LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYVENAMŲJŲ NAMŲ, BUTŲ STATYBOS LENGVATINIO KREDITAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1992 m. birželio 2 d. Nr. 422
Vilnius
2. Finansų ministerija turi numatyti, kad iš privatizavimo gautos lėšos pirmiausia būtų naudojamos gyvenamųjų namų, butų statybos lengvatiniam kreditavimui.
3. Pavesti Finansų ministerijai ir Teisingumo ministerijai patvirtinti Gyvenamųjų namų, butų statybos lengvatinio kreditavimo taisyklių priedus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 422
GYVENAMŲJŲ NAMŲ, BUTŲ STATYBOS LENGVATINIO KREDITAVIMO TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
2. Lietuvos bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas ir Lietuvos taupomasis bankas pateikia Finansų ministerijai duomenis, kiek bankuose turima kredito išteklių ir kiek ilgalaikio kreditavimo fondų gali būti panaudota gyvenamųjų namų, butų statybos lengvatiniam kreditavimui. Finansų ministerija suderintus su atitinkamais bankais bendrus metinius kredito išteklių limitus pateikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Patvirtintus limitus Finansų ministerija praneša savivaldybėms.
3. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, Lietuvos žemės ūkio banku ir Lietuvos taupomuoju banku sudaro lengvatinių kreditų gyvenamųjų namų, butų statybai teikimo sutartis, kuriose turi būti numatytos metinės kreditų sumos, paskirstytos ketvirčiais. Sutartyse būtina numatyti išteklius, iš kurių bus išduodamas lengvatinis kreditas, taip pat rinkos palūkanų už bendrus kredito išteklius normas ir palūkanų padengimo šaltinį.
Sukaupus Lietuvos valstybės paramos fonde daugiau lėšų bei atsiradus papildomiems banko kredito ištekliams, sutartys gali būti patikslintos.
4. Prieš sudarant sutartį tarp Finansų ministerijos ir atitinkamo banko, bankas pateikia informaciją apie kreditų, išduotų iš Lietuvos valstybės paramos fondo, grąžinimą planuojamais metais. Šios informacijos reikės kreditų limitams nustatyti.
5. Kartą per mėnesį (iki kito mėnesio 10 dienos) Lietuvos bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas, Lietuvos taupomasis bankas praneša Finansų ministerijai, kiek tą mėnesį lengvatinių kreditų suteikta gyventojams iš Lietuvos valstybės paramos fondo lėšų, iš bendrų kredito išteklių, kiek lėšų reikia palūkanų už banko kredito išteklių naudojimą skirtumui padengti, ir kitus duomenis.
Bankai privalo laikytis gyvenamųjų namų ir butų lengvatinio kreditavimo limitų.
6. Finansų ministerija, gavusi iš Lietuvos banko, Lietuvos žemės ūkio banko, Lietuvos taupomojo banko šių taisyklių 5 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus duomenis, ne vėliau kaip per 10 dienų perveda (mokėjimo pavedimu) šiems bankams lėšas iš Lietuvos valstybės paramos fondo palūkanų už banko kredito išteklių naudojimą skirtumui padengti.
Nepervedusi šiame punkte nustatyta tvarka bankams lėšų palūkanų skirtumui padengti, Finansų ministerija moka 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.
7. Lietuvos banko, Lietuvos žemės ūkio banko ar Lietuvos taupomojo banko įstaigos, dėl kredito išteklių stokos negalinčios vykdyti sudarytų su gyvenamųjų namų, butų statytojais kredito sutarčių, nedelsdamos praneša apie tai atitinkamam bankui, kuris, suderinęs su Finansų ministerija, perskirsto turimus kredito išteklius.
8. Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos valstybės paramos fondo ir bendrus kredito išteklius, kas ketvirtį (prireikus – dažniau) patikslina naujų kredito gavėjų lengvatinio kreditavimo eilę pagal atitinkamo laipsnio pirmumo teise besinaudojančių asmenų grupes. Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki ketvirčio (prireikus – mėnesio) pradžios praneša Lietuvos bankui, Lietuvos žemės ūkio bankui, Lietuvos taupomajam bankui apie lengvatinio kreditavimo eilės patikslinimą vadovaujantis šiuo principu.
