LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 22 d. Nr. 1-108
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
2. Laikau netekusiu galios 1993 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentą.
3. Nustatau, kad darbo reglamentą skelbti Valstybinės darbo inspekcijos interneto tinklalapyje, I–V skirsnius – „Valstybės žiniose.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus
2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-108
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
Valstybinė darbo inspekcija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
2. Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) nustato Valstybinės darbo inspekcijos darbo tvarką.
3. Valstybinė darbo inspekcijos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, neutralumo ir profesionalumo principais.
Valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi šiais demokratiniais principais:
3.1. įstatymo viršenybe, reiškiančia, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija ir veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu;
3.2. objektyvumu, reiškiančiu, kad priimami sprendimai ir kiti oficialūs Valstybinės darbo inspekcijos veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
3.3. proporcionalumu, reiškiančiu, kad Valstybinės darbo inspekcijos administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingas administravimo tikslui;
3.4. nepiktnaudžiavimu valdžia, reiškiančiu, kad Valstybinei darbo inspekcijai draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;
3.5. tarnybiniu bendradarbiavimu, reiškiančiu, kad Valstybinė darbo inspekcija teikia reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms;
II. BENDRIEJI STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI
5. Valstybinę darbo inspekciją sudaro administracija ir teritoriniai skyriai.
5.1. Administracija rengia ir formuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugos ir sveikatos, kitų įstatymų, norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų pagal Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, kontrolės ir jų pažeidimų prevencijos bei suteiktų teisių realizavimo politiką, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Norminiuose teisės aktuose bei Valstybinėje darbo inspekcijoje nustatyta tvarka administracija kaupia, analizuoja ir apibendrina inspektavimo veiklos duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbo įstatymų vykdymą įmonėse, įstaigose, organizacijose ir kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės), nelaimingus atsitikimus darbe ir profesinius susirgimus, rengia strateginį ir metinį veiklos planą, metodines rekomendacijas, nurodymus, tikrinimo ir mokymo modulius (programas), leidžia leidinius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo klausimais, pagal Valstybinei darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją organizuoja visuomenės informavimą, bendradarbiauja su kitomis kontrolės ir priežiūros institucijomis, įstaigomis ir tarnybomis bei socialiniais partneriais, sprendžia finansinius, tarptautinio darbo ir kitus klausimus. Vidaus informacijos visumos ir aktualijų skleidimo tikslu leidžia elektroninį leidinį.
Administraciją sudaro Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) ir jo pavaduotojai, Valstybinės darbo inspekcijos veiklą koordinuojantys ir organizuojantys skyriai bei tarnybos, veikiantys pagal skyrių ir tarnybų nuostatus:
5.1.1. Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja ir jos veiklą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas;
5.1.2. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojai pagal jų kompetenciją koordinuoja Valstybinės darbo inspekcijos skyrių, tarnybų veiklą bei vykdomus darbus atskirose srityse, atlieka savo pareigas pagal vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintus jų pareigybių aprašymus bei atitinkamas vadovybės atsakomybės pasidalijimo tvarkas;
5.1.3. Vidaus audito tarnyba atlieka finansų, valdymo ir veiklos auditą, tikrindama ir vertindama administracijos ir teritorinių skyrių pagal Valstybinei darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją, veiklos efektyvumą ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų Valstybinei darbo inspekcijai, panaudojimą;
5.1.4. Personalo ir tarptautinio darbo skyrius formuoja Valstybinės darbo inspekcijos personalo išteklių valdymo strategiją. Organizuoja ir įgyvendina personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), rengia mokymo poreikių analizę. Organizuoja ir koordinuoja skyrių, tarnybų nuostatų ruošimą ir patvirtinimą. Koordinuoja Valstybinės darbo inspekcijos bendradarbiavimą su kitų valstybių tarnybomis (institucijomis);
