LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL GYSTAUS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-173

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Gystaus upės slėnio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Jurbarko miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-173

GYSTAUS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gystaus upės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Gystaus upės slėnis atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – Teritorija), nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138), ir yra įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Teritorija yra Tauragės apskrityje, Jurbarko rajono savivaldybės Veliuonos seniūnijoje. Ji patenka į Panemunių regioninį parką, apima Gystaus botaninį draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 125,6 ha.

Teritorijoje aptikti 6 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) I priedą:

6210 Stepinės pievos. Paplitusios mišku ir krūmais neapaugusiuose Gystaus ir Veršupio upių šlaituose. Geriausiai išsilaikiusios buveinės išliko dešiniojo Veršupio upės kranto šlaituose. Intensyviai apauga medžiais ir krūmais. Buveinės užimamas bendras plotas – apie 1,4 ha;

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Plyti kai kuriose aukštesnėse Gystaus ir Veršupio upių slėnių terasose ir šlaituose. Daug kur apauga medžiais ir krūmais. Buveinės užimamas bendras plotas – apie 4,3 ha;

9010 *Vakarų taiga. Vienintelė šio tipo buveinė yra sausas pušynas ant smėlingos kalvos tarp Nemuno ir Gystaus upių slėnių, ties Naujokų kaimu. Buveinės užimamas plotas – apie 10,2 ha;

9160 Skroblynai. Geriausiai išsilaikiusios buveinės paplitusios Gystaus ir Veršupio upių slėnių šlaituose, kur sudaro kompleksą su 9180 *Griovų ir šlaitų miškais. Taip pat auga slėnius supančiose lygumose. Medynuose dominuoja paprastasis skroblas (Carpinus betulus), mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Buveinės užimamas bendras plotas – apie 25 ha;

9180 *Griovų ir šlaitų miškai. Šios buveinės paplitusios upių slėnių šlaituose ir raguvose. Sudaro kompleksą su 9160 Skroblynais. Medyne vyrauja paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastasis skirpstas (Ulmus minor), kalninė guoba (Ulmus glabra). Buveinės užimamas bendras plotas – apie 30 ha;

91E0 *Aliuviniai miškai. Šios buveinės paplitę palei Gystaus ir Veršupio upes, slėnių apačioje. Vyrauja baltalksnynai, pasitaiko uosynų. Buveinės užimamas bendras plotas – apie 5 ha.

Teritorijoje rastos 4 augalų rūšys, kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), taip pat 2 augalų bendrijos, nurodytos Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976):

Boloninis katilėlis (Campanula bononiensis). Auga stepinių pievų (Festuco-Brometea) klasės katilėlinio vikyno (Campanulo-Vicietum tenuifoliae) bendrijose, aptinkamose Veršupio upės slėnio atviruose šlaituose;

Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata). Keli melsvojo gencijono sąžalynai auga stepinių pievų (Festuco-Brometea) klasės katilėlinio vikyno bendrijose, aptinkamose Veršupio upės slėnio atviruose šlaituose;

Dygioji slyva (Prunus spinosa). Dygiosios slyvos sąžalynai išplitę pusiau atvirose, šunobelinių slyvynų (Rhamno-Prunetea) klasės krūmynais užželiančiose sausų ir saulėtų šlaitų augavietėse. Ši rūšis – vienas iš šunobelinio sedulyno (Rhamno-Cornetum sanguinei) bendrijos būdingųjų elementų. Rūšies išlikimui Teritorijoje pavojų gali kelti tik susivėrę ir pernelyg sutankėję medynai. Tuo pat metu dygioji slyva intensyviai plinta į vertingas pievų buveines, todėl šį procesą reikėtų kontroliuoti;

Stačioji notra (Stachys recta). Pavienių stačiosios notros individų aptikta pietvakariniame brandaus pušyno pakraštyje ties Naujokais. Augalai auga šviesiame pušyne;

Katilėlinis vikynas. Šios bendrijos susiformavusios Veršupio upės slėnyje, pietų ekspozicijos šlaituose;

Liepinis skroblynas (Tilio-Carpinetum betuli). Šių bendrijų plotai išsidėstę Gystaus ir Veršupio upių slėnių šlaituose ir juos supančiose lygumose. Tipiškiausios bendrijos aptinkamos šlaituose, o dauguma lygumoje augančių medynų – jauni ir stipriai paveikti kirtimų.