Ši eilės nustatymo ir patikslinimo tvarka netaikoma kooperatinių gyvenamųjų namų statybai.
9. Lietuvos valstybės paramos fondo lėšomis pirmiausia kompensuojamas bankų įstaigoms skirtumas tarp rinkos ir lengvatinių palūkanų už naudojimąsi lengvatiniais kreditais, išduotais iš bendrų kredito išteklių.
11. Pažymas, patvirtinančias pirmumo teisę gauti kreditą bei naudotis jo grąžinimo lengvatomis, išduoda savivaldybės, o kredito gavėjai jas pateikia banko skyriui.
12. Savivaldybės kartą per mėnesį (iki kito mėnesio 25 dienos) turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie tai, kiek tą mėnesį išduota pirmumo teisę patvirtinančių pažymų, ir nurodyti potencialių kredito gavėjų pageidaujamas kredito sumas.
13. Savivaldybės iš vietos savivaldybių paramos fondų lėšų kompensuoja:
13.1. bankų negautas palūkanas už suteiktus lengvatinius kreditus gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus nomatyvinius aktus, priimtus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992-1995 metais“ (Žin., 1992, Nr. 13-354) įsigaliojimo dienos. Nuo nurodytojo nutarimo įsigaliojimo dienos nutraukiamas lengvatinių kreditų teikimas gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus normatyvinius aktus, išskyrus tuos kooperatinius gyvenamuosius namus, butus, kurių finansavimas buvo įformintas iki nurodytojo nutarimo, arba jeigu piliečiai jau įstojo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ar sumokėjo pradinį įnašą, arba jeigu gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams buvo perleisti valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, organizacijų, kitų užsakovų statomi gyvenamieji namai, butai, kurių statybos šios įmonės, organizacijos, kiti užsakovai dėl lėšų stokos negali užbaigti;
13.2. bankų negautas palūkanas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 numatytais atvejais A, B, C ir D grupės kredito gavėjai nemoka palūkanų, taip pat kai grąžinama 20 procentų gautos kredito sumos už A ir 10 procentų gautos kreditų sumos – už B grupės kredito gavėjus.
14. Savivaldybių sudarytose su bankais sutartyse turi būti numatyta, jog savivaldybės įsipareigoja dengti palūkanų skirtumą tarp banko nustatytų ir lengvatinių palūkanų šių taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka. Be to, sutartyse numatoma, kad apskaičiuotų palūkanų bei lengvatinio kredito įsiskolinimo dalį, kuri bankams grąžintina iš vietos savivaldybių paramos fondų lėšų, savivaldybės turi įforminti termininiais skolininkų pasižadėjimais.
15. Laiku (pagal termininį skolininko pasižadėjimą) nepervedusi bankui lėšų, savivaldybė už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,1 procento delspinigius.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ, BUTŲ STATYBOS LENGVATINIS KREDITAVIMAS
16. Bankų įstaigos šiuos kreditus gyventojams teikia pagal lengvatinio kredito sutartis, kurios pasirašomos tarp bankų įstaigų ir kredito gavėjų. Lengvatinio kredito sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, kuriame aptariamos lengvatinio kreditavimo sąlygos, šalių turtinė atsakomybė, nurodoma teikiamo kredito suma, naudojimosi juo trukmė, nustatomos jo grąžinimo garantijos ir būdai, palūkanų mokėjimo tvarka ir dydis. Ši sutartis laikoma negaliojančia, jeigu joje neaptartas galimas nebaigto mokėti lengvatinio kredito perskaičiavimas, kaip nurodyta šių taisyklių 19 punkte.