5.1.5. Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyrius rengia ir formuoja Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo organizavimo ir priežiūros, visuomenės konsultavimo ir informavimo politiką, organizuoja ir užtikrina strateginių ir metinių veiklos planų parengimą, atlieka Europos saugos ir sveikatos darbe Agentūros Lietuvos ryšių punkto funkciją, koordinuoja ir organizuoja keitimąsi informacija su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėmis sąjungomis, darbdavių organizacijomis. Analizuoja darbo inspektorių veiklos duomenis, rengia inspektavimo metodines rekomendacijas, ataskaitas apie Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, apibendrina ir teikia siūlymus jai gerinti;
5.1.6. Teisės skyrius rengia ir formuoja Valstybinės darbo inspekcijos teisės aktų rengimo ir praktinio taikymo politiką. Pagal nustatytą kompetenciją dalyvauja įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų prevencijoje, organizuoja ir koordinuoja teritorinių skyrių veiklą šioje srityje, teikia metodinę paramą bei konsultacijas teisiniais klausimais Valstybinės darbo inspekcijos struktūriniams padaliniams (darbo inspektoriams);
5.1.7. Nelaimingų atsitikimų analizės skyrius formuoja Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politiką, metodiškai vadovauja, organizuoja ir koordinuoja darbo inspektorių veiklą tiriant, registruojant, analizuojant nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes bei priežastis. Dalyvauja rengiant ir įgyvendinant avarijų prevencijos politiką;
5.1.8. Darbo higienos skyrius rengia ir formuoja Valstybinės darbo inspekcijos profesinių ligų prevencijos politiką. Nagrinėjamų ir sprendžiamų klausimų diapazonas apima veiklą darbo higienos, profesinės sveikatos, profesinių ligų analizės, tyrimo ir prevencinių priemonių organizavimo, darbdavių ir darbuotojų mokymo bei piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimo srityje. Dalyvauja teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe, projektų rengime, teikia pastabas bei siūlymus.
Darbo higienos skyriaus specialistai teikia nemokamas paslaugas atliekant darbo aplinkos veiksnių kontrolinius matavimus;
5.1.9. Technikos ir normatyvų skyrius rengia ir formuoja Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų rengimo ir jų praktinio taikymo politiką. Pagal nustatytą kompetenciją dalyvauja darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų bei nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei avarijų prevencijoje, rengia aiškinimus, metodinę medžiagą, teikia pastabas ir siūlymus dėl norminių teisės aktų projektų.
Organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų rengimą, bendradarbiauja su darbo priemonių, asmeninių apsauginių priemonių atitinkamą kontrolę ir priežiūrą vykdančiomis institucijomis, tarnybomis ir įstaigomis. Tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą;
5.1.10. Informacinių technologijų skyrius organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūros, informacinių sistemų, registrų ir duomenų bazių projektavimą, kūrimą, plėtrą bei priežiūrą, užtikrina stabilų jų funkcionavimą ir duomenų saugumą. Konsultuoja Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojus informacinių technologijų naudojimo klausimais ir teikia jiems būtiną techninę pagalbą, koordinuoja ir kontroliuoja skyrių, tarnybų veiklą, susijusią su informacinių ir telekomunikacinių technologijų naudojimu, rengia apie tai reglamentuojančius dokumentus. Tvarko atitinkamas duomenų bazes apie Valstybinės darbo inspekcijos veiklą bei darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėse;
5.1.11. Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos finansinę veiklą, pagal programas tvarko biudžetinių, nebiudžetinių (specialiųjų, pavedimų) lėšų buhalterinę apskaitą, užtikrina, kad visos finansinės ir mokestinės atskaitomybės formos būtų parengtos tiksliai ir laiku. Kontroliuoja, kad būtų efektyviai naudojami piniginiai ir materialiniai ištekliai;
5.1.12. Ūkinių paslaugų skyrius organizuoja ir užtikrina tinkamą raštvedybos ir archyvo darbą, administracijos patalpų apsaugą ir priežiūrą, tinkamą darbo vietų sanitarinę, priešgaisrinę būklę ir saugų darbo organizavimą, įrenginių aptarnavimą, inventoriaus remontą, saugų tarnybinio transporto eksploatavimą ir priežiūrą, aprūpina materialinėmis vertybėmis, organizuoja nereikalingo inventoriaus pardavimą aukcionuose, vykdo viešuosius pirkimus.
