu jie vežami krovinių vežimo priemonėmis (ne rezervuaruose), tokių priemonių identifikacijos numeriai;
3. Informacija, kurią laivo kapitonas, valdytojas ar agentas turi pateikti Lietuvos jūrų uosto administracijai, jei vežami pavojingieji ar aplinką teršiantys kroviniai:
3.1. bendroji informacija:
3.1.3. numatomas išvykimo iš pakrovimo uosto ir numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (jei laivas plaukia iš Europos Sąjungos valstybės narės uosto);
3.1.4. numatomas atvykimo į Lietuvos jūrų uostą laikas (jei laivas atplaukia iš trečiosios šalies uosto);
3.2. informacija apie krovinį:
3.2.1. tikslūs pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, Jungtinių Tautų (JT) numeriai (jei priskirti), pavojaus klasė pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus ir, jeigu reikia, laivo klasė pagal INF kodeksą, tokių krovinių kiekis ir jų vieta laive ir, jeigu jie vežami krovinių vežimo priemonėmis (ne rezervuaruose), tokių priemonių identifikacijos numeriai;
3.2.2. patvirtinimas, kad laive yra pavojingųjų arba aplinką teršiančių krovinių sąrašas, krovinio deklaracija ar reikiamas krovos planas, kuriame nurodyta informacija apie vežamus pavojinguosius arba aplinką teršiančius krovinius ir jų vietą laive;
Laivų eismo stebėsenos ir
informacijos sistemos įdiegimo taisyklių
2 priedas
SPECIALIEJI LAIVŲ ĮRENGINIAI
1. Automatinio identifikavimo sistemos (AIS) įrengimas:
1.1. 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatyti bet kokio dydžio keleiviniai laivai ir visi laivai, kurių bendras tonažas 300 ir daugiau, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo atitikti Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus;
1.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti bet kokio dydžio keleiviniai laivai ir visi laivai, kurių bendras tonažas 300 ir daugiau, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo atitikti Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių 13 punkto reikalavimus:
1.2.2. tanklaiviai – ne vėliau kaip atliekant pirmąją saugos įrangos apžiūrą po šių taisyklių įsigaliojimo;
1.2.4. kiti laivai, kurių bendras tonažas 10 000 ir daugiau, bet mažiau kaip 50 000 – ne vėliau kaip 2005 m. liepos 1 d. ar nuo bet kurios ankstesnės datos, jeigu tokią nustatė IMO;
1.2.5. kiti laivai, kurių bendras tonažas 3000 ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 – ne vėliau kaip 2006 m. liepos 1 d. ar nuo bet kurios ankstesnės datos, jeigu tokią nustatė IMO;
2. Reiso duomenų registravimo (VDR) sistemos įrengimas:
2.1. laivai, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo turėti įrengtą VDR sistemą, atitinkančią IMO rezoliucijos A.861(20) su pataisomis reikalavimus ir Tarptautinės elektronikos komisijos (IEC) standarto Nr. 61996 bandymų reikalavimus:
2.1.1. 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatyti keleiviniai laivai, išskyrus ro-ro keleivinius laivus – ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.;
2.1.2. 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatyti ro-ro keleiviniai laivai – ne vėliau kaip per pirmąją apžiūrą po 2004 m. sausio 1 d.;
2.1.3. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti keleiviniai laivai ir ro-ro keleiviniai laivai – ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.;
2.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti laivai, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo turėti įrengtą VDR sistemą, kuri atitinka taikomus IMO rezoliucijos A.861(20) su pataisomis reikalavimus:
2.2.1. laivai, kurių bendras tonažas 20 000 ir daugiau – ne vėliau kaip nustatyta IMO, o jei tokia data nenustatyta, – ne vėliau kaip 2007 m. sausio 1 d.;