17. Kreditas apdraudžiamas kredito gavėjo turtu (įskaitant ir kredituojamą objektą) arba už jį laidavusio asmens turtu.
18. Sudarant lengvatinio kredito sutartį, kredito gavėjas turi pateikti banko skyriui šiuos kreditavimo teisėtumą įrodančius dokumentus:
18.1. savivaldybės išduotą pažymą, patvirtinančią pirmumo teisę gauti kreditą ir naudotis jo grąžinimo lengvatomis;
18.3. savivaldybės išduotą pažymą ir aktą apie žemės sklypo paskyrimą arba dokumentą apie nuosavybės teisę į sklypą;
19. Teikiant kreditus ir nustatant jų dydį, vadovaujamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1-263-3-306 „Dėl gyvenamųjų namų, kredituojamų iš Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų, projektinės dokumentacijos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. rezoliucija Nr. 17-6120.
20. Jeigu infliacija didesnė negu 10 procentų per metus, nebaigta mokėti lengvatinio kredito suma Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti kiekvienų metų pradžioje (jeigu infliacija didesnė kaip 30 procentų – kas pusmetį, sausio ir liepos mėnesiais) perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą bendrą kainų didėjimo indeksą. Jeigu šis indeksas padidėjo mažiau kaip 10 procentų, tačiau daugiau negu 2 procentais kasmet, nebaigta mokėti (praėjus 10 metų nuo paskolos gavimo) kredito suma gali būti perskaičiuojama taikant perpus sumažintą suminį (10 metų) kainų didėjimo indeksą.
21. Paskolos grąžinimas garantuojamas įkeičiant kredito gavėjo turtą (įskaitant ir kredituojamą objektą) arba pateikiant kito asmens ar asmenų laidavimą. Gavėjo turto įkeitimas įforminamas gyvenamojo namo ar turto įkeitimo sutartimi, o laidavimas – laidavimo sandoriu.
22. Kiekviena kredito suma išduodama pagal kredito sutarties sąlygas, pateikus dokumentus apie ankstesnės kredito dalies panaudojimą. Kredito gavėjas pateikia pareiškimą ir termininį skolininko pasižadėjimą.
Už gauto kredito (jo dalies) laisvas (nepanaudotas) lėšas banko įstaiga kredito gavėjui papildomai priskaičiuoja 2 procentų palūkanas. Už šias nepanaudotas lėšas valstybė (savivaldybė) banko įstaigai nemoka palūkanų (skirtumo). Jeigu kreditas suteiktas iš Lietuvos valstybės paramos fondo lėšų, už nepanaudotas lėšas priskaičiuojamos 2 procentų palūkanos.
23. Ilgalaikis kreditas gali būti teikiamas ir ne grynaisiais: apmokant rangovams už atliktus darbus (šiuo atveju banko skyriui pateikiama sudaryta tarp rangovo ir užsakovo sutartis), tiekėjams – už medžiagas ir suteiktas paslaugas.
Statybos pradžios ir pabaigos terminai aptariami sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje ir gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus, ir baigta – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą (išskyrus nuosavybės teise priklausančią žemę).
24. Ketvirtaisiais metais pradedamas grąžinti kreditas, ir daugiau kreditai nebegali būti teikiami. Pabaigęs statyti namą, butą ar panaudojęs visą namo, buto statybai skirtą kreditą, tačiau ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo pirmosios kredito sumos gavimo, kredito gavėjas pateikia bankui termininį skolininko pasižadėjimą, paskirstydamas grąžintiną sumą ketvirčiais. Vėliau kreditas neteikiamas. Termininiame skolininko pasižadėjime įforminama ta suma, kurią kredito gavėjas turi grąžinti. Kredito suma, grąžintina iš vietos savivaldybės paramos fondo lėšų, pateikiama nurašyti tą pačią dieną, kada pajamuojamas kredito gavėjo pateiktas pasižadėjimas. Jeigu vietos savivaldybės paramos fondo sąskaitoje lėšų nepakanka, grąžintina suma įrašoma savivaldybės pradelsto įsiskolinimo sąskaitoje.
25. Bankų įstaigos, gavusios iš kredito gavėjų – gyvenamųjų namų ir butų statytojų – termininius skolininkų pasižadėjimus, siunčia notarinėms kontoroms ir draudimo įstaigoms, aptarnaujančioms kredito gavėjo gyvenamąją vietovę, pranešimą apie išduotus kreditus gyvenamojo namo, buto statybai.