5.2. Administracijos ir teritorinių skyrių veikla pagal Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją apima apskrityse esančias įmones. Šių skyrių Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai (toliau – darbo inspektoriai) aptarnauja įmones pagal priskirtas ekonominės veiklos rūšis arba teritoriniu principu, kuriose vykdo suformuotas kontrolės ir jų pažeidimų prevencijos bei suteiktų teisių realizavimo politikos įgyvendinimą nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai).
5.3. Vilniaus ir Kauno teritoriniai skyriai taip pat atlieka specializuotas funkcijas:
5.3.1. Vilniaus teritorinio skyriaus Pavojingų medžiagų tarnyba – metodiškai vadovauja, koordinuoja, prižiūri ir organizuoja tikslinius bei kitus inspektavimus, teikia metodinę pagalbą tiriant nelaimingus atsitikimus ir avarijas, susijusias su pavojingų medžiagų gamyba ir naudojimu, naftos gavyba, perdirbimu bei technologiniais procesais, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai. Dalyvauja pagal kompetenciją rengiant ir formuojant Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų rengimo ir jų praktinio taikymo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, taip pat avarijų prevencijos politiką bei teikia metodinę pagalbą šioje srityje kitiems skyriams.
Vilniaus teritorinis skyrius inspektuoja šalies geležinkelio įmones darbo ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų laikymosi klausimais.
5.3.2. Kauno teritorinis skyrius – tikrina įmonių, eksploatuojančių žemės gelmių išteklius Lietuvos Respublikoje, pasirengimą vykdyti kasybos, sprogdinimo, naudingų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingų iškasenų žvalgybos darbus ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia išvadas bei pasiūlymus, nustatyta tvarka derina žemės gelmių arba ertmių naudojimo projektus. Dalyvauja pagal kompetenciją rengiant ir formuojant Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų rengimo ir jų praktinio taikymo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, taip pat avarijų prevencijos politiką bei teikia metodinę pagalbą šioje srityje kitiems skyriams.
6. Valstybinės darbo inspekcijos skyriai, tarnybos yra atskiri struktūriniai padaliniai, pavaldūs ir atskaitingi vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir jo pavaduotojams pagal patvirtintą struktūrą, su nustatytomis jų atsakomybės sritimis. Struktūriniuose padaliniuose gali būti tarnybos ar sektoriai, vienijantys Valstybinės darbo inspekcijos tam tikros veiklos specialistus.
7. Skyriams ir tarnyboms vadovauja vedėjai. Skyriaus, tarnybos vedėją, jam nesant, pavaduoja skyriaus, tarnybos vedėjo pavaduotojas. Nesant skyriaus vedėjo arba jo pavaduotojo, skyriaus ar tarnybos vedėjo pareigas atlieka skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, kuris paskiriamas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu.
8. Skyriai, tarnybos savo veikloje vadovaujasi vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintais jų nuostatais, skyrių vedėjai ir kiti inspekcijos valstybės tarnautojai – pareigybių aprašymais, parengtais ir patvirtintais pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Žin., 2002, Nr. 51-1953). Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus rengia skyrių, tarnybų vedėjai, tvirtinami:
9. Skyrių, tarnybų vedėjai yra asmeniškai atsakingi už jų skyriams, tarnyboms priskirtų funkcijų vykdymą, kontrolę bei įstatymų pažeidimų prevenciją, suteiktų teisių įgyvendinimo politiką, programų ir planų įgyvendinimą, darbo organizavimą, taip pat už vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir jo pavaduotojų rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą. Jie nustato darbo inspektoriams, kitiems darbuotojams veiklos sritis ir darbų apimtis, atsako už jų darbo kokybę, darbo inspektorių veiklos vertinimą, etikos reikalavimų, pareigų ir pagal kompetenciją nustatytų teisių laikymosi kontrolę.
10. Didžiausią leistiną Valstybinės darbo inspekcijos etatų skaičių tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinės darbo inspekcijos personalą sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.
III. KOMPETENCIJA IR FUNKCIJOS
12. Valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais bei šiuo Reglamentu.
13. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo kontrolė įmonėse.
14. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją atlieka šias funkcijas:
14.1. tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos;
14.2. kontroliuoja pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-25) laikymąsi;
14.3. tikrina, ar Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka yra įsteigtos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuojama vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;
14.4. tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę priežiūrą, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;
14.5. tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;
14.6. tikrina, ar darbdaviai saugiai pagal norminių teises aktų reikalavimus organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;
14.8. nustatyta tvarka pagal kompetenciją dalyvauja avarijų likvidavimo planų pavojinguose objektuose sudaryme;
14.9. tikrina, ar pagal reikalavimus įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus;
14.10. tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams;
14.11. tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais darbo inspekcijos inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda teisėsaugos institucijai;
14.12. tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga;
14.13. organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų specialistais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;
14.14. registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus ir kitus su tuo susijusius dokumentus;
14.15. tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinius nurodymus, kontroliuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų vykdymą įmonėse;
14.16. tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;
14.17. nustatyta tvarka dalyvauja tiriant potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų objektų avarijas, sudarant avarijų likvidavimo pavojinguose objektuose planus, analizuoja avarijų priežastis;
14.18. tiria pareiškimus bei skundus darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą;
14.19. vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl nelegalaus darbo reiškinių kontrolės koordinavimo“ (Žin., 2001, Nr. 99-3558) koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;
14.20. teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymui ir dalyvauja tikrinant jų žinias;
14.21. tikrina, ar darbuotojai, nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti bei atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395);
14.22. nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti, kad būtų atliktas pakartotinis darbdaviui atstovaujančio, darbdavio įgalioto asmens darbuotojų saugai ir sveikatai žinių patikrinimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) 8 straipsnio 3 punkto 4 papunktis);
14.23. teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse;
14.24. analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus;
14.25. konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų taikymo bei vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais;
14.26. teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti;
14.27. suteikia patalpas apskrities teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdžiams, skiria komisijos sekretorių;
14.28. tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą;
14.29. pasibaigus kalendoriniams metams, išanalizuoja darbo inspektorių veiklos duomenis, taip pat duomenis, gautus iš atitinkamą kontrolę ir priežiūrą vykdančių institucijų, tarnybų ir įstaigų (susijusių su statinių avarijomis, energetinių įrenginių avarijomis bei sutrikimais, energetikos objektų ir pavojingų objektų avarijomis, taip pat susijusių su apsinuodijimais ir sprogimais įmonėse, pavojingų krovinių pervežimu bei avarijomis, kai pakenkiama darbuotojų sveikatai ir aplinkai), rengia darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdymo ataskaitą bei pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti ir iki birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai. Turimus duomenis ataskaitai parengti gali pateikti taip pat profesinių sąjungų bei darbdavių susivienijimai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;
14.31. bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėmis sąjungomis, darbo tarybomis, darbdavių organizacijomis, švietimo ir mokslo įstaigoms, kitų valstybių analogiškomis tarnybomis;
15. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai nekontroliuoja, kaip Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų (Žin., 2003, Nr. 70-3170) laikosi krašto apsaugos kariniai pareigūnai ir kariai, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnai, kai jie vykdo jiems būdingą specifinę veiklą, kurios tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai.
Tais atvejais, kai nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio punkto pirmoje dalyje nurodytai veiklai, tada, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja darbo inspektoriai.
IV. INSPEKTAVIMO VYKDYMO TVARKA
16. Visi darbo inspektoriai (nepriklausomai nuo to, kokiam Valstybinės darbo inspekcijos skyriui ar tarnybai jie priklausytų) turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą (valstybės tarnautojo pažymėjimą) ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų norminių teisė aktų reikalavimų. Vykdydami jiems nustatytas funkcijas, darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavių dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus duomenis, reikalingus tarnybinėms funkcijoms atlikti, gali fotografuoti, kai tai būtina nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimams, nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybėms, priežastims užfiksuoti, įrodymams surinkti, paimti laikinai (iki 7 darbo dienų) darbo sutarčių registravimo žurnalą, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka surašydami ir pateikdami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtintos formos žurnalo paėmimo aktą. Atlikdami tarnybines pareigas, prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus.
17. Darbo inspektorius, inspektavimo (tyrimo) metu arba gavęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto arba darbuotojų atstovo pranešimą apie darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens atsisakymą sustabdyti darbus, privalo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka įpareigoti darbdaviui atstovaujantį asmenį ar darbdavio įgaliotą asmenį nedelsiant sustabdyti darbus ir pasirašytinai įteikia reikalavimą.
