LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2013 m. balandžio 30 d. Nr. 2B-32
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2013 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-11/2013) „ištirti: ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 8–11 punktai neprieštarauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249-6.251 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 6–6.1 punktai neprieštarauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249–6.251 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai“.
1. Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (2 dalies 5 punktas), suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui (2 dalies 6 punktas), prie teismo nutarties turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 2 punktas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – ypač tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas.
2. Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas prašyme Konstituciniam Teismui išdėstė ne savo, bet ieškovų jo nagrinėtoje civilinėje byloje pateiktus argumentus. Šių argumentų pareiškėjas neanalizavo, nevertino, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad ieškovų abejones pripažįsta pagrįstomis.
Dėl to prašyme neįvertinta ir tai, ar ieškovai civilinėje byloje pateikė argumentus dėl visų ginčijamų nuostatų atitikties visoms nurodytoms Konstitucijos, įstatymų nuostatoms, taip pat tai, ar visi jų teiginiai dėl ginčijamo teisinio reguliavimo turinio yra pagrįsti, ar visos ieškovų nurodytos nuostatos taikytinos nagrinėjamoje civilinėje byloje, ar nebuvo apsiribota oficialiosios konstitucinės doktrinos citavimu, neaiškiais bendro pobūdžio samprotavimais.
3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 795) 8–11 punktai, Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650) 6.1 punktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Konstatuotina, kad pareiškėjas tiksliai nenurodo, kurios redakcijos minėtų nutarimų (jų punktų) atitiktis Konstitucijai ir įstatymams yra ginčijama:
– pareiškėjas savo nutarties, kuria kreipiasi į Konstitucinį Teismą, rezoliucinėje dalyje prašo ištirti Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 punktų atitiktį Konstitucijai, įstatymams, tačiau prie prašymo prideda šio nutarimo 2008 m. vasario 13 d. redakcijos neoficialų tekstą;
– Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 buvo ne kartą keičiamas, inter alia buvo pakeistas šio nutarimo ir juo patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) pavadinimas (nuo 2006 m. spalio 1 d. ji vadinama Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), taip pat ne kartą buvo keičiamas ir Tvarkos (Aprašo) 6.1 punktas. Pareiškėjas savo nutarties, kuria kreipiasi į Konstitucinį Teismą, rezoliucinėje dalyje prašo ištirti Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 (kartu nurodydamas šios redakcijos nutarimo pavadinimą) 6.1 punkto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, tačiau prie prašymo prideda šio nutarimo neoficialų tekstą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.
Kartu paminėtina, kad pareiškėjo ginčijami Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 795 nurodyti punktai ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 punktas išdėstyti ne šiuose nutarimuose, o jais patvirtintose tvarkose (apraše). Paminėtina ir tai, kad nors ginčijamas Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 Tvarkos (Aprašo) 6.1 punktas susideda iš keleto pastraipų, apima daug įvairių nuostatų, prašyme aiškiai nenurodoma, kurios ginčijamo punkto pastraipos (nuostatos) ir kiek prieštarauja Konstitucijai, įstatymams.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų ir 3 dalies 2 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą (Nr. 1B-11/2013) „ištirti: ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 8–11 punktai neprieštarauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249–6.251 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 6–6.1 punktai neprieštarauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 daliai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249–6.251 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai“.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.