Pagrindinė grėsmė, veikianti pievų buveinių būklę, yra užaugimas sumedėjusia augalija nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti ar ganyti gyvulius. Kitas pavojus yra adventyvinių augalų rūšių skverbimasis ir plitimas šiose vertingose apleistose buveinėse.

Miško buveinėse vykdomi pagrindiniai kirtimai, negyvos medienos šalinimas mažina jų plotus, menkina buveinių kokybę ir natūralumą.

Melioruotų laukų drenažo sistemos kolektoriai atsiveria į Teritorijoje esančias raguvas, todėl galimas pavojus, kad jais pasklis nepageidautinų trąšų ir pesticidų, galinčių pakenkti saugomoms biologinėms vertybėms.

Apie 50 proc. Teritorijos žemės yra rezervuota nuosavybės teisių atstatymui. Kita dalis yra valdoma privačios nuosavybės teise. Gystaus upės slėnio miškai yra priskirti II miškų grupei.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 9160 Skroblynų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių, natūralių Nemuno raguvų komplekso, taip pat Teritorijoje paplitusių saugomų augalų rūšių populiacijų ir bendrijų palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atstatyti ir palaikyti 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių kompleksą ir pagerinti šių buveinių struktūrą;

4.2. atstatyti ir palaikyti 9160 Skroblynų buveinę, pagerinti jos struktūrą;