18. Jei darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai ar uždraustas darbo ir asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
19. Pašalinus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyti darbai, uždraustas darbo ar asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, išduodamas raštiškas darbo inspektoriaus sutikimas vykdyti darbus bei naudoti įrenginius.
20. Darbo inspektoriai privalo užtikrinti darbuotojų skundų, pareiškimų dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų įmonėje konfidencialumą.
21. Darbo inspektoriai privalo saugoti ir neatskleisti valstybės ir tarnybos bei komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos, kurią jie sužino atlikdami tarnybines pareigas, laikytis Tarnybinės etikos kodekso reikalavimų.
22. Darbo inspektorių veikla planuojama ir organizuojama atsižvelgiant į uždavinius ir funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, nelaimingų atsitikimų ir profesinio sergamumo analizės duomenis, darbo įstatymų vykdymą įmonėse.
23. Darbo inspektoriai, atsižvelgdami į vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymus ir pavedimus, teritorinių skyrių, tarnybų vedėjų nustatytus prioritetus, skyrių darbo planus, egzistuojančias rizikas bei darbo įstatymų vykdymo būklę (jiems priskirtose srityse), savarankiškai pasirenka įmones inspektavimui, tikrinimo būdus, metodus ir apimtis.
24. Darbo inspektorius praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Prisistatydamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui darbo inspektorius paaiškina atvykimo tikslus, aptaria tikrinimo eigą, kokie bus reikalingi dokumentai, kas jį lydės (dalyvaus) tikrinimo metu.
Apie atvykimą į įmonę darbo inspektorius taip pat praneša darbuotojų atstovams, jeigu tikrinimas atliekamas jų prašymu.
Paprastai darbo inspektoriai nepraneša darbdaviui apie atvykimą, kai vykdoma nelegalaus darbo, darbo ir poilsio režimų kontrolė, taip pat kitais atvejais, kai siekiama netikėtai įvertinti faktinę darbo sąlygų būklę ar darbo įstatymų vykdymą.
25. Pagrindinės įmonių prevencinio inspektavimo rūšys yra:
25.1. Reaguojamasis inspektavimas. Tai inspektavimas, kuris atliekamas tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, dalyvaujant pramoninių avarijų tyrime, nustatant naujų ar modernizuotų (rekonstruotų) darboviečių, jų padalinių, darbo vietų tinkamumą naudoti, nagrinėjant darbuotojų, socialinių partnerių skundus, prašymus ar pranešimus. Prie reaguojamojo inspektavimo priskiriamas darbo laikas, kurį darbo inspektorius skiria darbuotojų, darbuotojų atstovų, darbdavių bei jų susivienijimų atstovų konsultavimui, dalyvavimui seminaruose, mokymuose, atestacijose bei teismuose.
25.2. Planinis inspektavimas. Tai tikrinimai, kai siekiama darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų prevencijos pagal iš anksto numatytus tikslus.
Planiniam inspektavimui priskiriami:
25.2.1. sisteminis (kompleksinis) – apimantis keleto darbo įstatymų arba jų nuostatų vykdymo ir/ar darbo sąlygų kontrolę. Jis gali būti vykdomas Valstybinės darbo inspekcijos jėgomis arba pasitelkus kitas institucijas;
25.2.2. teminis – apimantis konkrečią atskirų klausimų temą (-as) ir/ar sritį (-is), siekiant gauti efektyvesnius rezultatus ar išnagrinėti problemą;
25.2.3. informacinės kampanijos ir kitos prevencinės priemonės, tarp jų ir su socialinių partnerių atstovais;
25.2.4. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu atitinkamuose regionuose pagal pasirengtus klausimus, temas gali būti atlikti darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų laikymosi tikrinimai sukoncentruojant visų ar keleto skyrių (tarnybų) darbo inspektorius.
26. Darbo inspektoriai, inspektavimo metu nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, kitų normatyvų pažeidimus, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, nutarimą ir kt.).