Jeigu gyvenamasis namas, butas sudegė ar buvo sunaikintas stichinės nelaimės, o kredito gavėjas dar nėra sugrąžinęs bankui viso kredito, banko įstaiga turi pirmumo teisę gauti draudimo organų mokamą kompensaciją. Kompensacijos dalį, atitinkančią kredito sumą, ir priskaičiuotas palūkanas, kurias moka kredito gavėjas, draudimo organizacijos perveda tiesiogiai banko skyriui.
Banko, išdavusio pirmąją kredito sumą, skyrius siunčia notarinei kontorai ir draudimo įstaigai pranešimą. Pranešimas siunčiamas draudimo įstaigai dviem, notarinei kontorai – trimis egzemplioriais, iš kurių vienas su notaro ar draudimo įstaigos darbuotojo parašu grąžinamas bankui.
26. Skolininkai gautą kreditą bankui grąžina kas ketvirtį arba kas mėnesį, sumokėdami trečdalį ketvirčio sumos grynais pinigais ar pervedimu iš savo sąskaitų bankuose. Palūkanos bankui kas ketvirtį atskaitomos iš skolininko įmokėtos sumos; likusi suma skiriama kreditui grąžinti.
Jeigu grąžintina pagal termininį skolininko pasižadėjimą suma per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 1 dienos nesumokama, ji perkeliama į pradelsto įsiskolinimo sąskaitą.
27. Už ieškinio arba vykdomųjų dokumentų pateikimo terminų praleidimą bankų įstaigų darbuotojai atsako materialiai – kaip už padarytą žalą.
28. Gauti vykdomieji dokumentai turi būti nedelsiant perduoti teismo vykdytojui, kad išieškotų įsiskolinimą (iš skolininko turto, darbo užmokesčio arba pensijos).
29. Jeigu kredito gavėjas ar laiduotojas nuo banko slepiasi ar jo gyvenamoji vieta bankui nežinoma, su vykdomaisiais dokumentais ar teismo vykdomuoju raštu dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka reikia nedelsiant kreiptis į teismą, kad būtų paskelbta paieška per policijos tarnybas.
Kredito gavėjui mirus, įsiskolinimas bankui už gautą kreditą gyvenamajam namui, butui statyti gali būti įformintas kito šeimos nario, turinčio savarankišką uždarbį, vardu.
Jeigu pageidaujančių perimti skolą šeimos narių nėra, banko skyrius privalo per šešis mėnesius nuo kredito gavėjo mirties pateikti savo pretenzijas paveldėtojams, testamento vykdytojui ar notarinei kontorai, kurioje įregistruotas palikimas, arba pateikti teismui ieškinį, kad įsiskolinimas būtų padengtas iš paveldimo turto nepriklausomai nuo sutartų kredito grąžinimo terminų.
30. Jeigu kredito gavėjui mirus nelieka paveldimo turto arba pateikus teismui ieškinį, kad įsiskolinimas būtų padengtas iš mirusio skolininko turto, dalis skolos vis dėlto lieka negrąžinta, Lietuvos banko, Lietuvos žemės ūkio banko ir Lietuvos taupomojo banko pirmininkai turi teisę nurašyti beviltišką skolą, remdamiesi mirties liudijimu arba teismo vykdytojo surašytu turto neturėjimo aktu.
31. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių suteiktos savo darbuotojams neatlygintinos paramos lėšos gautiems banko kreditams gyvenamųjų namų, butų statybai sugrąžinti pervedamos į paskolinę sąskaitą skolai sumažinti.
32. Jeigu suteiktieji lengvatiniai kreditai naudojami ne pagal paskirtį (nesilaikant namo, buto ploto, šiluminės varžos normų), pažeidžiant lengvatinio kredito sutartyje aptartas kreditavimo sąlygas, jo sugrąžinimo garantijas, banko įstaiga gali anksčiau sutarto laiko išieškoti paskolintą sumą, skaičiuodama visas palūkanas (be lengvatų). Išieškota papildoma palūkanų suma pervedama į Lietuvos valstybės paramos fondą.
______________