4.3. atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų, sudarančių kompleksą su termofiliniais dygliuotaisiais krūmynais, 6510 Šienaujamas mezofitų pievų buveines su retųjų rūšių populiacijomis, pagerinti jų struktūrą.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Atstatyti ir palaikyti 9180 Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 Aliuvinių miškų buveinių kompleksą ir pagerinti šių buveinių struktūrą	1.1. paprastojo lazdyno krūmų projekciniam padengimui pasiekus 80 proc., retinti krūmus, kad jų projekcinis padengimas būtų ne didesnis kaip 50 proc. (8, 13, 19 tvarkymo plotai)	VĮ Jurbarko miškų urėdija², Panemunių regioninio parko direkcija	2009, 2017 metai	I
	1.2. kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškirsti paprastąsias egles, jeigu jų lajų projekcinis padengimas didesnis kaip 30 proc., paprastąsias drebules ir karpotuosius beržus, jeigu jų lajų projekcinis padengimas didesnis kaip 20 proc. Bendras medyno lajų projekcinis padengimas po kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. (8, 13, 19 tvarkymo plotai)	VĮ Jurbarko miškų urėdija², Panemunių regioninio parko direkcija	2010, 2017 metai	I
	1.3. nešalinti natūraliai susidarančių virtuolių ir stačių sausuolių (8, 13, 19 tvarkymo plotai)	VĮ Jurbarko miškų urėdija², Panemunių regioninio parko direkcija	2008–2017 metai	I
	1.4. konsultuojant miško savininkus, siekti, kad jie įgyvendintų miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus, nurodytus šio Gamtotvarkos plano 1.1–1.3 priemonėse, naudodamiesi parama, teikiama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (3, 8, 13, 19 tvarkymo plotai)	Panemunių regioninio parko direkcija	2008–2017 metai	I
2. Atstatyti ir palaikyti 9160 Skroblynų buveinę, pagerinti jos struktūrą	2.1. kraštovaizdžio formavimo kirtimais formuoti plačialapių medžių (paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, paprastasis skroblas, paprastasis klevas) medyną, sumažinant projekcinį padengimą lajomis iki 60 proc. (eglių projekcinis lajų padengimas turi neviršyti 30 proc.) (5, 6 tvarkymo plotai)	Panemunių regioninio parko direkcija, VĮ Jurbarko miškų urėdija²	2010, 2017 metai	I
	2.2. nešalinti natūraliai susidarančių virtuolių ir stačių sausuolių (5, 6 tvarkymo plotai)	Panemunių regioninio parko direkcija, VĮ Jurbarko miškų urėdija²	2008–2017 metai	I
	2.3. konsultuojant miško savininkus, siekti, kad jie įgyvendintų miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus, nurodytus šio Gamtotvarkos plano 2.1–1.2 priemonėse, naudodamiesi parama, teikiama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (1, 2, 5, 6 tvarkymo plotai)	Panemunių regioninio parko direkcija	2008–2017 metai	I
3. Atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų, sudarančių kompleksą su termofiliniais dygliuotaisiais krūmynais, 6510 Šienaujamas mezofitų pievų buveines su retųjų rūšių populiacijomis, pagerinti jų struktūrą	3.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių ir svetimžemių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą (7, 9, 11, 12, 14–18, 20, 22 tvarkymo plotai). Atvirų stepinių pievų plotas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc., o šienaujamų mezofitų pievų padengimas krūmais turi neviršyti 5 proc. Termofilinių krūmynų kompleksas su dygiosios slyvos populiacija stepinėse pievose formuojamas, kaip nurodyta Pagrindžiamojoje informacijoje	Panemunių regioninio parko direkcija	2009 metai	I
	3.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (7, 9, 11, 12, 14–18, 20, 22 tvarkymo plotai)	Panemunių regioninio parko direkcija	2011, 2014, 2017 metai	II
	3.3. organizuoti pievų šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą iš Teritorijos (7, 9, 11, 12, 14, 16, 18, 20, 22 tvarkymo plotai). Šienaujama po liepos 15 d.	Panemunių regioninio parko direkcija	2008–2017 metai	II	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP³Kraštovaizdžio tvarkymo programą
	3.4. organizuoti ekstensyvų pievų ganymą (7, 9, 11, 12, 14, 16, 18, 20, 22 tvarkymo plotai). Ganymas pradedamas nuo gegužės 15 d. ir ganoma iki rugsėjo 15 d.	Panemunių regioninio parko direkcija	2008–2017 metai	II

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.

²Tik už priemonės įgyvendinimą valstybinės reikšmės miškuose, jeigu likę neprivatizuoti miško plotai būtų priskirti valstybinės reikšmės miškams.

³KPP AAP — Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Teritorijoje koordinuoja Panemunių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už saugomų rūšių ir buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus privačios nuosavybės teise valdomuose miškuose organizuoja Panemunių regioninio parko direkcija, valstybinės reikšmės miškuose – VĮ Jurbarko miškų urėdija (kai bus priimtas sprendimas dėl likusių neprivatizuotų miško plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams).

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma rengti paraiškas pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Panemunių regioninio parko direkcija atsakinga už išvalymo nuo svetimžemės ir menkavertės sumedėjusios augalijos darbus, vėlesnius buveinių būklės palaikymo darbus šienaujant, ganant ir pagal poreikį iškertant atžalas.

Panemunių regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Jurbarko miškų urėdijai ir privačios žemės savininkams rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buveinėms.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, VĮ Jurbarko miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Pasibaigus nuosavybės teisių į turėtą žemę ir miškus atkūrimo procesui, likę neprivatizuoti miško plotai gali būti priskirti valstybinės reikšmės miškams ir perduoti valdyti VĮ Jurbarko miškų urėdijai. Ši ir kitos naujos aplinkybės gali pakeisti situaciją Teritorijoje ir sudaryti poreikį patikslinti esamas šio Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Priskyrus minėtus miškus valdyti VĮ Jurbarko miškų urėdijai, reikės keisti šios urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektą ir numatyti jame priemones pagal šio Gamtotvarkos plano 1 ir 2 uždavinius.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Panemunių regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 3 metai.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

_________________