27. Reikalavimas (išskyrus šio Reglamento 17 punktą), jame nurodžius nustatytus pažeidimus ir terminus pažeidimams pašalinti, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo arba tyrimo pabaigimo dienos įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu (registruotu laišku). Esant būtinybei, nurodytas terminas gali būti pratęstas iki 5 darbo dienų skyriaus, tarnybos vedėjo sprendimu, o esant motyvuotoms aplinkybėms, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas pagal nustatytas kuravimo sritis reikalavimo įteikimo terminą gali pratęsti dar iki 7 darbo dienų.
Su inspektavimo rezultatais ir surašytais dokumentais įmonių darbuotojų atstovai supažindinami jų prašymu.
28. Darbo inspektoriai, kai nėra galimybės tikrinimo metu gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų paaiškinimų žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų pažeidimų, nurodymų nevykdymo, kviečia darbdaviui atstovaujantį ar jo įgaliotą asmenį į Valstybinės darbo inspekcijos administraciją arba teritorinį skyrių.
29. Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui ar kai sunkiai traumuojami darbuotojai, taip pat kai įmonėje nesiimama reikiamų priemonių profesiniams susirgimams mažinti ar sistemingai pažeidžiami darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gali būti iškviestas į Valstybinės darbo inspekcijos administraciją arba teritorinį skyrių nagrinėti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių susirgimų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų prevencijos klausimus.
30. Darbo inspektoriaus reikalavimai ir duoti nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 102-4585) 11 straipsnio 6 punktas). Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbo inspektoriui praneša raštu reikalavime nurodytais terminais ir adresu.
Asmenys, nevykdantys darbo inspektorių reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
31. Vykdydami įmonių inspektavimą, darbo inspektoriai bendradarbiauja ir/ar keičiasi informacija su statinių (pastatų), energetinių ir potencialiai pavojingų įrenginių, priešgaisrinę, civilinę, eismo, sveikatos ir aplinkos saugą kontroliuojančių bei priežiūrą vykdančių institucijų ar kitų įstaigų atstovais, esant reikalui ir suderinę atlieka bendrus patikrinimus.
32. Darbo inspektoriai pagal gaunamą iš įmonių informaciją ir inspektuodami jas kontroliuoja, ar darbdaviai vykdo jų anksčiau nurodytus reikalavimus.
33. Išlaidas Valstybinės darbo inspekcijos paskirtoms ekspertizėms, susijusioms su profesinių ligų, nelaimingų atsitikimų priežasčių tyrimu, kurias atlieka nevalstybinės įstaigos, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš jai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
34. Darbo inspektoriai skatina socialinių partnerių dvišalį bendradarbiavimą per kolektyvinės sutarties sudarymą bei jos vykdymą. Baigęs įmonės inspektavimą jo rezultatus gali aptarti įmonės (padalinio) darbuotojų susirinkime, bendrame kartu su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ar darbuotojų atstovais posėdyje ir kt.
35. Ginčų sprendimas:
35.1. darbo inspektoriai sprendžia ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbų sauga ir sveikata. Šie ginčai išnagrinėjami per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, ginčo šalis iš anksto informavus apie ginčo nagrinėjimo laiką ir vietą. Šaliai (šalims) neatvykus be svarbių priežasčių, ginčas yra sprendžiamas be jos (jų) per 10 kalendorinių dienų vadovaujantis turima medžiaga. Neišsprendus ginčo nustatytu terminu ir esant motyvuotoms aplinkybėms, vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriaus jį gali pratęsti iki 10 kalendorinių dienų;
36. Darbo inspektoriai tvarko savo veiklos apskaitą bei darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir darbo įstatymų vykdymo analizę jiems priskirtose įmonėse.
37. Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtus nutarimus skirti baudas, gali būti apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti apskųsti administraciniam teismui.
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje skirti baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal Valstybinės darbo inspekcijos (inspektoriaus), priėmusios nutarimą, buvimo vietą.
V. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS PAGAL VISUOMENĖS PAKLAUSIMUS
38. Informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai prieinama informacija (viešoji informacija), teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų (Žin., 2000, Nr. 10-236) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo (Žin., 2000, Nr. 75-2272 įstatymais.
39. Pagrindinė informacija apie Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, struktūrą, veiklą yra skelbiama ir nustatytais terminais nuolat atnaujinama vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje adresu: www.vdi.lt.
40. Preliminarus visuomenės informavimo žiniasklaidoje planas metams, numatant jo finansavimo pagrindimą, rengiamas ir tvirtinamas kaip Valstybinės darbo inspekcijos metinio veiklos plano dalis.
41. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys, su jais susieti teisės aktai, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos teisės aktai skelbiami interneto svetainėje, informaciniame leidinyje „Saugus darbas“, apie juos pranešama per Valstybinės darbo inspekcijos informacinės sistemos tinklą. Tai atlieka Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus atsakingas darbuotojas.
42. Pagal žodinį žurnalistų prašymą žinias apie Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, struktūrą, inspekcijos kompetencijai priklausančius klausimus privalo teikti kiekvienas darbuotojas.
43. Bendradarbiavimas su žiniasklaida laikomas neatsiejama Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo tiesioginio darbo dalimi.
44. Kiekvienas Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas, siekdamas veiksmingesnio įstaigos darbo rezultato, privalo bendradarbiauti su viešosios informacijos rengėjais ir žurnalistais remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų etikos kodeksu ir stengtis užmegzti glaudesnius ryšius su visuomenės informavimo priemonėmis, išnaudojant abiem šalims naudingo nemokamo bendradarbiavimo galimybę.
45. Išsamesnių žinių apie Valstybinės darbo inspekcijos ir konkretaus skyriaus, tarnybos operatyvinę bei kitą einamąją veiklą teikimą koordinuoja ir jas vizuoja atitinkamų skyrių, tarnybų vedėjai.
46. Pagrindinę veiklą visuomenės informavimo klausimais Valstybinėje darbo inspekcijoje vykdo Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo arba kitas skyrius, kuriame dirba atitinkamas visuomenės informavimo funkcijas vykdantis specialistas (toliau – informacijos teikėjas).
47. Informacijos teikėjas visuomenės informavimo plane numatytais terminais arba pagal aktualijas rengia arba organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos veiklą apibendrinančius straipsnius, interviu, informacijas, pranešimus visuomenei, kurie yra spausdinami, esant finansavimui, mokamuose (Valstybinės darbo inspekcijos arba suteikus galimybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai) leidinių plotuose bei pateikiami visuomenei kitaip bendradarbiaujant su žiniasklaida. Viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams neteikiama informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija. Valstybinė darbo inspekcija keičiasi informacija su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėmis sąjungomis, darbo tarybomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių analogiškomis tarnybomis įstatymų nustatyta tvarka.
47.1. Informacijos teikėjo parengti straipsniai, interviu, informacijos, pranešimai visuomenei per Valstybinės darbo inspekcijos elektroninį leidinį platinami taip pat Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams.
47.2. Teritoriniai skyriai informacijos teikėjo parengtą ir jiems atsiųstą medžiagą pritaiko, jei reikia, pagal apskrities aktualijas ir talpina bent viename iš didžiausių apskrities leidinių.
47.3. Teritoriniai skyriai nuolat palaiko ryšius su bent vienu iš apskrities leidinių, siekdami jį sudominti savo turima informacija, konsultacijomis, žurnalistus kviesdami į tikrinimus – sudarydami galimybę abipusiam suinteresuotumui bendradarbiauti nemokamai.
47.4. Pagal finansavimo galimybes teritoriniai skyriai trumpąsias informacijas apie Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefoną ir už nelegalaus darbo naudojimą nubaustus darbdavius spausdina apskrities leidiniuose mažiausiai vieną kartą per mėnesį, išsamesnius straipsnius, interviu ar kt. – bent kartą per ketvirtį.
48. Informacijos teikėjui reikalingą medžiagą administracijos ir teritoriniai skyriai pateikia jo numatytais informacijai paruošti būtinais terminais, taip pat, reikalui esant, perskaito bei patikslina visuomenės informavimui parengtą medžiagą.
49. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, jos pageidaujantiems žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis – ne vėliau kaip per savaitę.
50. Dėl žurnalisto prašomos skubios informacijos ar komentaro informacijos teikėjas derina su vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi ar jo pavaduotojais, kurie juos parengti paveda atitinkamam skyriui pagal kompetenciją. Ypatingais atvejais, nesant galimybės operatyviai suderinti pavedimą su vadovybe, informacijos teikėjas kreipiasi tiesiogiai į skyriaus, tarnybos, kurio kompetencijai priklauso konkreti aktualija, vedėją ar jo įgaliotą asmenį. Pastarieji pateikia tuo metu būtiną informaciją ar komentarą.
Teritoriniuose skyriuose, tarnybose šiuos klausimus sprendžia skyrių, tarnybų vedėjai.
51. Atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos veiklos aktualijas, informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos vykdomą nelegalaus darbo kontrolę visuomenei apibendrinančiam informacijos teikėjui teritoriniai skyriai pateikia (elektroniniu paštu) iki kiekvieno mėnesio 3 darbo dienos ne mažiau kaip 3 atvejus, kai buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl nelegalaus darbo, aprašymų, nurodydami duomenis apie įmonę (darbdavį), kokia veikla ji užsiima, protokolo surašymo datą, aplinkybes, kitą papildomą (tikrintojų bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, nenoras įsileisti į įmonę ar kt. faktus) informaciją ir bent vienos bylos dėl nelegalaus darbo eigos teismuose aprašymą.
52. Apie visus bendradarbiavimo su žurnalistais atvejus kiekvieno skyriaus, tarnybos darbuotojai informuoja savo skyriaus, tarnybos vedėją.
53. Teritorinių skyrių, tarnybų vedėjai kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną (raštu ar elektroniniu paštu) informacijos teikėją informuoja apie apskrities (rajonų) laikraščiuose, Valstybinės darbo inspekcijos mokamame leidinio plote patalpintą informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos veiklą (kokią dieną išspausdinta ir kokia informacija: straipsnis ar interviu, jų tema, ar juose skelbtas pasitikėjimo telefono numeris, ar spausdintas vien pranešimas apie pasitikėjimo telefono numerį). Kartu su šia informacija nurodomi taip pat ir nemokamo bendradarbiavimo su žiniasklaida atvejai. Pagal galimybes pateikiamos spausdintų žinučių iškarpos ar jų kopijos.
Atsiliepimų į žiniasklaidoje paskelbtus, su Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija susijusius faktus, rengimas
54. Informacijos teikėjas reguliariai peržiūri Valstybinės darbo inspekcijos gaunamus prenumeruotus ir pagal galimybes kitus pagrindinius respublikos leidinius bei pateikia informaciją apie ten aprašomus su Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija susijusius faktus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
55. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, susipažinęs su pateikta informacija, duoda atitinkamą pavedimą įvertinti paskelbtus faktus, jei reikia, atlikti tyrimą ir informuoti leidinį, kuriame buvo publikacija, apie Valstybinės darbo inspekcijos veiklą kontroliuojant padėtį minimoje įmonėje.
56. Pagrindiniuose apskričių (pagal galimybes – ir rajonų) laikraščiuose publikacijas apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo įstatymų pažeidimus seka atitinkamų teritorinių skyrių vedėjų paskirti darbuotojai ir informuoja apie jas savo skyriaus vedėją. Teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu, jei reikia, atlikus tyrimą, leidinys, taip pat aprašomuose faktuose nurodyti su įstatymų pažeidimu susiję asmenys informuojami apie skyriaus darbo inspektorių veiksmus publikacijoje keltais klausimais.
57. Tokia pačia tvarka nagrinėjami ir televizijos ar radijo pateikti su Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija susiję faktai.
Informavimas apie Valstybinėje darbo inspekcijoje vykstančius renginius
59. Informacijos teikėjas kiekvieną ketvirtadienį iki 16 val. pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene tarnybai informaciją apie Valstybinėje darbo inspekcijoje vykstančius renginius, susitikimus ir pan. Ši informacija taip pat talpinama Valstybinės darbo inspekcijos puslapyje internete.
60. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojai, administracijos ir teritorinių skyrių, tarnybų vedėjai kiekvieną ketvirtadienį iki 13 val. pateikia informacijos teikėjui informaciją apie kitą savaitę numatomus renginius, susitikimus, išvykas, nurodydami laiką, vietą, temą, dalyvausiančius Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojus ir jų pareigas, auditoriją, taip pat informuojančiojo vardą, pavardę ir telefoną.